tiesioginis valdymas

Aktualijos

Seimui trečiadienį bus pateiktas Vidaus reikalų ministerijos (VRM) siūlymas Pagėgių savivaldybėje įvesti tiesioginį valdymą.
 
„Jau du mėnesius nuo gegužės 7 d. Pagėgių savivaldybė nėra paskyrusi nei administracijos direktoriaus, nei administracijos direktoriaus pavaduotojo, buvusieji yra atleisti, o kad būtų išrinkti naujieji, turi būti sutarimas, balsų dauguma taryboje bei taip pat mero teikimas. Kol šių dviejų faktorių nėra, sprendimai nėra priimti ir Pagėgių savivaldybėje yra susidaręs valdžios vakuumas“, – teigia vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.
 
Pasiūlymą dėl tiesioginio valdymo įvedimo savivaldybės teritorijoje Seimui teikia Vyriausybė, o galutinį sprendimą priima Seimas. Vyriausybė VRM siūlymui įvesti tiesioginį valdymą Pagėgių savivaldybėje pritarė pirmadienį.
 
Pagal įstatymą, Vyriausybės įgaliotiniu Pagėgių savivaldybėje taptų politinio pasitikėjimo tarnautojas, kurį Seimui pritarus paskirtų Vyriausybė.
 
Tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje ir Vietos savivaldos įstatymuose nustatyta, kad taryba privalo per du mėnesius, kai nutrūksta savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimai, paskirti kitą savivaldybės administracijos direktorių. Priešingu atveju savivaldybės teritorijoje gali būti įvedamas tiesioginis valdymas, kuris negali trukti ilgiau kaip 6 mėnesius, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip.
 
Įsigaliojus Seimo nutarimui dėl tiesioginio valdymo įvedimo savivaldybės teritorijoje, šios savivaldybės taryba, tarybos nariai ir savivaldybės meras įgaliojimų netenka. Tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje įgyvendina Vyriausybė per Vyriausybės įgaliotinį, vykdantį savivaldybės tarybos ir mero įgaliojimus, kurie būtini įstatymų nustatytoms savivaldybių funkcijoms atlikti.
 
Nepriklausomos Lietuvos Respublikos istorijoje tiesioginis valdymas 1991 m. buvo įvestas Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybėse bei dalyje kitų savivaldybių.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2022.07.13; 00:30
Trumposios naujienos

Trečiadienį Katalonijoje rengiamo streiko metu, kurį sušaukė už nepriklausomybę pasisakanti profesinė sąjunga, protestuotojai blokavo kelius, greitkelius ir traukinių bėgius.

Remiantis pranešimais, žmonės kelius blokavo daugiau kaip 50 regiono vietų, įskaitant didžiules autostradas, tarp jų AP-7, kuri jungia Prancūziją su Katalonija ir likusia Ispanijos dalimi, ir nuo Barselonos iki Madrido besitęsiančioje autostradoje A-2.

Ispanijos įstatymai draudžia streikuoti dėl politinių priežasčių, todėl už nepriklausomybę pasisakanti profesinė sąjunga CSC paragino streikuoti dėl darbo vietų nepastovumo ir dėl su kompanijų būstinių perkėlimu susijusio centrinės vyriausybės dekreto.

Tačiau tvyrant įtampai Katalonijos regione, kuriame regiono parlamentui paskelbus nepriklausomybę Madridas įvedė tiesioginį valdymą, streikas įgavo politinį atspalvį.

Protestuotojai ėjo nešini separatistų vėliavomis ir plakatais, raginančiais paleisti nušalintus Katalonijos vyriausybės narius ir pilietinius lyderius, kurie buvo įkalinti atliekant tyrimą dėl jų vaidmens regiono nepriklausomybės siekyje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.09; 00:10

copy of lenkai_veliavos
Aktualijos

Kau­ne vy­ku­sia­me Lie­tu­vos lais­vės ko­vos są­jū­džio vi­suo­ti­nia­me su­va­žia­vi­me pri­im­tas pa­reiš­ki­mas, ad­re­suo­tas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tei, Sei­mo Pir­mi­nin­kei ir Mi­nist­rui Pir­mi­nin­kui, ku­ria­me at­krei­pia­mas dė­me­sys į Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos (LLRA), va­do­vau­ja­mos mū­sų vals­ty­bės nie­kin­to­jo V. To­ma­šev­skio, veik­lą.

Gau­da­ma pa­lai­ky­mą iš Len­ki­jos val­dan­čių­jų, ji vis la­biau įžū­lė­ja, agi­tuo­da­ma ne­si­lai­ky­ti Lie­tu­vos įsta­ty­mų, nie­kin­da­ma mū­sų vals­ty­bę tarp­tau­ti­nė­je erd­vė­je, nau­do­ja­si va­di­na­mą­ja „len­ko kor­ta“ – įsi­pa­rei­go­ji­mu Len­ki­jai. LLRA na­riai, vyk­dy­da­mi sa­vo įsi­pa­rei­go­ji­mus Len­ki­jai, ne­pa­klus­da­mi Lie­tu­vos Kon­sti­tu­ci­jai ir įsta­ty­mų rei­ka­la­vi­mams, skleis­da­mi me­lą Eu­ro­po­je ir net JAV apie len­kų ma­žu­mos ta­ria­mas skriau­das Lie­tu­vo­je, tam­pa ne­lo­ja­lūs Lie­tu­vos vals­ty­bės at­žvil­giu.

Continue reading „Panašėja į 1923-aisiais J. Pil­sud­skio su­kur­tą an­ti­lie­tu­viš­ką or­ga­ni­za­ci­ją POW” →

ozolas_naujausias
Aktualijos

Rugpjūčio 21 d. LR Seimo Konstitucijos salėje įvyko konferencija – diskusija “Iššūkiai valstybės vientisumui prieš dvidešimt metų ir šiandien”. Pranešimus perskaitė:

A.Tyla. “Rytų Lietuva ir derybos dėl Lenkijos ir Lietuvos sutarties”

R.Ozolas. “Valstybinė komisija Rytų Lietuvai tirti – Atgimimo laikų demokratijos faktas”

G.Songaila. “Autonomininkų spaudimas Lietuvai: prieš dvidešimt metų ir šiandien”

A.Eigirdas. “Tiesioginis valdymas, kaip valstybės integralumą užtikrinantis instrumentas”

A.Merkys. “Tiesioginis valdymas Vilniaus rajone ir nebaigti darbai”

R.Maceikianec. “Kada supratome, kad autonomija – tai Kremliaus planas”

K.Garšva. “Dabartinės Rytų Lietuvos kultūros ir švietimo problemos ir galimi jų sprendimo keliai”

Continue reading „Valstybinė komisija Rytų Lietuvai tirti – Atgimimo laikų demokratijos faktas” →

songaila_didelis
Aktualijos

Šio pranešimo vienas iš tikslų – trumpai pristatyti prieš dvidešimt metų vykusius įvykius, kai nuo atsikuriančios Lietuvos valstybės buvo mėginama atplėšti jos rytinę dalį, paimant ir pačią sostinę į reples ir taip žlugdant valstybės atkūrimą – ne tik jos vientisumą, bet ir pačią Nepriklausomybę.

Panašus planas tuomet pavyko Padnestrėje, tačiau Tiraspolis – tai vis dėlto ne Vilnius, ir pasekmės Lietuvoje būtų buvusios dar rimtesnės. Teritorinės autonomijos Sovietų Sąjungos sudėtyje aplink Vilnių, o gal ir pačiame Vilniuje sukūrimas galėjo pakeisti pastarųjų dvidešimt metų rytų Europos, net visos Europos istoriją.

Continue reading „Autonomininkų spaudimas Lietuvai: prieš dvidešimt metų ir šiandien” →