Graikijoje susidūrus dviem traukiniams, žuvo mažiausiai 32 žmonės. EPA-ELTA nuotr.
Atėnai, kovo 12 d. (AFP-ELTA). Tūkstančiai demonstrantų sekmadienį Graikijoje surengė naujus protestus, žmonės apimti pykčio dėl daugiausiai gyvybių pareikalavusios geležinkelio avarijos šalyje ir dar labiau spaudžia vyriausybę dėl šios tragedijos.
Protestuotojai užtvindė aikštę priešais parlamentą Atėnuose, jų plakatai skelbė: „Neužmiršime, neatleisime“, „Mes būsime visų mirusiųjų balsas“.
Vasario 28 d. Vidurio Graikijoje kaktomuša susidūrus keleiviniam ir prekiniam traukiniui žuvo 57 žmonės, daugelis jų buvo studentai. Keturiems geležinkelių pareigūnams pateikti kaltinimai, tačiau visuomenės pyktis sutelktas į ilgalaikį netinkamą tinklo valdymą, šalį drebina daugybė kartais smurtinių masinių protestų.
Sekmadienį prie parlamento Atėnuose susirinko apie 5 tūkst. demonstrantų, maždaug tiek pat išėjo į antrojo pagal dydį Salonikų miesto gatves, pranešė policija. Mitingai vyko reaguojant į įvairių organizacijų – nuo profesinių sąjungų iki politinių grupių – raginimus išeiti į gatves.
Ministras pirmininkas Kyriakas Mitsotakis po kelių mėnesių varžysis, kad būtų perrinktas, kai kurie protestuotojai ragino jį atsistatydinti. Jis kritikuojamas už tai, kad dėl avarijos kaltino „žmogiškąją klaidą“ ir tuo metu budėjusį stoties viršininką, tariamai netyčia nukreipusį traukinius į tą pačią bėgių atkarpą. Tačiau geležinkelių profesinės sąjungos jau seniai perspėja apie problemas visoje geležinkelio sistemoje. Graikijoje – protestai. EPA – ELTA foto
Stoties viršininkas yra tarp keturių pareigūnų, kuriems pateikti kaltinimai. Graikijos transporto ministras po avarijos atsistatydino, o K. Mitsotakis bandė numalšinti visuomenės pyktį ne kartą atsiprašęs ir pažadėjęs atlikti skaidrų tyrimą.
Panašu, kad visuotiniai rinkimai, turėję vykti balandį, bus atidėti. Spėjama, kad jie gali būti surengti gegužės pabaigoje.
Taksi vairuotojų profesinė sąjunga po sostinės savivaldybės sprendimo išbandyti vienoje Vilniaus Ukmergės gatvės dalyje draudimą „A“ juostomis važiuoti taksi automobiliams parengė peticiją, kurioje teigiama, kad taksi automobiliai piko metu tik papildytų spūstyse stovinčiųjų gretas.
„Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus miesto savivaldybė pastaruoju metu ypač piktybiškai ignoruoja taksi paslaugas visuomenei teikiantį transportą, ribodama jų mobilumą miesto gatvėse, viešojo transporto „A“ juostose, nepažymėdama leidimo jomis darniai judėti.
Tokiu būdu miesto savivaldybė pamiršta, kad taksi transportas yra miesto infrastruktūros dalis, teikiantis viešą keleivių pervežimą, užtikrinantis greitą, saugią ir patogią kelionę miesto gyventojams ir jos svečiams, kurie pasirinko taksi paslaugas, kaip alternatyvą miesto maršrutiniam transportui“, – teigiama peticijoje.
Taksi vairuotojų profesinė sąjunga ragina savivaldybę išplėsti ir grąžinti taksi automobilių teisę judėti miesto gatvių atkarpose, pažymėtose „A“ raide eismo juostomis be apribojimų, kas, pasak jų, yra laikoma gera praktika daugelyje pasaulio šalių.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis Eltai sakė, kad kol kas taksi „A“ juostomis važinėti uždrausta vieną mėnesį.
„Yra mėnesiui nuimtos privilegijos važiuoti taksi ir 4+. Mėnesiui, kad išbandytume, kaip pagreitėja viešojo transporto eismas tą padarius“, – Eltai sakė P. Poderskis.
Jis pridūrė, kad šiai idėjai pasiteisinus, toks draudimas gali persikelti ir į kitas gatves.
„Turbūt, kad ir kitose gatvėse taip bus“, – teigė P. Poderskis.
Kaip ELTA jau rašė, spalio mėnesį buvo baigta tvarkyti per Šeškinės, Fabijoniškių, Pašilaičių ir Žvėryno rajonus besidriekianti Ukmergės gatvės dalis.
Anot Vilniaus miesto savivaldybės Infrastruktūros skyriaus vedėjo Virginijaus Paužos, tam, kad vilniečiai pasirinkę autobusus Ukmergės gatve keliautų greičiau ir patogiau, įrengti guminiai borteliai, kurie atskyrė viešajam transportui skirtą „A“ juostą nuo bendro automobilių srauto.
Trys Lietuvos vežėjus vienijančios asociacijos kreipėsi į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, prašydamos artimiausiame komiteto posėdyje apsvarstyti susidariusią situaciją dėl grėsmių transporto sektoriui.
Nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“, Tarptautinis transporto ir logistikos aljansas bei Lietuvos vežėjų sąjunga bendrame rašte Seimo komitetui rašo, kad Nacionalinio saugumo strategijoje yra įtvirtinta, jog Lietuva, siekdama užtikrinti ekonominį ir energetinį saugumą, vykdys nacionalinio saugumo interesus atitinkančias priemones, skatinančias Lietuvos transporto infrastruktūros konkurencingumo regione didinimą, aktyviai gins šalies vežėjų interesus užsienio rinkose.
Vežėjų asociacijos rašte Seimo komitetui rašo, kad Lietuvos kelių transporto sektorius nuo 2020 metų patirs didžiulių iššūkių ir realių grėsmių, kadangi vežėjų verslui kone tuo pat metu bus suduotas dvigubas smūgis.
Vežėjai yra paskaičiavę, kad dėl Vyriausybės sprendimo nuo sausio 1 dienos didinti vairuotojų atlyginimų koeficientą dėl padidėjusių verslo kaštų pirmosios neatlaikys mažos įmonės, eksploatuojančios iki 10 vilkikų parką.
Dalis jų arba turės nutraukti veiklą, arba kelti verslą į palankesnės mokestinės aplinkos šalis, pavyzdžiui Lenkiją.
Vežėjai taip pat skelbia nerimaujantys dėl Europos Parlamento sprendimų, kuris greičiausiai jau 2020 metų pavasarį patvirtins vadinamąjį Mobilumo paketą.
Kaip praneša „Linava“, Gdansko universiteto atliktoje studijoje, kurioje įvertintas Mobilumo paketo poveikis Lenkijai ir kitoms periferinėms ES valstybėms narėms, tyrėjai konstatavo, kad vilkikų skaičius mažose ir vidutinėse įmonėse susitrauks 50 proc., o didelėse transporto įmonėse sumažės 10 proc. Dėl išaugusių darbo sąnaudų 30 proc. vežėjų apribos arba visiškai nutrauks vykdomą veiklą. Mažose ir vidutinėse įmonėse darbo neteks apie 30 proc., didelėse įmonėse – apie 20 proc. darbuotojų.
„Šios niūrios prognozės reikšmingos Lietuvai, atsižvelgiant į tai, kad, Lietuvos banko duomenimis, 2017 metais Lietuvos transporto ir saugojimo sektoriuje dirbo apie 10 proc. visų užimtųjų ir buvo sukuriama 12,1 proc., o vien tik tarptautinis krovininis kelių transportas – daugiau kaip 6 proc. šalies bendrosios pridėtinės vertės“, – rašoma rašte Seimo komitetui.
Vežėjai rašte rašo, kad tokia situacija ne tik kad sustabdys transporto sektoriaus plėtrą, tačiau lems jo susitraukimą.
Šiuo metu Vyriausybė planuoja nuo kitų metų padidinti MMA nuo 555 iki 607 eurų, o galiojantį 1,3 koeficientą, kuris taikomas apskaičiuojant darbo užmokesčio ribą, nuo kurios darbuotojui gali būti neapmokestinama dienpinigių suma, didinti iki 1,65.
Seimas plenariniame posėdyje ketvirtadienį priėmė Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą, papildytą prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymais.
Už tai, kad įstatymas būtų priimtas nepakeistas, tai yra be prezidentės pataisų, balsavo 18 parlamentarų. Už tai, kad būtų priimtas su prezidentės siūlomomis pataisomis, balsavo 68 Seimo nariai. Susilaikė 28 Seimo nariai.
Antru balsavimu už tai, kad įstatymas būtų priimtas su visais prezidentės siūlymais, balsavo 111 Seimo narių, prieš nebuvo, susilaikė 4 parlamentarai.
ELTA jau rašė, kad Seimas spalio pradžioje priėmė Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą, siekdamas gerinti investicijų aplinką, inovacijų diegimą į viešąjį transportą, vadovaudamasis Europos Komisijos raginimu veiksmingai spręsti transporto keliamų spūsčių ir ekologines problemas bei, naudojant kuo mažiau žalos aplinkai darantį transportą, pagerinti Lietuvos miestuose gyvenančių žmonių gyvenimo sąlygas.
Spalio pabaigoje prezidentė D. Grybauskaitė projektą vetavo, teigdama, jog šį įstatymą reikia taisyti, kad jis atitiktų Europos Sąjungos ir Lietuvos teisę, būtų panaikintos įstatymo interpretavimo galimybės ir užkirstas kelias interesų grupėms juo piktnaudžiauti. Prezidentė siūlė įstatyme numatyti, kad savivaldybė prisiima visišką finansinę atsakomybę ne tik dėl projekto įgyvendinimo būdo pasirinkimo, bet ir dėl veiklos gyvybingumo palaikymo bei visas su tuo susijusias finansines rizikas.
Antradienį Seimas nepritarė prezidentės veto ir nusprendė grįžti svartyti Metropoliteno įstatymo projektą.
Seimo Ekonomikos komitetas trečiadienio posėdyje bendru sutarimu pritarė visiems prezidentės siūlymams. Kaip Eltai antradienį sakė komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius, jeigu prezidentė reikalauja patikslinti dalykus dėl atsakomybės esant nuostolių, kas atsakys, ar valstybė, ar savivaldybė, jo nuomone, dėl to neverta konfliktuoti, o pats įstatymas atveria galimybes, jeigu ateityje atsirastų suinteresuotas investuotojas.
Metro. Azerbaidžano sostinė Baku. Slaptai.lt nuotr.
Trečiadienį Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje bus svarstomas Metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Eltai sakė, kad, jo nuomone, komitetas pritars prezidentės teiktoms pataisoms ir „pabaigs konfliktinę situaciją“.
„Jeigu prezidentė reikalauja patikslinti kai kuriuos dalykus, atsakomybės esant nuostolių klausimą, kas atsakys, ar valstybė, ar savivaldybė, prašo patikslinti geležinkelio sąvoką į metropoliteno sąvoką – aš nemanau, kad dėl to verta konfliktuoti.
O apskritai vis tiek įstatymas atveria tam tikras galimybes, o ar tai bus kada nors realybėje, ar nebus – tai kitas dalykas. Jeigu atsiras privatus investuotojas, kuris norės investuoti pinigų, tai kodėl uždaryti tokią galimybę“, – Eltai sakė R. Sinkevičius.
Kaip ELTA jau rašė, Seimas spalio pradžioje priėmė Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą. Už Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą balsavo 62, prieš buvo 6, susilaikė 31 Seimo narys.
Seimas šį įstatymą priėmė siekdamas gerinti investicijų aplinką, inovacijų diegimą į viešąjį transportą, vadovaudamasis Europos Komisijos raginimu veiksmingai spręsti transporto keliamų spūsčių ir ekologines problemas bei, naudojant kuo mažiau žalos aplinkai darantį transportą, pagerinti Lietuvos miestuose gyvenančių žmonių gyvenimo sąlygas.
Spalio pabaigoje prezidentė Dalia Grybauskaitė projektą vetavo, teigdama, jog šį įstatymą reikia taisyti, kad jis atitiktų Europos Sąjungos ir Lietuvos teisę, būtų panaikintos įstatymo interpretavimo galimybės ir užkirstas kelias interesų grupėms juo piktnaudžiauti. Prezidentė siūlo įstatyme numatyti, kad savivaldybė prisiima visišką finansinę atsakomybę ne tik dėl projekto įgyvendinimo būdo pasirinkimo, bet ir dėl veiklos gyvybingumo palaikymo bei visas su tuo susijusias finansines rizikas.
Antradienį Seimas nusprendė iš naujo svarstyti prezidentės vetuotą Metropoliteno įstatymo projektą.
Už sprendimą grąžinti įstatymo projektą svarstyti balsavo 83 Seimo nariai. Prie Metropoliteno įstatymo projekto Seimo plenariniame posėdyje bus grįžta lapkričio 8 dieną.
Prezidentės patarėjas Arūnas Molis, Seime komentuodamas prezidentės veto dėl Metropoliteno įstatymo projekto, teigė, kad šiuo įstatymu, nors politikų ir buvo siūloma, jog valstybei nereikės finansuoti metropoliteno projektų, o visą finansinę atsakomybę prisiims tik savivaldybės, įsigilinus atidžiau į įstatymo projektą, pasak A. Molio, galima matyti teisinių interpretacijų, pagal kurias įgyvendinus metropoliteno įstatymą valstybė turės prisiimti finansinę naštą, kuri pagal šį projektą yra didžiulė.
A. Molis pabrėžė, kad jeigu savivaldybės norėtų iš tikrųjų imtis metropoliteno įstatymo įgyvendinimo, jos sėkmingai galėtų tai daryti ir be šių įstatymo pataisų.
Pasak patarėjo, projektas brangiai kainuotų, antra, nežinoma tokių pavyzdžių, kad toks projektas būtų finansiškai pelningas.
Patarėjas taip pat pažymėjo, kad dabartiniame įstatymo projekte nėra aišku, apie kokią viešojo transporto rūšį kalbama: ar apie geležinkelius, ar apie keleivinį bėginį transportą. Šių rūšių transportui skiriami skirtingi transporto priemonių reikalavimai. Jiems nustatomi skirtingi saugumo, licencijavimo reikalavimai. Pasak patarėjo, dar svarbiau, kad šitų rūšių transportui taikomi skirtingi finansinių įsipareigojimų reikalavimai.
Kinijos kariuomenė. Reuters nuotr.
Europos parlamentas (EP) plenarinėje sesijoje balsavo dėl rezoliucijos, kuria raginama neleisti Kinijai perimti Europos strateginės infrastruktūros. EP Užsienio reikalų komitetas pažymi, kad Kinija sistemingai bando paversti savo ekonominę galią į politinę įtaką, daugiausiai per strategines infrastruktūros investicijas sukuriant naujas transporto linijas.
ELTA primena, kad EP kreipėsi į šalis, kurios priklauso 16+1 formatui (Kinijos iniciatyvai stiprinti ir plėsti bendradarbiavimą transporto, finansų, investicijų bei kituose sektoriuose su 5 Balkanų ir 11 ES šalių (tarp kurių yra Lietuva), kad su jomis būtų sutarta dėl bendros ES pozicijos dėl Kinijos planuojamos infrastruktūros plėtros.
Kinijos įsitraukimas į strateginius infrastruktūros projektus ir dėl to potencialiai išaugusi jos politinė įtaka, pasak EP Užsienio reikalų komiteto, pažeistų bendrąsias ES pozicijas su Kinija. Kartu šalys narės pakviestos stiprinti ES valstybinius diplomatinius santykius.
Kinijos skverbimasis į Lietuvos rinką taip pat pastebimas – Kinijos valdoma bendrovė „China Merchants Group“ (CMG), besispecializuojanti transporto ir logistikos, nekilnojamojo turto bei finansų sektoriuose, jau buvo prabilusi apie galimybę gabenti krovinius per Klaipėdos uostą.
Klaipėdos uosto vadovas Arvydas Vaitkus kiek anksčiau yra užsiminęs, kad CMG yra pareiškusi norą Klaipėdoje statyti naują konteinerių terminalą. 2016 m. ji bandė investuoti į vieną didžiausių Klaipėdos uosto krovos bendrovių „Klaipėdos Smeltę“, tačiau nesėkmingai.
Liepą Kinijos bei Vidurio ir Rytų Europos šalių „16+1“ vyriausybių vadovų susitikime, kuriame Lietuvai atstovavo finansų ministras Vilius Šapoka, sutarta Vilniuje įkurti „16+1“ formato finansinių technologijų koordinavimo centrą ir 2019 m. organizuoti aukšto lygio fintech konferenciją.
Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius tikino, kad Lietuva, nors ir turi palaikyti strateginius verslo santykius su Kinija, tačiau jie neturėtų būti susiję su šalies strateginiais objektais.
