Ukrainos parlamentas

Lenkijos prezidentas: „reikalai kaip įprasta” su Rusija neįmanomi

**Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. EPA – ELTA foto**

Kyjivas, gegužės 22 d. (AFP-ELTA). Lenkijos prezidentas sekmadienį pareiškė, kad po įtariamų masinių Ukrainos civilių žudynių ir karo nusikaltimų, dėl kurių kaltinamos Maskvos pajėgos, su Rusija neįmanoma turėti jokių reikalų „kaip įprasta“.

Šimtai civilių kūnų buvo rasti miestuose netoli Kyjivo, anksčiau okupuotuose Rusijos kariuomenės, pavyzdžiui, Bučoje ir Borodiankoje.

Sugriautas pietrytinis Mariupolio uostamiestis po daugelį savaičių trukusios Rusijos apgulties, per kurią, pasak Ukrainos valdžios, žuvo mažiausiai 20 tūkst. civilių. „Po Bučos, Borodiankos, Mariupolio negali būti „įprastų reikalų“ su Rusija“, – sakė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda Ukrainos parlamente Kyjive. Jis buvo pirmas nuo karo pradžios vasario 24 d. užsienio valstybės vadovas, Ukrainos parlamente pasakęs kalbą.

„Sąžiningas pasaulis negali grįžti prie reikalų, kaip įprasta, pamiršdamas nusikaltimus, agresiją, pagrindines teises, kurios buvo sutryptos“, – pridūrė jis. A. Duda apgailestavo, kad kai kurios Europos šalys dėl savo ekonominių interesų ar politinių ambicijų prašė Ukrainos „sutikti su kai kuriais reikalavimais“, keliamais Rusijos prezidento Vladimiro Putino.

Kalbėdamas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio akivaizdoje, A. Duda perspėjo, kad bent mažiausia nuolaida dėl Ukrainos teritorijos ar suvereniteto būtų „didelis smūgis“ Ukrainai ir Vakarams. „Tik Ukraina turi teisę nuspręsti dėl savo ateities (…) Negali būti derybų ar sprendimų, priimamų už Ukrainos nugaros“, – sakė D. Duda ir gyrė šalį už tai, kad ji gina Europą nuo „barbarų invazijos ir naujojo Rusijos imperializmo“.

A.Duda taip pat pabrėžė „istorinę“ Lenkijos ir Ukrainos sąjungą bei kalbėjo apie šalių „bendrą ateitį Europos Sąjungoje“, sakė, kad Varšuva sieks, jog Ukraina sėkmingai įstotų į ES. Ukraina pateikė paraišką prisijungti prie 27 valstybių bloko, tačiau kai kurie lyderiai, tarp jų Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, sako, kad procesas užtruks.

V. Zelenskis „Instagram“ įraše padėkojo A. Dudai už „jo apsilankymą, palaikymą ir tikrą draugystę“.

Viljama Sudikienė (AFP)

2022.05.23; 06:20

Trumposios naujienos

Balsavusių rinkėjų apklausos: Ukrainos parlamento rinkimus laimėjo V. Zelenskio partija

Balsavusių rinkėjų apklausos rodo, kad Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio partija „Tautos tarnas“ sekmadienį vykusiuose parlamento rinkimuose surinko 44 proc. balsų. Šie rezultatai paskelbti iš karto po rinkimų punktų uždarymo.

Prorusiška „Opozicijos platforma“, šiais duomenimis, gavo 11,5 proc. balsų.

Iš viso penkioms partijoms iš 22, dalyvavusių rinkimuose, pavyko įveikti penkių procentų barjerą. Rinkėjų aktyvumas siekė apie 50 proc. ir buvo mažesnis nei prieš penkerius metus – greičiausiai ir todėl, kad pirmalaikiai rinkimai vyko vasarą. Eiliniai parlamento rinkimai Ukrainoje buvo numatyti spalį.

Manoma, kad prezidento partijai teks eiti į koaliciją, kad jis, turėdamas daugumą parlamente, galėtų imtis skubiai reikalingų reformų korupcijos ir skurdo krečiamoje šalyje. 41-erių V. Zelenskiui parlamentinės daugumos reikia ir, kaip žadėta, karui Rytų Ukrainoje užbaigti.

Iš viso balsavimo teisę turėjo 30 mln. ukrainiečių. Jie sprendė, kam atiteks 424 Aukščiausiosios Rados mandatai. Tikslus vietų pasidalijimas dar nėra aiškus.

V. Zelenskis iki šiol savo daugumos parlamente neturėjo.

„Svarbiausi prioritetai“ dabar yra užbaigti ginkluotą konfliktą Rytų Ukrainoje, susigrąžinti belaisvius ir kovoti su korupcija, partijos būstinėje kalbėjo V. Zelenskis. „Šiandien mūsų komanda gali atsipalaiduoti, tačiau tik šiek tiek, nes rytoj turėsime dirbti“, – pridūrė prezidentas.

Zelenskis nori, kad po parlamento rinkimų vyriausybei vadovautų ekonomikos ekspertas. „Aš manau, kad tai turėtų būti profesionalus ekonomistas, visiškai nepriklausomas žmogus, kuri niekuomet nebuvo premjeras, parlamento pirmininkas ar kokios nors frakcijos vadovas“, – sekmadienį atiduodamas savo balsą sakė 41 metų prezidentas. Esą jau būta pokalbių su potencialiais kandidatais.

V. Zelenskio koalicijos partneriais gali tapti rokerio Sviatoslavo Vakarčiuko nacionalliberali partija „Balsas“ arba buvusios premjerės Julijos Tymošenko Tėvynės partija. Į parlamentą taip pat pateko buvusio prezidento Petro Porošenkos Europos solidarumo partija.

Balsavimas nevyko separatistinėse Rytų Ukrainos teritorijose. Liaudies respublikomis pasiskelbę Donecko ir Luhansko regionai praeityje rengė savo užsienio nepripažintus rinkimus. Tai yra prorusiškų separatistų kontroliuojami regionai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.07.22; 06:00

Trumposios naujienos

Petro Porošenka ves savo partiją į liepą vyksiančius parlamento rinkimus

Antrajai kadencijai Ukrainos prezidento poste neperrinktas Petro Porošenka ves savo Europos solidarumo partiją į liepos viduryje vyksiančius parlamento rinkimus. Jis sąraše įrašytas pirmuoju numeriu. Tai nuspręsta sekmadienį Kijeve vykusiame partijos suvažiavime.

P. Porošenka vėl žadėjo savo šalies narystę ES ir NATO. Tai pagrindiniai jo tikslai buvo ir einant prezidento pareigas. „Mes padarysime viską, kad galėtume įgyvendinti žmonių lūkesčius dėl pokyčių“, – rašė P. Porošenka tviteryje.

Volodynyras Zelenskis po savo inauguracijos prieš daugiau kaip dvi savaites paleido parlamentą. Čia P. Porošenkos stovykla iki šiol turėjo daugumą.

V. Zelenskis gali tikėtis sėkmės liepos 21-ąją vyksiančiuose parlamento rinkimuose – panašiai kaip per prezidento rinkimus.

Antradienį Konstitucinis teismas pradės svarstymus, ar parlamento paleidimas buvo teisėtas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.06.10; 08:00

Trumposios naujienos

D. Grybauskaitė: V. Zelenskis yra ir iššūkis, ir galimybė Ukrainai

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, pirmadienį susitikusi su naujuoju Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, teigia, kad apie didelius pokyčius kalbantis V. Zalenskis yra ir iššūkis, ir galimybė Ukrainai.

„Tai šalis, kuri yra kryžkelėje, kuri turi daug iššūkių, bet ir turi didžiuliais galimybes. Naujasis prezidentas labai daug nori pokyčių, jis tikrai siejamas su didelėmis žmonių viltimis, todėl tie pokyčiai yra galimi, jeigu žmonės jį palaikys”, – po susitikimo su pirmadienį inauguruotu V. Zalenskiu sakė D. Grybauskaitė.

Kartu ji pabrėžė, kad jei naujasis Ukrainos vadovas sugebės pasinaudoti susidariusia situacija, galbūt pajėgs ir sutraiškyti ilgus dešimtmečius Ukrainoje egzistavusią oligarchinę sistemą.

„Jeigu šis prezidentas gebės pasinaudot tuo palaikymu, gebės pasinaudoti susiklosčiusia situacija ir galiausiai sutraiškyti oligarchinę sistemą, kokia veikia Ukrainoje beveik 30 metų”, – sakė ji.

„Šiandien tai yra iššūkis ir galimybė, linkime Ukrainai ir jos žmonėms, kad jie tuo iššūkiu ir galimybe pasinaudotų geriausiai”, – apibendrino D. Grybauskaitė.

Prezidentė D. Grybauskaitė kartu su Europos šalių vadovais, NATO bei ES atstovais pirmadienį dalyvavo Ukrainos prezidento V. Zelenskio inauguracijoje.

Po inauguracijos įvyko prezidentės D. Grybauskaitės dvišalis susitikimas su naujuoju Ukrainos prezidentu. Jo metu aptartas dvišalių ryšių stiprinimas, geopolitiniai iššūkiai ir saugumo situacija, Ukrainos bendradarbiavimas su Europos Sąjunga ir NATO.

Susitikimo metu prezidentė pabrėžė, kad Lietuva yra nuosekli ir principinga Ukrainos žmonių rėmėja, tvirtai palaikanti Ukrainos suverenumą bei teritorinį vientisumą ir teikianti Ukrainai visokeriopą paramą tiek valstybiniu lygiu, tiek aktyviomis pilietinės visuomenės pastangomis.

Šalies vadovės teigimu, per rinkimus išreikštas itin aukštas Ukrainos žmonių pasitikėjimo mandatas yra labai stiprus įpareigojimas naujajam prezidentui atsakingai dirbti savo šalies gerovei ir sutelkti visuomenės paramą gyvybiškai svarbių reformų tęstinumui.

Šalies vadovė taip pat akcentavo, kad Lietuva, pati įveikusi sudėtingą euroatlantinės integracijos kelią, yra visuomet pasirengusi padėti Ukrainai pasidalindama savo patirtimi ir teikdama ekspertinius patarimus.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.05.20; 18:30

Trumposios naujienos

Ukrainos Rada priėmė įstatymą, pagal kurį ukrainiečių kalba pripažįstama vienintele oficialia kalba

Ukrainos Aukščiausioji Rada ketvirtadienį patvirtino įstatymą, kuriuo remiantis, ukrainiečių kalbai suteikiamas specialus statusas. Pagal įstatymą, ukrainiečių kalba pripažįstama vienintele valstybine kalba šalyje, ir jos vartojimas yra privalomas viešojo sektoriaus darbuotojams, valstybės įstaigoms ir kitose visuomenės gyvenimo srityse, informuoja „Reuters“.

Įstatymas patvirtintas, nepaisant gana didelės rusakalbių mažumos pasipriešinimo. Jų manymu, įstatymas yra diskriminuojantis.

Kadenciją baigiantis Ukrainos prezidentas Petro Porošenka teigė pasirašysiąs įstatymą. Birželį P. Porošenka užleis prezidento postą naujam išrinktam prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.

„Ukrainiečių kalba yra mūsų žmonių, mūsų valstybės ir tautos simbolis“, – po parlamento balsavimo feisbuke rašė P. Porošenka.

Šis įstatymas įpareigoja visus šalies piliečius mokėti ukrainiečių kalbą, ir jos vartojimas privalomas valstybės tarnautojams, kariams, gydytojams ir mokytojams.

Po Rusijos įvykdytos Ukrainos Krymo pusiasalio aneksijos kalbos klausimas tapo itin jautrus Ukrainoje, kur didžioji dalis žmonių sklandžiai kalba tiek ukrainiečių, tiek rusų kalbomis.

Remiantis Kijevo tarptautinio sociologijos instituto atliktos apklausos rezultatais, ukrainiečių kalbą vartoja 32,4 proc. ukrainiečių šeimų, rusų kalbą – 15,8 proc. Apytikriai ketvirtadalis ukrainiečių vartoja abi kalbas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.04.26; 05:30

Trumposios naujienos

Ukraina neįsileis Rusijos piliečių stebėti rinkimus

Likus dviem mėnesiams iki prezidento rinkimų, Ukrainos parlamentas uždraudė Rusijos piliečiams stebėti rinkimus. Už tai ketvirtadienį balsavo parlamentarų dauguma. Atitinkamu įstatymu norima užkirsti kelią Rusijos kišimuisi į rinkimus, Kijeve argumentavo iniciatyvos šalininkai.

Prieš tai vyriausybės atstovai kategoriškai pasisakė prieš tai, kad rusai būtų akredituoti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojų misijai. Ši nuostata galioja visiems rinkimams Ukrainoje.

Pirmasis prezidento rinkimų ratas vyks kovo 31-ąją. Iki šiol oficialiai užregistruoti 38 kandidatai, tarp jų – dabartinis šalies vadovas Petro Porošenka. Apklausos rodo, kad jis gali nepatekti į antrąjį ratą. Spalio gale, be to, Ukrainoje turėtų būti rengiami parlamento rinkimai.

Po Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos ir Maskvos paramos separatistams šalies rytuose Kijevas kalba apie karą su kaimyne. Nuo konflikto pradžios Kijevas sugriežtino įvažiavimo taisykles Rusijos valstybės piliečiams, ypač – kariauti tinkamo amžiaus vyrams.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.08; 07:00

Skaitomiausios Žvalgyba

Nadija Savčenko kaltinama planavusi surengti išpuolį šalies parlamente

**Nadežda Savčenko – Ukrainos parlamento tribūnoje.**

Kadaise didvyre ir Kijevo pasipriešinimo Maskvai simboliu vadintai Ukrainos įstatymų leidėjai Nadijai Savčenko metami kaltinimai rengus teroristinį išpuolį šalies parlamente, ketvirtadienį pranešė teisėsauga.

Ukrainos generalinis prokuroras Jurijus Lucenka Aukščiausiosios Rados deputatams teigė turįs „neginčijamų įrodymų“, kad N. Savčenko planavo surengti „teroristinį išpuolį“ šalies parlamente.

J. Lucenka tvirtino, kad esą N. Savčenko puolimui planavo panaudoti granatas ir minosvaidžius, o „likusius gyvus (ketino) pribaigti automatiniais šautuvais“.

Tačiau prokuroras šių teiginių nepagrindė jokiais įrodymais.

Aukščiausioji Rada ketvirtadienį balsavo už N. Savčenko pašalinimą iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto.

2014-aisiais kovodama su prorusiškais Rytų Ukrainos separatistais, dabar 36-erių buvusi karo lakūnė buvo sučiupta ir apkaltinta prisidėjusi prie dviejų Rusijos žurnalistų nužudymo Ukrainos rytuose.

Rusijos kalėjime ji praleido apie dvejus metus, per kuriuos buvo paskelbusi kelis bado streikus. Tai pavertė ją Ukrainos pasipriešinimo simboliu.

2016-aisiais, Ukrainai ir Rusijai apsikeitus kaliniais, N. Savčenko grįžo į Ukrainą, kur buvo sutikta kaip didvyrė.

Grįžusi ji prisijungė prie Julijos Tymošenko partijos ir tapo Aukščiausiosios Rados deputate. Nuo to laiko ji nevengdavo prieštaringai pasisakyti ir prieštarauti prezidento Petro Porošenkos politikai, remdama tiesiogines derybas su prorusiškais separatistais ir vizitus į jų kontroliuojamą teritoriją.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.16; 04:00

Atsargiai

Ukrainos sostinėje – kruvinos riaušės dėl valstybinės kalbos statuso

2012 m. liepos 3 d. Ukrainos Aukčiausioji Rada priėmė prieštaringai vertinamą Valstybinės kalbos politikos principų įstatymą, kuriuo nustatomos galimybės šalies regionuose šalia ukrainiečių valstybinės kalbos vartoti ir rusų.

Ukrainos opozijos nuomone, šis teisės aktas pažeidžia Ukrainos Konstitucijos 84 straipsnį ir Aukščiausiosios Rados darbo reglamentą, todėl opozicijos lyderiai kreipėsi į Vladimirą Litviną, prašydami nepasirašyti šio dokumento.

Politologo Vladimiras Fesenko nuomone, šį įsakymą prezidentas Viktoras Janukovyčius gali pasirašyti, tačiau Konstitucinis Teismas jį greičiausiai atšauks.

Continue reading „Ukrainos sostinėje – kruvinos riaušės dėl valstybinės kalbos statuso” →

Politinės intrigos