Temidė

Briuselis, rugsėjo 12 d. (dpa-ELTA). Belgijos sostinėje pirmadienio rytą prasidėjo parengiamasis teismo posėdis dėl 2016 metų islamistų teroristinių išpuolių Briuselyje, per kuriuos žuvo 32 žmonės, o šimtai buvo sužeisti.
 
Šiame įžanginiame posėdyje tikslinami procedūriniai klausimai, pavyzdžiui, liudytojų sąrašas, į kurį įtraukta daug nukentėjusiųjų ir bendrų ieškovų.
 
2016 metų kovo 22 dieną įvykdyti savižudžių sprogdintojų išpuoliai buvo nukreipti prieš miesto oro uostą ir metro stotį ir įvyko tuo metu, kai Europa jau buvo įsitempusi dėl ankstesnių atakų.
 
Aštuoni įtariamieji kaltinami teroristine žmogžudyste, pasikėsinimu įvykdyti teroristinę žmogžudystę ir dalyvavimu teroristinės organizacijos veikloje, o devintasis kaltinamas tik pastarąja, pranešė Belgijos naujienų agentūra „Belga“. Vienas asmuo bus teisiamas jam nedalyvaujant, nes spėjama, kad jis žuvo Sirijoje.
 
Spalio 10 dieną bus paskelbti prisiekusiųjų žiuri nariai, o spalio 13 dieną prasidės teismo posėdžiai.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2022.09.13; 06:30

Buvęs prezidentas François‘as Hollande‘as. EPA – ELTA nuotr.

Paryžius, lapkričio 10 d. (dpa-ELTA). Procese dėl teroristinių išpuolių Paryžiuje prieš šešerius metus tuometinis prezidentas François‘as Hollande‘as gynė Prancūzijos kovą prieš „Islamo valstybės“ (IS) džihadistus. „Prieš mus buvo vykdomas karas, ir mes reagavome“, – sakė F.
 
Hollande‘as trečiadienį teismo posėdyje. Prancūzija rėmė Iraką kovoje su IS. Sirijoje jo šalis, gindamasi, ėmėsi veiksmų prieš teroristų kuopeles, planavusias išpuolius prieš Prancūziją.
 
F. Hollande‘as atsiprašė aukų ir artimųjų už tai, kad nepavyko užkirsti kelio atakoms. Grėsmė esą buvo žinoma, tačiau esminės informacijos trūko. „Mes nežinojome, kada, kaip ir kur jie smogs“, – kalbėjo buvęs prezidentas. Prancūzija, anot jo, pirmiausiai buvo užpulta dėl savo gyvenimo būdo. Tikslas buvo destabilizuoti šalį ir atsisakyti įsipareigojimų Sirijoje ir Irake.
 
Procese kaltinimai pateikti 20 įtariamųjų, įskaitant jau Belgijoje nuteistą Salahą Abdeslamą, kuris laikomas vienu pagrindinių vykdytojų ir vieninteliu likusiu gyvu. Per atakas 2015 metų lapkričio 13-ąją ekstremistai „Bataclan“ koncertų salėje bei baruose ir restoranuose nužudė 130 žmonių, 350 buvo sužeisti.
 
Savižudis taip pat susisprogdino prie „Stade de France“ stadiono. F. Hollande tada stebėjo ten vykusias futbolo rungtynes. Atsakomybę už atakas prisiėmė IS. Prancūzija po išpuolių išplėtė savo antskrydžius prieš IS pozicijas Irake ir Sirijoje.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2021.11.11; 07:00

Pakistane žuvo 4 žmonės, 12 sužeista. EPA-ELTA nuotr.

Per sprogimą prabangaus viešbučio automobilių stovėjimo aikštelėje Pakistano Kvetos mieste žuvo mažiausiai keturi žmonės. Dar 12 asmenų buvo sužeisti, pranešė policijos pareigūnas Mohamedas Moniras. Sprogmenys buvo paslėpti viename automobilyje.
 
Po sprogimo kelios transporto priemonės užsiliepsnojo. Anot į žiniasklaidos, į įvykio vietą atskubėjo ugniagesiai ir gelbėtojai.
 
Vidaus reikalų ministras Sheikhas Rashidas Ahmedas sakė, kad atakos taikinys buvo Kinijos ambasadoriaus Islamabade vadovaujama kinų delegacija. Tačiau sprogimo metu delegacijos viešbutyje nebuvo.
 
Atsakomybę už išpuolį prisiėmė organizacija „Tehreek-e-Taliban Pakistan“ (TTP). „WhatsApp“ programėlėje paskelbtame pranešime teigiama, kad taikinys buvo aukšti oficialūs asmenys.
 
TTP iki 2014 metų Pakistane įvykdė virtinę sunkių teroristinių išpuolių. Be to, ji praeityje puldinėjo, žudė ir grobė Kinijos piliečius Pakistane.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.22; 11:00

Ginklai, ginklai, ginklai. Slaptai.lt nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Seimo Europos reikalų komitetą, prašydamas įvertinti, ar naujos redakcijos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projektas, kuriuo siekiama įgyvendinti Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyvos nuostatas, atitinka ES subsidiarumo principą.

Parlamentaras teiraujasi, ar siūlymas riboti didelės talpos dėtuvių (daugiau kaip 10 šovinių ilgiesiems ginklams arba daugiau kaip 20 šovinių trumpiesiems ginklams) civilinę apyvartą nesumažins šalies visuomenės gynybinio potencialo?

Seime įregistruotas Vidaus reikalų ministerijos parengtas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projektas, kuriuo siekiama įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatas. Įstatymo projektu, be kita ko, siūloma riboti didelės talpos dėtuvių (daugiau kaip 10 šovinių ilgiesiems ginklams arba daugiau kaip 20 šovinių trumpiesiems ginklams) civilinę apyvartą. Tai reiškia, kad pusiau automatiniai ginklai su didesnėmis nei 20 šovinių dėtuvėmis, taip pat ilgieji šaunamieji ginklai (t. y. kurių vamzdis ilgesnis kaip 30 cm arba kurio visas ilgis viršija 60 cm) su didesnėmis nei 10 šovinių dėtuvėmis bus priskirti A kategorijai ir nebebus prieinami civiliams gyventojams. Tuo tarpu pagal šiuo metu galiojantį Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą visi pusiau automatiniai ginklai yra priskirti prie B ar C kategorijos ir prieinami civiliams, gavusiems policijos leidimą. Minėti apribojimai nebūtų taikomi sportinio šaudymo sporto klubų bei Šaulių sąjungos nariams. 

Lietuvos parlamento narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.

„Būtent dėl siūlomos minėtos nuostatos kyla daugiausiai klausimų, susijusių su atitikimu subsidiarumo principui. Europos Sąjungoje subsidiarumo principas yra taikomas kaip Sąjungos neišimtinių įgaliojimų vykdymo reguliavimo kriterijus. Pagal šį principą, ES neturi teisės imtis veiksmų tam tikroje srityje, jei valstybės narės gali ją veiksmingai reglamentuoti centriniu, regioniniu arba vietos lygmenimis. Šioje vietoje svarbu atkreipti dėmesį, kad Lietuva yra kitokioje geopolitinėje ir saugumo aplinkoje nei daugelis Vakarų Europos šalių. Lietuvos saugumą veikia ekspansine politika kaimynų atžvilgiu besivadovaujanti Rusijos valstybė. Tai kelia saugumo grėsmę ne tik Lietuvai, bet ir visam regionui. Todėl šaliai svarbu stiprinti savo gynybinius pajėgumus. Prie to prisideda ir galimybė civiliams gyventojams įsigyti B ar C kategorijų pusiau automatinius ginklus su įvairios talpos šovinių dėtuvėmis“, – sako L. Kasčiūnas.

Seimo nario teigimu, kalbant apie terorizmo grėsmes, pažymėtina, kad teroristiniai išpuoliai vykdomi naudojant nelegaliai turimus ginklus. Be to, nepaisant didelės terorizmo grėsmės Europoje, terorizmo grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas. Pasak šalies specialiųjų tarnybų, nėra duomenų, rodančių didėjančią terorizmo grėsmę Lietuvai: 2017 m. nebuvo nustatyta pavienių ekstremistų ir organizuotų grupių, turinčių ketinimų ir pajėgumų rengti teroro aktus, negauta tiesioginių grasinimų surengti teroristinius išpuolius prieš institucijas ar asmenis.

„Todėl manytina, kad, prisidengiant kova su terorizmu, apribojamas pusiau automatinių ginklų įsigijimas lojaliems piliečiams, kurie turi pareigą ir prievolę ginti savo valstybę, savo piliečius, save pačius, šeimos narius nuo bet kokio ginkluoto kėsinimosi“, – sako L. Kasčiūnas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.04.25; 09:00

Balandžio 28 d. prasidėjo didžiausios šiais metais Lietuvos kariuomenės organizuojamos nacionalinės pratybos „Žaibo kirtis 2017″ (angl. Lightening Strike 17). Jose treniruosis Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduočių operacinių pajėgų, Greitojo reagavimo pajėgų kariai ir juos remiantys padaliniai Marijampolės ir Vilkaviškio regionuose.

„Valstybės gynyba yra mūsų visų bendras reikalas, į kurį mes turime žvelgti atsakingai ir būti pasirengę kylančioms grėsmėms suduoti žaibišką atsaką. Mūsų visų bendras tikslas – užtikrinti Valstybės saugumą“, – sakė balandžio 27 d. Marijampolėje vykusioje spaudos konferencijoje pratybų „Žaibo kirtis 2017“ vadovas, Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininkas generolas majoras Vitalijus Vaikšnoras.

Gen. mjr. V. Vaikšnoras pabrėžė, kad „šių dienų ginkluoti konfliktai, teroro aktai įvyksta tankiai apgyvendintose vietovėse. Hibridinio konflikto metu civiliai gyventojai, vietos valdžia tampa pirmosiomis aukomis, todėl siekiant suvaldyti konfliktus kariuomenei būtina treniruotis natūralioje aplinkoje – miestuose, gyvenvietėse, kad gyventojai matytų, jaustų ir suprastų Lietuvos karių ryžtą ir pastangas ginant mūsų visų valstybę“.

Pagrindinis pratybų „Žaibo kirtis” tikslas – treniruoti nacionalines pajėgas vykdyti bendras operacijas su Vidaus reikalų ministerijai pavaldžiais vienetais ir gerinti sąveiką su valstybės civilinėmis institucijomis hibridinių grėsmių atveju. Taip pat siekiama, kad nacionalinės pajėgos būtų pasirengusios nekonvenciniams iššūkiams bei veikti savarankiškai tam tikrą laiką, per kurį krizės atveju atvyktų sąjungininkų parama.

Pagrindiniai pratybų veiksmai šiemet vyks Marijampolėje ir Vilkaviškyje. Gegužės 2-7 d. miestų gatvėse ir kitose viešose erdvėse bus imituojami įvairaus pobūdžio incidentai, patruliuos kariai, judės karinė technika, sraigtasparniai. Dėl pratybų kai kuriose miestų gatvėse gali būti apribotas eismas, girdimi imitaciniai šūviai. Į juos reaguos Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduočių operacinės pajėgos ir Greitojo reagavimo pajėgos kartu su Vidaus reikalų ministerijos padaliniais ir kariuomenės remiančiaisiais vienetais. Vilkaviškio ir Marijampolės miestų savivaldybės taip pat bus įtrauktos į aktyvią veiklą.

Marijampolės ir Vilkaviškio regionuose vyksiančiose pratybose kartu su Lietuvos kariais treniruosis Policijos departamento, Viešojo saugumo tarnybos ir Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras” pareigūnai, Valstybės sienos apsaugos tarnybos bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovai. Taip pat kartu treniruosis savivaldybių atstovai, ligoninių personalas. Iš viso šiose pratybose dalyvaus apie 3 tūkst. karių, apie 500 pareigūnų ir apie 200 civilinių institucijų darbuotojų. Taip pat bus pašaukta 2 tūkst. rezervo karių. Pratybose kartu dalyvaus apie 130 nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių.

Trečią kartą rengiamų šio tipo pratybų scenarijus sudarytas taip, kad pratybose būtų galima patikrinti ir įvertinti, kaip greitai ir efektyviai Vidaus reikalų ministerijos institucijos galėtų pasitelkti Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduočių operacines ir Greitojo reagavimo pajėgas ir kartu neutralizuoti ginkluotas diversines grupuotes, tuo pačiu apsaugoti civilius gyventojus ir jų turtą.

Pratybų metu taip pat bus šaukiami atsargos kariai atvykti į regioninius karo prievolės ir komplektavimo poskyrius patikslinti asmeninių duomenų

Gegužės 5 d., pratybų „Žaibo kirtis 2017″ metu, vyks dalinės mobilizacijos pratybos. Karo prievolę administruojantis personalas treniruosis vykdyti mobilizacijos atveju nustatytas užduotis. Pratybų siekiniams įgyvendinti Lietuvoje mokymo tikslais bus steigiama dvylika šaukimo punktų, į kuriuos bus kviečiami atvykti atsargos kariai, 2000-2012 m. atlikę karo tarnybą ir išleisti į atsargą.

Atsargos kariams yra planuojama suteikti galimybę vėliau – vasarą ir rudenį – dalyvauti Lietuvos kariuomenės organizuojamuose trijų savaičių trukmės kartotiniuose parengtojo rezervo mokymuose.

„Žaibo kirtis” – jau trečius metus vykstančios pratybos, kuriose treniruojamos nacionalinės greitojo reagavimo pajėgos, vykdomos bendros su Vidaus reikalų ministerijos pavaldžiais vienetais operacijos, gerinama sąveiką su valstybės civilinėmis institucijomis, taip pat vykdoma dalinė parengtojo rezervo karių mobilizacija.

Apie pratybų „Žaibo kirtis 2017“ scenarijų:

Pratybose modeliuojamos įvairiausio pobūdžio grėsmės, nuo hibridinio karo iki teroristinių išpuolių. Pagal pratybų scenarijų, nežinomos ginkluotos grupuotės kels neramumus ir riaušes miestuose, bandys užimti vietos administracijos objektus. Vidaus reikalų ministerijos padaliniams neturint pakankamų pajėgumų neramumams nuslopinti, į pagalbą bus pasitelktos Lietuvos kariuomenės Greitojo reagavimo pajėgos ir įsteigtos karinės operacijų teritorijos.

Situacijai stabilizuoti ir reaguoti į incidentus planuojama panaudoti Lietuvos kariuomenės Greitojo reagavimo pajėgas. Taip pat bus imituojami įvairiausio pobūdžio incidentai, siekiant treniruotis tinkamai užtikrinti miestų gyventojų saugumą.

Pratybų „Žaibo kirtis 2016“ įvykiai:

Balandžio 28 d.

Marijampolės ir Vilkaviškio miestuose rengiamos įvairaus pobūdžio prieš miestų valdžią nusiteikusių asmenų demonstracijos.

Balandžio 29-gegužės 1 d.

Pagal pratybų scenarijų, Lietuvos pasienio ruožuose padaugėjus įvairaus pobūdžio incidentų susijusių šalies saugumu, siekiama sustiprinti sienos apsaugos kontrolę, pasitelkiamos Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduočių pajėgos, kurios kartu su Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais vykdys sienos kontrolę. Pratybos vyks VSAT Pagėgių, Vilniaus ir Varėnos rinktinių užkardose.

Gegužės 1 d.

Marijampolės ir Vilkaviškio miestai paskelbiami karine operacijų teritorija: į miestus atvyks Lietuvos kariuomenės Greitojo reagavimo pajėgos. Apie 800 karių su technika iš Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono Alytuje bus dislokuoti Vilkaviškyje ir tiek pat 800 karių iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono Rukloje, Jonavos r. – Marijampolėje.

Gegužės 2-6 d.

Miestuose vykdomos bendros karinės operacijos, naudojami garsiniai šaudmenys ir pirotechnika. Gyventojai miesto gatvėse matys patruliuojančius ginkluotus Lietuvos kariuomenės karius su technika (M113 šarvuočiai), ore – Karinių oro pajėgų sraigtasparnius, taip bus naudojama mokomosios pirotechninės priemonės, garsiniai šaudmenys.

Gegužės 5 d.

Vyks dalinės mobilizacijos pratybos. Treniruojamasi vykdyti mobilizacijos atveju nustatytas užduotis – mokymo tikslais bus steigiama dvylika šaukimo punktų, į kuriuos kviečiami atvykti atsargos kariai, 2000-2012 m. atlikę karo tarnybą ir išleisti į atsargą.

Gegužės 6 d.

Svečių ir žiniasklaidos diena. Greitojo reagavimo pajėgos, ir kiti padaliniai vykdys įvairias jungtines operacijas.

Gegužės 7/8 d.

Greitojo reagavimo pajėgų išvykimas į nuolatinės dislokacijos vietas Alytuje ir Rukloje, Jonavos r.

Nuotraukų autorius vyr. ltn. Vytenis Miliušas ir vrš. Lina Ambroževičiūtė.

Informacijos šaltinis – Lietuvos krašto apsaugos ministerija.

2017.04.30; 07:48

Sprogimai Paryžiuje yra siaubinga, tačiau to buvo galima tikėtis.

Prancūzija, kaip ir kitos Vakarų Europos šalys, taip užsihipnotizavusi žmogaus teisių plėtra, kad nebesupranta kokiame pasaulyje gyvena.

Tačiau šie sprogimai nėra pabaiga, o kitas taikinys, tikėtina, bus Vokietija, kurioje dar neseniai su balionais ir orkestrais buvo pasitinkami imigrantai, o kartu su jais ir teroristai.

Continue reading „Kaip integruoti teroristus?”

Praėjus dvejiems metams po Osamos Bin Ladeno likvidavimo ekspertai analizuoja ateities specialiųjų operacijų scenarijus, stengdamiesi suprasti, kur ir kaip specialiosios paskirties pajėgos gali duoti daugiausia strateginės naudos Jungtinėms Amerikos Valstijoms, praneša "Time" korespondentas Neitas Roulingsas.

Al Qaeda lyderio likvidavimo misija pavyko ne dėka sėkmės ir Dievo paliepimo: Amerikos kariai sugebėjo prasiskverbti giliai į Pakistano teritoriją ir nužudyti labiausiai ieškomą teroristą dėka daugelį metų vykdomos karių atrankos, turtingos operatyvinės patirties bei treniruočių, sakoma straipsnyje.

Continue reading „Dveji metai po Osamos bin Ladeno mirties: kas laukia specialiosios paskirties pajėgų ateityje?”