Suomijos slaptoji tarnyba SUPO
Helsinkis, gruodžio 16 d. (ELTA). Suomijos centrinė kriminalinė policija tiria dvi baudžiamąsias bylas, kurių figūrantai įtariami valstybės išdavimu. Tai penktadienį pranešė portalas „Yle“.
Tyrimas atliekamas pagal baudžiamojo kodekso straipsnius „nesankcionuotas žvalgybinių duomenų rinkimas“ ir „paslapties, susijusios su nacionaliniu saugumu, atskleidimas“. Jis vyksta nuo rudens.
Centrinė kriminalinė policija patvirtino tyrimo faktą, bet neatskleidžia jokių detalių.
„Yle“ duomenimis, spėjami nusikaltimai užfiksuoti Virolahtyje, taip pat Kajanyje ir Oulu.
Virolahtis yra Suomijos pietryčiuose, prie pat sienos su Rusija.
„Yle“ neturi informacijos, ar šios dvi bylos yra susijusios.
Suomijoje už nesankcionuotą žvalgybinių duomenų rinkimą baudžiama laisvės atėmimu nuo keturių mėnesių iki šešerių metų, o už paslapties, susijusios su nacionaliniu saugumu, atskleidimą – laisvės atėmimu nuo keturių mėnesių iki ketverių metų.
Baltarusijos aukščiausiasis teismas dėl tėvynės išdavimo 18 metų laisvės atėmimo bausmę skyrė kariuomenės generalinio štabo karininkui.
1991 metais gimęs kariškis, anot žiniasklaidos, nufotografavo ir opozicinei žiniasklaidai kaimyninėje Lenkijoje perdavė Vidaus reikalų ministerijos laišką, adresuotą Gynybos ministerijai.
Prokuratūra Minske ir žmogaus teisių aktyvistai penktadienį patvirtino nuosprendį. Procesas vyko už uždarų durų.
Laiške Vidaus reikalų ministerija prašė galimiems protestams prieš prezidentą Aliaksandrą Lukašenką malšinti pasitelkti kariuomenę – tai prieštarauja konstitucijai.
Po 2020 metų rugsėjį vykusių rinkimų A. Lukašenka vėl pasiskelbė nugalėtoju. 66-erių A. Lukašenka valdo šalį nuo 1994-ųjų. Kelis mėnesius trukę masiniai protestai prieš suklastotus rinkimų rezultatus buvo malšinami smurtu. Per protestus buvo sulaikyta dešimtys tūkstančių žmonių, neišvengta ir žuvusiųjų. Žmogaus teisių aktyvistų duomenimis, buvusioje sovietinėje respublikoje yra per 370 politinių kalinių.
Briuselis nebepripažįsta A. Lukašenkos prezidentu.
Rusijai atliekant tyrimą dėl įtarimų, kad kosminių tyrimų centro darbuotojai perdavinėjo Vakarams informaciją apie šalies ginklų programą, suimtas Rusijos mokslininkas.
Rusijos kosmoso agentūra „Roscosmos“ patvirtino, kad buvo suimtas 74 metų amžiaus Viktoras Kudriavcevas iš Centrinio mašinų gamybos mokslinio tyrimų instituto netoli Maskvos.
Apdovanojimų pelnęs mokslininkas V. Kudriavcevas atkakliai tvirtino esąs nekaltas dėl tėvynės išdavystės.
„Roscosmos“ paneigė pranešimus, kad buvo suimtas ir antras mokslinių tyrimų instituto darbuotojas.
Šaltiniai laikraščiui „Kommersant“ sakė, kad tyrimas vykdomas dėl tėvynės išdavimo, o „bendradarbiavimu su slaptosiomis Vakarų tarnybomis“ įtariami apytikriai 10 žmonių.
Teisėjas nurodė suimti buvusią Argentinos prezidentę K. F. de Kiršner. EPA-ELTA nuotr.
Buvusiai Argentinos prezidentei Kristinai Fernandes de Kiršner (Cristina Fernandez de Kirchner) gresia naujas teismo procesas. Pasak teisėsaugos, federalinis teisėjas Klaudijas Bonadijas (Claudio Bonadio) nurodė panaikinti senatorės parlamentinę neliečiamybę ir ją suimti.
Teisėsauga kaltina K. F. de Kiršner tėvynės išdavimu ir trukdymu patraukti atsakomybėn kaltuosius dėl 1994 metų išpuolio prieš žydų centrą „Amia“ Buenos Airėse, per kurį žuvo 85 žmonės.
Teisėjas nurodė suimti ir buvusį užsienio reikalų ministrą Hektorą Timermaną (Hector Timerman) bei dar kelis politikus. K. F. de Kiršner, anot teisėjo, 2012 metais, kai buvo prezidentė, pasirašė paktą su Iranu, anot kurio, išpuolio organizavimu kaltinami įtariami aukšti Irano pareigūnai turi būti apklausiami ne Buenos Airėse, o Teherane. Argentinos parlamentas savo laiku pritarė paktui. Tačiau Irano parlamentarai to niekada nepadarė ir jis neįsigaliojo.
Buvusi prezidentė ketvirtadienį teisme neigė jai keliamus kaltinimus. Iki šiol niekas neprisiėmė atsakomybės dėl išpuolio, tačiau Izraelis ir Argentinos tyrėjai neabejoja, kad pėdsakai veda į Iraną.
Prokuroras Albertas Nismanas (Alberto Nisman) 2015 metais apkaltino K. F. de Kiršner saugojus Irano įtariamuosius mainais už naftos tiekimą ir prekybos lengvatas. Tačiau prieš tai, kai teisininkas savo turimus duomenis norėjo pristatyti parlamente, jis buvo rastas negyvas. Jo mirties aplinkybės tiriamos.
Prieš buvusią prezidentę jau vyksta keli procesai dėl korupcijos. Ji visus kaltinimus neigia ir vadina juos politiškai motyvuotais.
K. F. de Kiršner Argentinai vadovavo 2007-2015 metais. Spalį per rinkimus ji buvo išrinkta į Senatą. Senatorės pareigas ji pradės eiti sekmadienį. Neliečiamybei panaikinti reikalingas dviejų trečdalių balsų daugumos pritarimas Senate.
Kai Vakarai įvedė sankcijas, Rusiją užliejo kaltinimų tėvynės išdavyste banga, rašo Newsweek. Pernai už tėvynės išdavystę buvo nuteista 15 žmonių, o tai 4 kartus daugiau, nei 2013 metais. 2015 metais šis skaičius, advokatų ir teisių gynėjų vertinimu, jau artėja prie dviejų tuzinų.
Šiandien bet kas gali būti apkaltintas tėvynės išdavyste, net žmonės, neprieinantys prie valstybės paslapčių, – konstatuoja opozicinė žurnalistė Zoja Svetova. – Procesai vyksta už uždarų durų, ir dažnai apie juos sužinoma tik po to, kai paskelbiamas nuosprendis“.
Archangelsko Spalio rajono teisme lapkričio 12 pradedama svarstyti teisių gynėjo, Šiaurės neskaitlingų čiabuvių tautų Pomorų instituto direktoriaus Ivano Mosejevo bylą.
Jį FST įtarė kursčius nacionalinę nesantarvę. Ivanui Mosejevui pateiktas kaltinimas pagal RF BK 282 str. 1 d. Ivanas Mosejevas papasakojo PublicPost, kaip FST įžvelgė jame ekstremistą ir tėvynės išdaviką.
Ivanas Mosejevas, Pomorų asociacijos Archangelsko srities vadovas, pagal Tyrimo komiteto versiją, 2012 metų balandžio 1 d. atsidarė svetainę „Rusijos Šiaurės aidas“ ir po straipsniu „Pomorai Eurazijos pasaulyje“ paliko komentarą, pasirašydamas „Pomorai“, kuriame paniekinančiai apibūdina ir neigiamai emocingai vertina etninę grupę „rusai“.
