Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Prezidentūroje susitiko su projekto „Misija Sibiras‘19“ komanda, poryt išvyksiančia į Kazachstaną.
Prezidentas, „Misijos Sibiras‘19“ dalyviams perduodamas simbolinę žvakelę, kuri bus uždegta ant lietuvių kapų, pabrėžė, kad šis projektas taip pat atspindi vienos Lietuvos idėją, nes įtraukia pilietišką jaunąją kartą ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Tarp šešiolikos projekto dalyvių yra ir Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenanti lietuvė, pažadėjusi savo patirtimi po ekspedicijos pasidalyti su JAV lietuvių bendruomene.
„Misijos Sibiras‘19“ dalyviai padėkojo Prezidentui už palaikymą ir įteikė savo marškinėlius.
Nuo 2006 m. plėtojamame projekte per šį laikotarpį lietuvių tremties ir įkalinimo vietas Rusijoje, Kazachstane ir Tadžikistane aplankiusios jaunimo ekspedicijos sutvarkė daugiau kaip 150 lietuviškų kapinių.
Informacijos šaltinis – Prezidento komunikacijos grupė
LR Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Misija Sibiras – 2016. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Rusijos Federacijos ambasada Lietuvos Respublikoje antrus metus iš eilės atsisakė išduoti vizas „Misija Sibiras” ekspedicijai.
Šiais metais „Misija Sibiras’19” komanda planavo vykti į Krasnojarską ir įgyvendinti praėjusių metų planą, tvarkydami čia esančius lietuvių kapus bei susitikdami su šiose vietose tebegyvenančiais lietuviais.
Projekto „Misija Sibiras” organizatoriai nesupranta šio sprendimo, nes projekto vykdoma misija nėra niekaip susijusi su politiniais procesais.
„Sibiro gamta yra gaivališka, daugybė lietuvių kapinių nyksta be priežiūros. Jeigu ne „Misija Sibiras” ekspedicijos, dalies kapinių šiandien jau nebūtų įmanoma rasti ir identifikuoti. Apmaudu, kad kapų tvarkymas yra perkeliamas į politinę plotmę”, – teigia projekto „Misija Sibiras” vadovė Aistė Eidukaitytė.
Misija Sibiras – 2017 dalyvius Maskvoje pasitiko Lietuvos ambasadorius Remigijus Motuzas. Lietuvos URM nuotr.
Nors „Misija Sibiras” šiemet į Sibirą nevyks, projektas nenutrūks. Kitaip nei 2018 m., kai teko perplanuoti ekspediciją vos per kelias savaites, nuo pat pradžių buvo ruošiami du ekspedicijų planai Krasnojarskui arba Kazachstanui.
„Nuo pat atrankos pradžios ruošėmės tiek Krasnojarskui, tiek Kazachstanui – dėliojome planus abiem šalims, komanda susitinka tiek su tremtiniais, grįžusiais iš Krasnojarsko, tiek su buvusiais politiniais kaliniais, patyrusiais kalinimą Kazachstane. Žinoma tai reikalauja dvigubai daugiau pastangų, bet svarbiausia, kad šiemet misija bus tęsiama”, – sako A. Eidukaitytė.
Nuo 2006 m. vykstantis projektas „Misija Sibiras” šiemet išlydės jau 18-ąją ekspedicijos komandą, kuri po neigiamo atsakymo dėl vizų vykti į Rusiją, liepos 17-ąją išvyks į Kazachstano Respubliką.
Misija Sibiras. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Lietuvoje dar per mažai yra žinančių apie tremties ir kalinimo vietas šioje šalyje. Pernai aplankėme Kazachstane veikusius sovietinius lagerius, kuriuose stalinizmo represijų laikotarpiu, manoma, kalėjo apie 20 tūkstančių politinių kalinių iš Lietuvos. Kaip tik šiemet sukanka 65 metai nuo Kengyro lageryje įvykusio sukilimo, kuriame reikšmingą vaidmenį atliko ten kalėję lietuviai.” , – sakė A. Eidukaitytė.
Per projekto gyvavimo laiką lietuvių tremties bei kalinimo vietose sutvarkyta daugiau nei 150 kapinių. Didžioji dalis lietuvių kapinių yra Rusijos teritorijoje.
Prisidėti prie „Misija Sibiras’19” ekspedicijos kiekvienas gali trumpaisiais numeriais 1891 – auka 3 Eur, 1892 – auka 5 Eur bei aukojimo portale aukok.lt.
Liepos 17-oji – įsimintina diena ekspedicijos „Misija Sibiras – 2016“ dalyviams. Tądien 16 jaunuolių iš Vilniaus geležinkelio stoties išvyko į vieną šiauriausių lietuvių tremties vietų – už poliarinio rato prie Jenisiejaus esančią Igarką, į kurią vien 1948 metais buvo ištremta apie 8 tūkstančius lietuvių.
Igarkoje yra išlikusios net trys lietuvių kapinės – vienos didžiausių Rusijos teritorijoje. Vienoje jų užfiksuota net apie tūkstantį kapaviečių, daugelis kurių paženklintos lietuviškais kryžiais.
Projektui „Misija Sibiras“ pernai sukako 10 metų. Norinčiųjų dalyvauti ekspedicijoje kasmet daugėja. Šiemet misijos komanda buvo atrinkta iš daugiau nei 800 žmonių.
„Misija Sibiras’16“ išlydėtuvės surengtos liepos 17-ąją, sekmadienį, 18.30 val. Vilniaus geležinkelio stotyje. Aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia pluoštą Vytauto Visocko nuotraukų, pasakojančių apie išlydėtuves.
Sugrįžę iš kelionės „Misijos Sibiras“ dalyviai turės atlikti ne mažiau svarbią misiją – pasidalinti įspūdžiais bei patirtimi su jaunais žmonėmis, taip prisidėdami prie naujos kartos pilietiškumo ir brandos ugdymo, geresnio Lietuvos istorijos suvokimo, platesnio akiračio.
Rugpjūčio 1-ąją 8 valandą ryto iš kelionės „Misija Sibiras – 2014“ sugrįžo šešiolika ekspedicijos dalyvių. Ekspedicijos tikslas – aplankyti Krasnojarsko krašte gyvenančius lietuvius – buvusius tremtinius ir politinius kalinius, jų vaikus ir anūkus. Ekspedicijos dalyviai taip pat tvarkė ten nykstančias lietuvių kapinaites.
Manoma, kad 1990-aisiais Rusijos Krasnojarsko platybėse gyveno per 20 tūkst. lietuvių, atsidūrusių ten dėl tremčių ir politinių represijų, patirtų sovietiniais metais. Pirmieji masiniai trėmimai į šį kraštą iš Lietuvos prasidėjo 1941-aisiais, o 1948-aisiais vienu metu į Krasnojarską ištremta net 21 tūkst. lietuvių. Tuomet Jeniseisko ir Kazačinsko rajonuose apgyvendinta per 3 tūkst. tautiečių. Nepakėlę ypač sudėtingų gyvenimo sąlygų daug jų nesulaukė šios dienos.
Dabar Krasnojarse gyvena vos keli tūkstančiai lietuvių.
Tai – jau dvyliktoji ekspedicija į lietuvių tremties vietas.
Artimiausiu metu portalas slaptai.lt pateiks videoreportažą, pasakojantį apie „Misijos Sibiras – 2014“ dalyvių sutiktuves Vilniaus geležinkelio stotyje.
