Užimtumo tarnyba Vilniuje. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Užsieniečiams sudaromos vis geresnės sąlygos dirbti Lietuvoje, o trečiųjų šalių piliečiams išduotų leidimų dirbti skaičius vėl sugrįžta į priešpandeminį lygį. Šią tendenciją fiksuoja Užimtumo tarnyba, per tris pirmuosius metų mėnesius išdavusi 1,6 karto daugiau dokumentų, leidžiančių dirbti 2590 trečiųjų šalių piliečių nei pernai pirmąjį ketvirtį (1584). Tuo pačiu laikotarpiu 2020 m. suteikta 2378 dokumentų.
 
Užimtumo tarnybos duomenimis, darbdaviams išduoti 1166 leidimai dirbti užsieniečiams ir priimti 1152 sprendimai dėl užsieniečio darbo atitikties šalies darbo rinkos poreikiams, iš jų – 80 dėl užsieniečio aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančio darbo atitikties darbo rinkos poreikiams. Sezoniniams darbams išduoti 272 leidimai dirbti – tai beveik 3,7 karto daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
 
„Didesnį darbo jėgos poreikį iš trečiųjų šalių sąlygojo pasikeitusios aplinkybės po karantino, kai ūkio sektoriai, ypač paslaugų, grįžo į įprastines veiklas. Atšaukus užsieniečių atvykimo ribojimus, vėl fiksuojamas didesnis leidimų dirbti užsieniečiams mūsų šalyje skaičius“, – pabrėžė Užimtumo tarnybos trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo koordinatorė Ernesta Varnaitė.
 
Dauguma leidimų, leidžiančių įdarbinti trečiųjų šalių piliečius, išduota Vilniaus regione dirbantiems darbdaviams (550), Kauno – 328, Klaipėdos – 106, Šiaulių – 100, Panevėžio – 82. Vyrai sudaro 82 proc. atvykėlių, moterys – 18 proc., nurodoma Užimtumo tarnybos pranešime.
 
Pasikeitė išduotų leidimų dirbti struktūra pagal užsieniečio pilietybę. Gerokai išsiplėtė šalių geografija, kurių piliečiams leidžiama dirbti Lietuvoje – šiemet sąraše 33 šalys, pernai – 21.
 
Didžioji leidimų dirbti dalis buvo išduota Baltarusijos piliečiams, kurie sudaro 30 proc. visų išduotų leidimų dirbti, Ukrainos – 29 proc., Kirgizijos Respublikos – 9 proc. Lietuvoje ketino įsidarbinti Kazachstano, Azerbaidžano, Uzbekistano, Tadžikistano, Indijos, Rusijos Federacijos, Sakartvelo, Nepalo, Tailando, Moldovos Respublikos, Armėnijos, Indonezijos, Tuniso, Turkijos, Egipto, Vietnamo, Kinijos, Libano, Alžyro, Šri Lankos, Bangladešo, Juodkalnijos, Kamerūno, Kolumbijos, Kosta Rikos, Maroko, Nigerijos, Pakistano, Turkmėnistano, Venesuelos piliečiai.
 
Nepasikeitė struktūra pagal pilietybę pagal priimtus sprendimus dėl užsieniečio darbo atitikties darbo rinkos poreikiams. 2022 m. pirmąjį ketvirtį sprendimai priimti atvykėliams iš 35 šalių (2021 m. pirmąjį ketvirtį – iš 27 šalių). Daugiausiai jų suteikta Ukrainos piliečiams – 45 proc., Baltarusijos piliečiams – 27 proc., Rusijos Federacijos piliečiams – 6 proc. visų išduotų sprendimų skaičiaus.
 
Daugiausiai leidimų dirbti ir sprendimų (dokumentų) išduota paslaugų sektoriaus įmonėms – daugiau nei 50 proc., statybų – ketvirtadalis, pramonėje – penktadalis ir žemės ūkyje – 3 proc.
 
Kitų šalių piliečiai mūsų šalyje daugiausiai dirbs virėjais, staliais, restorano virėjais, pakavimo įrangos operatoriais, elektromonteriais, betonuotojais, vairuotojais ekspeditoriais, metalinių konstrukcijų montuotojais, suvirintojais dujomis ir elektra, stogdengiais, plataus profilio statybininkais.
 
Daugiausiai leidimų dirbti užsieniečiams išduota įmonėse „Sematix“, „Gisbalt“, „Ritata“, „Plasta“, „Amber Food“, „Kaimelis LT“, „Baltic Logistic Solutions“, „Baltic Energy Projects“.
 
Šiemet 1,4 karto daugiau nei 2021 m. pirmąjį ketvirtį priimta sprendimų dėl užsieniečio aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančio darbo atitikties – 80 sprendimų. Aukštos profesinės kvalifikacijos užsieniečiai – teisininkai, rinkodaros specialistai, projekto vadovai, ekonomistai, analitikai ketino atvykti iš 15 šalių, nurodo Užimtumo tarnyba.
 
Šių metų pirmąjį ketvirtį užsieniečiams nustatyti atlyginimai svyravo nuo 731 euro iki 5784 eurų (2021 m. pirmąjį ketvirtį – nuo 644 Eur iki 2810 Eur).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.05.02; 11:20

Sekmadienį iš Baltarusijos neįleistų neteisėtų migrantų skaičius, lyginant su penktadieniu ir šeštadieniu, padidėjo dvidešimčia ir buvo didžiausias per visą praėjusią savaitę. Per praėjusią parą, nuo sekmadienio vidurnakčio iki pirmadienio, pasieniečiai į Lietuvą neleistinose vietose iš Baltarusijos neleido patekti maždaug šešiasdešimčiai migrantų. Nė vienas asmuo sekmadienį į Lietuvą neteisėtai nepateko.
 
Taip buvo visą praėjusią savaitę – nė vienam migrantui nuo praėjusio pirmadienio iki sekmadienio iš kaimyninės šalies į Lietuvą nelegaliai patekti nepavyko. Sekmadienį migrantai į Vakarų Europą planavo patekti per Ignalinos, Šalčininkų, Vilniaus, Varėnos ir Lazdijų rajonus.
 
Daugiau kaip trečdalis iš šešių dešimčių galimų pažeidėjų sekmadienį prie sienos iš Baltarusijos buvo priartėję ties Ignalinos rajonu.
 
Sekmadienį ties Lazdijų rajonu Baltarusijos pusėje girdėjosi 10 pavienių šūvių. Tarnybinių ginklų, specialiųjų priemonių ar fizinės prievartos veiksmų Lietuvos pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą panaudoti neteko. Sienos kontrolė Lietuvos pusėje ir toliau tebevykdoma sustiprintu režimu.
 
Penktadienį ir šeštadienį Lietuvos nepasiekė po maždaug 40 užsieniečių. Nuo antradienio iki ketvirtadienio į Lietuvą per parą nepateko maždaug po dešimtį migrantų. Pirmadienį šis skaičius buvo apie 30. Su migrantais susijusių įvykių sekmadienį fiksuota ir pasienyje su Latvija bei Lenkija.
 
Pasvalio rajone muitinės pareigūnai, bendradarbiaudami su Šiaulių užkardos pasieniečiais, sulaikė iš Latvijos įvažiavusį automobilį „VW Golf“. Juo Latvijos pilietis gabeno 4 Irako piliečius, Latvijoje pasiprašiusius prieglobsčio ir apgyvendintus šios šalies Užsieniečių registracijos centre. Iki sprendimo priėmimo irakiečiai neturėjo teisės pasišalinti iš centro. 9 tokie iš Latvijos pasišalinę prieglobsčio prašytojai irakiečiai sekmadienį sulaikyti, kai juos mikroautobusu „Mercedes Benz Vito“ Gruzijos pilietis vežė iš Lietuvos į Lenkiją. Policininkai juos perdavė VSAT pareigūnams, kurie abiem atvejais pradėjo ikiteisminius tyrimus (IT) dėl neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną.
 
Į areštinę uždarytiems latviui ir gruzinui gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 6 metų Be šių dviejų IT, šių metų sausį–rugpjūtį pasieniečiai pradėjo dar 31-ą IT dėl neteisėto žmonių gabenimo. Įtarimai juose pareikšti 48 asmenims, kurie gabeno 173 užsieniečius.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.09.06; 10:08

VSD vadovas Darius Jauniškis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis neslepia, kad į Lietuvą yra patekusių ir nepatikimų žmonių, bet jie yra stebimi.

„Vienam jau leidimas atimtas, čia niekam ne paslaptis. Taip, nepatikimų yra, bet jie yra stebimi, prižiūrime tuos procesus. Pagrindinė problema yra dėl teisinio reguliavimo“, – trečiadienį po Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio žurnalistams Seime sakė D. Jauniškis.

VSD vadovas teigė, kad dėl teisinio reguliavimo kartais sudėtinga juos išsiųsti iš šalies. „Kartais mes pritrūkstame teisinių argumentų, o tai susiję ir su Lietuvos, ir su Europos teise, tam tikrų įrodymų, kodėl mes turėtume pretekstą išsiųsti juos iš Lietuvos. VSD dėl to dirba labai intensyviai, yra keletas tyrimų. Neslėpsiu, mes stebime tuos žmones, jei bus pakankamai įrodymų, kuriuos mes galėtume panaudoti teisme ir argumentuotai juos (tuos žmones – ELTA) išsiųsti iš šalies, be jokios abejonės, bus imtasi visų priemonių“, – sakė VSD vadovas.

Jis atsisakė nurodyti, koks skaičius yra tokių žmonių.

„Nekelkime aistrų, pripažįstu, yra, bet jie stebimi“, – sakė D. Jauniškis.

Trečiadienį NSGK nariai išklausė Vidaus reikalų, Užsienio reikalų ministerijų, Migracijos departamento prie VRM, Valstybės saugumo departamento informaciją dėl Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo taikymo.

Kaip jau skelbta, NSGK pirmininkas Vytautas Bakas žurnalistams sakė, kad į Lietuvą atvyko ir keletas žmonių, kurie nėra draugiški Lietuvos valstybei.

„Pas mus pastarosiomis dienomis, pastaraisiais metais atvyko keletas žmonių, kurie apskritai nėra draugiški valstybei, kurie siejami su terorizmu“, – sakė V. Bakas.

Atkreipdamas dėmesį į Migracijos departamento problemas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas V. Bakas sako, kad Lietuvoje yra įmonių, kurios daro biznį ir gyvena iš neskaidraus tarpininkavimo. Jo teigimu, sistema apaugusi tarpininkais, ir tai daro didžiulę reputacijos žalą valstybei.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.05; 05:00

Europos Komisija pradėjo oficialų tyrimą VFR vyriausybės atžvilgiu, praneša Vokietijos leidinys Der Spiegel.

Aukščiausia Europos Sąjungos vykdomosios valdžios institucija mano, kad „Vokietija, reikalaudama iš ketinančių ten gyventi užsieniečių laikyti vokiečių kalbos egzaminą, pažeidžia Europos teisę“.

„Vokietijos įstatymai, numatantys vieningus vokiečių kalbos mokėjimo reikalavimus absoliučiai visiems asmenims, nepakankamai lankstūs ir neatveria galimybių priimti sprendimą kiekvienu atskiru atveju“, – mano oficialusis Briuselis.

Continue reading „ES nepatenkinta vokiečių kalbos mokėjimo testais užsieniečiams”