Šauktukai
Ketvirtadienį Švedijos saugumo policijai SÄPO (Säkerhetspolisen) terorizmo grėsmės lygį Švedijoje pakėlus iki ketvirto lygio pagal 5 balų skalę, Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM) ragina keliautojus būti budriems.
„Švedijos valdžios institucijos ragina žmones būti budriems. Keliautojams rekomenduojame būti budriems ir laikytis Švedijos valdžios institucijų nurodymų ir rekomendacijų”, – feisbuke informuoja URM.
Švedijoje po pastarųjų musulmonų pasaulį papiktinusių Korano deginimo akcijų ketvirtadienį buvo padidintas terorizmo pavojaus lygis.
Kaip pranešama, šalies žvalgybos agentūra atitinkamą lygį penkiabalėje skalėje pakėlė iki keturių.
Pasak Švedijos saugumo policijos vadovės Charlotte von Essen, nuo 2016 m. galiojo „padidinta grėsmė“, tačiau dabar pavojus buvo pakeltas iki „didelio“.
Švedijoje pastaraisiais mėnesiais būta virtinės akcijų, kurių metų buvo viešai niekinamas Koranas. Tai musulmonų šalyse sukėlė didžiulį pasipiktinimą. Liepą Irako protestuotojai du kartus šturmavo Švedijos ambasadą Bagdade, o praėjusią savaitę į Švedijos ambasadą Beirute buvo mestas Molotovo kokteilis. Tuo metu grupuotė „Al-Qaeda“ savaitgalį paragino rengti atakas, nukreiptas prieš šią Skandinavijos šalį.
Nors pati Švedija pasmerkė Korano išniekinimo akcijas, šalis paisė nuosavų įstatymų, užtikrinančių teisę į žodžio laisvę ir susibūrimus.
Nepaisant to, vyriausybė pažadėjo ieškoti teisinių priemonių, kurios leistų tam tikromis aplinkybėmis užkirsti kelią šventųjų tekstų deginimo protestams.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Graikijos Rodo saloje siaučiant gaisrams, Užsienio reikalų ministerija (URM) rekomenduoja Lietuvos piliečiams įvertinti būtinybę keliauti į salą.
„URM rekomenduoja piliečiams įvertinti būtinybę keliauti į Rodo salą. Lietuvos ambasada Graikijoje atidžiai seka informaciją dėl gaisrų Rodo saloje bei palaiko ryšį su vietos tarnybomis“, – Eltai sakė Užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Paulina Levickytė.
„Lietuvos piliečiai esantys Graikijoje raginami sekti vietos tarnybų rekomendacijas, o esantiems Rodo saloje prireikus skubios konsulinės pagalbos kreiptis į ambasadą“, – sakė P. Levickytė.
Kaip skelbiama ministerijos interneto svetainėje, ministerija palaiko ryšį su vietos tarnybomis Rodo saloje.
„Jei esate Rodo saloje ir dėl gaisrų jums reikalinga pagalba, informuojame, kad galite kreiptis Graikijos užsienio reikalų ministerijos krizių valdymo centro specialiomis pagalbos linijomis: +30 210-3681730 ; +30 210-3681259 ; +30 210-3681350. Trumpuoju telefonu 112. Greitosios pagalbos trumpasis numeris 166“, – skelbia ministerija.
Primenama, kad Lietuvos ambasados Graikijoje kontaktinis telefonas +30 210 7294357, el.paštas: amb.gr@urm.lt. Prireikus skubios konsulinės pagalbos ambasados nedarbo valandomis galima kreiptis telefonu +370 5 236 2444.
Taip pat pranešama, kad nuo liepos 23 d.17.00 val. Rodo oro uosto T1 terminale veiks Graikijos užsienio reikalų ministerijos konsultacinis langelis, skirtas užsienio turistams.
Šešias dienas degę gaisrai ir toliau siautėja be jokio susilpnėjimo. Ketvirtadienį buvo manoma, kad gaisrai kontroliuojami, tačiau šeštadienį stiprus vėjas liepsnas nukreipė tiesiai į kaimus ir kurortus.
Graikijoje. EPA – ELTA nuotr.
Graikijos civilinės gynybos institucijos sekmadienį perspėjo, kad didelėje Graikijos dalyje miškų gaisrų pavojus yra itin didelis.
Sekmadienį vėl tikimasi stipraus vėjo. Valstybiniam transliuotojui ERT ugniagesių atstovas sakė, kad ugniagesių komandos kovoja su gaisrais trimis pagrindiniais frontais: aplink Kiotario kurortą, Apolonos kaimą ir Gadouros rezervuarą.
Be Rodo salos, aukščiausias gaisrų pavojaus lygis paskelbtas centrinėje Graikijoje, Peloponeso pusiasalio vakaruose ir šiaurės rytuose, Atėnų apylinkėse ir Eubojos saloje.
Jau kelias dienas didžiąją Graikijos dalį apėmusi stipri karščio banga, kai daugelyje vietovių temperatūra viršija 40 laipsnių. Karščio banga Graikiją užklupo jau po užsitęsusių karštų ir sausų orų didžiojoje šalies dalyje.
Pastarosiomis savaitėmis karščio bangos taip pat užklupo didžiąją dalį Pietų Europos, įskaitant Italiją. Klimato tyrėjai perspėja, kad ateityje ekstremalios karščio bangos greičiausiai bus vis dažnesnės, nes dėl visuotinio atšilimo temperatūra kyla ir orai tampa vis nepastovesni.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Palankiausiai visuomenė vertina šalies prezidentus bei krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską, nepalankiausiai – užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį, skelbia portalo LRT užsakymu bendrovės „Baltijos tyrimai“ lapkričio pabaigoje atlikta gyventojų nuomonės apklausa.
Palankiausiai lapkričio mėnesį apklausoje dalyvavę gyventojai įvertino kadenciją baigusį prezidentą Valdą Adamkų (palankiai 80 proc., nepalankiai 11 proc.). Antrojoje vietoje respondentai reitinguoja prezidentą Gitaną Nausėdą (palankiai 69 proc., nepalankiai 25 proc.).
Trečiojoje visuomenės veikėjų reitingų lentelės vietoje atsidūrė krašto apsaugos ministras A. Anušauskas (palankiai 58 proc., nepalankiai 28 proc.), ketvirtojoje – kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė (palankiai 58 proc., nepalankiai 35 proc.).
Tuo tarpu prasčiausiai vertinamų visuomenės veikėjų trejetuke Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis (palankiai 17 proc., nepalankiai 75 proc.), Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė (palankiai 15 proc., nepalankiai 78 proc.) ir konservatorių lyderis G. Landsbergis (palankiai 15 proc., nepalankiai 80 proc.).
LRT skelbiama apklausa lapkričio 17 – gruodžio 2 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1015 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 112 atrankos taškų. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Europos Komisijai (EK) paskelbus išaiškinimą dėl Europos Sąjungos (ES) sankcijų taikymo rusiškų prekių tranzitui per Lietuvą, socialdemokratai sako, kad atsakomybę šioje situacijoje turi prisiimti užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Be to, socialdemokratai atkreipia dėmesį į tai, kad jo vadovaujama Užsienio reikalų ministerija (URM) nevykdo svarbaus įstatymo – Vyriausybė privalėjo sudaryti Tarptautinių sankcijų koordinavimo komisiją, tačiau tai nepadaryta.
Socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad dėl susiklosčiusios situacijos atsakomybę turėtų prisiimti šalies diplomatijos vadovas G. Landsbergis.
„Jau nebe pirmą kartą, kalbant apie Lietuvos nacionaliniams interesams svarbius sprendimus, kartojasi situacija, kuomet užsienio reikalų ministras nesugeba tinkamai įvertinti situacijos – veiksmai daromi nesikonsultuojant ir nederinant su mūsų strateginiais partneriais, nemodeliuojant galimų pasekmių. Sakytum, pirma padaroma, o po to žiūrima, kas bus, kaip kas reaguos, kas ką pasakys.
Maža to, kai šalies diplomatijai nepavyksta pasiekti užsibrėžtų tikslų, iš valdančiųjų pusės pradeda lietis kaltinimai visiems aplinkui, nematant savo atsakomybės. Kalbant apie strateginius sprendimus, toks elgesys yra nepriimtinas – taip menkinama ir Lietuvos reputacija, sėjamos nepagrįstos abejonės ES sprendimais. G. Landsbergis ir jo vadovaujama partija pagaliau turėtų padaryti išvadas ir prisiimti atsakomybę. Nebesislapstyti ir nebepermetinėti atsakomybės visiems kitiems“, – teigia V. Blinkevičiūtė.
Teigia, kad paklaustas apie komisiją, G. Landsbergis tik trūkčiojo pečiais
Tuo tarpu LSDP frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas pabrėžia, kad valdantieji nevykdo ir Seimo priimtų įstatymų – pavyzdžiui, gegužę pataisyto Tarptautinių sankcijų įstatymo, kuris įpareigoja sudaryti specialią komisiją, kuomet kalbama apie sankcijas.
„Tarptautinių sankcijų įstatyme aiškiai pasakyta: „Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų įgyvendinimo užtikrinimui koordinuoti Vyriausybė sudaro Tarptautinių sankcijų koordinavimo komisiją. Komisijai vadovauja užsienio reikalų ministras ar jo įgaliotas asmuo.“ To nebuvo padaryta. Pasiteiravau asmeniškai ministro: jis tik trūkčiojo pečiais“, – sako G. Paluckas. Gabrielius Landsbergis. Foto by Dainiaus Labutis (ELTA).
Kilus skandalui dėl EK ir Lietuvos valdžios supratimo skirtumų, socialdemokratai šioje istorijoje įžvelgia pažįstamą braižą.
„Dar vienas G. Landsbergio fiasko. Baltarusiškos trąšos, Taivano atstovybė, dabar Kaliningradas – mes jau praradome viltį, kad ponas Landsbergis supras savo klaidas, nes jis tuo mėgaujasi, tokiu savo veikimu ir savo užsienio politika. Aš nežinau, kodėl taip vyksta – gal tai siekis įsirašyti į istoriją? Mūsų užsienio strateginiai partneriai priversti nuolat rūpintis mūsų klaidų užglaistymu“, – vertina G. Paluckas.
„Tai, kas dabar nutiko, – pats blogiausias rezultatas, koks tik galėjo būti. Jei būtų sprendusi atsakinga komisija, o sprendimai būtų pagrįsti išankstinėmis konsultacijomis su EK, būtume išvengę beprasmės diplomatinės įtampos Europoje, galėjome išsaugoti veidą. O dabar kas? Tranzitas tęsiasi, reputacija sugadinta, Briuselis piktas“, – vardija G. Paluckas.
Raimundas Karoblis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Užsienio reikalų ministerija (URM) patvirtino – viceministras Raimundas Karoblis traukiasi iš Gabrieliaus Landsbergio vadovaujamos ministerijos.
Prieš keletą mėnesių pradėtas eiti viceministro pareigas buvęs krašto apsaugos ministras iškeis į ES delegacijos Tadžikistane vadovo kėdę. Tai paaiškėjo ES saugumo politikos vyriausiajam įgaliotiniui paskelbus sąrašą asmenų, kurie skiriami ES delegacijų vadovais. Trečiadienį Lietuvos URM padėkojo viceministro pareigose neužsibuvusiam diplomatui už spėtus padaryti darbus.
„ES konkursuose R. Karoblis pradėjo dalyvauti prieš metus. O į ES delegacijos Tadžikistane vadovo poziciją paraišką pateikė rugsėjo mėn., turėdamas visišką ministro paramą ir palaikymą. Taip pat dar prieš skiriant R. Karoblį viceministru buvo žinoma, kad sprendimai Briuselyje praktiškai yra priimti. R. Karoblis yra aukščiausio lygio profesionalas, kurio buvo paprašyta terminuotam laikui – iki galutinių ES sprendimų – prisijungti prie politinės komandos itin įtemptu laikotarpiu, pačioje Rusijos karo prieš Ukrainą pradžioje. Esame dėkingi, kad labai sudėtingu metu diplomatas sutiko savo žiniomis ir ilgamete patirtimi prisidėti prie politinės URM vadovybės veiklos“, – Eltai perduotame komentare teigė G. Landsbergio atstovė spaudai Vytautė Šmaižytė-Kuliešienė.
Užsienio reikalų viceministru R. Karoblis pradėjo dirbti kovo 4-ąją. Jis pakeitė Lietuvos nuolatiniu atstovu Europos Sąjungai (ES) paskirtą buvusį viceministrą Arnoldą Pranckevičių.
Iki pradedanti eiti šias pareigas R. Karoblio pavardė buvo atsidūrusi valdančiųjų ir Prezidentūros ginčuose. S. Skvernelio Vyriausybėje ministrų pareigas ėję R. Karoblis, kaip ir Linas Linkevičius, nebuvo paskirti į Lietuvai itin svarbias ambasadas. Viešojoje erdvėje kalbėta, kad R. Karoblis buvo pretendentas užimti Lietuvos nuolatinio atstovo ES postą. Tačiau prezidentas Gitanas Nausėda su tokiu paskyrimu nesutiko. Šalies vadovas argumentavo, esą buvusios Vyriausybės ministrams būtinas „politinis atšalimas“. Praėjus metams G. Nausėda pareiškė, kad jis yra pasirengęs svarstyti buvusio ministro R. Karoblio kandidatūrą į Lietuvos ambasadorius ES. Tačiau ši kandidatūra, valdantiesiems ir Prezidentūrai toliau ginčijantis nebebuvo svarstoma.
R. Karoblis buvo Lietuvos krašto apsaugos ministras 2016-2020 metais, prieš tai ėjo Lietuvos nuolatinio atstovo ES, nuolatinio atstovo prie Pasaulio prekybos organizacijos pareigas. Taip pat ėjo Užsienio reikalų ministerijos Ekonomikos departamento bei Užsienio prekybos politikos departamento direktoriaus pareigas.
Gabrielius Landsbergis ir Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda kritiškai įvertino Užsienio reikalų ministerijos darbą. Šalies vadovo teigimu, praėjusiais metais Gabrieliaus Landsbergio vadovaujama ministerija priėmė sprendimus ne visiškai įvertinusi pasekmes. Apskritai, neslepia G. Nausėda, kartais jam susidaro įspūdis, kad kai kurie už Lietuvos užsienio politiką atsakingi asmenys užsienio politiką įsivaizduoja tiesiog kaip kalbėjimą apie principus sėdint sėdmaišyje.
„Reikia pripažinti, kad kartais susidaro įspūdis, jog mūsų užsienio politikos kai kurie dalyviai įsivaizduoja užsienio politiką kaip sėdėjimą sėdmaišyje atsidarius langą ir per tą langą garsiai teigiant tam tikrus savo užsienio politikos principus. Vien to nepakanka. Vien tik sėdėti sėdmaišyje negalima, nes pirmiausia reikia pasižiūrėti per langą, kas yra apačioje ir, svarbiausia, reikia išeiti iš kambario ir kalbėti su sąjungininkais, kad tie mūsų užsienio politikos principai, kuriuos mes įgyvendiname, rastų pritarimų ir, kad mes rastume sutarimą, pirmiausia tarp ES valstybių ir, be jokios abejonės, kalbėdamiesi ir su transatlantiniais partneriais“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė G. Nausėda.
„Atrodo, kad iki galo tai nebuvo padaryta. Aš manau, kad tai yra darbas, kurį privalome daryti visi, pradedant prezidentu ir baigiant ambasadoriais. Ir tą darbą aš Europos Sąjungoje darau tikrai labai aktyviai, kalbėdamas su ES institucijų vadovais, kad jie panaudotų visus instrumentus, kurie yra būtini vienai iš Kinijos spaudimą patiriančių valstybių – Lietuvai“, – teigė prezidentas, ypač pažymėdamas, kad užsienio politikoje sprendimus būtina priimti gerai įvertinus galimas jų pasekmes.
O tai, G. Nausėdos vertinimu, Užsienio reikalų ministerijai praėjusiais metais sekėsi ne itin gerai.
„Šioje vietoje buvo kliuvinių ir dabar reikia tuos kliuvinius ištaisyti, kad dėl to nekentėtų mūsų verslas“, – teigė prezidentas.
Užsienio reikalų ministerijos inicijuota Lietuvos politika Kinijos atžvilgiu, leido suprasti šalies vadovas, yra kaip tik vienas pavyzdžių, kai nebuvo tinkamai įvertintos sprendimų pasekmės.
„Aš manau, kad yra tam tikrų problemų prognozuojant mūsų užsienio politiką. Taip, mes kalbėjome, kad Lietuva patiria mažai naudos iš formato, kuris buvo vadinamas 17+1. Tačiau nuo to laiko (kai Lietuva 17+1 formatą paliko – ELTA) mes nelabai sugebėjome įtikinti kitus mūsų partnerius, kad šis formatas yra mažai perspektyvus nemažai daliai Rytų Europos valstybinių. Jos vis dar lūkuriuoja. Ir, manyčiau, kad mūsų užsienio politikos priedermė yra ieškoti sąjungininkų ir daugiau rasti supratimo tarp mūsų partnerių“, – teigė G. Nausėda, tame pačiame kontekste paminėdamas ir Lietuvos konfliktą su Kinija sukėlusį sprendimą atidaryti Vilniuje Taivaniečių atstovybę.
„Gaila, kad atstovybės pavadinimas tapo tuo esminiu vyksniu, kuris veikia labai stipriai mūsų santykius su Kinija. Pats Taivano atstovybės atidarymas buvo ir derintas, ir svarstytas. Tiek mes, tiek Taivanas gali atidaryti atstovybę, kuri nėra diplomatinė atstovybė. Tačiau pagrindinė kibirkštis kilo dėl pavadinimo ir dabar mes turime kovoti su pasekmėmis“, – sakė G. Nausėda.
Prezidentas pažymėjo, kad klaida šiuo atveju buvo ne atstovybės atidarymas, bet pasirinktas jos pavadinimas. Be to, pridūrė G. Nausėda, šio pavadinimo Užsienio reikalų ministerija su juo nederino.
„Ne Taivaniečių atstovybės atidarymas buvo klaida, o pavadinimas, kuris nebuvo derintas su manimi“, – teigė G. Nausėda.
Rusijos ambasadorius Alėksėjus Isakovas
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tvirtinta, kad jo vadovaujama ministerija nebuvo informuota apie antradienį įvykusį Rusijos ambasadoriaus Lietuvoje Aleksejaus Isakovo apsilankymą Prezidentūroje.
„Apie susitikimą Prezidentūroje nebuvome informuoti“, – trečiadienį po susitikimo su šalies vadovu žurnalistams sakė G. Landsbergis.
Tačiau kiek vėliau ministro atstovė spaudai Vytautė Šmaižytė-Kuliešienė šiuos G. Landsbergio žodžius patikslino. Jos teigimu, Prezidentūra apie susitikimą informavo viceministrą Mantą Adomėną, kuris, pasak jos, perduoti informacijos G. Landsbergiui nebespėjo.
„Viceministras Mantas Adomėnas buvo informuotas apie planuojamą Rusijos ambasadoriaus vizitą į Prezidentūrą. Informaciją jis gavo išvakarėse, tačiau informuoti ministro nespėjo“, – Eltai teigė V. Šmaižytė-Kuliešienė. Parlamentaras Mantas Adomėnas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
G. Landsbergis žurnalistams trečiadienį taip pat tvirtino, kad Užsienio reikalų ministerijoje Rusijos ambasadorius pastaruoju metu aptarti regioninio saugumo klausimų nebuvo apsilankęs.
„Paskutiniu metu tokio vizito… Neturime informacijos apie tokius vizitus ir abejoju, ar jie galėjo būti įvykę be mano žinios“, – teigė G. Landsbergis.
Pastaruoju metu Europoje tvyro įtampa dėl Rusijos sutelktų karinių pajėgų prie Ukrainos pasienio. Prezidentūroje aptarti regioninio saugumo klausimų lankėsi Rusijos ambasadorius Lietuvoje.
Ingrida Šimonytė ir Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Trylika Seimo opozicinių frakcijų atstovų pasirašė kreipimąsi į ministrę pirmininkę Ingridą Šimonytę, žiniasklaidoje paaiškėjus, kad spalio viduryje užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas du kartus susitiko su trąšas gabenančios Baltarusijos bendrovės „Belaruskalij“ atstovais, atvykusiais į Lietuvą. Parlamentarai prašo premjerės atsakyti, ar ji žinojo apie šiuos susitikimus ir tai, kodėl Užsienio reikalų ministerija (URM) po šių susitikimų pakeitė poziciją dėl JAV taikomų sankcijų Baltarusijai.
„Vyriausybės skaidrumas JAV sankcijų Baltarusijos įmonei „Belaruskalij“ kelia rimtų abejonių, o portalų 15min.lt ir tv3.lt žurnalistų atskleistos slaptų derybų aplinkybės verčia nerimauti dėl Vyriausybės narių retorikos ir veiksmų suderinamumo bei galimų rizikų šalies nacionaliniam saugumui. Abejonių kelia ir Užsienio reikalų ministerijos atsisakymas viešai atskleisti daugiau informacijos apie viceministro Egidijaus Meilūno susitikimus su Baltarusijos įmonės „Belaruskalij“ atstovais, motyvuojant „diplomatine praktika“, – išsiųstame rašte pažymi Seimo nariai.
Darbo partijos, Demokratų „Vardan Lietuvos“, Lietuvos regionų, Lietuvos socialdemokratų partijos ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijų seniūnų ir jų kolegų teigimu, remiantis tokiu informacijos slėpimo motyvu, kyla pagrįstų klausimų, ar „Belaruskalij“ atstovai, kurie į Lietuvą atvyko susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio kvietimu, atstovavo tik savo įmonei, ar ir visam Baltarusijos režimui.
„Ypatingą nerimą kelia ir tai, kad po susitikimų Užsienio reikalų ministerijoje su „Belaruskalij“ atstovais migrantų srautas, buvęs Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, ženkliai pakrypo Lenkijos kryptimi“, – teigia parlamentarai.
Seimo nariai, nematydami Vyriausybės noro dirbti skaidriai ir kelti sau aukščiausius reikalavimus, prašo premjerės atsakyti, ar ji buvo informuota apie užsienio reikalų viceministro susitikimus su „Belaruskalij“ atstovais šių metų spalio 19 d. ir 22 d., ar jai žinoma, kokie sprendimai priimti jų metu, ar užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis žinojo apie savo pavaduotojo vedamas derybas su „Belaruskalij“ atstovais, ir kaip vertina tai, kad apie susitikimą su įmonės „Belaruskalij“ atstovais nebuvo skelbiama viešoje užsienio reikalų viceministro darbotvarkėje.
Iš premjerės parlamentarai taip pat lauks atsakymų, ar kartu su minėtais Baltarusijos įmonės „Belaruskalij“ asmenimis į Vilnių atvyko ir Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos neformalus atstovas, vedęs derybinius pokalbius su URM politikais, ar susitikimų metu buvo aptarti nelegalių migrantų keliami iššūkiai bei Baltarusijos režimo vaidmuo jų organizavime, ar premjerė žinojo, kas lėmė URM pozicijos pasikeitimą JAV taikomų sankcijų atžvilgiu ir kieno nurodymu buvo pakeistos rekomendacijos Lietuvos verslams šios ministerijos interneto svetainėje.
Bet to, rašte premjerei klausiama, ar su „Belaruskalij“ atstovais buvo susitikę jos politinio pasitikėjimo tarnautojai ir Vyriausybės kanceliarijos darbuotojai.
Vadovaujantis Seimo statutu, premjerės atsakymų tikimasi sulaukti artimiausiame Seimo posėdyje.
Kinijos vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Pekinas, lapkričio 21 d. (AFP-ELTA). Protestuodama dėl Taivano Vilniuje įsteigtos de facto ambasados, Kinija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio. Apie tai sekmadienį pranešė Pekino užsienio reikalų ministerija.
„Kinijos vyriausybė buvo priversta pažeminti dvišalių diplomatinių santykių lygį, siekdama apsaugoti savo suverenitetą ir pagrindines tarptautinių santykių normas. Lietuvos vyriausybė turės prisiimti atsakomybę už visas pasekmes“, – sakoma Kinijos URM išplatintame pareiškime.
Kinija teigia, kad Lietuva „atsisakė savo politinio įsipareigojimo, prisiimto užmezgant diplomatinius santykius“ su Kinija. Čia turima omenyje „vienos Kinijos“ politika, pagal kurią užsienio šalys oficialiai pripažįsta Pekiną, o ne Taipėjų.
Taivaniečių, o ne Taipėjaus vardu pavadintos atstovybės atidarymas Vilniuje yra naujausias ženklas, kad nepaisydamos Kinijos pykčio dalis Baltijos ir Vidurio Europos šalių siekia užmegzti glaudesnius santykius su Taivanu. Čekijos politikai taip pat nori glaudesnių ryšių su Taivanu.
Šiuo metu tik 15 šalių oficialiai pripažįsta Taipėjų. Nepaisant to, Taivanas turi praktiškai ambasadoms prilygstančias atstovybes daugelyje šalių, o kelios valstybės yra atidariusios panašias atstovybes Taipėjuje.
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis laišku kreipėsi į ministerijos darbuotojus dėl pasirodžiusios informacijos apie Užsienio reikalų ministerijos (URM) susirašinėjimus. Laiške ministras akcentuoja, kad ministerijos vadovybė pasirodžiusios informacijos neketina komentuoti dėl to, kad „bet kokioje tokiu pobūdžiu viešinamoje informacijoje visada yra platinama netikra informacija“.
„Šiandien viešumoje pasirodė įvairių informacinių nuotrupų dėl URM elektroninių laiškų. Nuotrupų teisingumo nekomentavome ir nekomentuosime pirmiausia dėl to, kad bet kokioje tokiu pobūdžiu viešinamoje informacijoje visada yra platinama netikra informacija, todėl bet kokios interpretacijos ar insinuacijos yra vertintinos tik šiuo požiūriu“, – laiške URM darbuotojams rašo G. Landsbergis.
Laiške, kurį gavo ELTA, G. Landsbergis akcentuoja, kad Lietuvos diplomatija ir diplomatai yra valstybės gynybos priešakinė linija, tad ir natūraliausias taikinys.
„Atakos tikslas, kad mes pasimestume, aiškintumės ir teisintumės. To nebus – feikų nekomentuosime“, – taip pat rašo jis.
Ministras URM darbuotojams adresuotame laiške pabrėžia, kad darbuotojai, kuriems kyla klausimų, visada gali kreiptis į jį asmeniškai.
„Jeigu turite klausimų – visada galite kreiptis į mane ir ministerijos vadovybę asmeniškai. Kaip ir anksčiau – mano durys atviros“, – pažymi G. Landsbergis.
ELTA primena, kad apie įvykdytą kibernetinę ataką URM paskelbė trečiadienį.
Užsienio reikalų ministerija (URM) skelbia fiksavusi bandymą įvykdyti informacinę-kibernetinę ataką, apie tai informuotos atsakingos institucijos ir pradėtas tyrimas.
Šalies vadovas ketvirtadienį portalui Delfi.lt patvirtino, kad kibernetinės atakos metu nutekėjo slapta informacija.
„Vyksta tyrimas, be jokios abejonės, mes įvertinsime tą žalą, kurią padarė ši kibernetinė ataka. Tačiau yra tam tikrų požymių, kurie rodo, kad tam tikra informacija nutekėjo. Ir tai yra informacija su grifu „slaptai“, – interviu „Delfi“ sakė G. Nausėda.
Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui pareiškus, kad jam yra žinomas faktas, jog Prezidentūra siekė, kad šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė vadovautų Užsienio reikalų ministerijai, Prezidentūra tvirtina, kad gandų ir politikų pamąstymų nekomentuos.
„Formuojant Vyriausybę prezidentas išsakė nuomonę apie visus oficialiai pasiūlytus kandidatus į ministrus. Svarstymų, gandų ir atskirų politikų pamąstymų Prezidentūra nekomentuoja“, – Eltai atsiųstame komentare teigia prezidento komunikacijos grupė.
Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ tikino, kad jam yra žinomas faktas, jog Prezidentūra siekė, kad A. Skaisgirytė vadovautų Užsienio reikalų ministerijai.
„Faktas pats man yra žinomas“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ sakė ministras ir pažymėjo tokią informaciją vertinąs kaip svarbią.
„Aš manau, kad tai yra svarbi informacija“, – pažymėjo ministras.
Tačiau paties fakto jis nesiryžo vertinti. G. Landsbergio įsitikinimu, tą daryti jam, kaip užsienio reikalų ministrui, būtų tiesiog nekorektiška.
„Nenorėčiau vertinti kitų galimų kandidatų šioms pareigoms eiti – tai būtų nekorektiška“, – teigė jis.
Prezidentūros ir valdančiosios konservatorių partijos santykius temdo nesutarimai dėl tolesnio atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT).
G. Landsbergis interviu Eltai yra sakęs, kad vienas iš didesnių kliuvinių, sprendžiant kai kuriuos įstrigusius klausimus, yra būtent vyriausioji prezidento patarėja A. Skaisgirytė. Jos užimta laikysena viešo komunikavimo metu, tvirtino ministras, neprisideda prie kai kurių įstrigusių klausimų, tarp kurių ir rekordiškai išsitęsusi tuščios vadovo kėdės Lietuvos ambasadoje ES problema, sprendimo.
Dabar, pasibaigus Lietuvos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio vizitui į Pietų Kaukazą, galima brėžti keletą atsargių pastebėjimų. Be abejonės, vizito būta svarbaus. Aplankytos net trys valstybės: Armėnija, Sakartvelas (Gruzija) ir Azerbaidžanas. Ar nepadaryta klaidų? Oficialiame Lietuvos užsienio reikalų ministerijos puslapyje skelbiami šie informaciniai pranešimai: „Ministras G.Landsbergis: tikime, jog Armėnija liks demokratinių reformų kelyje“, „Armėnijoje inauguruota „Lietuvos giraitė“, „Ministras G.Landsbergis: raginu visas Sakartvelo politines jėgas sutelkti reformoms“ ir „Ministras G.Landsbergis: Lietuva suinteresuota glaudesniais ES ir Azerbaidžano ryšiais“.
Visi ketinimai – solidūs, viltingi, prasmingi, pagirtini. Nė menkiausio priekaišto. Kas galėtų piktintis raginimais išlikti demokratiškais, įgyvendinti reformas, rimčiau bendradarbiauti su Europa?
Tėra vienas įtarimas – kodėl Lietuvos diplomatijos šefo kelionės į Pietų Kaukazą organizuotos balandžio pabaigoje – būtent tuo metu, kai Armėnija mini tragiškus 1915-ųjų įvykius? Esama įtarimų, kad tokiu subtiliai paslėptu būdu oficialusis Vilnius pareiškė ypatingą paramą Armėnijai ir tuo pačiu vylėsi per daug nesuerzinsiąs NATO sąjungininkės Turkijos. Tačiau kad ir kaip slėpsi ylą, ji vis tiek išlindo iš maišo. Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas balandžio pabaigoje su oficialiu vizitu viešėjo Jerevane. Atskrido į Jerevaną ne ilsėtis. Oficialus LR URM.lt puslapis byloja: „Viceministras M.Adomėnas dalyvavo Armėnų Genocido 106-ųjų metinių minėjime“. Viešojoje erdvėje gausu nuotraukų, bylojančių, kaip viceministras M.Adomėnas prie paminklo padeda vainiką. Dar prisiminkime, jog G.Landsbergio viešnagė Pietų Kaukaze pradėta nuo Armėnijos, kad G.Landbergis Lori regione Armėnijoje padėjo sodinti „lietuviškąją giraitę“, – ir turėsime išsamų paveikslą, kuria linkme brėžiami svarbiausi lietuviškieji akcentai.
Seimo narys Mantas Adomėnas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Žinoma, galima dar prisiminti, jog balandžio pabaigoje tragiškus 1915-ųjų įvykius tuometinėje Osmanų imperijoje „armėnų genocidu“ pavadino net naujasis JAV prezidentas – Džo Baidenas (Joe Bidenas). Tad Lietuva tiesiog žingsniuoja sąjungininkės Amerikos praminti keliu. Ji neva neturinti kito pasirinkimo
Ir vis tik tiesa turėtų būti pati svarbiausia, svarbesnė net už politines intrigas. Lietuva – maža, silpna, ji, skirtingai nei didžiosios, galingosios šalys, neturi privilegijos elgtis neteisingai – tiesą paminti vardan politinių interesų. Jei mes neieškosime tiesos ir teisingumo visur ir visada, negalėsime reikalauti tiesos ir teisingumo iš kitų, jei patys pateksime į bėdą.
O tiesa štai kokia: „Nei JAV prezidentas, nei Amerikos Kongresas, nei Jerevanas neturi teisino pagrindo 1915-uosius vadinti genocidu“. Tai – ne mano žodžiai. Taip tvirtina JAV konstitucinės ir tarptautinės teisės ekspertas, buvęs JAV prezidento Ronaldo Reigano patarėjas Briusas Feinas (Bruce Fein). Slaptai.lt skelbia šio JAV teisininko interviu, duoto vienai Amerikos televizijai, vertimą į lietuvių kalbą.
Bruce Fein, buvęs JAV prezidento Ronaldo reigano patarėjas teisės klausimais
Kalbinamas teisininkas Bruce Fein, kuris yra konstitucinės ir tarptautinės teisės specialistas. Nors JAV kongresas jau pripažįsta 1915 įvykius genocidu, kodėl yra svarbu, kad prezidentas Džo Bidenas taip pat tą viešai paskelbė? Ar dėl to bus teisinių pasekmių?
Bruce Fein, konstitucinės ir tarptautinės teisės specialistas, duoda interviu
Ne, tai neturi teisinės svarbos. Tai – politinis pareiškimas. Bidenas, kongresas ir armėnai neturi teisinio pagrindo 1915-uosius vadinti genocidu. Genocido konvencija, įsigaliojusi 1951 m, prieš 70 metų, 9 straipsnyje pažymi, kad bet koks ginčas dėl genocido buvimo turi būti perduotas tarptautiniam Hagos teisingumo teismui. Armėnai turėjo galimybę 70 metų pateikti savo kaltinimus Hagos teismui – organizacijai, kuri nėra politizuota ir nepriima politinių dovanų. 70 metų tylos iš Armėnijos pusės. Kadangi teisiniu požiūriu iš to bylos neparengsi, jie griebėsi politinių dovanų ir politinės galios, kad sulauktų politinių pareiškimų. Aš neabejoju, kad ponas Bidenas tikrai nesiėmė jokio rimto teisinio tyrimo dėl to, ką reiškia genocido konvencija, kokie yra genocido elementai, kas įvyko 1915 m. Ar jis kada nors skaitė Europos žmogaus teisių teismo sprendimą, kuriame teigiama, kad niekada nebuvo patvirtintas armėnų genocidas, kad 1915 metų įvykiai niekur niekada nepatvirtinti kaip genocidas. Aš manau, būtų buvę protinga ponui Bidenui paraginti Armėniją pasinaudoti savo teise į 9-ąjį straipsnį. Tarptautinis teisingumo teismas laukė 70 metų, kad Armėnija kreiptųsi į teismą, pateikdama savuosius argumentus. Deja, mes žinome, kad politikai yra motyvuoti politiniais motyvais, tačiau jie nėra motyvuoti išsiaiškinti istorinius faktus. Tai, deja, yra nuolatinis politizavimas, kuris nutolins šį reikalą nuo sprendimo. Genocidas vadintinas pačiu baisiausiu nusikaltimu, tad kodėl oficialusis Jerevanas turimos medžiagos neperduoda tarptautiniam teisingumo teismui? 70 metų – užtektinai ilgas laikotarpis pareikšti savąsias pretenzijas. Kitas dalykas, ne mažiau svarbus, Justin Mc Carthy yra klausęs Armėnijos, kodėl jūs laikote savo archyvus uždarytus? Jeigu turite bylą, kurios įrodymams reikalingi archyvai, kodėl laikote juos uždarytus? Taip pat akivaizdi Bideno veidmainystė, kai jis sako, viena vertus, yra genocidas, bet, kita vertus, Armėnija ir Turkija turėtų susitikti ir išspręsti nesutarimus. Bet jis juk jau išsprendė bylą jiems dar nesusitikus! Jis jau pasakė, kad yra Armėnijos pusėje. Kodėl Armėnija turėtų atiduoti tai, ką Bidenas jau davė jai?
Jūs šia tema parašėte kelis straipsnius. Kokia jūsų asmeninė nuomonė dėl 1915 m. įvykių?
Visų pirma, aš manau, kad negalime pilnai pritaikyti genocido elementų, aprašytų Genocido konvencijoje veiksmams, kurie vyko prieš suformuluojant konvenciją. Netgi genocido terminas bendrinėje kalboje atsirado tik 1943 m. Taigi negalima įstatymo dėl genocido taikyti atgalios – 1915-iesiems metams.
Taip pat neįmanoma įrodyti, kad Turkijos valstybė anuomet norėjo sunaikinti dalį ar visus armėnus, nes jie buvo būtent armėnai. Pasinaudokime pačių armėnų teiginiais Paryžiaus taikos konferencijoje 1919 m. vasario 26 d. Ten armėnai nuolat kartojo: kilus karui mums buvo sultono pasiūlyta autonomija manais į ištikimybę; mes ją atmetėme, tapome kovotojais ir Turkijos priešais. Atminkite, šie armėnai buvo osmanų piliečiai, tad iš esmės jie pasirinko išdavystę. Jie apibūdino save Paryžiaus taikos konferencijoje kaip kovotojus. Jie pareiškė konferencijoje, kad osmanų turkų žuvo tiek pat kiek osmanų armėnų. Karas yra pragaras – kaip sakė mūsų garsusis generolas William Tecumseh Sherman. Tai nebuvo toks atvejis, kaip žydai ir holokaustas. Joks nacis nemirė Aušvice. Čia gi abi pusės kentė siaubingame kare. Aš tikiu kad yra didelis panašumas su mūsų pačių pilietiniu karu prieš konfederacines Amerikos valstijas. Pietinės valstijos norėjo atsiskirti, nors neturėjo tokios teisės. Jie apšaudė Fort Sumter. Kilo baisus pilietinis karas. Šimtai tūkstančių žuvo, bet niekas nesiūlė to vaidinti genocidu. Jie siekė politinio tikslo – nepriklausomybės. Kilo karas ir pietūs pralaimėjo. Pietiečiai buvo nedelsiant apkaltinti išdavyste, o sąjunga nebuvo apkaltinta genocidu.
Osmanų armėnai siekė tokio paties atsiskyrimo nuo osmanų, kaip ir konfederatų valstijos, tikėdami, kad, pasibaigus karui, gaus nepriklausomybę. Jų siekis nebuvo sėkmingas, Paryžiaus taikos konferencija nesuteikė jiems nepriklausomybės, bet tai buvo jų tikslas. Todėl aš netikiu, remdamasis pačių armėnų argumentais, kad yra įrodymų, jog turkai ketino sunaikinti armėnus dėl to, kad jie buvo armėnai. Žudynės buvo dėl to, kad armėnai susidėjo su turkų priešais karo metu, jų siekis buvo politinė nepriklausomybė. Kai genocido konvencija buvo rengiama, grupės naikinimas dėl jos politinio požiūrio buvo svarstomas kaip draudžiama kategorija, tačiau atmestas. Tai reiškia, kad žudynės (aš nesakau, kad nebuvo kitų įstatymų pažeidimų) politiniais tikslais, pavyzdžiui, siekiant nepriklausomybės, akivaizdžiai nėra genocidas.
Tad kokie yra Turkijos variantai, kaip jai toliau elgtis ir teisiškai atsakyti?
Manau, jog yra galimybė, kad Turkija, nieko nelaukdama, galėtų pati kreiptis į tarptautinį teisingumo teismą dėl 9-ojo straipsnio, sakydama, kad mus žeidžia melagingi kaltinimai dėl genocido, bei pateikti išteisinančius argumentus. Armėnija gi turėjo progą pateikti savo bylą, kad tai buvo genocidas. Tokiu atveju jau būtume turėję teisiškai išspręstą klausimą, kurį būtų galima pašalinti iš politikos.
Konstitucinės ir tarptautinės teisės specialistas Bruce Fein priekaištauja JAV prezidentui Joe Bidenui
Akivaizdu, kad armėnai yra puikiai prisitaikę manevruoti Amerikos politinėje sistemoje. Palenkti politikus į savo pusę dovanomis ir kitais būdais. Jei išliksite politinėje atmosferoje, be nešališko tribunolo Turkijos šansai yra labai maži. Tai galima ištaisyti. Aš dirbu su grupe Jungtinėse Valstijose vadinama Turkish Anti-defamation alliance (Turkijos kovos su šmeižtu aljansas). Jie bando sukurti švietimo programą apie tai, kas yra genocido įstatymas, kokie yra armėnų kaltinimai. Kad galėtume pateikti bylą, kuri yra sisteminga, atmesdami silpnus argumentus, pavyzdžiui, esą armėnai buvo skerdžiami dėl to, kad yra armėnai ir atmetant faktą, kad esą buvo priešai, siekiantys politinės nepriklausomybės.
Priežastis, kodėl reikia pasitikėti einant į teismą, yra artimiausias tribunolas, sprendęs šį klausimą – Europos žmogaus teisių teismo, kurio narė Armėnija yra, o Turkija ne. Teismas teigė, kad niekada nebuvo įrodyto armėnų genocido. Tai istorinė problema, į kurią negalima atsakyti galutinai. Ir tai aš siūlau apsvarstyti. Tai buvo politinėje erdvėje per ilgai. Šie genocido klausimai turi būti sprendžiami tarptautiniame teisingumo teisme, o ne politikos koridoriuose, kur visada yra užslėptų motyvų.
Ką į šiuos Bruce Feino argumentus atsakys Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas? Gal šie argumentai M.Adomėnui nežinomi? Kaip elgsis Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, jei Turkija po M.Adomėno vojažo atsisakys savo naikintuvais saugoti Baltijos šalių oro erdvę, siųsti savo karius Baltijos šalių gynybai nuo galimos Rusijos invazijos?
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.
Šimtą dienų užsienio reikalų ministro poste skaičiuojantis Gabrielius Landsbergis svarbiausiais pirmaisiais darbais įvardija strateginių partnerių telkimą, itin aiškiai ir tvirtai formuluojamą paramą demokratinių procesų siekiančiai Baltarusijos visuomenei, didelį dėmesį ekonominės diplomatijos plėtrai, ryšio su diaspora stiprinimą bei vidines pertvarkas Užsienio reikalų ministerijoje (URM).
„Lietuva visada buvo ir bus prieglobstis demokratinėms, represijas savo šalyje patiriančioms jėgoms. Mūsų parama prieš režimo tironiją kovojantiems kaimynams – tik didės. Kartu dėsime visas pastangas, kad už laisvę kovojantys žmonės nuo Minsko iki Mianmaro sulauktų dėmesio bei palaikymo ir tarptautinėse organizacijose“, – ministerijos pranešime cituojamas užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.
Pasak užsienio reikalų ministro, strateginių partnerių telkimas svarbiausių iššūkių sprendimui yra vienas svarbiausių jo prioritetų. Darbo vizitų ir pokalbių su Lenkijos, Latvijos, Estijos, Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministrais bei JAV valstybės sekretoriumi metu, taip pat aktyviai veikiant Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje, suburta politinė parama demokratijos ir žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje ir Rusijoje įvertinimui bei papildomų sankcijų nacionaliniu ir ES mastu šių valstybių režimo atstovams taikymui. Susitikimuose ir pokalbiuose su Ukrainos, Moldovos, Sakartvelo vadovais bei ministrais nuosekliai įtvirtinama parama Rytų partnerystės valstybėms ir jų demokratijos procesams.
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos aktyvi pozicija dėl Baltarusijos ir Rusijos sulaukė įtakingiausių tarptautinės žiniasklaidos priemonių – BBC, CNN, „Politico“, „Le Figaro“, „Le Monde“, „Deutsche Welle“, „Frankfurter Allgemeine Zeitung“, „Tagesspiegel“, „Voice of America“, „Rzecpospolita“ – dėmesio.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Slaptai.lt nuotr.
Greta laisvės ir demokratijos gynybos užsienio reikalų ministras itin svarbiu laiko ir pradėtą Lietuvos ekonominės diplomatijos plėtros projekto įgyvendinimą, kuriam šios kadencijos metu teikiamas išskirtinis prioritetas – siekiant užtikrinti ir diversifikuoti Lietuvos interesus Azijoje, pradėtas ambasados Pietų Korėjoje steigimo procesas.
Išskirtinis Užsienio reikalų ministerijos dėmesys, kaip pažymima URM pranešime, skiriamas ir mūsų tautiečiams, gyvenantiems užsienyje, jų keliamų klausimų sprendimui bei valstybės ir diasporos ryšio stiprinimui.
Nuo pirmųjų naujos Vyriausybės darbo dienų URM pradėtos ir vidinės pertvarkos, kurių tikslas skaidrinti bei stiprinti Lietuvos diplomatiją.
„Mūsų politinės komandos uždavinys – sustiprinti instituciją, kad ji būtų geriau pasiruošusi laikmečio iššūkiams“, – apie vidines permainas kalbėjo ministras G. Landsbergis.
Užsienių reikalų ministro iniciatyva Seime priimtos įstatymo pataisos, kurios užkirs kelią politiniams paskyrimams į diplomatinę tarnybą be konkurso. URM taip pat pakeistas ambasadorių atrankos procesas – nuo šiol į laisvas pozicijas gali kandidatuoti kiekvienas kriterijus atitinkantis diplomatas.
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis vasario 23-26 dienomis su darbo vizitu lankysis Ukrainoje ir Moldovoje.
„Tai – mano pirmasis vizitas į šias svarbias Rytų partnerystės šalis, kurio metu bus puiki proga aptarti tiek dvišalius, tiek Europos ir euroatlantinės integracijos, reformų proceso ir kitus aktualius tarptautinės darbotvarkės klausimus“, – teigė ministras.
Kijeve, kaip nurodo Užsienio reikalų ministerija, numatyti G. Landsbergio susitikimai su Ukrainos prezidentu, parlamento pirmininku, ministru pirmininku, vicepremjerais ir užsienio reikalų ministru.
Kišiniove ministras susitiks su Moldovos prezidente, parlamento vadove bei užsienio reikalų ministru, taip pat laikinai einančiu Moldovos ministro pirmininko pareigas.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pripažįsta, kad ministerijoje vykdytos apklausos rezultatai, atskleidę darbuotojų kritišką požiūrį į darbo sąlygas įstaigoje, kelia nerimą. Ministras akcentuoja, kad nusivylimas ir demotyvacija diplomatinėje tarnyboje yra bloga žinia valstybei. Visgi ministras tikina, kad permainos ministerijoje jau prasidėjo.
G. Landsbergis taip sureagavo į Užsienio reikalų ministerijoje (URM) 2020 m. atliktos darbuotojų apklausos rezultatus, atskleidusius, kad ministerijos darbuotojai nėra patenkinti esamomis darbo sąlygomis. Ketvirtadienį ELTA paskelbė atliktą darbo sąlygų URM tyrimą, kuriame ministerijos darbuotojai įvardino, jų manymu, įsisenėjusias problemas įstaigoje: apribotą galimybę kilti karjeros laiptais, vadovų nesiskaitymą su pavaldiniais, artimam draugų ratui priklausančių asmenų skyrimą į aukštas pareigas ir kt.
Atlikus darbo sąlygų tyrimą, paaiškėjo, kad padėtis URM, kuriai dvi kadencijas vadovavo buvęs ministras Linas Linkevičius, yra viena blogiausių. Apklausos duomenys atskleidė, kad galimybe dirbti URM yra patenkinti 66 proc. personalo, o tai yra 3 procentiniais punktais mažiau, nei buvo 2017 m.
„Ilgus metus diplomatinė tarnyba nesulaukė dėmesio, nes buvo manoma, kad diplomatai „ir taip gerai gyvena”. Dėmesio trūkumas peraugo į nebesirūpinimą, kol tapo aišku – žmonės nebenori dirbti diplomatais“, – Eltai teigė G. Landsbergis.
Todėl ministras pripažįsta, kad atlikto tyrimo rezultatai – keliantys nerimą. G. Landsbergio teigimu, prie diplomatinės tarnybos savivertės neprisidėjo ir ilgus metus ministerijoje vykdyti politiniai paskyrimai.
„Tyrimo rezultatai kelia nerimą, nes svarbu suprasti, kad kalbame apie žmones, kurių pagrindinis darbas – užtikrinti valstybės ir piliečių interesų atstovavimą. Nusivylimas ir demotyvacija diplomatinėje tarnyboje yra bloga žinia valstybei. Ilgus dešimtmečius ministerijoje vyravę politiniai paskyrimai, neaiškūs vertinimo kriterijai ir vadinamoji paprotinė teisė prie diplomatinės tarnybos savivertės, akivaizdu, neprisidėjo“, – akcentavo užsienio reikalų ministras.
G. Landsbergis pabrėžia, kad situacija Užsienio reikalų ministerijoje turi keistis. Visgi ministras atkreipia dėmesį, kad pirmosios permainos URM prasidėjo – jo iniciatyva Seime buvo priimtos Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisos.
„Situacija Užsienio reikalų ministerijoje turi keistis, prestižas diplomato profesijai privalo būti grąžintas – permainas jau pradėjome – kalbu pirmiausia apie Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisas, Vyriausybės programos priemonių plane planuojamas veiklas“, – teigė jis.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Slaptai.lt nuotr. Užsienio reikalų ministerijoje (URM) atliktos darbuotojų apklausos rezultatai atskleidė, kad įstaigoje susiduriama su problema, kai, pasinaudojant įstatymo spragomis, į aukštas pareigas yra skiriami asmenys, priklausantys artimam draugų ratui.
Ministerijoje dirbantys darbuotojai taip pat neslepia jaučiantys, kad jiems yra labai apribotos galimybės kilti karjeros laiptais, o dėl, jų manymu, vadovų arogancijos bei esamo nesiskaitymo su pavaldiniais įstaigoje tvyro blogas psichologinis klimatas.
Kartu URM darbuotojai reiškia nepasitenkinimą ir dėl nekonkurencingo atlyginimo. Darbuotojų darbo sąlygų tyrimas rodo, kad dėl šių priežasčių net 7 iš 10 darbuotojų nėra tikri, ar liktų dirbti URM, jei jiems pasiūlytų kitą darbą.
Nors darbo sąlygų tyrimas buvo atliktas visose šalies ministerijose, paaiškėjo, kad padėtis URM, kuriai dvi kadencijas vadovavo buvęs ministras Linas Linkevičius, yra viena blogiausių. Šiuo metu ministerijai vadovauja konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis.
Vidaus reikalų ministerijos Projektų ir kokybės valdymo skyriaus patarėjos Eglės Vileikienės 2020 m. atliktas tyrimas atskleidžia, kad galimybe dirbti URM patenkinti 66 proc. personalo. Tai yra 3 procentiniais punktais mažiau, nei buvo 2017 m. URM darbuotojai teigė esantys labiausiai patenkinti esamais santykiais su kolegomis ir tiesioginiais vadovais bei aprūpinimu darbo priemonėmis.
Išskyrė pagrindines silpnybes ir grėsmes: vos trečdalis darbuotojų teigiamai vertina savo vadovybę
Tyrime išskirtos pagrindinės darbo URM silpnybės. Kaip viena pagrindinių silpnybių įvardinta nepakankamai skaidri darbuotojų vertinimo ir karjeros sistema. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad labai sumažėjo ministerijos vadovų pasitenkinimas galimybe daryti karjerą ir kelti kvalifikaciją. Tuo metu specialistai yra vis labiau nepatenkinti psichologiniu klimatu ir santykiais su tiesioginiais vadovais.
Prie ministerijos silpnybių priskiriamas ir nepatenkintas darbuotojų tobulėjimo poreikis, gana žemas įsitraukimo į darbą indeksas, nepakankamas aprūpinimas darbo priemonėmis, tinkančiomis nuotoliniam darbui. Taip pat pabrėžiama tai, kad beveik pusė darbuotojų nepatenkinti tolesnėmis karjeros ministerijoje perspektyvomis ir darbo užmokesčiu.
Tuo metu tarp tyrime išskirtų esminių grėsmių pažymima tai, kad vos trečdalis darbuotojų teigiamai atsiliepia apie ministerijos vadovybę, taip pat akcentuojama tai, jog net 7 iš 10 darbuotojų nėra tikri dėl to, ar liktų dirbti URM, jei jiems pasiūlytų kitą darbą.
Taip pat prie išskirtų grėsmių nurodoma, kad pastebimai sumažėjo darbuotojų, kurie rekomenduotų kitam asmeniui dirbti URM. Akcentuojama ir tai, kad daugiau nei pusė darbuotojų savo darbo užmokestį vertina kaip neteisingą rinkos atžvilgiu.
Politinio pasitikėjimo asmenims sudaromos išskirtinės sąlygos
ELTA taip pat gavo ir nuasmenintus URM darbuotojų atsakymus, kuriuose ministerijoje dirbantys asmenys identifikavo problemas, su kuriomis susiduria. Tarp aktualiausių nusiskundimų buvo pažymimas ir neskaidrus darbuotojų priėmimas, kai masiškai į aukštus postus be konkursų priimami politinio pasitikėjimo asmenys.
„Masiškai priimami į aukštas pareigas asmenys be konkurso, neišdėstant kriterijų (tiksliau, kriterijus būna politinė priklausomybė ar asmeninė draugystė su vadovybe) – pasinaudojant įstatymų landa“, – rašoma viename iš atsakymų.
„Atrankos į pareigas taisyklių, tvarkų taikymas nevienodai visiems – kai kurie yra „lygesni už kitus“, kad norimi žmonės būtų atrinkti, manipuliuojama taisyklėmis“, – pažymima kitame atsakyme.
Taip pat teigiama, kad valstybės tarnautojai iš esmės gali būti tik vyriausiais specialistais. Patarėjai ir vedėjai valstybės tarnautojai yra išimtys.
Darbuotojai akcentuoja karjeros galimybių stoką
Nuasmenintuose darbuotojų atsakymuose, kuriuose darbuotojai identifikavo problemiškiausius darbo URM aspektus, dažniausiai minėtas karjeros galimybių nebuvimas.
„Dėl keletą metų iš eilės keistų darbo vertinimo taisyklių, nuo 2019 m. pradžios įsigaliojusio naujos redakcijos diplomatinės tarnybos įstatymo bei nerašytų taisyklių taikymo, faktiškai buvau pažemintas pareigose, apribotos karjeros galimybės ir galimybės siekti aukštesnių pareigų“, – pažymima vieno iš darbuotojų atsakyme.
Kituose atsakymuose taip pat akcentuojama problema, kad, esant valstybės tarnautoju, galimybės kilti karjeros laiptais yra nulinės.
„Valstybės tarnautojai negali dalyvauti atrankose į politinių skyrių vedėjus, net jei ir turi reikiamą darbo patirtį, nes skelbiant atrankas nurodoma, kad dalyvauti gali tik diplomatai“, – rašoma URM darbuotojo atsakyme.
Kituose atsakymuose taip pat pažymima, kad yra sudaromos išskirtinės karjeros sąlygos asmenims, „pasižymintiems ne puikiais darbo rezultatais, bet įtakos ryšiais ir pan.“. Akcentuojama, kad tokia praktika visiškai sunaikina darbuotojų motyvaciją, todėl daug karjerą pradedančių diplomatų palieka diplomatinę tarnybą.
Taip pat apklausoje dalyvavusių darbuotojų atsakymuose pažymima, kad karjera daroma ryšių dėka, kandidatuojant į aukštesnes pareigas vertinama ne asmens kompetencija, o URM išdirbti metai.
Vadovai nesiskaito su pavaldiniais
Apklausoje dalyvavę respondentai neretai išskiria ir vadovų arogancijos problemą, kas, pasak jų, lemia blogą psichologinį klimatą darbe.
„Vadovų arogancija ir nesiskaitymas su pavaldiniais. Blogas psichologinis klimatas. Menkos arba visiškai jokių galimybių darbuotojams ginti savo teises“, – problemas įvardino vienas iš darbuotojų.
Tarp atsakymų pažymima ir atskirtis tarp ministerijos vadovybės ir eilinių darbuotojų. Teigiama, kad susitikimai dažnai vyksta tik vadovų lygmeniu, todėl žemesnių pareigybių darbuotojai nesužino aktualios informacijos.
„Nėra vadovybės dalijimosi informacija – gyvename „paslapčių pasaulyje“, kur vadovų vienintelis galios įrankis prieš pavaldinius (nemaža dalis kurių yra jauni ir gabesni už vadovus) – „žinios, paslaptys“, kuriomis jie disponuoja. Tarsi dirbtume skirtingoms valstybėms. Kraupu“, – teigiama vieno iš darbuotojų atsakyme.
Netenkina atlyginimo dydis
Apklausoje dalyvavę darbuotojai taip pat labai dažnai tarp pagrindinių problemų išskyrė nekonkurencingą atlyginimą.
„Atlyginimas yra nekonkurencingas – didelė dalis jaunų žmonių ilgai neužsibūna, o ilgiau dirbę dažnai nebeturi įgūdžių ieškoti kito darbo rinkoje“, – teigiama viename iš atsakymų.
Todėl dalis apklausoje dalyvavusių asmenų neslepia, kad dėl nedidelio atlyginimo ieškantys kito darbo.
„Esu „tik valstybės tarnautoja“, o tai mūsų įstaigoje reiškia – esi tarnas diplomatams. Dirbu jau daug metų (18 metų), bet karjeros galimybių jokių, atlyginimas niekada nekyla, nors esu nuolat giriama už iniciatyvas ir puikų darbą, bet šeimai nuo to tikrai ne lengviau. Todėl būsiu atvira: rimtai ieškau kito darbo, nes esu labai nusivylusi“, – teigia viena iš apklausoje dalyvavusių URM darbuotojų.
Motyvacinės sistemos nebuvimas
Darbuotojai akcentuoja, kad visos jau anksčiau identifikuotos problemos lemia tai, kad darbuotojai neturi motyvacijos darbui bei karjeros siekiui.
„Neproporcingai sunaikinta kilimo karjeros laiptais galimybė: dabartinė institucijos nuostata, – net jei darbuotojas rodo puikius darbo rezultatus, normalu dirbti tose pačiose pareigose 20 metų, išskirtinių karjeros sąlygų sudarymas asmenims, pasižymintiems ne puikiais darbo rezultatais, bet įtakos ryšiais ir pan. Tokia pozicija visiškai sunaikina darbuotojų motyvaciją, daug karjerą pradedančių diplomatų palieka diplomatinę tarnybą“, – teigia vienas iš ministerijos darbuotojų.
„Motyvacijos – jokios, nemaža dalis vadovų mano, kad darbas URM (su tragiškai maža alga) – pakankama motyvacija“, – antrina ir kitas darbuotojas.
URM atliktame tyrime dalyvavo 30 proc. ministerijos darbuotojų t.y. 266 asmenys. 2020 m. gegužės 25 d. – liepos 31 d. internetinės apklausos forma atlikto tyrimo tikslas buvo nustatyti darbuotojų motyvaciją ir pasitenkinimą darbu.
Gabrielius Landsbergis ir Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad vidaus politikoje nuo savo pirmtakų skiriasi tuo, jog yra aktyvus. Tačiau ekspertai teigia, kad to paties apie prezidento apsukas užsienio politikoje nebūtų galima pasakyti. Bent jau pastaruosius metus, kuomet svarbiausia visų šalių problema tapo koronaviruso pandemija. Prezidentūra, gali susidaryti įspūdis, yra dažniau pastebima besisukanti COVID-19, bet ne užsienio politikos formavimo bei įgyvendinimo problemose.
Viena vertus, svarsto ekspertai, natūralu, kad nesant gyvo kontakto, realizuoti užsibrėžimus užsienio politikoje yra ganėtinai sudėtinga, tačiau, kita vertus, tam tikrą G. Nausėdos užsienio politikos nepastebimumą lemia ir šalies vadovo atsargumas, ir staigių judesių vengimas – bruožai, kuriais nepasižymėjo prieš tai buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Politologai svarsto, ar prie Lietuvos diplomatijos vairo stojęs ir aktyviai užsienio politikos temomis komunikuojantis Gabrielius Landsbergis viešumoje tik dar labiau nestiprins šio kontrasto ar įvaizdžio, kad G. Nausėdos užsienio politika daugiausiai yra susikoncentravusi į kasdienių problemų sprendimą. Įvertinus tai, kad 2024 m. Lietuvoje vyks tiek parlamento, tiek prezidento rinkimai, galbūt skirtingos apsukos užsienio politikos bare taps ir trinčių tarp Užsienio reikalų ministerijos ir Prezidentūros priežastimis.
Visgi, pastebi ekspertai, nepaisant aktyvios ir pastebimos G. Landsbergio komunikacijos, kol kas ir jis apčiuopiamais rezultatais pasigirti negali. Buvusio užsienio reikalų ministro ir Lietuvos ambasadoriaus JAV Vygaudo Ušacko teigimu, G. Landsbergio deklaruotų vertybinių užsienio politikos ambicijų jau artimiausiu metu laukia rimti išbandymai.
G. Nausėdos užsienio politikos išskirtinumą temdo ne tik COVID-19: žlugo pirminiai užsibrėžimai
Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesoriaus Tomo Janeliūno, esama įvairių priežasčių, kodėl prezidento užsienio politika pastaruosius metus atrodo pakankamai blankiai.
„Galima ieškoti įvairių paaiškinimų, kodėl pastaruosius metus Prezidentūra pasyviau atrodo užsienio politikos srityje. Žinoma, nemažai lemia ir esamos sąlygos: nėra gyvų susitikimų ir vizitų. Tai kas šiuo metu vyksta online, neatsveria gyvo kontakto. Užsienio politikoje jo reikia, nuo gyvo kontakto prasideda didesnis ar mažesnis tarpusavio pasitikėjimas“, – Eltai teigė T. Janeliūnas. TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Profesoriaus manymu, valstybių lyderių bendravimą į virtualią erdvę perkėlusi COVID-19 pandemija prezidentui tapo savotišku kliuviniu, užmegzti asmenines pažintys su kitais valstybių lyderiais. Asmeniniai kontaktai, tęsė T. Janeliūnas, yra itin svarbūs konstruktyviam darbui užsienio politikos bare ir konkrečiai ieškant rėmėjų savo stumiamos iniciatyvoms.
TSPMI profesorius atkreipė dėmesį ir į kitas aplinkybes, kurios, jo nuomone, šiuo metu dar neleidžia G. Nausėdai kalbėti apie labai matomus nuveiktus darbus užsienio politikoje – tai nerealizuotos idėjos. Pavyzdžiui, kadencijos pradžioje prezidentas ruošėsi peržiūrėti santykius su Baltarusija. Tapęs šalies vadovu G. Nausėda teigė, kad Lietuvos dialogas su Minsku galėtų tapti vienu iš įrankių pristabdyti dėl Rusijos spaudimo spartėjantį Baltarusijos suvereniteto nykimą.
Tačiau išskirtiniu užsienio politikos akcentu turėjusi tapti iniciatyva žlugo kartu su Baltarusijos prezidento rinkimais, po kurių Aliaksandro Lukašenkos režimas ėmėsi brutalaus smurto prieš taikiai protestavusią pilietinę visuomenę.
Visgi T. Janeliūnas sutiko, kad G. Nausėda buvo pakankamai aktyvus ir Baltarusijoje prasidėjusios krizės metu. Tačiau, atkreipė dėmesį T. Janeliūnas, pastaruoju metu šiuo klausimu iniciatyvą perėmė Užsienio reikalų ministerija su G. Landsbergiu priešakyje.
Profesoriaus manymu, prie idėjų, kurių taip ir nepavyko realizuoti, galima priskirti ir G. Nausėdos dar 2019 m. Jungtinių Tautų Asamblėjoje deklaruotus užmojus dėl žaliosios energetikos ir klimato kaitos.
„Šie išsikelti tikslai neatnešė nei matomumo, nei kažkokio pripažinimo, nebuvo aktyvesnio prezidento pasirodymo“, – teigė profesorius.
Prezidentas yra atsargus užsienio politikoje: palygino su D. Grybauskaite
Apibendrindamas G. Nausėdos veiklą užsienio politikos srityje T. Janeliūnas pripažino, kad trūksta ambicingų idėjų, o Prezidentūros darbas – daugiau susikoncentravęs į kasdienių darbų atlikimą.
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Aš neabejoju, kad jam skiriama daug laiko, tačiau jis yra kasdieninis, rutininis. Tam energijos reikia, bet tokia veikla nesukelia daug entuziazmo“, – sakė politologas.
T. Janeliūno teigimu, toks Prezidentūros darbo braižas nebūtinai yra blogai. Užsienio politikoje, pažymi profesorius, ypač svarbu nuoseklumas bei nuspėjamumas.
Kita vertus, tai, kad G. Nausėda užsienio politikoje yra itin atsargus, turi ir savo kainą. Pirmiausia, prezidentas jam priklausančių prerogatyvų lauke yra mažiau pastebimas. Pavyzdžiui, jo pirmtakė prezidentė Dalia Grybauskaitė šiuo atžvilgiu buvo ryškesnė.
Pastaroji, tęsia T. Janeliūnas, pirmosios savo kadencijos pradžioje siekė aktyvumo ir atitinkamai susilaukė nemažai reakcijų tiek šalies viduje, tiek užsienyje.
„Anaiptol ne visada tos reakcijos buvo teigiamos. Pavyzdžiui, kokį ažiotažą sukėlė jos sprendimas nesusitikti su Obama Prahoje“, – prisiminė jis. Tuo tarpu G. Nausėda tokio pobūdžio sprendimų vengia.
„Nausėda vengia staigių judesių ir jis nesukelia tokių kritinių vertinimų bei atsiliepimų, ko sulaukdavo D. Grybauskaitė“, – teigė profesorius.
„Grybauskaitė tokių sprendimų nebijojo, ji kalbėjo pakankamai tiesmukai net agresyviai. Dėl to susilaukdavo nemažai kritikos. Nausėda bando to nedaryti. Kita vertus, tai turi savo kainą – tada į tave nelabai kreipia dėmesio ir nelabai aišku, ką tu norėjai padaryti“, – apibendrino T. Janeliūnas.
Prezidentą mato daugiau vidaus politikoje: gali kilti trinčių su G. Landsbergiu
Tuo tarpu Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos (LKA) profesorius Giedrius Česnakas sako, kad kalbant apie prezidento lyderystę užsienio politikoje reikia atkreipti dėmesį ne tik į tai, kad G. Nausėda nėra itin pastebimas, tačiau įvertinti ir patį šalies vadovo pasiūlymų turinį. Politologo teigimu, šiuo atžvilgiu galima pasigesti prezidento dedamų akcentų, kaip konkrečias idėjas būtų galima įgyvendinti.
„Aš manau, kad prezidentas yra pareiškęs gerų iniciatyvų, tačiau, svarbu pažymėti, jog svarbios būna tik tos iniciatyvos, kurios tampa realizuotos praktikoje. Pavyzdžiui, Baltarusijos atžvilgiu trijų žingsnių planas yra logiškas, tačiau ar čia buvo kažkoks proveržis? Ar po to, kai buvo paskelbtas planas, sekė veiksmai? Akivaizdu, kad rezultato nebuvo. Galbūt reikėjo daugiau ir su pačiais Europos partneriais kalbėtis ir veiksmus derinti su Lenkija, Švedija ir t.t.“, – svarstė G. Česnakas.
„Negali būti ruošiami planai, apie kuriuos yra tik pakalbama, reikia konkretesnių žingsnių“, – teigė jis.
LKA profesoriaus manymu, prezidentas, ypač pastaruoju metu, daugiau dėmesio skyrė ne užsienio, bet vidaus politikai.
„Prezidentas iš esmės bando apsiriboti vidaus politika. Pirmiausia, pandemijos suvaldymo klausimais. Tačiau pagal kompetencijas tai juk priklauso Vyriausybei. Prezidentas daro iniciatyvas, tariasi su medikais, tačiau galiausiai darbas padaromas ministerijose“, – sako G. Česnakas. Lietuvos karo akademijos (LKA) docentas Giedrius Česnakas. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Tačiau ir vidaus politikoje, pažymi politologas, G. Nausėda deklaruoja siekinius, kurie yra arba itin abstraktūs – kaip gerovės valstybės idėja – arba tiesiog nesusieti su įgyvendinimu praktikoje.
„Skiepijimo planas turi būti pagrįstas pajėgumais: skiepijimo pajėgumais, kiek yra vakcinų, kaip galima jas transportuoti. Mes visi suprantame, kad gerai, jog būtų galima paskiepyti 70 proc. gyventojų, tačiau strateginiame ir taktiniame lygmenyje turi būti nurodyta, kaip tai bus padaroma“, – teigė G. Česnakas.
Tuo tarpu kalbėdamas apie G. Landsbergio vadovavimą Lietuvos diplomatijai LKA profesorius pažymėjo, kad bent jau darbo pradžioje konservatorių lyderis tikrai yra aktyvus ir pastebimas. Todėl, svarstė politologas, įvertinus esamas Prezidentūros ir G. Landsbergio darbo tendencijas, galima manyti, jog ateityje Užsienio reikalų ministerija (URM) gali į šoną stumtelti prezidentą. Galbūt, neatmetė tokios galimybės LKA profesorius, tai galėtų ateityje net išprovokuoti trintis tarp URM ir Prezidentūros vadovų.
„Jei Gabrielius Landsbergis ir toliau rodys aktyvumą, kurį dabar galima matyti, trinčių su Prezidentūra galį atsirasti. Galbūt ateityje galime sulaukti net sprendimų dėl susiklosčiusios dinamikos. Tuo labiau, kad situaciją aštrins ir politinis kalendorius: 2024 m. vyks prezidento, parlamento rinkimai“, – teigė G. Česnakas.
Tuo tarpu buvusio užsienio reikalų ministro V. Ušacko nuomone, nepaisant skirtingų asmenybių tipų ar skirtingų siekinių artėjančiuose Seimo ar prezidento rinkimuose, tiek G. Nausėda, tiek G. Landsbergis turėtų vengti tarpusavio trinčių, kurios, ko gero, neleistų tikėtis ir sėkmės jų prerogatyvoje esančioje užsienio politikoje.
„Jų darbo rezultatai ir sėkmė rinkėjų akyse bus apspręsti komandiniu žaidimu. Kaip sakoma: „It takes 2 to tango“, ypač kai tai susiję su Lietuvos užsienio politika ir nacionaliniu saugumu“, – svarstė „Avia Solutions Group“ direktorių valdybos narys.
Kol kas G. Landsbergis ryškių rezultatų neparodė
Savo ruožtu T. Janeliūnas mano, kad nepaisant aktyvumo komunikuojant, G. Landsbergis kol kas užsienio politikoje nesugebėjo reikšmingiau pasižymėti.
„Landsbergis nėra naujokas ir jis žino kaip elgtis, ir kaip kalbėti, ir pritraukti dėmesį tarptautinėje auditorijoje. Ir tai tikrai jam sekasi. Aktyvumas ko gero ir yra labiausiai siejamas su tuo. Iš kitos pusės – URM kol kas kažkokių ryškių rezultatų dar nepasiekė. Siekis, kad būtų Rusijai įvestos sankcijos dėl Navalno baigėsi niekuo. Kitaip tariant, kalbėjimas yra vienas dalykas, tačiau reikia labai konkrečių darbų“, – sakė T. Janeliūnas, atkreipdamas dėmesį, kad panašiai galėtų būti traktuojamas ir konservatorių keltas klausimas dėl būtinybės pasiekti susitarimą dėl Astravo AE energijos nepirkimo.
„Nėra rezultato kol kas, nors ir atrodė, kad tai yra vienas iš pirmųjų Vyriausybės prioritetų“, – sakė T. Janeliūnas.
V. Ušackas: galbūt prezidentas laukia, kol G. Landsbergio kategoriškumas savaime priges
Buvęs užsienio reikalų ministras V. Ušackas taip pat sutiko, kad G. Landsbergio, kaip ministro, atsakingo už Lietuvos užsienio politiką, startas buvo ganėtinai intensyvus. Pasak jo, tai yra suprantama – G. Landsbergiui pirmą kartą suteikta galimybė būti Vyriausybės nariu.
Tačiau, pridūrė diplomatas, tai nebūtinai reiškia, kad užsienio politikos praktiką lydi pasiekimai. „Avia Solutions Group“ direktorių valdybos nario teigimu, deklaracijos ir kategorišką vertybinę liniją akcentuojantys pareikšimai nėra tai, kuo galima užpildyti politikos praktikos turinį.
V. Ušackas tapo „Avia Solutions Group“ direktorių tarybos nariu. „Avia Solutions Group“ nuotr.
„Gabrieliaus Landsbergio ir TS-LKD deklaruotų vertybinių užsienio politikos ambicijų laukia rimti išbandymai. Iš opozicijos pozicijų buvo lengva reikalauti Astravo AE uždarymo, režimo kaitos Baltarusijoje, daugiau ir griežtesnių sankcijų Rusijos pareigūnų ar oligarchų atžvilgiu. Tuo tarpu pirmieji ES užsienio reikalų ministrų posėdžiai ir rezultatai jau liudija, kad reali vyriausybinė diplomatija yra žymiai labiau kompleksiška ir sudėtinga, nei parlamentinės diplomatijos deklaracijos, demonstracijos ar piketai“, – Eltai sakė V. Ušackas.
Diplomatas svarstė, kad prezidentas, galbūt, jau spėjęs suprasti, jog greitų rezultatų užsienio politikoje sunku pasiekti, laukia kol G. Landsbergio aktyvi ir kartais romantizuota komunikacija sumažės, ir atsiras labiau kompleksiškas politinės realybės vertinimas.
„Gali būti, kad prezidentas matydamas TS-LKD užsienio politikos vairininkų entuziastingą, romantišką ir kai kuriais klausimais kategorišką nusistatymą, tolerantiškai stebi aktyvią komunikaciją, tikėdamasis, kad reali, o kai kada ir karti patirtis derybose Briuselyje dėl bendros ES pozicijos Baltarusijos, Rusijos ar Kinijos atžvilgiu, šiek tiek prigesins tą kategoriškumą bei įneš pilnesnį, labiau subtilų ir niuansuotą tarptautinių procesų vertinimą, kuris padės profesionaliai formuluoti ir efektyviai įgyvendinti užsienio politiką remiantis visapusiškais nacionaliniais interesais. Netrukus paaiškės, kad solidi ir sėkminga užsienio politika privalo reikšti ne tik vertybinius, bet ir strateginius, ekonominius šalies interesus. Turi būti formuojama ne tik ko mes „norime“, bet ir tai, kas „įmanoma“. Taip savo užsienio politiką konstruoja JAV, Vokietija, Skandinavijos ir kitos šalys. Taip turėtų daryti ir Lietuva“, – sakė V. Ušackas.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad ministerijoje vyksta svarstymai išplėsti sankcijų sąrašus ir į Lietuvą uždrausti atvykti Filipui Kirkorovui, Michailui Šufutinskiui ir kitiems minkštąją propagandą skleidžiantiems Rusijos daininkams.
Visgi ministras akcentuoja, kad visų pirma reikia turėti aiškų teisinį pagrindą, pagal kurį asmenys yra įtraukiami į „juoduosius sąrašus“.
„Svarstymai tikrai vyksta ir kaip tik vakar ministerijoje subūrėme grupę žmonių įvertinti teisiniu požiūriu tokias galimybes, pažiūrėsime, kur tai nuves, kokios bus išvados. Suprantame turbūt visi, kad, nepaisant to, jog muzikos skoniai gali ir labai skirtis, vis dėlto mes turime matyti aiškų teisinį pagrindą, pagal kurį žmonės yra rekomenduojami įtraukti į „juoduosius sąrašus“, – Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Landsbergis.
Ministras akcentavo, kad taip pat turėtų būti plėtojama diskusija dėl sankcijų pritaikymo Baltarusijos protestus malšinantiems asmenims.
„Manau, kad diskusija turi tęstis ir apie tai, kad asmenys, tiesiogiai dalyvaujantys malšinant opozicijos protestus Baltarusijoje, taip pat turėtų būti įtraukiami į „juoduosius sąrašus“ ir tai, ką mes darėme ankstyvą rudenį, tas procesas turi nesustoti“, – pabrėžė ministras.
G. Landsbergis patikslino, kad kriterijai, pagal kurios asmenys yra įtraukiami į „juoduosius sąrašus“, yra numatomi Migracijos departamento, tačiau Užsienio reikalų ministerija, pasak jo, gali teikti rekomendaciją kriterijų išplėtimui.
„Bet tai turi būti labai aiškūs, juridiškai pagrindžiami kriterijai. Turime nepamiršti, kad esame teisės viršenybės principą ginanti valstybė ir Vyriausybė taip pat, tai tie dalykai turi būti išlaikomi. Vertinsime ir pranešime tiek ir Seime esantiems kolegoms, kurie taip pat šį klausimą kelia, tiek ir visuomenei“, – sakė jis.
Ž. Pavilionis: artimiausiu metu dėl šio klausimo bus inicijuojamas Seimo komitetų posėdis
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis taip pat pritarė reikiamybei uždrausti į Lietuvą atvykti minkštąją propagandą skleidžiantiems Rusijos dainininkams.
Žygimantas Pavilionis. Slaptai.lt nuotr.
„Mano asmenine nuomone, taip, nes iki kietųjų grėsmių mes, tikėkimės, neprieisime, bet būtent minkštosios grėsmės yra pavojingiausios. Dar buvusioje kadencijoje kartu su Laurynu Kasčiūnu mes siūlėme buvusiai Vyriausybei papildyti tuos kriterijus, pagal kuriuos į savo „juoduosius sąrašus“ tokius „veikėjus“ įtraukti“, – spaudos konferencijoje teigė jis.
Visgi Užsienio reikalų komiteto pirmininkas pripažino, kad buvusiai Vyriausybei taip ir nepavyko papildyti „juodojo sąrašo“ kriterijų. Todėl Ž. Pavilionis patikino, kad artimiausiu metu bus rengiamas bendras Nacionalinio saugumo, Užsienio reikalų ir Kultūros komitetų posėdis, kuriame ir bus svarstomas šis klausimas.
„Artimiausiu metu bus inicijuotas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto bendras posėdis kartu su Kultūros komitetu, kuriame ir aš asmeniškai, kaip Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, dalyvausiu ir mes labai rimtai pasikalbėsime su visomis institucijomis, taip pat ir su Kultūros ministerija, kaip (…) sukurti sistemą ir padėti toms institucijoms, kurios galbūt nesusiduria su tomis geopolitinėmis grėsmėmis kiekvieną dieną, padėti išvengti tokių klaidų ateityje“, – sakė jis.
Prezidentas su užsienio reikalų ministru aptarė užsienio politikos aktualijas. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį aptarė aktualiausius užsienio politikos klausimus: situaciją Baltarusijoje, Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo sutartį, rengiamą Europos Sąjungos ir Kinijos investicijų susitarimą, Rytų partnerystės iniciatyvos įgyvendinimo darbotvarkę 2021 metams.
Aptarta padėtis Baltarusijoje, Europos Sąjungos sankcijų Baltarusijos režimo atstovų atžvilgiu politikos įgyvendinimas. Prezidentas pabrėžė, kad sankcijų taikymas neturėtų pabloginti Lietuvos piliečių ir įmonių padėties, tad Vyriausybė turi rasti sprendimus, kaip padėti Druskininkų sanatorijos „Belorus” darbuotojams, dėl sankcijų staigiai netekusiems pajamų šaltinio.
Šalies vadovas su užsienio reikalų ministru aptarė gruodžio pabaigoje pasirašytą Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės susitarimą dėl ateities santykių.
„Itin svarbu tinkamai įgyvendinti susitarimą siekiant, kad būtų užtikrinti mūsų piliečių ir verslo interesai. Ypač svarbūs išlieka visuomenės informavimo klausimai”, – sakė prezidentas.
Kalbėdamas apie Europos Sąjungos ir Kinijos investicijų susitarimo derybas, šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos valstybės, yra suinteresuota ekonominių ir prekybinių santykių su Kinija plėtojimu, tačiau tik paremtu pagarba demokratijai, žmogaus laisvėms ir teisėms, Lietuvos nacionalinio saugumo interesams bei abipuse nauda. Šalies vadovas akcentavo, kad santykiuose su Kinija Lietuva veiks per Europos Sąjungą ir drauge su transatlantiniais partneriais, ypač JAV.
G. Nausėda ir G Landsbergis sutarė dėl ambicingos ES Rytų partnerystės politikos, išlaikant Lietuvos lyderystę bei skatinant politikos strateginių tikslų įgyvendinimą 2021 metais. Lietuva kartu su Baltijos šalimis bei Lenkija aktyviai remia Rytų partnerystės asocijuotų valstybių euroatlantinės integracijos siekius bei ekonominių santykių su Europos Sąjungos bendrąja rinka stiprinimą.
Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Seimui teikia įstatymo pataisas, kurios užkirs kelią politiniams paskyrimams į diplomatinę tarnybą be konkurso ir kitų statutiniams diplomatams įstatyme numatytų reikalavimų.
„Ilgus metus gyvavusi vadinamoji „įdiplomatinimo“ tradicija yra ydinga ir privalo būti panaikinta. Tai tiesiog įteisintos politikų privilegijos, kurios teisėtai piktina visuomenę“,– sakė ministras G. Landsbergis.
Pasak ministro, dabartinis įstatymas pažeidžia teisėtus statutinių diplomatų lūkesčius į karjerą, yra sukuriamas diskriminacinis teisinis reguliavimas, kurio pasekmės – mažėjantis diplomatinės tarnybos skaidrumas ir prestižas.
Teikiamu projektu siūloma atsisakyti prievolės užsienio reikalų ministrui privalomai suteikti užsienio reikalų viceministrui terminuotą (o vėliau – ir nuolatinį) diplomatinį rangą ir sudaryti su užsienio reikalų viceministru diplomatinės tarnybos sutartį.
Ministras G. Landsbergis taip pat siūlo išbraukti nuostatas, kurios ministrui suteikia teisę sudaryti diplomato tarnybos sutartį su asmeniu, užsienio reikalų ministro skiriamu laikinuoju reikalų patikėtiniu diplomatinėje atstovybėje, konsulinės įstaigos vadovu ar ministru patarėju, jeigu jie iki šio paskyrimo dienos nėra sudarę su Užsienio reikalų ministerija diplomato tarnybos sutarties.
„Dėl kitų politinio „įdiplomatinimo“ atvejų bei sisteminių diplomatinės tarnybos problemų sprendimo bus diskutuojama ir platesniame kontekste, rengiant būtinus įstatymo pokyčius, apimančius visą diplomatinės tarnybos sistemą“, – sakė ministras.
