Trys banditai. Kadyrovas, Prigožinas, Putinas. EPA – ELTA foto
Maskva, rugsėjo 15 d. (ELTA). Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo sveikatos būklė, pasak kanalo „Nexta“, yra kritinė. Tai esą pareiškė Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Andrejus Jusovas.
„Šią informaciją patvirtino įvairūs šaltiniai medicinos ir politikos sluoksniuose. Tai nėra sužalojimai. Kitas detales dar reikia išsiaiškinti. Jis jau seniai serga. Kalbame apie sistemines sveikatos problemas“, – anot „Nexta“, teigė A. Jusovas.
Ukrainos portalas „Obozrevatel“ pranešė, kad R. Kadyrovą ištiko koma. Esą planuojama jį perkelti gydymui į užsienį. Jau kelis mėnesius sklando gandai, kad R. Kadyrovas sunkiai serga.
R. Kadyrovas nuo 2007 m. gegužės yra Rusijos Čečėnijos respublikos vadovas. Jis yra nusiuntęs į Ukrainą savo kovotojus.
Kyrylas Budanovas. YOUTUBE.com
Kyjivas, rugsėjo 1 d. (AFP-Ukrinform-ELTA). Ukrainos karinės žvalgybos vadas penktadienį pareiškė, kad dronų ataka prieš Rusijos oro uostą, per kurią buvo apgadinti keli transporto lėktuvai, buvo įvykdyta iš Rusijos teritorijos.
„Dronai, kuriais buvo atakuojama Pskovo oro bazė „Kresty“, buvo paleisti iš Rusijos“, – socialiniame tinkle parašė Kyrylas Budanovas, pridurdamas, kad „per ataką nukentėjo keturi Rusijos kariniai transporto lėktuvai IL-76“.
Pasak „Ukrinform“, K. Budanovas komentare „The War Zone“ sakė: „Mes dirbame iš Rusijos teritorijos“, tačiau nenurodė nei naudojamų kovinių dronų skaičiaus, nei tipo. Taip pat jis neatskleidė, kas konkrečiai įvykdė ataką – Ukrainos žvalgybos agentai ar Ukrainos specialiųjų tarnybų vadovaujami partizanai.
Rusijos karinis transporto orlaivis
Kartu K. Budanovas patvirtino, kad per ataką nukentėjo keturi Rusijos kariniai transporto lėktuvai Il-76. „Du buvo sunaikinti, o du – smarkiai apgadinti“, – pažymėjo jis.
Pasak jo, į šiuos orlaivius buvo taikytasi specialiai, nes Rusija juos naudojo kariniams kroviniams ir desantiniam personalui gabenti.
K. Budanovas atskleidė keletą smūgio detalių: taikiniais tapo degalų bakai ir svarbi sparno lonžerono detalė, esanti IL-76 viršutinėje dalyje.
Kaip pranešta anksčiau, naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį dronai atakavo karinį aerodromą Pskovo srityje ir išvedė iš rikiuotės keturis Rusijos transporto lėktuvus Il-76.
Volodymiras Zelenskis. Ukrainos lyderis. EPA_ELTA nuotr.
Kyjivas, liepos 1 d. (ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį įspėjo, kad Rusijos okupuotai Zaporižios atominei elektrinei išlieka „rimta grėsmė“. Rusija techniškai pasirengusi sukelti lokalų sprogimą elektrinėje, dėl ko gali pasklisti radiacija, sakė jis, remdamasis Ukrainos žvalgybine informacija.
Prezidentas pareikalavo didesnio tarptautinio dėmesio Ukrainos pietryčiuose esančiai jėgainei, kuri yra didžiausia Europos branduolinė elektrinė, praneša agentūra „Reuters“.
Ukrainos karinė žvalgyba praėjusią savaitę pareiškė, kad Rusijos kariai užminavo elektrinę ir planuoja ten teroristinį išpuolį. Maskva tokius kaltinimus neigia.
Tarptautiniai stebėtojai sako kol kas neradę požymių, kad rusų okupantai būtų užminavę elektrinę. Tačiau Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) komanda, kuri nuolat būna elektrinėje, kol kas negavo prieigos prie kai kurių jėgainės zonų, Vienoje sakė TATENA vadovas Rafaelis Grossis.
Kirilas Budanovas, Ukrainos žvalgybos vadovas
Kyjivas, gegužės 22 d. (ELTA). Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas pirmadienį per vaizdo įrašą kreipėsi į Rusijos karius, ragindamas juos pasiduoti, jei nenori mirti, nes padėtis mūšio lauke „tik blogės“, rašo „The Kyiv Independent“.
„Jau daugiau nei metus Kremliaus režimas nesugeba pasiekti nė vieno tikslo, užsibrėžto invazijos į Ukrainą pradžioje. Kreipiuosi į Rusijos karius, kuriems pasisekė išgyventi mėsmalėje ir apdaužytuose apkasuose – bus dar blogiau. Jūs turite pasirinkimą – mirti ar išsaugoti savo gyvybę“, – vaizdo įraše rusiškai sako K. Budanovas.
Toliau K. Budanovas užsimena apie projektą „Noriu gyventi“, kuris padeda Rusijos kariams saugiai pasiduoti Ukrainai. Pasak jo, „šimtai“ rusų jau pasidavė kitapus fronto linijos.
„Dabar jie yra saugūs, gyvena padoriomis sąlygomis prižiūrimi Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto, turi galimybę tris kartus per dieną pavalgyti, paskambinti į namus ir gauti siuntinių“, – pridūrė k. Budanovas.
Tikimasi, kad per ateinančias savaites Ukraina pradės naujausią kontrpuolimą keliomis kryptimis, siekdama susigrąžinti daugiau Rusijos okupuotos teritorijos.
Kirilas Budanovas, Ukrainos žvalgybos vadovas
Kyjivas, gruodžio 29 d. (ELTA). Kovos Ukrainoje šiuo metu atsidūrė aklavietėje, nes nei Ukraina, nei Rusija negali padaryti reikšmingos pažangos, interviu BBC sakė Ukrainos karinės žvalgybos agentūros vadovas. O Kyjivas laukia pažangesnių ginklų iš Vakarų sąjungininkų.
„Situacija tiesiog įstrigo. Ji nejuda“, – interviu britų visuomeniniam transliuotojui sakė Kyrylo Budanovas.
Po to, kai lapkritį ukrainiečių pajėgos atkovojo Chersono miestą, dauguma įnirtingiausių mūšių vyko aplink Bachmutą šalies rytuose. Kitur Rusijos pajėgos labiau atrodo besiginančios, bet žiema sulėtino Ukrainos sausumos operacijų tempą visoje 1 000 km ilgio fronto linijoje.
K. Budanovas teigė, kad Rusija dabar yra „visiškoje aklavietėje“, patyrusi labai didelių nuostolių, ir mano, kad Kremlius nusprendė paskelbti dar vieną šauktinių mobilizaciją. Tačiau jis pridūrė, kad Ukrainos pajėgoms vis dar trūksta išteklių judėti į priekį daugelyje sričių.
„Negalime jų visiškai nugalėti visomis kryptimis. Jie taip pat negali, – sakė jis. – Mes labai laukiame naujų ginklų tiekimo ir pažangesnių ginklų atvykimo“.
Anksčiau šį mėnesį, po virtinės Rusijos karinių nesėkmių, Ukrainos pareigūnai įspėjo apie galimybę, kad 2023 metų pradžioje Maskvos pajėgos gali surengti dar vieną sausumos puolimą iš Baltarusijos. Jų teigimu, šis puolimas gali apimti antrą bandymą užimti sostinę Kyjivą įtraukiant dešimtis tūkstančių Rusijoje rengiamų rezervistų.
Tačiau K. Budanovas atmetė variantą, kad Rusijos veiksmai Baltarusijoje, įskaitant tūkstančių karių perkėlimą, yra bandymas priversti Ukrainą nukreipti karius iš mūšio laukų pietuose ir rytuose į šiaurę.
Neseniai, pasak jo, traukinys su Rusijos kariais sustojo netoli Baltarusijos ir Ukrainos sienos ir po kelių valandų grįžo atgal nieko neišlaipinęs.
„Jie tai darė atvirai, dienos metu, kad visi matytų, net jei mes to nenorėjome, – sakė jis, pridurdamas, kad nemato jokios realios, staigios grėsmės iš Baltarusijoje esančių karių pusės. – Kol kas nematau jokių ženklų, kad iš Baltarusijos būtų rengiamasi įsiveržti į Kyjivą ar šiaurines sritis“.
Azovstal gynėjams – laisvę. Tai skelbia plakatas anglų kalba.
Kyjivas, rugsėjo 22 d. (AFP-ELTA). Daugelis ukrainiečių, išlaisvintų per didžiausią nuo Rusijos invazijos pradžios apsikeitimą belaisviais, turi smurtinio kankinimo žymių, ketvirtadienį pranešė Ukrainos karinės žvalgybos vadovas.
„Daugelis jų buvo žiauriai kankinami“, – per spaudos konferenciją sakė Kyrylo Budanovas, Ukrainai paskelbus, kad per apsikeitimą belaisviais su Rusija išlaisvintas rekordinis skaičius karių – 215, tarp jų yra ir Mariupolio gynybai vadovavusių kovotojų, kurie buvo įsitvirtinę „Azovstal“ metalurgijos gamykloje, tapusioje Ukrainos pasipriešinimo simboliu.
