Eifelio bokštas papuoštas ES vėliavos simboliais. EPA – ELTA nuotr.

Paryžius, sausio 2 d. (AFP-ELTA). Sekmadienį Prancūzijos valdžios institucijos pašalino laikiną Europos Sąjungos (ES) vėliavos instaliaciją nuo Triumfo arkos Paryžiuje po to, kai dešiniojo sparno prezidento Emmanuelio Macrono oponentai apkaltino jį „ištrynus“ prancūziškąją tapatybę.
 
Milžiniška mėlyna vėliava vietoje Prancūzijos vėliavos Triumfo arkoje suspindo Naujųjų metų išvakarėse, pažymint prasidėjusį Prancūzijos pirmininkavimą ES Tarybai, kuriai šalis vadovaus ateinantį pusmetį.
 
Be to, kare žuvusiems pastatyta Triumfo arka, Eifelio bokštas, panteonas ir kitos žymios Paryžiaus vietos bei paminklai iki savaitės pabaigos bus apšviesti ES simbolizuojančia mėlyna šviesa.
 
E. Macrono dešinieji varžovai prezidento rinkimuose, kurie įvyks po keturių mėnesių, pareikalavo pašalinti ES vėliavą, ją vadindami Prancūzijos paveldo ir jos veteranų įžeidimu.
 
Kraštutinių dešiniųjų kandidatė Marine Le Pen dėl vėliavos pažadėjo kreiptis į Valstybės Tarybą – Prancūzijos vyriausiąjį administracinį teismą.
 
Tačiau Prancūzijos prezidentūros pareigūnai tvirtina, kad vėliavos pašalinimas ankstyvą sekmadienio rytą, dar prieš aušrą, esą įvykdytas laikantis numatyto grafiko. Teigiama, kad, skirtingai nei mėlynai nušvitę paminklai, vėliava Triumfo arką ir turėjo puošti tik dvi dienas.
 
Irma Jančiauskaitė (AFP)
 
2021.01.03; 04:42

Paryžiaus policijos prefektūra uždraudė „geltonosioms liemenėms“ protestuoti Eliziejaus laukuose. Garsiajame bulvare ir aplink Triumfo arką mitingai šeštadienį uždrausti, pranešė žinybos. Protestuoti negalima ir prie Eliziejaus rūmų – prezidento Emmanuelio Macrono rezidencijos bei prie Nacionalinės Asamblėjos.

Prieš tai žinybos jau uždraudė demonstracijas Nicos ir Tulūzos didmiesčiuose. Taip vyriausybė nori užkirsti kelią riaušėms, kaip praėjusį savaitgalį.

Riaušininkai Eliziejaus laukuose praėjusį šeštadienį per „geltonųjų liemenių“ protestus nusiaubė daug parduotuvių.

Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2019.03.23; 02:00

Suniokoję Triumfo arką, riaušininkai pridarė šimtatūkstantinės žalos. EPA-ELTA nuotr.

Per „geltonųjų liemenių“ protestus riaušininkai Paryžiuje nuniokojo Triumfo arką, pridarydami šimtatūkstantinių nuostolių. Nacionalinės paminklų tarnybos vadovas Philippe’as Belavalas sekmadienio vakarą sakė, kad riaušininkai nusiaubė ekspozicijos patalpas ir sugadino meno kūrinius. Įsibrovėliai, pavyzdžiui, sudaužė ketvirto dešimtmečio gipsinį modelį ir „nukirsdino“ Napoleono biustą iš marmuro. Be to, istorinis monumentas buvo išpaišytas grafičiais.

„Aš manau, kad žala siekia šimtus tūkstančių, gal net milijoną“, – sakė Ph. Belavalas laikraščiui „Le Figaro“. Triumfo arka kelias dienas bus uždaryta lankytojams.

Policija mėgina nustatyti riaušininkus ir, anot Ph. Belavalo, jau turi DNR pėdsakų.

Per „geltonųjų liemenių“ protestus šeštadienį Paryžiuje kilo didelės riaušės. Riaušininkai statė barikadas, padeginėjo automobilius ir daužė langų stiklus. Tvarkos sergėtojai panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas.

Prezidentas Emmanueli Macronas sekmadienį apžiūrėjo nusiaubtą teritoriją ir apsilankė prie Triumfo arkos.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-12-03

Neseniai vienas lietuvis, sėkmingas, sumanus emigrantas, Ispanijoje gyvenantis jau keliolika metų, pasakė įsimintinus žodžius apie ispanus. Ispanas verslininkas pirmiausia į darbą priims savo brolius, pusbrolius, pusseseres, tolimesnius giminaičius, paskui nepažįstamus ispanus (būtent – ispanus!) ir tik paskui kitataučius. Visi jie pirmenybę turės net tada, jeigu yra prastesnės kvalifikacijos už neispanus.

Kaip gaila, kad mes akivaizdžiai ne tokie. Nusispjaut ispanams į Europos Sąjungos reikalavimus visus dvidešimt aštuonis mylėti vienodai. Pirmiausia palaiko savuosius.
Man labai nepatinka, kai girdžiu, kad mes, lietuviai, ir šiokie, ir tokie, vos ne patys blogiausi, bet kad šiuo atveju teisybė akis bado. Savus mes neretai tiesiog žiauriai išnaudojame, apgaudinėjame. Trūksta, labai mums trūksta tautinio solidarumo. Ispaniško, žydiško, lenkiško solidarumo. Todėl ir mažėjame, traukiamės, nykstame.

Continue reading „Ar dar yra kita tokia tauta?”