baznycia_

Tiesiog liūdna žiūrėti į kadaise buvusias pilnas lietuviškas parapijas, šiandien apleistas, tuščias, pasmerktas sugriovimui. Pravažiuoju pro savo parapijos bažnyčią Norwoode, MA ir tiesiog pikta darosi, kai matau vietoj bažnyčios butų kompleksą. Nieko nėra švento, tiesa? Paskutiniu laiku pasipylė straipsnių apie Katalikų Bažnyčios likimą Amerikoje, vadinasi, jau atėjo laikas susirūpinti. Romualdo Kraučiūno ir Vytauto Volerto straipsniai šia tema tikrai yra verti dėmesio.

Kas darosi su Katalikų Bažnyčia? Pasaulyje bažnyčios griūva, o mečetės auga, dauginasi. Turiu omeny pačios Katalikų Bažnyčios hierarchijos keistą norą griauti, naikinti savo parapijas, sumažėjus parapijiečių skaičiui. Bažnyčias pastatė paprasti žmonės, kiekvieną savaitę atiduodami porą skatikų į bendrą katilą, ir dar pridėdavo keliolika valandų po darbo, dėdami plytą prie plytos, linksmai, su daina statydami šventorių savo šeimai ir savo anūkams. Ir jie tai darė laimingi, manydami, kad tas paminklas stovės amžinai, ir jis, ir jo palikuonys galės didžiuotis bočiaus darbu. Bet kur tau!

Continue reading „Dar apie Dievą be bažnyčių arba bažnyčią be Dievo”

lagaminas 030

Prieš šimtą ir net daugiau metų suvargę, paniekinti, išsisėmę varguoliai lietuviai, atvykę į JAV, pirmiausia sugrubusių, apdaužytų rankų darbu aprūpindavo šeimas, jei jas turėjo. Tada žvalgydavosi, kaip įsigyti savą bažnyčią, išleisti laikraštį. Bažnyčiai nusižeminę kreipdavosi pas vyskupą sutikimo, krūvelėn dėdavo centus, nikelius, dešimtukus, ilgai rinkdavo, taupydavo juos, ant įsigyto sklypo klijuodavo plytą prie plytos. Pagaliau puldavo ant kelių prieš savo paruoštą altorių, giedodavo lūpomis ir širdimi, nes pačių statyta bažnyčia (tačiau airio vyskupo nuosavybė) būdavo pilna nuolankių tikinčiųjų. Tiesa, aplink sukinėdavosi dr. Jonas Šliupas su sėbrais ir šaipydavosi iš besimeldžiančių.

Continue reading „Keliauninkai į JAV – istorinės padraikos”