Swedbank. Slaptai.lt nuotr.

„Swedbank“ saugumo ekspertai perspėja, kad pastarosiomis dienomis padaugėjo sukčių skambučių šalies gyventojams. Šiuo atveju skambučiai išsiskiria tuo, kad dažniausiai skambinama iš užsienio šalies ir sukčiai bendrauja rusų kalba, sakoma banko pranešime.
 
Sukčiavimo taktika paremta tuo, kad apsimesdami banko darbuotojais sukčiai pašnekovo dėmesį bando patraukti neva užfiksuotu neteisėtu lėšų judėjimu asmeninėje sąskaitoje, taip pat prašoma patvirtinti neva atlikto mokėjimo atšaukimą. Šiems veiksmas atlikti sukčiai prašo nedelsiant suteikti asmeninius prisijungimo prie interneto banko ir mokėjimo kortelių duomenis.
 
„Swedbank“ atkreipia dėmesį, kad banko darbuotojai niekada patys neskambina klientams, kad sužinotų gyventojų mokėjimo kortelių duomenis, internetinės bankininkystės vartotojo informaciją ar „Smart-ID“ kodus.
 
Net jei telefono ekrane rodomas banko telefono numeris ir kreipiamasi asmeniniu vardu, gyventojai raginami neprarasti budrumo. Sukčiai nuolatos ieško naujų būdų, kaip sudaryti įspūdį, jog skambinama iš banko. Tam neretai naudojami ir konkretūs realių banko darbuotojų vardai ir pavardės, nurodomos tikslios jų pareigos.
 
„Swedbank“ saugumo ekspertai pataria sulaukus sukčių skambučio nedelsiant baigti pokalbį ir jokiu būdu neatskleisti asmeninės informacijos (internetinės bankininkystės paskyros duomenų, mokėjimo kortelės duomenų, „Smart-ID“ kodų).
 
Jei ši informacija pašaliniams asmenims visgi buvo suteikta, gyventojai raginami nedelsti ir apie tai kuo skubiau informuoti savo banką.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.19; 00:30

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Virginija Tilvikienė baigė ikiteisminį tyrimą ir uostamiesčio teismui perdavė baudžiamąją bylą dėl pasikėsinimo apgaule užvaldyti svetimą turtą. Dar vienas toks ikiteisminis tyrimas artimiausiu metu taip pat turėtų pasiekti teismą. Abu juos sieja ta pati budri klaipėdietė, kuri sulaukusi telefoninių sukčių skambučio, užuot atidavusi santaupas, iškvietė policijos pareigūnus.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, paskutinę praėjusių metų vasaros dieną, pakėlusi laidinio telefono ragelį, klaipėdietė išgirdo vyrišką balsą, teigiantį, kad jos namuose gali būti padirbtų pinigų, tad į svečius atvyks ekspertas, kuris juos patikrins, o radęs netikrų – pakeis į tikrus. Moteris pokalbį, su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, palaikė apie pusantros valandos. Vyriškas balsas vis klausinėjo, kiek pinigų ji turinti, kokiomis kupiūromis. Supratusi, kad skambina sukčius, moteris apie tai pranešė savo dukrai, kuri ir paskambino policijos pareigūnams. Šie atvykę luktelėjo pinigų tikrintoju apsimetusio, anksčiau 6 kartus teisto, Kretingos rajono gyventojo ir sulaikė vyrą.

41-erių kaltinamajam gresia baudžiamoji atsakomybė dėl pasikėsinimo apgaule užvaldyti svetimą, 5 tūkstančius eurų siekiantį, turtą. Vyras dėl šios nusikalstamos veikos, kaltu prisipažįsta.

Įdomu tai, kad kitą dieną moteris ir vėl sulaukė sukčių skambučio. Tądien ji vėl išgirdo tokią pat istoriją. Telefoninis sukčius moteriai ir vėl pasakojo, kad į svečius užsuks ekspertas ir patikrins ar tarp jos pinigų nėra padirbtų banknotų. Klaipėdietė policiją informavo dar kartą. Pareigūnai, atvykę į moters namus, sulaikė dar vieną įtariamąjį. Šiame ikiteisminiame tyrime, kuris vis dar atliekamas, įtarimai pareikšti trims asmenims. Jie įtariami pasikėsinimu apgaule užvaldyti svetimą turtą bei galėję apgaule užvaldyti 10-čiai nukentėjusiųjų priklausantį turtą. Tikimasi artimiausiu metu bylą taip pat perduoti teismui.

Pinigų tikrintojo byla Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus pasiekė penktadienį, balandžio 20 d.

Informaciją pateikė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Ignė Rotautaitė-Pukenė (Klaipėda)

2018.04.25; 05:30

Klaipėdos miesto apylinkės teismas praėjusią savaitę priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje ir anksčiau ne kartą teistus tris telefoninius sukčius pasiuntė už grotų.

Ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visuma Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei Ingai Mačiulienei, vadovavusiai šiam ikiteisminiam tyrimui, leido manyti, kad 2015 m. spalį atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose kaltinamasis M. Š., pasitelkęs du laisvėje esančius, tačiau anksčiau taip pat ne kartą teistus draugus, subūrė organizuotą grupę, kuri užsiėmė pinigų išviliojimu.

Pataisos namuose dienas leidžiantis M. Š. skambindavo nepažįstamiems asmenims ir, prisistatęs jų artimais giminaičiais ar gydytoju, klaidindavo nukentėjusiuosius pranešimais apie tai, kad jiems artimi asmenys yra sužaloję mažametį, kurio gydymui būtina perduoti nurodytas pinigų sumas. Kaltinamojo M. Š. bendrai R. M. ir D. V., prisistatę sužaloto vaiko artimais giminaičiais, paimdavo iš nukentėjusiųjų pinigus.

Šios trijulės melu patikėjusios šešios moterys sukčiams atidavė 5 tūkstančius 4 šimtus eurų.

„Mobiliųjų telefonų turėjimas įkalinimo įstaigose – vis dar opi problema. Nuteistieji įvairiais būdais sugeba gauti mobiliojo ryšio priemones, kurias pasitelkia naujiems nusikaltimams daryti. Sugalvoję neteisėto praturtėjimo planą, dažnu atveju į jį įtraukia ir pažįstamus ar draugus, esančius laisvėje. Apmaudu, kad šios problemos niekaip nepavyksta užkardyti, tačiau, kita vertus, mes, teisėsaugininkai, skiriame tam ypač daug dėmesio ir stengiamės išaiškinti kuo daugiau tokio pobūdžio nusikalstamų veikų“, – teigė šiam ikiteisminiam tyrimui vadovavusi prokurorė Inga Mačiulienė.

M. Š. Ir jo bendrai uostamiesčio teismo kaltais pripažinti dėl sukčiavimo apgaule savo naudai įgijus svetimą turtą. M. Š. paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. R. M. už grotų teks praleisti 4 metus 3 mėnesius, o D. V. kalės 5 metus. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis dėl trijulės įvykdytų nusikalstamų veikų, jeigu nebus apskųstas apeliacine tvarka, įsiteisės birželio 16 dieną.

Informaciją pateikė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Ignė Rotautaitė (Klaipėda).

2017.05.31; 11:28

telefonas-sukciai

Seimo narys Evaldas Jurkevičius, reaguodamas į gyventojų skundus  dėl sukčiavimo telefonu, kreipėsi į Susisiekimo ministrą Eligijų Masiulį ir Ryšių reguliavimo tarnybą. Politikas siūlo nustatyti griežtesnę mobiliojo ryšio vartotojų apskaitą, išankstinio mokėjimo SIM korteles susiejant su realiu fiziniu ar juridiniu naudotoju.

 „Dažniausiai žmonės nukenčia nuo sukčių, kurie pinigus išvilioja naudodamiesi anoniminėmis mobiliojo ryšio kortelėmis. Šios kortelės yra lengvai prieinamos, nebrangios, o prekyba jomis visiškai nekontroliuojama.  Daugelyje Europos šalių mobiliojo telefono SIM kortelės su telefono numeriu parduodamos tik pateikus asmens dokumentą, užregistruojant pirkėją, tad kiekvienu atveju tiriant sukčiavimo bylą pareigūnai lengvai nustato kas nusipirko SIM kortelę. O tai, siekiant „apsunkinti gyvenimą“ telefoniniams sukčiams ir apsaugoti pažeidžiamiausius socialinius sluoksnius, yra labai svarbu.“ – sakė E. Jurkevičius.

Continue reading „„Pagalba telefoniniams sukčiams – anoniminės SIM kortelės“”

telefonas-sukciai

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt sulaukė laiško, kuriame pasakojama apie vėl siautėti pradėjusius telefoninius sukčius. Laiškas atėjo iš www.teo.lt Panevėžio padalinio.

Manome, kad šis pranešimas bus aktualus visiems: ir tiems, kurie naudojasi tik mobiliaisiais telefonais, ir tiems, kurie skambina tik iš stacionarių telefonų.

Žmonės vis dažniau sulaukia skambučio *(fiksuota linija),* kurio tekstas yra: “Sveikinimai jums! Skambiname jums, norėdami pranešti, kad jūs laimėjote keliones į … išlaidų apmokėjimą. Spauskite “9”, kad sužinotumėte detaliau”.

Continue reading „Atsargiai – telefoniniai sukčiai”