ugnikalnio išsiveržimas

Trumposios naujienos

Islandijos valdžia laikinai uždarė kelią į ugnikalnio kraterį. EPA-ELTA nuotr.
Islandijos valdžia laikinai uždarė kelią į ugnikalnio kraterį. EPA-ELTA nuotr.

Reikjavikas, liepos 13 d. (dpa-ELTA). Islandijos valdžia laikinai užtvėrė ugnikalnio kraterį netoli Reikjaviko, kai buvo nustatyta, kad stebėtojai pavojingai priartėjo prie išsilydžiusios lavos.
 
Siekdama užtikrinti turistų ir greitosios pagalbos tarnybų saugumą, policija bent iki šeštadienio blokavo žygio kelią iki kraterio, ketvirtadienį pranešė nacionalinė civilinės saugos tarnyba.
 
Išsiveržimas prasidėjo vėlyvą pirmadienio popietę netoli Litli Hruturo kalno Reikjaneso pusiasalyje į pietvakarius nuo Reikjaviko, netoli tarptautinio oro uosto. Tai trečiasis toks išsiveržimas per trejus metus.
 
Buvo paskelbta, kad negalima eiti keliu į kraterį, nes dūmai vis dar labai tiršti ir jų įkvėpę žmonės susirgo, Islandijos transliuotojui RÚV sakė Civilinės saugos ir ekstremalių situacijų valdymo departamento atstovė. Jos teigimu, žmonių elgesys artinantis prie lavos srautų „nėra pavyzdinis“.
 
Ant kraterio buvo užlipę apie 100 žmonių. Nuotraukose buvo matyti, kad du vyrai lipo tiesiai į naujai atsivėrusį kraterį, nors iš žemės veržėsi švytinti karšta lava.
 
Iš pradžių per ankstesnius išsiveržimus valdžia buvo atvėrusi ugnikalnių zoną vulkanų entuziastams ir žygeiviams, nors perspėjo apie pavojų.
 
Viljama Sudikienė (DPA)
 
2023.07.14; 08:00
Trumposios naujienos

Kamčiatkos kaimas po ugnikalnio išsiveržimo. EPA-ELTA nuotr.

Maskva, balandžio 22 d. (dpa-ELTA). Rusijos Kamčiatkos pusiasalyje netoli Šivelučo ugnikalnio paskelbta nepaprastoji padėtis po didžiausio per pastaruosius dešimtmečius pelenų pliūpsnio.
 
Labiausiai nuo pelenų nukentėjo Kliučių kaimas ir dar dvi vietovės, šeštadienį pranešė municipalinio regiono vadovas Olegas Bondarenka.
 
Galiojant nepaprastajai padėčiai, vietos valdžios institucijos gali ne tik apriboti eismą ir sustabdyti, pavyzdžiui, verslovių veiklas, bet ir išplėsti jų galimybes sulaukti pagalbos.
 
Milžiniškas ugnikalnis išsiveržė balandžio 11 dieną, pelenų pliūpsnį išmetęs į 20 kilometrų aukštį.
 
Sniegu užklotame regione 20 cm storio pilkų vulkaninių pelenų sluoksnis padengė automobilius, namus ir kelius, skelbia regioninė žiniasklaida.
Vulkanologų vertinimu, šis ugnikalnis per vieną išsiveržimą išmetė daugiau pelenų nei per pastaruosius 60 metų.
 
Išsiveržimo metu susidarė didžiulis daugiau nei kilometro skersmens krateris.
 
Daugiau nei 3 000 metrų aukščio Šivelučo ugnikalnis yra vienas didžiausių pusiasalyje, garsėjančiame aukštu geologiniu aktyvumu. Pusiasalis maždaug už 6600 kilometrų į rytus nuo Maskvos yra viena geotermiškai aktyviausių vietovių pasaulyje, ten yra apie 30 veikiančių ugnikalnių. Dėl ugnikalnių, geizerių ir terminių šaltinių Kamčiatka yra daugelio gamtos mylėtojų geidžiama turistinė vieta.
 
1200 kilometrų ilgio ir iki 450 kilometrų pločio Kamčiatkos pusiasalyje yra apie 160 ugnikalnių, bet tik keli jų aktyvūs. Vulkanų regionas įtrauktas į UNESCO pasaulio gamtos paveldo sąrašą.
 
Rita Vidugirienė (ELTA)
 
2023.04.23; 02:00
Trumposios naujienos

Semeru ugnikalnis Indonezijoje. EPA – ELTA foto

Džakarta, gruodžio 4 d. (AFP-ELTA). Po Semeru ugnikalnio išsiveržimo Indonezijos Javos saloje institucijos paskelbė aukščiausią perspėjimo laipsnį.
 
Vulkanas Lumajango regione, sekmadienį išspjovęs šimto metrų aukščio pelenų debesį, kelia grėsmę aplinkiniams kaimams, pranešė Vulkanologijos ir geologinių katastrofų kontrolės centras.
 
Institucijos duomenimis, sekmadienį kalno šlaitais slinko lavos „lavinos“. Kol kas informacijos apie žuvusius ar sužeistus žmones nėra.
 
Dauguma gyventojų iš abiejų kaimų, kuriems gresia didžiausias pavojus, evakavosi, sakė atstovė. Žmonėms įrengti laikini būstai.
 
Vaizdo įrašuose buvo matyti milžiniškas juodas debesis, kylantis į dangų iš kraterio ir dengiantis saulę.
 
Popietę aplinkinius kaimus užklupo musoninės liūtys, susimaišiusios su vulkaniniais pelenais, pranešė vietos stotis „Kompas TV“. Anot AFP reporterio, po ugnikalnio išsiveržimo nutrūko interneto ir telefono ryšys. Institucijos nemokamai gyventojams dalijo kaukes.
 
3 676 metrų aukščio Semeru yra aukščiausias kalnas Indonezijos Javos saloje, jis stūkso už 800 km į pietryčiu nuo sostinės Džakartos.
 
Lygiai prieš metus per Semeru ugnikalnio išsiveržimą žuvo mažiausiai 51 žmogus, buvo apgadinta 5 000 namų, kaimus padengė purvas ir pelenai. Beveik 10 000 gyventojų tada buvo priversti palikti savo namus.
 
Indonezijoje yra 130 aktyvių vulkanų.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.12.05; 05:03
Trumposios naujienos

Italija: vėl išsiveržė Strombolio ugnikalnis. EPA-ELTA nuotr.

Roma, spalio 10 d. (ELTA). Italijos Strombolio saloje, esančioje į šiaurę nuo Sicilijos, vėl nubudo ugnikalnis. Kaip praneša laikraštis „Соггіеге della Sera“, iš jo į jūrą liejasi lava, o aplinkinę teritoriją dengia tiršti dūmai.
 
Vietos gyventojams rekomenduota neiti iš namų ir nesiartinti prie langų. Pranešama, kad sugriuvo dalis ugnikalnio terasos, tai sukėlė 3 minutes trukusį žemės drebėjimą.
 
Pernai Strombolio ugnikalnis taip pat suaktyvėjo spalio mėnesį.
 
Strombolio ugnikalnis yra vienas iš keturių aktyvių Italijos vulkanų. Kadangi jo išsiveržimai gerai matyti iš jūros, jis kartais vadinamas „Viduržemio jūros švyturiu“.
 
2019 metais per jo išsiveržimą žuvo turistas, o dar keli žmonės buvo sužeisti.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.10.10; 12:14
Trumposios naujienos

Po Semeru vulkano išsiveržimo. EPA-ELTA nuotr.

Džakarta, gruodžio 8 d. (dpa-ELTA). Indonezijos Javos saloje toliau auga ugnikalnio išsiveržimo aukų skaičius. Iki šiol rasti 39 žmonių kūnai, 12 asmenų laikomi dingusiais, trečiadienį sakė vietos gelbėjimo tarnybos atstovas.
 
Per 3 700 metrų aukščio Semeru ugnikalnio išsiveržimą dešimtys gyventojų patyrė sužalojimų, daugiau kaip 4 000 buvo priversti palikti savo namus.
 
Daugelį namų beveik visiškai palaidojo pelenai. Daug žmonių prieglobstį rado, be kita ko, mečetėse ir vyriausybiniuose pastatuose.
 
Ugnikalnis daugiausiai gyventojų turinčioje Indonezijos saloje išsiveržė šeštadienį. Semeru yra aukščiausias Javos kalnas, jis stūkso Bromo-Tengger-Semeru nacionaliniame parke. Ugnikalnis nuo 2020 metų gruodžio vėl yra aktyvesnis.
 
Indonezija yra seismiškai aktyviame Ramiojo vandenyno ugnies žiede, šalyje yra 128 veikiantys ugnikalniai.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2021.12.09; 00:30
Trumposios naujienos

La Palmos ugnikalnis siautėja. EPA-ELTA nuotr.

La Palma (dpa-ELTA). Prieš dvylika dienų išsiveržusiame ugnikalnyje Kanarų La Palmos saloje atsivėrė naujas plyšys, iš kurio liejasi lava. Nors naujas lavos srautas yra palyginti nedidelis, tačiau jis jau pasiekė teritorijas, kurios iki šiol buvo nepaveiktos, žurnalistams sakė Luca D’Auria iš Vulkanologijos instituto.
 
Ispanijos tyrimų instituto CSIC atstovas kalbėjo apie „blogą žinią“, tačiau kartu pabrėžė, kad „pagrindo nerimauti nėra“.
 
Lava saloje jau sunaikino per 1 000 pastatų. Į saugias vietas buvo evakuota apie 6 000 gyventojų.
 
La Palma antradienį buvo paskelbta katastrofos teritorija. Žala, regiono vyriausybės duomenimis, jau siekia šimtus milijonų eurų.
 
Rugsėjo 19-ąją pirmą kartą nuo 1971 metų išsiveržę bevardis ugnikalnis beveik be perstojo išmeta į orą didelius kiekius uolienų, lavos, dūmų ir pelenų. Kiek laiko jis dar liks aktyvus, ekspertai negali pasakyti. Tai gali trukti savaites ar net mėnesius.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2021.10.02; 00:30
ugnikalnis_1
Aktualijos

Islandijoje išsiveržusio ugnikalnio sukeltos problemos beveik paralyžavo Europos oro erdvę. Lėktuvų skrydžiai atšaukti daugelyje Europos valstybių, oro uostuose telkiasi tūkstančiai keleivių. Ypač sunerimę iš tolimų kraštų į Europą atvykę žmonės – japonai, iš JAV, Kanados ir Australijos atvykę turistai. Prieš savaitę vulkaninių pelenų ir dulkių debesys pradėjo plisti po įvairių žemyno kraštų oro erdves. Ugnikalnis Islandijos šiaurėje išsiveržė dar kovo 21 dieną, bet iš pradžių ugnikalnio išsiveržimas pakenkė tik Islandijos gyventojams. Nuo balandžio 15 dienos vidurdienio visiškai nutraukti skrydžiai Islandijos, Danijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos, Didžiosios Britanijos, Airijos oro erdvėje. Balandžio 16 dienos ryte griežtus skrydžių apribojimus įvedė ir Prancūzija, Vokietija, Estija. Latvija, Lenkija, Lietuva. Belgija, Olandija ir Portugalija nuo balandžio 16 dienos vakaro visiškai uždarė savo oro erdves. Balandžio 15-17 dienomis iš Ispanijos išskrido tik dešimtadalis planuotų lėktuvų reisų, o nuo balandžio 18 dienos lėktuvų skrydžiai iš šios šalies visai nutraukti.

Continue reading „Islandijos ugnikalnio pelenai kelia krizę Europoje” →