Galapagų salose – ugnikalnio išsiveržimas. EPA – ELTA foto
Kitas, sausio 7 d. (dpa-ELTA). Po šešerių metų pertraukos vėl išsiveržė aukščiausias Galapagų salų ugnikalnis. Ekvadoro geofizikos instituto duomenimis, pietiniu ir pietrytiniu 1 700 metrų aukščio Volfo kalno šlaitu liejosi lava. Vulkanas stūkso Isabelos saloje.
„Iš palydovų darytos nuotraukos rodo aiškias termines anomalijas ir dujų bei pelenų debesis skirtingame aukštyje – nuo 1 900 iki 3 800 metrų virš jūros lygio“, – sakoma pranešime.
Netoliese gyvenamųjų teritorijų nėra. „Tačiau ugnikalnis kelia iššūkių siekiant išsaugoti tokias gyvūnų rūšis, kaip rausvosios iguanos, gyvenančios 1 500 metrų aukštyje“, – rašė Ekvadoro laikraštis „El Comercio“.
Galapagų salose už tūkstančio kilometrų nuo Ekvadoro krantų Ramiajame vandenyne yra daug gyvūnų ir augalų rūšių, kurios aptinkamos tik ten. Dėl savo ypatingos floros ir faunos salų grupė įtraukta į UNESCO gamtos paveldo sąrašą.
Žuvusiųjų per Semeru vulkano išsiveržimą skaičius išaugo iki 15. EPA-ELTA nuotr.
Džakarta, gruodžio 6 d. (dpa-AFP-ELTA). Savaitgalį Indonezijos Rytų Javos provincijoje išsiveržus Semeru ugnikalniui, žuvusiųjų skaičius išaugo iki 15, pirmadienį pranešė pareigūnai.
27 žmonės laikomi dingusiais.
Mažiausiai 68 žmonės patyrė nudegimų, kai Semeru išsiveržė šeštadienį, sakė vietos civilinės saugos agentūros vadovas Wawanas Hadi. Pirmadienį Semeru, aukščiausias kalnas Javos saloje, vėl išspjovė pelenų.
Dėl išsiveržimo į dangų pakilus didžiuliam dūmų stulpui Lumajango rajono kaimo gyventojai išsigandę pabėgo iš savo namų, šlaitais virto degančios išsilydžiusios uolienos ir dujos.
Televizijos filmuotoje medžiagoje buvo matyti, kaip iš ugnikalnio iškritę pelenai užkloja namus, lieka matyti tik stogai. Po Semeru vulkano išsiveržimo. EPA-ELTA nuotrauka
Pavojingi tiršti dūmų stulpai pirmadienį ir toliau veržėsi iš vulkaninių pelenų padengtų vietų, o gelbėtojai su šalmais mėgino kasti purvą, ieškodami išgyvenusiųjų ir žuvusiųjų kūnų. Po Semeru vulkano išsiveržimo. EPA-ELTA nuotr.
Daugiau nei 1500 žmonių buvo perkelti ir apgyvendinti laikinose vietose, įskaitant mečetes ir vyriausybines įstaigas, sakė Wawanas Hadi. Pasak pareigūnų, gelbėjimo pastangas apsunkino smilkstantys pelenai ir didelio tilto, jungiančio Lumajangą ir Malango miestą, griūtis.
Tarp žuvusiųjų buvo moteris ir jos dukra, jų kūnai aptikti po namo griuvėsiais, apsikabinę, pranešė naujienų svetainė Kompas.com.
Tuo metu valstybinė oro navigacijos bendrovė „AirNav“ rekomendavo virš Javos skrendantiems orlaiviams nukreipti maršrutą į šiaurinę salos dalį dėl vulkaninių pelenų keliamos rizikos.
Beveik 3700 metrų aukščio Semeru nuo praėjusių metų gruodžio išsiveržė kelis kartus. Indonezija įsikūrusi seismiškai aktyvioje Ramiojo vandenyno ugnies žiedo zonoje, šalyje yra maždaug 128 veikiantys ugnikalniai.
Ugnikalnio išsiveržimas La Palmoje. EPA – ELTA nuotr.
Madridas, spalio 19 d. (dpa-ELTA). Kanarų La Palmos salos valdžios institucijos nurodė 7 tūkst. El Paso miesto gyventojų, jei įmanoma, likti namuose, nes saloje besiveržiantis ugnikalnis pablogino oro kokybę.
Dėl dabartinių oro sąlygų nepakankamai gerai išsisklaido ugnikalnio išmetamos dujos, antradienį skelbė laikraštis „La Vanguardia“.
Ugnikalnis veržiasi jau kelias savaites ir spjaudosi pelenais, dūmais ir lava. Kol kas nematyti galimų išsiveržimo pabaigos ženklų.
Jūrą, manoma, netrukus pasieks antrasis lavos srautas, kuris šiuo metu yra vos už 30 metrų nuo pakrantės uolų, skelbė valstybinė televizija RTVE.
Pagrindinis lavos srautas prieš beveik prieš tris savaites pasiekė Atlanto vandenyną ir suformavo prie salos naują plotą, kuris sekmadienį buvo 36 hektarų dydžio. Tai reiškia, kad teks iš naujo nubraižyti salos žemėlapius.
Pareigūnai dar kartą įspėjo, kad iki 1 000 laipsnių Celsijaus įkaitusiai lavai susilietus su sūriu jūros vandeniu gali pasklisti nuodingi dūmai.
Ugnikalnis La Palmoje, kuris neturi oficialaus pavadinimo, pirmą kartą po 50 metų pertraukos išsiveržė rugsėjo 19 dieną. Nuo lada lava sunaikino beveik 2 tūkst. pastatų ir privertė 7 tūkst. žmonių palikti savo namus.
Ugnikalnis La Palmoje tebesiautėja. EPA-ELTA nuotr.
Palma, spalio 12 d. (dpa-ELTA). Vėl paaštrėjo padėtis Kanarų La Palmos saloje, kurioje išsiveržė ugnikalnis. Dėl artėjančios lavos 700-800 žmonių buvo paraginti su naminiais gyvūnais ir daiktais palikti namus, pranešė valstybinė TV stotis RTVE. Jiems duota laiko iki vakaro susirinkti nurodytoje vietoje.
Jei leis padėtis, gyventojai, lydimi saugumo personalo, ateinančiomis dienomis galės grįžti į namus pasiimti daugiau daiktų.
Nuo ugnikalnio išsiveržimo prieš daugiau kaip tris savaites į saugias vietas jau buvo priversti evakuotis 6 000 žmonių. Jie apsistojo pas artimuosius kitose salos dalyse ar viešbučiuose. Daugelis jų niekuomet negalės grįžti. Jų namai palaidoti po 1 200 laipsnių karščio lava.
Ugnikalnis La Palmoje, kuris neturi oficialaus pavadinimo, pirmą kartą po 50 metų pertraukos išsiveržė rugsėjo 19 dieną. Praėjusiomis dienomis išsiveržimo intensyvumas dar labiau padidėjo. Lava yra karštesnė, o kartu ir skystesnė bei greičiau juda jūros kryptimi. Vis fiksuota stiprių sprogimų, magma buvo išsviesta į orą. Dūmai kilo į kelių kilometrų aukštį.
Iki šiol sugriauta apie 1 000 pastatų, padaryta didelės žalos žemės ūkiui, pirmiausiai bananų plantacijoms, ir infrastruktūrai.
La Palmą vėl supurtė keli žemės drebėjimai. EPA-ELTA nuotr.
Palma, spalio 11 d. (dpa-ELTA). Teritoriją aplink prieš daugiau kaip tris savaites išsiveržusį La Palmos ugnikalnį vėl supurtė keli santykinai stiprūs žemės drebėjimai. Stipriausias požeminis smūgis buvo 4,3 balo, jis fiksuotas sekmadienį prieš pat vidurnaktį, pirmadienį pranešė valstybinė televizijos stotis, remdamasi salos tarnybomis. Tai iki šiol stipriausias požeminis smūgis nuo ugnikalnio išsiveržimo.
Požeminius smūgius juto ir daugelis iš 85 000 La Palmos gyventojų. Kadangi drebėjimas įvyko 39 km gylyje, pagrindo smarkiau nerimauti nėra, sakoma pranešime. Iki pirmadienio popietės suskaičiuota mažiausiai 40 pakartotinių požeminių smūgių.
Požeminiai smūgiai gali reikšti, kad po vulkanu kaupiais naujas magma, laikraščiui „El Pais“ sakė geologė Nieves Sánchez. Esą gali būti, kad vulkano aktyvumas didėja.
Anot mokslininkės, nėra abejonių, kad ugnikalnis dar kurį laiką liks aktyvus. „Tai nesibaigs nei ryt, nei poryt, nei po savaitės“, – sakė ji.
Ugnikalnis La Palmoje pirmą kartą po 50 metų pertraukos išsiveržė rugsėjo 19 dieną. Daugiau kaip 1 000 laipsnių karščio lava jau sunaikino beveik 1 300 pastatų.
525 hektarų plotas pirmadienį buvo padengtas storu lavos sluoksniu. Šis plotas atitinka daugiau kaip 700 futbolo aikščių. Apie 6 000 evakuotų gyventojų ir toliau dienas leidžia viešbučiuose arba pas artimuosius.
La Palmos ugnikalnis siautėja. EPA-ELTA nuotr.
La Palma (dpa-ELTA). Prieš dvylika dienų išsiveržusiame ugnikalnyje Kanarų La Palmos saloje atsivėrė naujas plyšys, iš kurio liejasi lava. Nors naujas lavos srautas yra palyginti nedidelis, tačiau jis jau pasiekė teritorijas, kurios iki šiol buvo nepaveiktos, žurnalistams sakė Luca D’Auria iš Vulkanologijos instituto.
Ispanijos tyrimų instituto CSIC atstovas kalbėjo apie „blogą žinią“, tačiau kartu pabrėžė, kad „pagrindo nerimauti nėra“.
Lava saloje jau sunaikino per 1 000 pastatų. Į saugias vietas buvo evakuota apie 6 000 gyventojų.
La Palma antradienį buvo paskelbta katastrofos teritorija. Žala, regiono vyriausybės duomenimis, jau siekia šimtus milijonų eurų.
Rugsėjo 19-ąją pirmą kartą nuo 1971 metų išsiveržę bevardis ugnikalnis beveik be perstojo išmeta į orą didelius kiekius uolienų, lavos, dūmų ir pelenų. Kiek laiko jis dar liks aktyvus, ekspertai negali pasakyti. Tai gali trukti savaites ar net mėnesius.
Ugnikalnio išsiveržimas Kanarų salose. EPA – ELTA nuotr.
Naujas ugnikalnio išsiveržimas Ispanijos Kanarų salose privertė atšaukti skrydžius, penktadienį pranešė oro uosto valdžia. Tai – pirmas kartas, kai Kumbre Vjechos vulkanui šią savaitę atgijus nutupdomi lėktuvai.
Penktadienį pranešta ir apie naujas evakuacijas, nes vulkane griaudėjo galingi sprogimai ir atsivėrė nauji plyšiai. Ugnikalnis į orą išmetė didelį tirštų juodų pelenų debesį, todėl kelios oro linijos turėjo atšaukti skrydžius. Penktadienį buvo suplanuoti septyni skrydžiai, kuriuos vykdė „Binter“, „Canaryfly“ ir nacionalinis oro vežėjas „Iberia“, tačiau visi buvo atšaukti. Tai buvo pirmieji skrydžiai, atšaukti nuo ugnikalnio išsiveržimo sekmadienį. „Kol kas negalime pasakyti, kada galėsime atnaujinti skrydžius“, – tviteryje paskelbė Ispanijos vežėjas „Binter“.
Valdžia taip pat nurodė naujas evakuacijas, 6100 žmonių šią savaitę jau buvo priversti išvykti. Privalomas evakuacijos nurodymas buvo paskelbtas kai kuriose El Paso vietose La Palmos saloje, „atsižvelgiant į padidėjusią riziką gyventojams dėl dabar vykstančio išsiveržimo“, pranešė regiono vyriausybė.
Civilinės gvardijos vaizdo įraše tame rajone matomas sodas, visiškai užklotas storais pelenais. Iš ugnikalnio žiočių tekančios lavos greitis pastarosiomis dienomis nuolat lėtino tempą, ekspertai tikisi, kad srautas nepasieks pakrantės. Jei išsilydžiusi lava pasieks jūrą, ekspertai baiminasi, kad ji išmes į orą debesis nuodingų dujų. Šią savaitę valdžia įsteigė draudžiamą zoną, kad sulaikytų smalsuolius.
Išsiveržimas sunaikino šimtus namų ir didelius žemės plotus, regioninės valdžios institucijos apskaičiavo, kad žala gerokai viršija 400 milijonų eurų. Apie aukas kol kas nepranešta.
Po ugnikalnio išsiveržimo La Palmoje Ispanijos premjeras žada greitą pagalbą. EPA-ELTA nuotr.
Po ugnikalnio išsiveržimo Kanarų saloje La Palmoje Ispanijos premjeras Pedro Sánchezas pažadėjo greitą pagalbą nukentėjusiesiems.
Salos gyventojai gali būti ramūs, nes valstybė turi pakankamai lėšų ir personalo, sakė P. Sánchezas naktį į pirmadienį. Jis atšaukė planuotą kelionę į JAV ir išskrido į salą.
Vulkanas sekmadienį pirmą kartą per 50 metų vėl tapo aktyvus. Lavos srautai dar ir naktį maždaug 700 metrų per valandą greičiu liejosi kalnu žemyn užstatytų vietovių link. Jau yra sugriautų ar apgadintų pastatų, pirmadienį pranešė valstybinė TV stotis RTVE. Iš pavojaus zonos Iki šiol evakuota apie 5 000 asmenų. Saloje gyvena apie 83 000 žmonių. Apie sužeistuosius kol kas žinių nėra.
Pastarąjį kartą ugnikalnis saloje išsiveržė prieš 50 metų, kai Teneguía lava spjaudėsi 1971-aisiais. Masinio turizmo, kaip žinomose Gran Kanarijos, Fuerteventuros, Lancarortės ir Tenerifės salose, La Pamoje nėra.
Islandijoje išsiveržė ugnikalnis. EPA – ELTA nuotr.
Islandijoje po virtinės žemės drebėjimų prieš kelias dienas išsiveržęs ugnikalnis toliau spjaudosi lava.
Per tiesioginę transliaciją matyti, kaip iš nedidelio kraterio, esančio netoli Fagradalsfjalio kalno, trykšta karšta lava ir kyla garai.
Islandijos ekspertai ir valdžios pareigūnai teigė, kad nėra aišku, kiek laiko tęsis penktadienį prasidėjęs išsiveržimas.
Žemė po Reikjaneso pusiasaliu, kur stūkso šis ugnikalnis, regis, jau aprimo, kadangi pirmadienį ten buvo užfiksuota tik 60 nedidelių žemės drebėjimų – mažiausiai nuo vasario 24 d., kai žemė pradėjo judėti, pranešė transliuotojas RUV.
Pasak transliuotojo, drebėjimai vis labiau silpnėja.
Pareigūnai paragino gyventojus stebėti išsiveržimą iš namų per tiesioginę transliaciją, kadangi Geldingadaluro slėnis pilnas sieros dujų, o artintis prie kraterio yra draudžiama.
Islandijoje išsiveržė ugnikalnis, nudažęs iš Reikjaviko matomą dangų raudonai. EPA-ELTA nuotr.
Islandijoje penktadienį išsiveržė ugnikalnis, esantis vos 40 km atstumu nuo sostinės Reikjaviko. Iš ugnikalnio ėmė veržtis įkaitusi lava, o nakties dangus nusidažė raudona spalva.
Iš pakrantės apsaugos sraigtasparnio filmuotoje medžiagoje matyti, kad lava veržiasi iš įtrūkio žemėje, netoli Fagradalsfjalio kalno, Reikjaneso pusiasalyje, pietvakarių Islandijoje.
Nors vos už kelių kilometrų yra įsikūręs Islandijos Keflaviko tarptautinis oro uostas ir nedidelis žvejybos uostas, šiaip jau ši teritorija nėra gyvenama, tad manoma, kad ugnikalnis pavojaus Islandijos gyventojams nekelia.
„Ugnikalnio išsiveržimas prasidėjo Fagradalsfjalio vietovėje, Geldingadalure maždaug 20 val. 45 min. Grinvičo laiku (22 val. 45 min. Lietuvos laiku). Išsiveržimas laikomas nedideliu, plyšys žemėje yra maždaug 500–700 metrų ilgio. Lava ištekėjusi mažesniame nei vieno kvadratinio kilometro plote“, – pranešė Islandijos meteorologijos biuras, stebintis seisminę veiklą.
Į įvykio vietą atskubėjo pakrantės apsaugos ir policijos pareigūnai, tačiau gyventojai jau anksčiau buvo perspėti nesiartinti prie teritorijos, o pagrindinis kelias, vedantis iš sostinės į Keflaviko oro uostą, penktadienį buvo uždarytas.
Penktadienį išsiveržimas stebėtas Krysuviko ugnikalnių sistemoje, kuri neturi pagrindinio ugnikalnio. Šiam regionui būdingi tokie išsiveržimai, kai lava teka iš įtrūkio žemėje, tačiau nebūna fiksuojami dideli, į dangų išspjaunami pelenų debesys.
Krysuviko sistema pastaruosius 900 metų nebuvo aktyvi. Remiantis meteorologijos biuro duomenimis, paskutinis išsiveržimas Reikjaneso pusiasalyje įvyko prieš beveik 800 metų, apie 1240 m.
Tačiau pastarosiomis savaitėmis regiono seisminė veikla stebėta atidžiau, vasario 24 d. netoli Keiliro kalno Reikjaviko priemiestyje įvykus 5,7 balo žemės drebėjimui.
Indonezijoje išsiveržė Sinabungo ugnikalnis. EPA-ELTA nuotr.
Indonezijos Sumatros saloje išsiveržė Sinabungo ugnikalnis. Į dangų pakilo 5 000 metrų aukščio dūmų ir pelenų debesis. Vietos geologijos instituto duomenimis, suskaičiuota 13 erupcijų.
Gyventojams nurodyta vengti kraterio 5 km spinduliu. Dėl padidėjusio vulkaninio aktyvumo ši zona pastaraisiais metais nebuvo naudojama.
Evakuacijos priemonių nesiimta. Nepaveikti ir skrydžiai. „Nėra duomenų apie galimą didėjantį pavojų“, – pranešė geologijos institutas.
Sinabungas 2010-aisiais vėl išsiveržė pirmą kartą po 400 metų. Po trejų metų fiksuotas dar vienas išsiveržimas. Nuo tada vulkanas nerimsta. 2014-aisiais per ugnikalnio išsiveržimą žuvo 16 žmonių, 2016 metais – 7.
Etnos ugnikalnis toliau spjaudosi lava ir pelenais. EPA-ELTA nuotr.
Jau penktą kartą per kelias dienas Italijos Sicilijos saloje esantis Etnos ugnikalnis pradėjo spjaudytis lava ir į dangų paskleidė pelenų debesį.
Daugiau kaip 3 300 metrų aukščio ugnikalnis pradėjo virpėti pirmadienį apie 22 val. vietos (23 val. Lietuvos) laiku, antradienį sakė Nacionalinio geofizikos ir vulkanologijos instituto (INGV) ekspertai.
Pasak instituto, naujas išsiveržimas prasidėjo pietrytiniame ugnikalnio krateryje. Maždaug po valandos pradėjo trykšti iki 300 metrų virš kraterio krašto pakylantys lavos fontanai, o vėliau į kelių kilometrų aukštį pakilo pelenų stulpas.
Apie 1 val. nakties vietos laiku antradienį virpesiai ir sprogimai staiga liovėsi.
Tyrėjams naktinis gamtos spektaklis nekelia nerimo. Jie ketina juo pasinaudoti tolesniems tyrimams ir paimti mėginių iš ugnikalnio išspjauto turinio.
Etnos ugnikalnis Sicilijoje vėl spjaudėsi lava. EPA-ELTA nuotr.
Naktį į ketvirtadienį vėl išsiveržė Italijos Sicilijos saloje esantis Etnos ugnikalnis, spjaudydamas karštą lavą į orą, praėjus vos 30 valandų po ankstesnio jo išsiveržimo.
Ugnikalnis netrukus po vidurnakčio pradėjo spjaudytis lava, taip pat į orą pakilo tirštų dūmų kolona.
Lavos srautai tekėjo pietrytiniu ugnikalnio šlaitu, kaip ir per pirmąjį išsiveržimą antradienį. Po maždaug dviejų valandų ugnikalnis nurimo.
Etna yra aktyviausias Europoje ugnikalnis. Pats kalnas yra virš 3300 metrų aukščio ir yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Filipinų žinybos įspėjo žmones negrįžti į savo namus netoli suaktyvėjusio ugnikalnio. Taalio vulkanas ir antradienį spjaudėsi lava bei pelenais. Ir toliau galioja 4-as pavojaus laipsnis iš 5. „Phivolcs“ seismologijos institutas įspėjo, kad per kelias valandas ar dienas galimas „pavojingas, sprogstamas išsiveržimas“.
Į saugias vietas evakavosi 45 000 gyventojų. Tačiau 14 km spinduliu aplink ugnikalnį, JT vertinimu, gyvena beveik 460 000 žmonių. „Phivolcs“ vadovas Renatas Solidumas įspėjo nežengti į šią zoną. „Gyventojai dar negali grįžti, pavojus dar nepraėjęs“, – teigė jis. Nuo sekmadienio, „Phivolcs“ duomenimis, užregistruota daugiau kaip 200 vulkaninių požeminių smūgių.
Taalis stūkso pagrindinėje Filipinų saloje Lusone, maždaug už 66 km į pietus nuo Manilos, Batangaso provincijoje. Vulkanas yra mėgstamas turistų.
Taalis po Mayono yra antras aktyviausias Filipinų ugnikalnis. Nuo 1572 metų jis išsiveržė 33 kartus. Pastarąjį kartą didelis išsiveržimas įvyko 1977-aisiais, o daugiausiai aukų – per 1 300 – pareikalavo ugnikalnio išsiveržimas 1911 metais.
