Savaitė buvo turtinga svarbių užsienio politikos įvykių: nuo B. Obamos ir Irano Prezidento telefoninio pokalbio, Jungtinių Tautų Organizacijos rezoliucijos dėl Sirijos iki Berluskonio sprendimo atšaukti savo ministrus, taip sugriaunant Italijos koaliciją, ir Graikijos ultradešiniųjų partijos „Aukso aušra“ lyderių suėmimo, kas gali sukelti politinę krizę Graikijoje.

Šioje svarbių įvykių sekoje aš atkreipčiau dėmesį į Rusijos Premjero, buvusio Prezidento D. Medvedevo straipsnį – pirmas toks atviras Rusijos prisipažinimas, kad ekonomiškai ji žlunga, jeigu dar ne žlugus.

Prie svarbių lietuviškos užsienio politikos reikalų šią savaitę atkreipčiau dėmesį į Ukrainos opozicijos lyderių vizitą Lietuvoje, kuris yra organizuotas mūsų partijos pastangomis. Mes nuosekliai ir intensyviai dirbame su Ukrainos opozicija, kad Ukrainos politinės partijos išlaikytų ir stiprintų bendranacionalinį sutarimą dėl suartėjimo su Europos Sąjunga (džiaugiamės, kad tai tikrai vyksta).

Continue reading „Mes rūpinamės, kaip pastatyti, ši koalicija – kaip „paskandinti””

uzdila_algis

Baigėsi rinkimai į Lietuvos Respublikos Seimą. Baigėsi seimūnų rokiruotės. Beliko tik pasiūlyti kandidatus į premjerą bei ministrus ir laukti, kad Prezidentė vyriauisybę patvirtintų.

Turėtume džiaugtis – pagaliau prasidės ramus valstybės gyvenimas.

Ar mes, rinkėjai, turėsime ko džiaugtis, ar ne, bet siųstinių dauguma iš to džiaugsmo jau netelpa savo kailyje. Tik viena bėda – Prezidentė neatėjo pasveikinti naujos valdžios, o tik raštą atsiuntė. Kaip tai reikia suprasti, kiekvienas bando aiškinti pagal savo galvoje sutelktus proto išteklius.

Užuot susimąsčius, pranašiškai šį faktą aiškindami į paviršių su tais pačiais argumentais ir vėl išplaukia pažįstami veidai, kurie jau seniai šventė pergalę – V. Mazuronis, J. Olekas, J. Veselka, net kadenciją baigęs Prezidentas V. Adamkus, žurnalistai R. Žilinskas ir V. Bruveris.

Continue reading „Patys užsakėme tą muziką”