Kumštis. Slaptai.lt nuotr.
Kyjivas, rugsėjo 25 d. (Ukrinform-ELTA). 57 proc. pabėgėlių ukrainiečių Čekijoje susidūrė su žodine agresija dėl savo kilmės, o 5 proc. patyrė fizinį smurtą.
Tai rodo Čekijos tyrimų agentūros „PAQ Research“ surengtos apklausos rezultatai, praneša „Ukrinform“, remdamasi leidiniu „Vinegret.cz“. Tyrimo dalyvių buvo paprašyta atsakyti į klausimą: „Ar jūs arba kuris nors iš jūsų šeimos narių patyrė žodinių/fizinių išpuolių jūsų buvimo Čekijoje metu dėl to, kad esate iš Ukrainos?“ Daugiau kaip pusė respondentų (57 proc.) atsakė, kad patyrė žodinę agresiją dėl savo ukrainietiškos kilmės, o 5 proc. – kad buvo fiziškai užpulti.
Tyrimo autoriai nustatė, kad jaunesni kaip 40 metų ukrainiečiai dėl savo kilmės yra kur kas dažniau užsipuolami žodžiu (62 proc.) nei vyresnio amžiaus žmonės (30 proc.). Be to, moterys dažniau nei vyrai susiduria su agresija.
Įtakos turi ir sfera, kurioje dirba pabėgėliai, rodo tyrimas. Pavyzdžiui, paslaugų sferoje 67 proc. darbuotojų ukrainiečių patyrė žodinius išpuolius.
Apklausa buvo surengta 2023 metų birželį. Ji apėmė 1425 pabėgėlių šeimas – iš viso 3789 žmones, tarp jų – 1203 vaikus nuo 3 iki 17 metų amžiaus.
Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka. Josvydo Elinsko (ELTA) nuotr.
Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka sako besijaučiantis esąs teisus laikydamasis pozicijos, kad po metų turėtų būti pradėtas vykdyti Vyriausybės nutarimas tikrinti ukrainiečių pabėgėlių lietuvių kalbos žinias. Todėl dėl gaunamos kritikos iš inspekcijos viršininko posto, pasak A. Valotkos, atsistatydinti jis neplanuojantis.
„Ne, atsistatydinti aš neplanuoju, nes manau, kad vis dėlto esu teisus. Ir šiaip mes su ministru pasikalbėjome ir (nusprendėme, kad – ELTA) mes galime dirbti“, – savo poziciją LRT televizijos eteryje pirmadienį išsakė A. Valotka.
Į kalbos inspekcijos viršininko išplatintą raštą, kuriuo primenama, jog nuo 2024 metų kovo planuojama pradėti tikrinti šalyje dirbančių karo pabėgėlių iš Ukrainos lietuvių kalbos žinias, kai kurie šalies ir institucijų vadovai sureagavo itin priešiškai. Savo ruožtu kultūros ministerijos, kuriai kalbos inspekcija yra tiesiogiai pavaldi, vadovas Simonas Kairys viešai pareiškė, kad politikos formulavimas nėra kalbos inspekcijos funkcija ir bene tą pačią dieną pasikvietė A. Valotką pokalbiui. Kaip teigė pats S. Kairys – „pasitikrinti, ar vienodai matome situaciją“.
„Mes (su ministru – ELTA) galime dirbti, tiesiog gal reikėtų neskubėti, „ant karštųjų“ sakyti savo nuomonės, galbūt nereikėtų kai kurioms ministrėms tarnybinių dokumentų – yra galų gale kažkokia etika elgesio su tarnybiniais dokumentais – taip kažkaip keistai komentuoti viešoje erdvėje – tai iš tiesų prideda prasimanymų ir visokių tokių dalykų“, – sakė A. Valotka.
Anot inspekcijos viršininko, kalbos inspekcijos sumanymas ir rūpinimasis pabėgėlių lietuvių kalbos mokymusi yra visiškai teisėtas – jis yra pagrįstas ir valstybinės kalbos įstatymu, ir Vyriausybės nutarimu, atkreipė dėmesį A. Valotka.
„Mano pareiga – iš anksto, prieš metus arba net daugiau, perspėti, kad problemos bręsta, galvokime apie jas tiesiog dabar, o ne šluokime viską po kilimėliu“, – sakė inspekcijos viršininkas, pažymėdamas, kad Lietuva ukrainiečių pabėgėliams kol kas yra suteikusi bene pačią didžiausią lingvistinę, kalbinę lengvatą visoje Europoje.
„Ta tvarka kol kas yra įgyvendinama. Kiek ji bus keičiama ar nekeičiama, aišku, čia yra gal Vyriausybės ir parlamento apsisprendimas, bet, aš manau, kad, vis dėlto, mes ir dabar, mano žiniomis, esame suteikę pačią didžiausią šitą lingvistinę, kalbinę lengvatą visoje Europoje. Ir ar tai reikėtų dar pratęsti – klausimas“, – pirmadienį kalbėjo A. Valotka.
ELTA primena, kad kovo 16 dieną Valstybinės lietuvių kalbos inspekcija Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui bei dar trims ministerijoms – Švietimo, mokslo ir sporto, Socialinės apsaugos ir darbo bei Ekonomikos ir inovacijų – išsiuntė raštą, kuriame nurodė, kad nuo kitų metų kovo planuojama pradėti tikrinti šalyje dirbančių karo pabėgėlių iš Ukrainos lietuvių kalbos žinias.
Šį raštą sukritikavo ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Pasak jos, kalbos inspektoriai, užuot dėmesį skyrę policinėms priemonėms, galėtų imtis iniciatyvų, kad padėtų kalbą norintiems išmokti žmonėms.
A. Armonaitė pridūrė, kad Lietuva pirmą kartą per pastaruosius 33 metus tapo imigracijos, o ne emigracijos šalimi ir paragino būti supratingesniais ir empatiškesniais tiems, kas pasirinko ją savo naujais (galbūt laikinais) namais.
Valstybinės kalbos inspekcijos vadovą sukritikavo ir premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak jos, įstaigos vadovo pasisakymai ne laiku ir ne vietoje sukėlė įtampą ir yra nepagarbūs nuo karo pabėgusių žmonių atžvilgiu.
Savo ruožtu Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka teigia, kad šiuo metu karo pabėgėlių iš Ukrainos lietuvių kalbos mokymui skiriami ištekliai yra per maži. Todėl, pasak inspekcijos viršininko, ukrainiečiai nespės per Vyriausybės nustatytą 24 mėnesių laikotarpį išmokti lietuvių kalbos reikiamu lygiu. A. Valotka pabrėžia, kad valstybinės kalbos mokėjimas yra būtinas, kad ukrainiečiai galėtų būti visavertiškai integruoti.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė susitiko su lietuvių kalbos ir kultūros kursus Lietuvių literatūros ir tautosakos institute baigusiais ukrainiečiais bei Instituto atstovais.
Instituto organizuojami lietuvių kalbos ir kultūros kursai mokytojams, studentams, dėstytojams, švietimo darbuotojams, psichologams vyko nuo gegužės pabaigos ir baigėsi šią savaitę. Jų metu dalyviai aktyviai mokėsi lietuvių kalbos pagrindų, klausėsi paskaitų apie lietuvių istoriją, kultūrą, literatūrą bei etnografiją, lankėsi edukacinėse ekskursijose. Kursų pabaigoje gavo kalbos mokėjimo lygį patvirtinančius pažymėjimus.
„Labai džiaugiamės kursų rezultatais. Jų tikslas buvo ne tik ukrainiečius mokyti lietuvių kalbos, bet ir sukurti mažą bendruomenę. Šie žmonės čia atvyko labai nusiminę, tačiau mes sugebėjome sukurti gerumo atmosferą”, – sakė instituto direktorės pavaduotoja akademinei veiklai doc. dr. Jurga Trimonytė Bikelienė.
Susitikimo metu svečiai dalinosi kurso metu įgytomis naujomis žiniomis bei įspūdžiais apie mokymosi procesą Lietuvoje, pabrėžė Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimo svarbą karo akivaizdoje.
J. Šiugždinienė dėkojo kursų organizatoriams ir dalyviams.
„Priimti nuo karo bėgančius ir prieglobsčio ieškančius Ukrainos žmones – tai mažiausia, ką dėl jūsų galime padaryti. Tai mūsų visų karas, jį kariaujame kartu, tad Ukrainai padedame ir padėsime kaip tik galime”, – sakė ministrė.
Lietuvos aukštųjų mokyklų, mokslo institucijų, organizuojančių nemokamus lietuvių kalbos ir kultūros kursus ukrainiečių studentams, dėstytojams, mokslo ir švietimo darbuotojams, reikmėms šių metų pavasarį Vyriausybė skyrė 416 tūkst. eurų. Šių kursų dalyviams siekiama sudaryti galimybę tobulinti lietuvių kalbos įgūdžius, susipažinti su lietuvių literatūra, Lietuvos istorija, etnokultūra, ekonomika bei socialiniu ir politiniu gyvenimu.
Taip pat lėšų suaugusiųjų iš Ukrainos lietuvių kalbos mokymui finansuoti skirta savivaldybėms – iš viso 790 tūkst. eurų. Parama siekiama padėti suaugusiesiems įgyti lietuvių kalbos pradmenis ir taip užtikrinti sėkmingą jų integraciją Lietuvoje, sudaryti jiems visas galimybes įsilieti į darbo rinką.
Žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ paskelbė, kad ukrainiečių pabėgėliai Lietuvoje sutinkami šiltai, o tuo metu pabėgėlių iš Artimųjų Rytų, kurie į šalį atvyko kirsdami sieną iš Baltarusijos, teisės ignoruojamos, praneša dpa.
Organizacija nustatė, remdamasi apklausomis dviejuose neteisėtų migrantų centruose Lietuvoje, kad pabėgėliai iš Irako ir Sirijos patiria „nehumanišką ir žeminantį elgesį bei neteisėtą grąžinimą į kilmės šalis“.
„Amnesty International“ taip pat kritikuoja Europos Sąjungą ignoruojant padėtį Lietuvoje, vienoje iš valstybių narių.
Vokiečių kalba publikuotoje ataskaitoje teigiama, kad Lietuvos valdžia tūkstančius žmonių mėnesių mėnesiais laiko apleistuose sulaikymo centruose su karine tvarka, kur migrantai patyrė kankinimus ir kitokį žeminantį elgesį.
Taip pat aiškinama, kad migrantams neužtikrinamos teisingos prieglobsčio procedūros siekiant, kad jie „savanoriškai“ grįžtų į kilmės šalis.
Ispanija pasirengusi priimti 2 tūkst. pabėgėlių ukrainiečių iš Moldovos. EPA-ELTA nuotr.
Kišiniovas, birželio 3 d. (ELTA). Ispanijos vyriausybės vadovas Pedras Sánchezas informavo, kad jo šalis pasirengusi priimti 2 tūkst. Moldovoje esančių pabėgėlių ukrainiečių.
Jis tai pareiškė penktadienį Kišiniove per bendrą spaudos konferenciją su Moldovos prezidente Maia Sandu, praneša portalas „20minutos.es“.
Nuo Rusijos plataus masto įsiveržimo į Ukrainą pradžios į Moldovą atvyko daugiau kaip 425 tūkst. pabėgėlių – tai didelis skaičius mažai šaliai.
Pasak P. Sánchezo, Madridas perdavė Kišiniovui 30 tonų humanitarinės pagalbos. Be to, Ispanijos vyriausybė planuoja suteikti 8 mln. eurų paramą su Ukraina besiribojančioms valstybėms.
Premjeras taip pat pranešė, kad Kišiniove bus atidaryta Ispanijos diplomatinė atstovybė.
Čekijos vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Praha, gegužės 11 d. (ELTA). Čekijos parlamentui antradienį teko pirma laiko baigti diskusijas dėl pabėgėlių iš Ukrainos priėmimo strategijos, praneša portalas „České noviny“.
Skandalą sukėlė kraštutinės dešiniosios Laisvės ir tiesioginės demokratijos partijos (SPD) lyderis Tomio Okamura, kuris buvo vienintelis pranešėjas.
Jis, be kita ko, pareiškė, kad, atvažiavus vaikams iš Ukrainos, mokymo kokybė Čekijos piliečiams pablogės, o jaunesnio amžiaus čekų vaikams neužteks vietų darželiuose.
T. Okamura teigė, kad į Ukrainą masiškai gabenami naudoti automobiliai, todėl Čekijoje didėja jų kainos. Jis taip pat patarė ukrainiečiams, atvažiavusiems į Čekiją brangesniais automobiliais, juos parduoti ir gautais pinigais apmokėti buvimą šalyje.
„Piliečiai netrukus gali pradėti kelti riaušes“, – įspėjo T. Okamura.
Daugelis parlamentarų sutiko dešiniojo populisto žodžius stuksenimu į stalus, o paskui pradėjo eiti iš salės. Netrukus iš jos patraukė ir ministrai. Kai paskutinis vyriausybės narys paliko patalpą, diskusija buvo paskelbta baigta – pagal Čekijos įstatymus vyriausybės narių dalyvavimas posėdyje yra privalomas.
„Mes visi buvome liudininkai, kad diskusija plenariniame posėdyje buvo neįmanoma, jame buvo plūstamasi ir kurstoma nesantaika“, – pareiškė Čekijos vidaus reikalų ministras Vítas Rakušanas.
Pasak jo, ministrai norėjo pasitarti, kaip valdyti pabėgėlių srautą, bet „ksenofobijos ir neapykantos nuo karo bėgantiems žmonėms apraiškos buvo tokios akivaizdžios, kad mes turėjome atitinkamai reaguoti“.
Prezidentas ir pirmoji ponia Kauno pabėgėlių registracijos centre bendravo su nuo karo nukentėjusiais ukrainiečiais. Prezidentūros nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė ketvirtadienį lankėsi karo pabėgėlių iš Ukrainos registracijos ir paskirstymo centre, kur susitiko su centre dirbančiomis organizacijomis, bendravo su nuo karo nukentėjusiais ukrainiečiais.
Pasak Prezidentūros pranešimo, Centre apsilankę šalies vadovas ir pirmoji ponia padėkojo čia dirbančioms organizacijoms ir centro savanoriams už jų nepailstamą darbą, džiaugėsi, kad Lietuva yra susitelkusi ir deda daug pastangų, kad Ukrainos žmonės gautų visokeriopą paramą ir pagalbą.
„Nevyriausybinis sektorius yra pagrindinis humanitarinės pagalbos teikėjas. Lietuvoje veikiantys Pabėgėlių registracijos centrai, padedantys tiems, kuriuos karas atplėšė nuo artimųjų ir gimtųjų namų, yra puikus įrodymas, kad visų sektorių atstovai gali sklandžiai dirbti dėl to paties svarbaus tikslo. Tai mūsų visų stiprybė, jėga ir ilgo augimo kelio rezultatas“, – sakė D. Nausėdienė.
Pirmoji pora džiaugėsi, kad pagalbą Ukrainos pabėgėliams teikia tūkstančiai savanorių. Nevyriausybinės organizacijos pagalbą jau suteikė apie 30 tūkst. žmonių, registracijos centruose išdalinta beveik 31 tūkst. humanitarinių ir daugiau kaip 34 tūkst. maisto paketų.
Kauno registracijos centre savanorių darbą koordinuoja Raudonasis Kryžius, jame dirba organizacijų „Gelbėkit vaikus“, „Maisto bankas“, „Caritas“, „Stiprūs kartu“ savanoriai. Naktinėje pamainoje budi Šaulių sąjungos atstovai.
Pirmoji ponia ketvirtadienį taip pat aplankys Kulautuvoje įsikūrusius Vinycios miesto ugdymo įstaigos auklėtinius, Vytauto Didžiojo universitete susitiks su Ukrainos studentais, vakare bendraus su birutietėmis ir karių šeimomis iš Ukrainos.
Aušros vartai. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Vilniaus arkivyskupijai priklausančiose buvusio Bazilijonų vienuolyno patalpose Aušros vartų gatvėje per pastarąsias dvi dienas priimti 86 Ukrainos karo pabėgėliai. Kaip anksčiau skelbta, pabėgėliai apgyvendinami ir Vilniaus arkivyskupijos viešbutyje „Domus Maria“.
Iš Aušros vartų gatvės per architekto J. K. Glaubico projektuotus barokinius vartus patenkama į Vilniaus Bazilijonų vienuolyno ansamblį. Šiomis dienomis ansamblyje vis garsiau skamba ukrainiečių kalba ne tik dėl bažnyčioje vykstančių pamaldų ukrainiečių kalba, bet ir dėl apsigyvenusių karo pabėgėlių ukrainiečių.
Jau keletą metų į ansamblyje esančią Švč. Trejybės bažnyčią melstis renkasi ukrainiečiai katalikai. Čia tarnauja iš Ukrainos atvykę kunigai vienuoliai – bazilijonai. Tai vienintelė katalikų šventovė Lietuvoje, kurioje meldžiamasi tik ukrainiečių kalba. Bažnyčioje vykstančios graikų apeigų katalikų (unitų) pamaldos kiek skiriasi nuo įprastų (lotynų apeigų) pamaldų Lietuvoje.
Šį sekmadienį Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčioje šv. Mišiose bus pašventinta stebuklingoji Vilniaus Dievo Motinos ikona. Pamaldose dalyvaus ir pamokslą sakys vysk. Arūnas Poniškaitis.
Iš Ukrainos į Vilnių atvykę graikų apeigų katalikai kviečiami melstis Švč. Trejybės bažnyčioje, o lotynų apeigų katalikai šv. Mišiose rusų kalba laukiami Šv. Kazimiero bažnyčioje sekmadieniais 9 val.
„Vienykimės maldoje su visais ukrainiečiais. Kreipkime Dievui savo maldas už taiką, kad Rusijos pradėtas karas Ukrainoje kuo greičiau liautųsi. Palaikykime pas mus atvykusius žmones, kad jie kuo greičiau galėtų jaustis oriai ir saugiai“, – ragina Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas.
Kaip primenama Vilniaus arkivyskupijos pranešime, kurį laiką Bazilijonų vienuolyno ansamblio patalpose veikė viešbutis. Dėl karo vis didėjant pabėgėlių srautams, Vilniaus arkivyskupija viešbučio patalpas skyrė ukrainiečių apgyvendinimui.
Jų pritaikymu būtiniausioms pabėgėlių reikmėms pasirūpino pasaulinės katalikiškos organizacijos „Kolumbo riteriai“ nariai Lietuvoje. Per porą dienų organizacijos atstovai apgyveno 86 karo pabėgėlius, liko vos kelios laisvos lovos.
Ukrainiečiai, gyvendami greta Švč. Trejybės bažnyčios, kurioje pamaldose skamba ukrainiečių kalba, turės galimybę susitikti su savo tautiečiais kunigais dvasinio pokalbio, užsukti į bažnyčią maldai.
„Kolumbo riteriai“ rūpinasi ir apgyvendintų pabėgėlių maitinimu bei siekia padėti kitais praktiniais klausimais.
