Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tvirtina, kad Vakarai turėtų atmesti Rusijos iškeltus ultimatyvius reikalavimus NATO. Pasak jo, ne NATO, bet Rusija, kuri prie Ukrainos pasienio telkia karines pajėgas, peržengė Vakarų brėžtas raudonąsias linijas. Tad, akcentuoja konservatorius, sausį vyksiančio Rusijos ir JAV susitikimo metu reikalavimai turėtų būti iškelti Vladimirui Putinui.
„Situacija tebėra sudėtinga. Rusija kaip kaupė taip ir tebekaupia pajėgas šalia Ukrainos. Ar jos bus panaudotos, priklauso, žinoma, nuo Putino politinio sprendimo. Visi tikisi, kad nebus, tačiau mes autoritarinio diktatorių visų proto vingių negalime išskaičiuoti. Visko gali būti, ir tai sukeltų didelę krizę regione“, – LRT radijui antradienį sakė A. Anušauskas.
Ministras toliau kartojo manąs, kad ultimatumą NATO iškėlusi Rusija iš situacijos nesitrauks, nepasiekusi kokios nors pergalės.
„Aš manyčiau, kad maža pergalė galėtų būti ir mažesnio masto lokalinė akcija Ukrainoje kur nors prie Azovo jūros. Arba Baltarusijos galutinis karinis užėmimas, ką Lukašenka sveikintų kaip sąjungininkės atėjimą į Baltarusiją, o mums, regiono valstybėms, tai reikštų tiesiog Baltarusijos karinę okupaciją“, – teigė A. Anušauskas.
Ministro manymu, principingai Rusijos keliamų reikalavimų Vakarams atžvilgiu laikysis ir euroatlantinė bendruomenė. Kaip tik sausio 10 dieną Vašingtonas ir Maskva ketina aptarti konfliktą Ukrainoje bei branduolinių ginklų kontrolės klausimus. Dar po dviejų dienų numatyti pokalbiai tarp Rusijos ir NATO, o sausio 13-ąją – tarp Rusijos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO).
Maža to, akcentuoja A. Anušauskas, reikalavimai vyksiančiame JAV ir Rusijos atstovų susitikime turėtų būti pateikti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Vladimiras Putinas rodo kumštį
„Aš manau, kad bus laikomasi pagrindinių principų, kurie yra jau deklaruoti, kad be regiono valstybių žinios už jų nugaros nebus vedamos jokios derybos. Tai yra pagrindinis principas, ir aš manau, kad ultimatyvūs Putino reikalavimai turėtų būti atremti, atmesti ir, tiesą sakant, iškelti reikalavimai tam pačiam Putinui, nes jo raudonos linijos, kurias brėžė Vakarai, yra jau ne kartą peržengtos. Aš manau, kad Putinas, pats nesilaikydamas raudonųjų linijų, tarptautinės teisės principų viršenybės, tiesą sakant, kelia didžiausią sumaištį regione“, – teigė A. Anušauskas.
Politikas pažymėjo, kad pats didelių lūkesčių iš vyksiančių derybų neturi. Tačiau, sakė jis, bandyti kalbėtis su Kremliumi galima.
„Didelių lūkesčių su tomis derybomis nesiečiau. Tačiau kalbėtis galima, tai ir daroma iš NATO ir JAV pusės. Tačiau ultimatyvūs reikalavimai yra tokie, kurie ir pažeidžia tarptautinę teisę, ir, tiesą sakant, neatneštų jokio stabilumo į šį regioną. Būtų greičiau šio regiono nuginklavimas, destabilizavimas. Rusijos akimis, jos agresijos akivaizdoje regionas turėtų būti beginklis“, – apibendrino A. Anušauskas.
Agresyvią politiką Ukrainos atžvilgiu vykdanti Rusija yra paskelbusi reikalavimus Vakarams. Kremlius reikalauja sustabdyti NATO plėtrą į Rytus bei JAV karinių bazių steigimą buvusiose sovietų įtakos sferos valstybėse. Tačiau tokius reikalavimus NATO šalys atmeta.
Dėl rusų dalinių telkimo pasienyje su Ukraina būgštaujama, kad Maskva gali užpulti kaimyninę šalį. Rusija neigia bet kokius puolimo planus.
Sovietinė patranka – Grūto parko eksponatas. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Pirmadienį Ukrainoje apsilankę Lietuvos ir Lenkijos prezidentai nepriimtinais ir pavojingais laiko Rusijos iškeltus „saugumo reikalavimus“ NATO bei JAV. Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda teigia, kad bet koks atsižvelgimas į agresyvią politiką vykdančios Maskvos reikalavimus gali baigtis dar vienu karu. Tuo tarpu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda tvirtina, kad siekiant saugumo regione NATO privalo toliau telkti pajėgumus rytiniame aljanso flange ir taip grąžinti Kremliaus suardytą saugumo pusiausvyrą.
„Man atrodo, kad prezidentas Putinas arba yra tokioje situacijoje, kurioje jam labai reikia parodyti ir demonstruoti imperinę Rusijos jėgą (…), arba tiesiog Rusija pripažino, kad Vakarai ir NATO turi tam tikrą silpnumo akimirką ir dėl to galės su tuo ultimatumu sutikti“, – po pirmadienį įvykusio trišalio susitikimo Ukrainoje esančioje Hutoje teigė Lenkijos prezidentas.
„Istorija moko, kad esant tokiai situacijai, kai viena didelė valstybė su didele karine galybe kelia karinį ultimatumą kitoms valstybėms, sutikimas su tokiais ultimatumais baigiasi karine agresija – būtent iš tos valstybės, kuri ir kelia reikalavimus. O tai reiškia karų pradžią. Todėl istorija moko, kad su tokiais ultimatumais negalima sutikti“, – akcentavo A. Duda. Vladimiras Putinas rodo kumštį
Tad, teigė Lenkijos prezidentas, Rusijos keliami reikalavimai NATO ir JAV negali sulaukti pritarimo. Kitu atveju, pažymėjo A. Duda, lauks dar daugiau Kremliaus ultimatumų.
„Negalima sutikti su tokiu šantažu ir ultimatumu“ – teigė A. Duda. Pasak jo, apskritai NATO pajėgų, esančių rytinėse Aljanso valstybėse, negalima traktuoti kaip nesaugumo elemento. Lenkijos prezidento teigimu, yra priešingai.
„Niekas negali atmesti, kad jeigu Rusijos agresijos nėra šiandien, tai galbūt būtent dėl to, kad NATO čia yra, arti rytinio flango“, – teigė jis.
G. Nausėda: turi būti atsakomieji veiksmai
Tai, kad NATO privalo ir toliau stiprinti pajėgumus rytinėse valstybėse akcentavo ir Ukrainoje pirmadienį apsilankęs G. Nausėda.
Lietuvos prezidento teigimu, akivaizdu, kad Rusija, telkdama kariuomenę Ukrainos pasienyje, ardo saugumo pusiausvyrą. Todėl, pažymėjo G. Nausėda, būtini žingsniai, kad pusiausvyra būtų atstatyta. Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos prezidentų – „Liublino trikampio“ – susitikimas Kijeve. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
„Mes turime būti pasirengę priimti labai aiškų vieną faktą – tai, kas vyksta pastaraisiais mėnesiais. yra ryškus saugumo pusiausvyros pokytis regione. Negali būti taip, kad prie Ukrainos sienų koncentruojama šimtatūkstantinė armija, mobilizuojami kariniai pajėgumai,
intensyvinamos kibernetinės atakos, propaganda“, – Hutoje, kur yra įsikurusi Volodymyro Zelenskio žiemos rezidencija, teigė G. Nausėda.
„Mes turime labai aiškiai pasakyti, kad jei pusiausvyra vienos iš pusių iniciatyva yra keičiama, tai turi būti atsakomieji veiksmai kitoje pusėje. Tiek ES, tiek NATO. NATO tikrai turi reaguoti ne tik pajėgumų rytiniame NATO flange telkimu ir koncentravimu, bet ir savo gynybos pastiprinimu. Mes turime turėti labai aiškų algoritmą, kaip mes elgiamės įsijungus scenarijui A, scenarijui B arba scenarijui C“, – teigė G. Nausėda, pažymėdamas, kad Ukrainos saugumas yra neatsiejamas nuo Baltijos valstybių saugumo.
Ukrainiečių skausmas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotrauka, daryta Vilniuje parodos apie Ukrainą metu.
„Nėra Ukrainos saugumo situacijos ir Baltijos šalių saugumo situacijos. Mes matome, kad šie dalykai yra glaudžiai tarpusavyje susiję“, – sakė prezidentas.
ELTA primena, kad Rusija penktadienį paskelbė NATO ir JAV skirtus savo saugumo pasiūlymus ir paragino skubiai pradėti derybas su Vašingtonu. Paskelbtuose reikalavimuose teigiama, kad NATO neturi įleisti jokių naujų narių į JAV vadovaujamą karinį aljansą ir nesteigti naujų karinių bazių buvusiose sovietinėse šalyse.
Lietuvos prezidentas G. Nausėda pirmadienį išvyko į Ukrainą išreikšti paramos didėjant įtampai prie sienos su Rusija. Šalies vadovas kartu su Lenkijos prezidentu A. Duda ir Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu dalyvavo pirmajame „Liublino trikampio“ susitikime aukščiausiu – prezidentiniu – lygiu.
