Veto antspaudas
Pasibaigus Vilniaus NATO viršūnių susitikimui politikų viešai sakomas optimizmas dėl pasiekimų yra rezervuotas – pripažįstama, kad formuluotė dėl Ukrainos perspektyvos Aljanse galėjo būti konkretesnė. Nepaisant viešai reiškiamo politikų nusivylimo, Lietuva nepasinaudojo veto teise, nors apie tokią galimybę dar prieš renginį viešai svarstė Prezidentūra.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pripažįsta, kad derantis dėl Ukrainos perspektyvos NATO pritrūko tvirtesnės kitų Rytų flango valstybių paramos. Taip pat, pasak politiko, reikia suvokti, kad veto teisė turėtų būti naudojama tada, kai yra realios galimybės kažką pasiekti. Politikas abejoja, kad šioje situacijoje tokios galimybės buvo.
Savo ruožtu Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Žygimantas Pavilionis stebisi, kodėl Lietuva taip anksti sutiko su iki galo netenkinančiu deklaracijos tekstu. Politikas mano, kad Lietuvos moralinė atsakomybė buvo bent jau palaukti, kol pasisakys į Vilnių atvykęs Ukrainos prezidentas Volodymiras Zelenskis. Todėl politikas mano, kad Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda su kompromisinėmis formuluotėmis sutiko per anksti.
L. Kasčiūnas: pritrūko tvirtesnės kitų Rytų flango valstybių paramos
NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas pripažįsta, kad NATO viršūnių susitikimo metu prirūko tvirtesnės Rytų flango valstybių paramos.
„Kitų Rytų flango valstybių tvirtesnės paramos pritrūko. Matyt, dėl to, kad kitokią nuomonę turėjusių Aljanso valstybių pusėje buvo pernelyg didelį svorį turinčios valstybės ir tai yra realybė“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas. Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Mes stumdami šį klausimą turime suvokti, kad resursas, kurio reikės užtikrinti įsipareigojimą ukrainiečiams, jau tampant NATO nariais, jis yra didžiųjų valstybių rankose. Tų, kurios turi galią“, – taip pat akcentavo politikas.
NSGK pirmininkas taip pat pripažįsta abejojantis, ar Lietuvos sprendimas vetuoti deklaracijos tekstą būtų kažką pakeitęs.
„Veto irgi turi būti naudojamas tada, kai tu matai, kad realiai gali kažką pakeisti. Nesu tikras, ar buvo tokia situacija“, – sakė jis.
Ž. Pavilionis: turėjome laikytis kiečiau
Savo ruožtu URK pirmininkas Ž. Pavilionis negaili kritikos NATO viršūnių susitikimo metu priimtiems sprendimams. Visgi politikas pripažįsta, kad nedidelė pažanga, siekiant, kad Ukraina gautų pakvietimą į Aljansą, buvo padaryta.
Žygimantas Pavilionis. Slaptai.lt nuotr.
„Aš (pasiektam rezultatui – ELTA) rašyčiau trejetą ar ketvertą. Manau, čia trečdalis kelio į pakvietimą, bet tas trečdalis yra. (…) Mažą landą pramušėme į tą pakvietimą, kurio taip norėjome. Nes tikrai prieš pusę metų, patikėkite, net nebūtume svajoję apie tai, o prieš metus apskritai iš mūsų būtų pradėję juoktis“, – Eltai teigė Ž. Pavilionis.
Visgi politikas stebisi, kodėl Lietuva taip anksti sutiko su deklaracijos tekstu. Pasak jo, Lietuvos moralinė pareiga buvo bent jau sudaryti galimybes V. Zelenskiui pasisakyti, iki susiderant dėl galutinio teksto.
„Galutinėje fazėje lieka valstybių vadovai, nes mūsų diplomatai, puikiai žinau, kad kovojo iki paskutinės minutės, tol, kol klausimas neperėjo ant vadovų stalo. Kaip ne vieną kartą panašiuose samituose dalyvavęs – ir ES, ir NATO – aš asmeniškai nustebau, kodėl taip anksti mes sutikome su tekstu. Kodėl nepalaukėme prezidento Zelenskio, kuris su visa mūsų simpatija, net ašaromis, aplodismentais, širdimis, matydamas mūsų vėliavas, lipo ant pakylos Lukiškių aikštėje“, – apgailestavo Ž. Pavilionis.
„Ir kai jis lipo ant pakylos, aš supratau, kad tekstas jau buvo suderintas. Man tai pasirodė keista, nes, aš maniau, kad mes jį pasikvietėme tam, kad panaudoti jo, sakyčiau, net unikalią jėgą. (…) Manau, kad būtų buvę protingiau šią jėgą panaudoti iki pat (susitikimo – ELTA) antros dienos ryto“, – sakė jis.
Ž. Pavilionis įsitikinęs, kad Lietuva turėjo pilną teisę pasinaudoti vienbalsiškumo principu.
„Puikiai žinote, kad NATO galioja vienbalsiškumas. Jeigu vengrai ar bet kokia kita šalis laiko įvairius klausimus pakėlusi dėl įvairių dalykų, tai gal ir Lietuva galėjo tą kalaviją pakeltą palaikyti šiek tiek ilgiau, nes laikėme jį už Ukrainą“, – pabrėžė URK pirmininkas.
Jis leidžia suprasti, kad tai, jog iki galo nebuvo pasiryžta spausti NATO partneres dėl Ukrainos perspektyvų NATO, buvo prezidento Gitano Nausėdos atsakomybė.
„Sprendimą tokioje situacijoje priima vadovas. Delegacijos vadovo sprendimas buvo priimtas priimti tekstą anksčiau negu prezidentas Zelenskis užlipo ant pakylos“, – apgailestavo Ž. Pavilionis.
„Stuburą laikyti visada sunku, lengviausia jį nuleisti. Ir stuburo tvirtumas nepriklauso nuo aplinkinių stuburo tvirtumo. Čia tiesiog yra apsisprendimas, kas yra svarbiau. Tai, manau, kad turėjome laikytis kiečiau“, – dar kartą pabrėžė politikas.
R. Lopata: neabejoju, kad apie veto galimybę net nebuvo svarstyta
Savo ruožtu NSGK narys Raimundas Lopata įsitikinęs, kad apie galimybę pasinaudoti veto teisę Lietuva net nesvarstė.
„Neabejoju, kad (veto galimybė – ELTA) net nebuvo svarstyta“, – Eltai teigė R. Lopata.
Profesorius Raimundas Lopata. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Politikas mano, kad Prezidentūros kalbos apie tai, kad veto galimybė galėtų būti svarstoma, buvo skirtos tik vidaus auditorijai.
„Prezidentas žaidė daugiau vidaus rinkai ir tiek“, – sakė parlamentaras.
ELTA primena, kad šią savaitę Vilniuje vykusiame NATO daugiausiai dėmesio sulaukė Ukrainos narystės NATO klausimas. Kyjivas tikėjosi gauti aiškų signalą dėl narystės perspektyvos, tačiau Vakarų lyderiai dar iki prasidedant susitikimui Vilniuje akcentavo, kad tęsiantis karui Ukrainai nebus leista prisijungti prie NATO gretų.
Po ilgų derybų dėl Kyjivo transatlantinės perspektyvos formuluotės susitikimo komunikate, Aljansas patvirtino, kad „Ukrainos ateitis yra NATO“. Taip pat sutarta atsisakyti narystės veiksmų plano (MAP), patvirtina ilgalaikė karinė parama. Taip pat nutarta oficialiai įsteigti NATO-Ukrainos tarybą ir suglaudinti dvišalius politinius ryšius.
Tačiau lūkesčiai dėl pakvietimo į NATO liko neišpildyti – komunikate nurodoma, kad tam kelias bus atviras tik tada, „kai sąjungininkai pritars ir kai bus įvykdytos sąlygos“. Visgi, kokie yra pastarieji reikalavimai, komunikate nenurodoma. NATO viršūnių susitikimas Vilniuje. Emblema
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad „absurdiška“ nenustatyti Ukrainos narystės NATO termino. Taip jis teigė dar prieš paviešinant komunikate nugulusias kompromisines formuluotes.
Savo ruožtu prezidentas G. Nausėda neslepė, kad dėl prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimo apie neva „absurdišką“ NATO viršūnių susitikimo formuluotę dėl Ukrainos narystės Aljanse, prie derybinio stalo buvo kilusi emocinė įtampa.
Lietuvos prezidentas pripažino, kad tuo metu buvo atsiradusi galimybė, jog visas NATO viršūnių susitikimas gali apskritai žlugti.
Kaukės. Slaptai.lt nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad penktosios kolonos pašalinimas yra viena iš sąlygų siekiant Ukrainai įstoti į NATO.
„Tai yra viena iš sąlygų, labai svarbi sąlyga“, – ketvirtadienį LRT televizijai patikino G. Nausėda.
Kaukės. Slaptai.lt nuotr.
„Penktoji kolona yra visur, net ir tose valstybėse, kuriose galbūt neįsivaizduojame, toli, dar į Vakarus nuo mūsų, yra ir pas mus, yra ir Ukrainoje. Turbūt pagrindinis klausimas, kiek toli ir kiek aukštai valdžios hierarchijoje pakyla tokie žmonės“, – pridūrė prezidentas.
Visgi šalies vadovo teigimu, Ukrainos sprendimai rodo, kad nuo aukštuose vidiniuose Ukrainos sluoksniuose Rusijai dirbančių žmonių yra pamažu „apsivaloma“.
„Kiekvieną kartą, kai išgirstu, kad kažkas yra pašalintas iš aukštų pareigų, mane tai džiugina, nes suprantu, kad valstybė valosi. Jeigu viskas būtų gražu, viskas sušluota po kilimu ir atrodytų, kad valdžios hierarchijoje viskas stabilu, tada jau kiltų įtarimų, ar iš tikrųjų valstybėje, kurioje susikerta daugybė interesų ir kurioje Rusija mėgina vykdyti ne tik atvirus karinius veiksmus, bet ir hibridinius, ir dezinformacijos, propagandos veiksmus, viskas taip gražu ir išoriškai tvarkinga. Ne, Ukraina valosi, ir aš manau, kad ji valysis ir toliau“, – teigė prezidentas.
Interviu metu G. Nausėda taip pat pabrėžė, kad NATO valstybės nesinaudos aptakia deklaracijos formuluote, jog atitolintų Ukrainos narystę Aljanse.
Kaukės. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Aš nuraminau jį (ELTA – Zelenskį), nematau tokių nuotaikų tarp valstybių partnerių, visi kaip tik vieningai palaiko Ukrainą, bet visi sako tai, kad šiuo metu vyksta karas, ir kai karas pasibaigs, viskas pajudės labai greit“, – paaiškino Lietuvos vadovas. Kaukės. Vytauto Visocko nuotr.
ELTA primena, kad šią savaitę Vilniuje vykusiame NATO daugiausiai dėmesio sulaukė Ukrainos narystės NATO klausimas. Kyjivas tikėjosi gauti aiškų signalą dėl narystės perspektyvos, tačiau Vakarų lyderiai dar iki prasidedant susitikimui Vilniuje akcentavo, kad tęsiantis karui Ukrainai nebus leista prisijungti prie NATO gretų.
Po ilgų derybų dėl Kyjivo transatlantinės perspektyvos formuluotės susitikimo komunikate, Aljansas patvirtino, kad „Ukrainos ateitis yra NATO“. Taip pat sutarta atsisakyti narystės veiksmų plano (MAP), patvirtina ilgalaikė karinė parama. Taip pat nutarta oficialiai įsteigti NATO-Ukrainos tarybą ir suglaudinti dvišalius politinius ryšius.
Tačiau lūkesčiai dėl pakvietimo į NATO liko neišpildyti – komunikate nurodoma, kad tam kelias bus atviras tik tada, „kai sąjungininkai pritars ir kai bus įvykdytos sąlygos“. Visgi, kokie yra pastarieji reikalavimai, komunikate nenurodoma.
Joe Bideno kritimai
Vašingtonas, birželio 17 d. (AFP-ELTA). Jungtinės Valstijos netaikys jokių specialių mechanizmų, kad Ukraina įstotų į NATO karinį aljansą, nepaisant Rusijos invazijos, šeštadienį pareiškė prezidentas Joe Bidenas.
„Jie turi atitikti tuos pačius standartus. Taigi mes neketiname to palengvinti“, – teigė JAV prezidentas žurnalistams netoli Vašingtono. Šie komentarai išsakyti prieš liepos mėnesį Lietuvoje įvyksiantį NATO vadovų susitikimą.
Aljanso lyderiai siekia žengti simbolinį žingsnį ir Lietuvos sostinėje Vilniuje surengti pirmąją NATO ir Ukrainos tarybos sesiją su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, penktadienį Briuselyje sakė aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas.
Joe Bidenas tampa JAV gėda. Lietuvos ryto televizija. Laida Reporteris
Susitikime Kijevui bus suteikta lygiateisiškesnė vieta prie derybų stalo „konsultuotis ir spręsti saugumo klausimus“, sakė J. Stoltenbergas. Tačiau jis pridūrė, kad nors viršūnių susitikime NATO stiprins politinius ryšius su Ukraina, apie Kijevo narystę nebus kalbama.
„Per Vilniuje vyksiantį viršūnių susitikimą ketiname aptarti ne kvietimą, o tai, kaip galėtume priartinti Ukrainą prie NATO, – kalbėjo J. Stoltenbergas. – Esu įsitikinęs, kad rasime tinkamą sprendimą ir konsensusą.“
Rytų Europai priklausančios NATO šalys siekia, kad būtų parengtas geresnis Ukrainos narystės planas, tačiau pagrindinės sąjungininkės, pavyzdžiui, Jungtinės Valstijos ir Vokietija, nėra linkusios peržengti 2014 metais duoto migloto pažado, kad Kijevas vieną dieną įstos į NATO.
Tačiau penktadienį Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius užsiminė, kad gali būti sušvelninti kai kurie narystės reikalavimai, jei Ukraina galiausiai bus pasirengusi prisijungti.
Nuo tada, kai Maskva praėjusių metų vasarį pradėjo plataus masto invaziją, NATO šalys jau perdavė Ukrainai ginkluotės už dešimtis milijardų dolerių.
Visgi kai kurie NATO lyderiai nerimauja, kad narystės išplėtimas įtraukiant Ukrainą gali padidinti tiesioginės aljanso konfrontacijos su Rusija kare tikimybę.
Džo Baidenas. Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Balandžio mėnesį Suomija tapo 31-ąja NATO nare, o Švedijos prašymą prisijungti prie aljanso stabdo Turkija. Ankara kaltina Švediją suteikiant prieglobstį kurdų kovotojams, kuriuos ji laiko teroristais.
Šeštadienį J. Bidenas taip pat sulaukė klausimo apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino teiginius, esą Maskva dislokavo branduolinius ginklus artimos sąjungininkės ir kaimynės Baltarusijos teritorijoje.
„Apie tai esu kalbėjęs daugybę kartų. Tai visiškai neatsakinga“, – sakė J. Bidenas žurnalistams karinėje bazėje netoli Vašingtono, pakeliui į Filadelfiją, kur ruošėsi sakyti kalbą.
Prezidento komentarai atkartojo valstybės sekretoriaus Antony‘io Blinkeno, kuris diena anksčiau Baltarusijos sprendimą priimti ginklus pavadino „provokuojančiu“, žodžius.
NATO būstinė Briuselyje
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad NATO šalių debatas dėl Ukrainos narystės Aljanse nėra lengvas. Todėl iki aukščiausio lygio šalių vadovų susitikimo Vilniuje likus kiek daugiau nei mėnesiui, politikas tikina negalįs atsakyti, ar valstybės narės pasieks sutarimą dėl Kyjivo narystės perspektyvų.
„Tai nėra lengva diskusija. Tam mums liko kiek daugiau nei mėnuo. Aš negaliu pasakyti, ar mes pasieksime sutarimą“, – ketvirtadienį viešėdamas Paryžiuje „Radio France“ sakė G. Landsbergis.
Lietuvos diplomatijos vadovas pakartojo, kad Europos ir globaliam saugumui Ukrainos narystė NATO yra būtina sąlyga. „Ukraina privalo tapti NATO nare, jeigu norime, kad mūsų žemynas būtų apsaugotas. Dėl laiko, kada tai turėtų įvykti, galima diskutuoti. Bet manau, kad dėl pakvietimo negalime ir neturėtume delsti“, – aiškino jis, akcentuodamas, kad Aljanso lyderiai turi įsipareigoti ir „rimtai nusiteikti“ šiuo klausimu. Todėl konservatorius mano, kad Aljansas privalo žengti žingsnį tolyn ir Ukrainai pažadėti daugiau nei 2008 m. Bukarešto viršūnių susitikime. „2008 m. jautėme, kad esame nusiteikę rimtai, sakydami, kad Ukraina taps NATO nare. Tačiau reikėjo 15 metų, kad grįžtume prie šio klausimo. Supratome, kad iššvaistėme 15 metų. Ukraina per tą laiką patyrė dvi invazijas, Sakartvelas – vieną. O mes nepajudėjome iš to taško“, – apgailestavo politikas.
„Realus įsipareigojimas – tai būtų sėkmingiausias rezultatas. Įsipareigojimas, kad Ukraina žinotų, ko tikėtis, ir kad mes būtume užtikrinti, kad tai nėra įsipareigojimas dar kitiems 15 metų“, – ragino jis. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
ELTA primena, kad pirmą kartą Lietuvoje rengiamas NATO viršūnių susitikimas vyks liepos 11–12 dienomis Vilniuje.
Tai bus didžiausias renginys Lietuvos istorijoje, kuriame tikimasi 40–50 užsienio valstybių delegacijų (iki 3000 svečių) bei maždaug 2000 nevyriausybinių organizacijų ir tarptautinės žiniasklaidos atstovų.
Apie galimybę dalyvauti renginyje yra užsiminęs ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Skelbiama, kad viršūnių susitikimo darbotvarkėje pagrindinis dėmesys bus skirtas Aljanso kolektyvinės gynybos ir atgrasymo stiprinimui bei paramos Ukrainai didinimui.
