Patriot raketa
Varšuva, gruodžio 3 d. (dpa-ELTA). Pusė lenkų nepatenkinti valdančiosios konservatorių partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) politika Vokietijos atžvilgiu, rodo apklausa.
Dienraščio „Rzeczpospolita“ užsakymu SW tyrimų instituto atliktos apklausos rezultatai paskelbti šeštadienį.
Apklausos duomenimis, 50,5 proc. apklaustųjų neigiamai įvertino premjero Mateuszo Morawieckio vyriausybės politiką Berlyno atžvilgiu. Kita vertus, 18,7 proc. pritaria M. Morawieckio kursui, o dar 30,8 proc. teigė neturintys nuomonės šiuo klausimu.
Keletas PiS vyriausybės veiksmų pastaruoju metu sukėlė susierzinimą Vokietijos ir Lenkijos santykiuose. Pavyzdžiui, prieš 10 dienų Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht ir jos kolega iš Lenkijos Mariuszas Blaszczakas susitarė, kad Lenkijoje, NATO šalyje, bus dislokuotos Vokietijos „Patriot“ oro gynybos sistemos, skirtos apsaugoti jos oro erdvę. Netrukus M. Blaszczakas supykdė Berlyną, pasiūlęs dislokuoti šias sistemas Vakarų Ukrainoje. Kai kurios NATO šalys baiminasi, kad Rusija gali traktuoti tokį žingsnį kaip tiesioginį bloko įsitraukimą į karą.
Lenkijos vėliava ir herbas. Slaptai.lt foto
Šią mintį anksčiau iškėlė PiS lyderis Jaroslawas Kaczynskis. Siekdamas patraukti rinkėjus, 73 metų politikas vis dažniau pasitelkia antivokišką retoriką.
Spalio pradžioje Lenkija išsiuntė Berlynui diplomatinę notą, reikalaudama daugiau nei 1,3 trilijono eurų kompensacijos už žalą, patirtą per Antrąjį pasaulinį karą ir vokiečių okupaciją. Vokietijos vyriausybė atmeta bet kokius reparacijų reikalavimus. Vokiečiai laiko, kad šią problemą išsprendė sutartis dėl suvienytos Vokietijos užsienio politikos aspektų.
Lapkričio 29-30 dienomis internetu apklausta 800 pilnamečių asmenų.
Pro padidinamąjį stiklą. Slaptai.lt nuotr.
Varšuva, gruodžio 1 d. (PAP-ELTA). Lenkijos valdančioji partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) pateikė įstatymo projektą įsteigti komisiją, kuri nagrinėtų šalies energetikos politiką 2007–2022 m. ir galimą Rusijos įtaką.
„Pateikiame įstatymo projektą dėl valstybinės komisijos, kuri tirtų Rusijos įtaką Lenkijos vidaus saugumui 2007–2022 m.“, – ketvirtadienį sakė PiS parlamentaras Kazimierzas Smolinskis.
Šis laikotarpis apima visas dvi ankstesnės vyriausybės, kuriai vadovavo centristinė Piliečių platforma (PO), svarbiausia konservatorių varžovė, kadencijas ir abi dabartinės PiS konservatorių vyriausybės kadencijas. K. Smolinskio teigimu, komisijoje bus devyni parlamento žemųjų rūmų paskirti nariai – parlamentarai ir žmonės iš išorės, o komisijos vadovą skirs premjeras.
PO, spalį raginusi sukurti tokią komisiją, norėjo išnagrinėti galimą Rusijos dalyvavimą Lenkijos energetikos politikoje 2013–2022 m., po žiniasklaidai pranešimų, kad didelio atgarsio sulaukęs pokalbių pasiklausymo skandalas galėjo būti susijęs su Rusija. Pokalbių paskelbimas sukrėtė PO vadovaujamą vyriausybę. Po metų, per 2015 m. visuotinius rinkimus, partija prarado valdžią, ją laimėjo PiS.
Pirmadienį pranešęs apie ketinimą pateikti įstatymo projektą, PiS lyderis Jaroslawas Kaczynskis sakė, kad „šis klausimas tapo ginčų objektu ir būtų naudinga paaiškinti visus su juo susijusius dalykus“.
Ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis, su J. Kaczynskiu dalyvavęs pirmadienio spaudos konferencijoje, sakė, kad „kai kurie žmonės“ mėgina „nuslėpti savo veiklą praeityje ir perdažyti savo įvaizdį“.
„Lenkai nori žinoti tiesą, todėl ši komisija, kuri tikrins Rusijos įtaką Lenkijos vidaus saugumui, reikalinga ne tik atskleisti, kas buvo praeityje, bet ir visam laikui atsikratyti Rusijos įtakos“, – pridūrė premjeras.
Jaroslawas Kaczynskis. EPA – ELTA foto
Varšuva, gruodžio 25 d. (AFP-ELTA). Lenkijos valdančiųjų partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) lyderis Jaroslawas Kaczynskis penktadienį pareiškė, kad Vokietija siekia paversti Europos Sąjungą į federalinį „Vokietijos ketvirtąjį reichą“, praneša AFP.
Politikas interviu metu Lenkijos dienraščiui GPC sakė, kad kai kurioms valstybėms „nekelia entuziazmo perspektyva, kad ES pagrindu bus sukurtas Vokietijos ketvirtasis reichas“.
„Jeigu mes, lenkai, sutiktume su tokiu šių dienų pasidavimu – būtume žeminami įvairiais būdais“, – sakė Lenkijos vicepremjeras J. Kaczynskis.
Anot jo, ES Teisingumo Teismas naudojamas kaip „federalistinių idėjų instrumentas“.
Nesutarimai tarp Lenkijos ir ES tęsiasi jau ilgą laiką, ypač dėl teismų reformos, kurias PiS ėmėsi įgyvendinti dar 2015 m.
Šią savaitę ES paskelbė pradėsianti teisinius veiksmus prieš Lenkiją dėl ES teisės ignoravimo ir teismų nepriklausomumo pažeidimo.
Tuo metu Lenkija apkaltino ES dėl „biurokratinio centralizmo“.
Kai gruodžio mėnesį naujasis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas lankėsi Varšuvoje, Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis pareiškė, kad dabartinės Vokietijos valdžios parama ES federalizmui yra „pavojinga utopija“.
Lenkiška juostelė. Slaptai.lt nuotr.
Lenkijos rinkimų dieną sekmadienį bus įrašyta į istorijos knygas, kadangi dėl politinės krizės, kurią sukėlė koronaviruso pandemija, balsavimo punktai yra uždaryti, o rinkėjų aktyvumas sieks nulį.
38 mln. gyventojų turinti ES šalis narė atsidūrė keistoje „prieblandos zonoje“, kadangi prezidento rinkimai oficialiai nėra nei atidėti, nei atšaukti, vyriausybei ir opozicijai nepavykus pasiekti konstitucinio ir saugaus sprendimo.
„Esame apgaubti teisinio rūko“, – naujienų agentūrai AFP sakė Varšuvos politologas Stanislawas Mocekas. Vyriausybė „turėjo paskelbti nelaimės padėtį, kad galėtų teisėtai atidėti rinkimus“, teigė jis.
Dešiniųjų partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) atsisakymą imtis tokio veiksmo aiškino teigdama, kad Lenkijos koronaviruso padėtis nėra pakankamai rimta, jog tai būtų galima pateisinti.
Partija taip pat užsiminė, kad jei būtų paskelbta nelaimės padėtis, Lenkijoje veiklą vykdančios tarptautinės korporacijos siektų iš vyriausybės gauti milžiniškų kompensacijų sumų, kurias vyriausybei būtų sunku sumokėti.
Tačiau liberali opozicija ir daug stebėtojų mato dar vieną priežastį, kodėl vyriausybė buvo bet kokia kaina pasiryžusi rinkimus vykdyti gegužės 10 dieną, nepaisydama apklausų rezultatų, rodžiusių, kad trys iš keturių lenkų palaikytų jų atidėjimą.
Opozicija, jau kurį laiką raginusi rinkimus atidėti, teigdama, kad laisvi, teisingi ir saugūs rinkimai karantino sąlygomis yra neįmanomi, mano, jog PiS juos surengti norėjo kuo greičiau, jog dabartinis šalies prezidentas ir partijos sąjungininkas Andrzejus Duda juos laimėtų.
Prezidentas šiuo metu yra favoritas ir antrą kadenciją užsitikrintų gavęs 50 proc. balsų, tačiau jo palaikymas greičiausiai sumažės, kai ims ryškėti ekonominiai pandemijos padariniai.
Praėjusį mėnesį PiS kontroliuojami parlamento žemieji rūmai priėmė įstatymą, kad rinkimai vyks tik paštu. Tačiau opozicijos kontroliuojamas Senatas jį kelias savaites svarstė, kol galiausiai atmetė, nepalikdamas vyriausybei laiko suorganizuoti rinkimus.
„Praėjus 2020 metų gegužės 10 dienai ir Aukščiausiajam teismui, kaip tikimasi, anuliavus rinkimus, atsižvelgus į tai, kad balsavimas neįvyks, parlamento pirmininkas paskelbs naujus prezidento rinkimus artimiausiu galimu metu“, – teigiama partijų pranešime.
Parlamento rinkimus Lenkijoje laimėjo dešinioji Teisės ir teisingumo partija (PiS), rodo balsavusių rinkėjų apklausa. Šiais duomenimis, partija gavo 43,6 proc. balsų.
Didžiausias opozicinis aljansas – liberali Piliečių koalicija (KO) – surinko 27,4 proc. balsų.
Apklausos dar prieš rinkimus rodė, kad PiS liks stipriausia jėga. Dabar atrodo, kad partiją į rinkimus vedęs premjeras Mateuszas Morawieckis galės dirbti turėdamas absoliučią daugumą. Per praėjusius ketverius metus PiS partijai koalicijos partnerių nereikėjo.
Lenkai sekmadienį sprendė, kam atiteks 460 Seimo mandatų ir 100 vietų Senate. Rinkėjai aktyviai dalyvavo rinkimuose. Ypač didelis aktyvumas fiksuotas pietinėse vaivadijose – Mažosios Lenkijos ir Pakarpatės.
Tai tradiciškai yra regionai, kuriuose daug šalininkų turi valdančioji PiS partija.
Iki vėlyvos popietės savo balsą rinkimuose buvo atidavę 46 proc. rinkėjų iš daugiau kaip 30 mln., Varšuvoje pranešė Rinkimų komisija. Per ankstesnius rinkimus 2015-ųjų spalį tuo metu buvo balsavę 39 proc. rinkėjų.
Rinkimus laimėjus PiS, tikėtina, kad tarp ES ir Varšuvos tęsis nesantaika dėl Lenkijos teisėsaugos reformų. Europos Komisija dėl šių reformų jau keliskart kreipėsi į Europos Teisingumo Teismą.
Sudėtingi šalies santykiai ir su Vokietija. Varšuva reikalauja iš Berlyno reparacijų už Antrąjį pasaulinį karą. PiS šį punktą įtraukė ir į savo rinkimų programą.
PiS daugelio lenkų rinkėjų paramos sulaukė pirmiausiai dėl socialinės sistemos reformos, kuri buvo įgyvendinta per praėjusius ketverius metus.
Danuta Valensa ir Lechas Valensa
Trys buvę Lenkijos prezidentai pirmadienį išplatino atvirą laišką, kuriuo perspėja apie šalyje vyraujančias autoritarines tendencijas. Laiškas parašytas iki šalies parlamento rinkimų likus dviems savaitėms.
„Spalio 13 dieną vyksiantys rinkimai nėra paprasti rinkimai. Greičiau, jų metu bus nuspręsta, ar Lenkija yra demokratinė valstybė, grindžiama teisiniais principais, ar, vis dėlto, šalis labiau krypsta autoritarinio valdymo link “, – rašė Lechas Walesa, Aleksandras Kwasniewskis ir Bronislawas Komorowskis, o juos citavo Lenkijos naujienų agentūra PAP.
Trijulė paragino nepriklausomus kandidatus į Senatą atšaukti savo kandidatūras, kad sustiprintų trijų pagrindinių opozicijos partijų šansus laimėti prieš valdančiąją dešiniojo sparno Teisės ir teisingumo (PiS) partiją.
Apklausų duomenimis PiS partiją remia 40–45 proc. rinkėjų, toks populiarumas rodo, jog partija turėtų pralenkti bet kokį stipriausią opozicinį aljansą.
Liberalų konservatorių „Pilietinė koalicija“ (KO), burianti keletą partijų ir organizacijų, tarp jų ir Krikščionių demokratų pilietinę platformą, verslą remiančią „Nowoczesna“, liberalias „Inicjatywa Polska“ ir Lenkijos žaliųjų partijas, remiantis apklausomis, turi 26–28 proc. rinkėjų palaikymą.
2015 metais valdžią perėmusi PiS partija priėmė teisinių reformų, susilaukusių griežtos teisininkų bendruomenės kritikos. Dėl šių nutarimų iškilo ginčų tarp Lenkijos ir Europos Komisijos.
Būdama premjerė Beata Šydlo skyrė Ministrų kabineto nariams milžiniškas premijas. EPA – ELTA nuotr.
Lenkijos parlamentas, kuriame daugumą sudaro nacionalistinių, euroskeptiškų pažiūrų partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS), priėmė įstatymą, kuriuo parlamento narių algos mažės 20 proc. Tokio žingsnio imtasi po visuomenėje kilusio pasipiktinimo dėl didelių ministrų premijų.
Siūlomas įstatymo projektas ketvirtadienį buvo patvirtintas 240 balsų dauguma. Pagrindinės opozicijos partijos per balsavimą susilaikė, pranešė naujienų agentūra PAP.
Iniciatyva mažinti deputatų algas gimė po to, kai buvusi premjerė Beata Szydlo pernai sau ir savo ministrų kabineto nariams nusprendė išmokėti premijas, kurių dydis daugiau nei dešimt kartų viršijo vidutinį mėnesinį darbo užmokestį.
Nuo to meto visuomenės parama valdančiajai partijai smuko. Tiesa, tą lėmė ne tik šis skandalas, bet ir virtinė kitų veiksnių.
Partijos vadovas Jaroslawas Kaczynskis praėjusį mėnesį ragino ministrus prie atlyginimo gaunamus priedus paaukoti labdarai ir pareiškė, kad parlamentarų algos bus mažinamos.
Ligšiolinis Lenkijos parlamentarų mėnesinis atlygis siekė 10 tūkst. zlotų (apie 2 350 eurų).
Atsistatydino Lenkijos ministrė pirmininkė Beata Šydlo (Beata Szydlo), vyriausybės vadovo postą užleisdama finansų ekspertui Mateušui Moraveckiui (Mateusz Morawiecki).
Prieš tai populiari politikė dar laimėjo opozicijos parlamente inicijuotą balsavimą dėl nepasitikėjimo. Prieš nepasitikėjimą vyriausybe balsavo 239 deputatai, už – 168, 17 parlamentarų susilaikė.
B. Šydlo apie savo atsistatydinimą pareiškė valdančiosios partijos Teisė ir teisingumas (PiS) vadovybei, ketvirtadienio vakarą Varšuvoje sakė PiS atstovė Beata Mazurek (Beata Mazurek). Jos įpėdiniu taps ligšiolinis finansų ir ūkio ministras M. Moraveckis. 49 metų politikas laikomas PiS pirmininko Jaroslavo Kačynskio (Jaroslaw Kaczynski) patikėtiniu.
Partija nori, kad B. Šydlo M. Moraveckio vyriausybėje vaidintų svarbų vaidmenį, sakė B. Mazurek. „Žmonės keičiasi, bet mūsų programa – ne“, – pridūrė ji. Neoficialiais duomenimis, B. Šydlo turėtų tapti vicepremjere ir vadovauti kažkuriai ministerijai. Tai gali įvykti sausį pertvarkant kabinetą.
Pasak Lenkijos naujienų agentūros PAP, parlamentas greičiausiai jau antradienį pareikš pasitikėjimą M. Moraveckiu. Tačiau kol kas kabineto nariai nesikeis.
M. Moraveckis anksčiau vadovavo BZWBK bankui, kuris priklauso Ispanijos finansų koncernui „Santander“. Jis yra už stipresnį valstybės kišimąsi į ekonomiką bei investicijų skatinimą.
Pasak liberalios opozicinės partijos „Nowoczesna“ pirmininkės Katažynos Lubnauer (Katarzyna Lubnauer), nesvarbu, ar vyriausybei vadovaus M. Moraveckis, ar B. Šydlo. Visus sprendimus esą ir toliau priiminės PiS lyderis J. Kačynskis.
PiS atstovė B. Mazurek sakė, jog pokyčiai susiję su tuo, kad šalies laukia „nauji uždaviniai“. Stebėtojai dabar tikisi stipresnio ūkio politikos akcentavimo.
B. Šydlo vadovavo vyriausybei nuo 2015 metų. Populiari 54 metų politikė liko politiškai ištikima J. Kačynskiui, tačiau pastaruoju metu daugėjo požymių, kad jis ja ne iki galo pasitiki.
B. Šydlo tviteryje atsisveikino žinute: „Šie dveji metai man buvo ypatingas laikas, o tarnavimas lenkams ir Lenkijai – garbė“.
Varšuvos universiteto mokslininkė Renata Menkovska (Renata Mienkowska). MRU nuotr.
Lietuva praėjusią savaitę Seime priėmė rezoliuciją, kuria parėmė Lenkijos vyriausybės politiką, tuo tarpu Europos Parlamentas – ją pasmerkė ir pagrasino sankcijomis. Ką reiškia ir ką gali duoti Lenkijos valdžią remianti, bet Europos Sąjungai (ES) prieštaraujanti Lietuvos rezoliucija naujienų agentūra ELTA ir kalbėjosi su Varšuvos universiteto mokslininke Renata Menkovska (Renata Mienkowska).
Praėjusią savaitę Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje parlamentarai kone vienbalsiai išreiškė paramą Lenkijoje vykdomoms šeimos stiprinimo reformoms. Seimo nariai rezoliucijoje taip pat solidarizavosi su Varšuva dėl jai pradėtų Europos Sąjungos procedūrų, raginančių laikytis ES teisės ir normų. Ši parama deklaruota ne tik džiaugiantis dėl sėkmingai vykdomų kaimynės reformų, bet ir siekiant pagerinti ne itin sklandžius Lietuvos ir Lenkijos santykius.
Tačiau lenkų politologė, Varšuvos universiteto mokslininkė bei Mykolo Romerio universiteto profesorė R. Menkovska abejoja, ar toks lietuvių sprendimas turės apčiuopiamos naudos ir ar apskritai bus pastebėtas Lenkijoje. Priešingai, politikos ekspertės nuomone, lietuvių deklaruotas simbolinis palaikymas kelia daugiau rizikų nei gali duoti realios naudos.
Stebint tai, kaip ši, vos kelių frazių rezoliucija lapkričio 9-ąją dieną buvo priimta bei kokios diskusijos ir komentarai lydėjo priėmimo procesą, susidaro įspūdis, kad Seimo nariai dėl parlamento sprendimų ir pareiškimų kokybės galvos stipriai nesuka. Keisčiausia, kad patys Seimo nariai pripažino, jog rezoliucija neturi reikšmingo turinio.
Visgi ši mažytė rezoliucija sukėlė tik dar daugiau klausimų. Pavyzdžiui, ką reiškia solidarizavimasis su Lenkija, kuriai gresia ES sankcijos dėl bendrijos sutarčių pažeidinėjimo? Ar tai reiškia, kad Lietuvos Seimo nariai pritaria politikai, kuri kertasi su Europos Sąjungos pamatinėmis vertybėmis?
Tai nesunku buvo pastebėti vykusiose diskusijose priimant šią rezoliuciją. Parlamentarai žėrė komplimentus ne tik Lenkijos reformoms dėl šeimos, bet ir jos vykdomai žiniasklaidos politikai. Jau ne kartą dviprasmiška retorika pasižymėjęs Povilas Urbšys parlamentarus ragino nepasiduoti Briuseliui, anot jo, naikinančiam nacionalines tapatybes, bet vadovautis Lenkijos pavyzdžiu.
Atrodytų nieko keisto. Seime iš atskirų parlamentarų galima išgirsti ir juoką, ir baimę keliančių komentarų. Tačiau šiuo atveju nerimą kelia tai, kad iš penkiasdešimties posėdyje dalyvavusių parlamentarų tik vienas, Algirdas Sysas, skeptiškai įvertino iniciatyvą, teigdamas, jog ne viskas, kas šiuo metu vyksta Lenkijoje, yra gerai.
Turint galvoje, kad Briuselis atvirai teigia, jog Lenkijoje vykdomos reformos kelia sisteminę grėsmę įstatymų viršenybei, o Europos Parlamentas trečiadienį balsų dauguma pritarė rezoliucijai, smerkiančiai Lenkijoje vykdomus pažeidimus, Lietuvos parlamentarų sprendimas negali atrodyti kitaip nei tiesiog keistas. Ar nebus taip, kad Seimas vėl praleido puikią progą patylėti?
Varšuvos universiteto politikos ekspertė R. Menkovska šią Seimo iniciatyvą įvertino gana skeptiškai. Anot jos, šį sprendimą lėmė ideologinis dabartinių Lietuvos ir Lenkijos valdžių artumas.
Lenkijos parlamentas
Kalbėdama apie Lenkijoje vykdomas reformas mokslininkė pabrėžė, kad, nepaisant to, jog dabartinė Lenkijos vyriausybė įgyvendino kelias sėkmingas reformas, jomis labai žavėtis nereikėtų. Tai, kad Vyriausybei pavyko „paleisti“ kelias sėkmingas ekonomines ir socialines reformas, yra labai susiję su patogia pasaulio ekonomine konjunktūra.
„Pasaulio ekonomika, ypač Vokietijos ekonomika, su kuria labai susijusi Lenkija, šiuo metu auga. Ir tai dabartinė Lenkijos Vyriausybė sėkmingai išnaudoja“, – pabrėžė R. Menkovska.
Kartu Varšuvos universiteto mokslininkė pabrėžė, kad šią palankią ekonominę situaciją dabartinė valdžia išnaudoja ne tik socialinės gerovės kėlimo tikslams. Anot jos, Jaroslavo Kačinskio (Jaroslaw Kaczynski) kontroliuojama valdžia, naudodamasi padėtimi, siekia kuo labiau sustiprinti savo pozicijas, kad visų pirma laimėtų artėjančius rinkimus, ir, antra, kad sau palankia linkme pakreiptų Lenkijos politinę sistemą.
Šie Lenkijos valdžios siekiai natūraliai veda į konfliktą su ES, todėl, svarsto R. Menkovska, šalies ekonominės situacijos negalėtume įvertinti kaip labai stabilios. Lenkijos konfrontacija su ES institucijomis ateityje gali turėti rimtų ekonominių pasekmių.
Vis dėlto, apibendrindama Lenkijos valdžios politiką, teigė R. Menkovska, didžiausia grėsmė, šiuo metu kylanti Lenkijai, yra tai, kad politinė sistema suka autoritarizmo link.
Neįsileiskime lenkiškų raidžių. Slaptai.lt nuotr.
Seime išsakytas liaupses Lenkijos politikai dėl žiniasklaidos R. Menkovska įvardijo kaip visišką nesusipratimą. Anot mokslininkės, Lenkijos valstybinė žiniasklaida yra visiškai priklausoma nuo politinės valdžios. Jos teigimu, nacionalinėje žiniasklaidoje J. Kačinskis susilaukia tik panegirikos. Lenkams, teigė politikos ekspertė, yra sudaromas įspūdis, kad valdžia daro viską teisingai ir tik gerus dalykus. „Lietuvos visuomenė tikriausiai nebūtų labai entuziastinga, jei, pavyzdžiui, Seimas nuspręstų Lietuvą orientuoti panašia linkme“, – samprotavo R. Menkovska.
Galiausiai politologė pabrėžė, kad Seimo priimtoje rezoliucijoje deklaruojama parama ir solidarizacija su Lenkija prieštarauja demokratiniams ir teisinės valstybės principams.
„Teismų reformos pagrindas yra absoliučiai nepriimtinas jokiai demokratinei sistemai. Jeigu ir šią reformą savo kalbomis palaiko Lietuvos Seimas, tai čia yra didžiulis nesusipratimas. Nieko bendro šis reformavimas su demokratija ir teisine valdžia neturi“, – kalbėjo R. Menkovska.
Politikos ekspertė aiškino, kad Teismų reformos įgyvendinimas kelia riziką, jog prieš valstybę bus panaudotas 7-asis ES straipsnis, pagal kurį gali būti įšaldyta valstybės teisė balsuoti ES Taryboje. Po trečiadienio EP balsavimo šios 7-ojo straipsnio procedūros aktyvavimo bus reikalaujama oficialiai.
R. Menkovska nebuvo labai optimistiška ir vertindama Seimo narių lūkesčius, kad rezoliucija gali prisidėti gerinant dvišalius santykius su Lenkija. Politologė pabrėžė, kad šia rezoliucija yra remiama konservatyvi ir ES dviprasmiškai vertinama J. Kačinskio proteguojama politika, o ne Lenkija ir jos visuomenė. Tad, akcentavo politologė, J. Kačinskiui oponuojančios jėgos į tokią Lietuvos teikiamą paramą žiūrės labai įtariai, nes tai parama „Teisei ir teisingumui“, bet ne Lenkijai. Didelė dalis lenkų visuomenės, anot mokslininkės, nors ir palaiko Vyriausybės ekonomines programas, tačiau nepritaria bei priešinasi reformoms, susijusioms su teismų pertvarka. Šiuo atžvilgiu šis palaikymas yra trumpalaikis politinis sprendimas.
Lenkijos institutas Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Antras aspektas, kurį įvardijo R. Menkovska kaip svarbų, kalbant apie priimtos rezoliucijos svarbą dvišaliams santykiams yra tai, kad J. Kačinskiui tokia parama nėra svarbi.
„J. Kačinskis padarys taip, kaip nori bet kuriuo atveju – su Lietuva ar be jos.“ Dėl to, anot mokslininkės, nėra pagrindo tikėtis, kad Lenkija už tai duos kažką mainais. „Tai tikrai neprisidės ir prie rimtų dvišalių problemų išsprendimo. Geriausiu atveju pažadės daugiau pinigų lenkų mažumai, bet jie gali nutekėti Lietuvos lenkų rinkimų akcijai“, – Eltai kalbėjo R. Menkovska.
Labai svarbu, anot politologės, kalbant apie užsienio politiką turėti omenyje faktą, kad šiuo metu Lenkijos užsienio ir ES politika priklauso nuo vieno žmogaus – J. Kačinskio. Ir tai Lenkijos vyriausybę daro nenuspėjamą, kai kalba pasisuka apie užsienio politikos reikalus.
Anot Varšuvos universiteto mokslininkės, prieš priimant Rezoliuciją reikėjo labai nuodugniai apsvarstyti turinį ir įvertinti, kaip ES pažiūrės į šį Lietuvos aktą. „ES bendruomenė gali suprasti, kad Lietuva siekia atsistoti vienoje barikadų pusėje su Lenkija ir Vengrija. Tai labai rizikinga strategija“, – kalbėjo R. Mienkovska. Taip pat mokslininkė pabrėžė, kad Lenkijos dabartinė valdžia nevertina Lietuvos taip, kad jai apsimokėtų rizikuoti savo reputacija Europos Sąjungoje.
Lenkijos policija ir Vidaus saugumo agentūra renka informaciją apie valdančiosios Teisės ir teisingumo partijos vyriausybės priešininkus. Tai penktadienį pranešė laikraštis „Gazeta Wyborcza“.
Pasak leidinio, pirmiausia domimasi asmenimis, dalyvaujančiais antivyriausybinėse demonstracijose ir kitose protesto akcijose.
„Į registrą įtraukiami asmens duomenys, nuotraukos, taip pat automobilių numeriai“, – rašo „Gazeta Wyborcza“. Tokie sąrašai leidžia policininkams laisvai gauti informacijos apie aktyviausius protestų dalyvius neprašant specialaus teismo leidimo.
Policijos vyriausiosios valdybos atstovas paneigė pranešimus apie tokių sąrašų sudarymą. „Mes tik stebėjome akcijų organizatorių automobilių judėjimą jų rengimo rajone, kad užtikrintume kitų dalyvių saugumą“, – sakė žurnalistams pareigūnas.
Pastarosiomis dienomis Lenkijoje vyksta masinės protesto akcijos prieš vyriausybės planus įgyvendinti teismų reformą, kuri, opozicijos nuomone, sunaikins teismų sistemos nepriklausomybę ir pajungs ją Teisės ir teisingumo partijai. Demonstracijose Varšuvoje, Krokuvoje, Gdanske ir kituose dideliuose šalies miestuose dalyvauja dešimtys tūkstančių žmonių.
Protestuodami prieš Jaroslavo Kačynskio (Jaroslaw Kaczynski) vadovaujamos valdančiosios partijos politiką, Varšuvoje susirinko tūkstančiai žmonių.
Antivyriausybinis mitingas Varšuvoje. Protestuotojai reikalauja, kad Lenkijos valdžia nenutrauktų santykių su ES. EPA – ELTA nuotr.
Partijos politikos nuostatas jie vadina keliančiomis grėsmę šalies demokratijos pamatams, praneša naujienų agentūra AP.
Šeštadienį „Laisvės eitynėse“ pasisakę žmonės teigė, kad šalį valdant partijai „Teisė ir Teisingumas“ teismų ir kitų institucijų nepriklausomumui buvo padaryta tokia žala, kad jei Lenkija nepriklausytų NATO arba Europos Sąjungai (ES) ir norėtų į jas įstoti, šiuo metu ji nebūtų priimta.
Iš pradžių vienoje miesto aikščių susirinkę protestuotojai sakė kalbas, o vėliau išsirengė žygiuoti per miestą.
Pirminiais Varšuvos savivaldybės skaičiavimais, į demonstraciją susirinko apie 50 tūkst. žmonių – gerokai mažiau nei dalyvavo 2015-aisiais vykusiame didžiausiame antivyriausybiniame proteste. Tuomet į gatves išėjo 240 tūkst. žmonių.
Informacijos šaltinis – agentūra ELTA. EPA – ELTA nuotr.
