Vaikai vaikučiai. Slaptai.lt nuotrauka
Artėjant rudeniui, vietų sostinės darželiuose laukia dar beveik 1200 vaikų. Vilniaus miesto savivaldybė atkreipia dėmesį, kad laisvų vietų ikimokyklinio ugdymo įstaigose šiuo metu yra tik 700 ir primena apie galimas alternatyvas.
„Sostinės darželiuose šiuo metu yra per 700 laisvų vietų: daugiausia Šeškinės, Lazdynų, Naujininkų, Naujamiesčio ir Žirmūnų seniūnijose. (…) Pagal pasirinktus prioritetus vietos savivaldybės darželiuose negavo ir šiuo metu eilėje laukia apie 1200 vaikų“, – Eltai perduotame komentare sako savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas.
Jis pažymi, kad kai kurie vaikai jau yra gavę vietą viename ar kitame darželyje, tačiau tėvai laukia jų prioritetų sąraše aukščiau esančio, nes priskirtos įstaigos vieta dėl įvairių priežasčių jiems netinka.
„Savivaldybė siūlo laisvas vietas kituose darželiuose, taip pat siūloma pasinaudoti savivaldybės skiriama kasmėnesine kompensacija į privačius darželius vaikus vedantiems tėvams, jos dydis yra 120 eurų per mėnesį už vieną vaiką. Kompensacija skiriama, jei vaiko ir bent vieno iš tėvų (globėjų) deklaruota gyvenamoji vieta yra Vilniaus savivaldybės teritorijoje“, – savivaldybės siūlomas alternatyvas įvardija G. Grubinskas.
Dalyje mokyklų – perpildytos klasės
Tuo metu eilės į pradines mokyklas nesiformuoja, tačiau susiduriama su kita problema – klasių perpildymu, sako savivaldybės atstovas.
„Vilnius yra sparčiai augantis miestas ir dėl to susiduria su mokyklų perpildymu bei per didelių klasių problema: dalyje mokyklų formuojamos 25–26 pradinukų klasės (turėtų būti ne daugiau 24 pradinukų klasėje) ir 31–32 vyresnių moksleivių klasės (turėtų būti ne daugiau 30 mokinių klasėje)“, – pažymi savivaldybės atstovas.
„Dėl to didėja poreikis naujoms ugdymo įstaigoms“, – sako G. Grubinskas.
Vaikai Gedimino prospekte Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Jis atkreipia dėmesį, kad dėl to per keletą artimiausių metų sostinėje turėtų atsirasti dar septynios mokyklos: Tarandėje, Verkiuose, Pašilaičiuose, Pilaitėje, Kalnėnuose ir Pavilnyje.
„Naujos mokyklos leis sumažinti jau esamų ugdymo įstaigų projektinį apkrovimą“, – teigia G. Grubinskas.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė pripažįsta, kad bent kelias dešimtis tėvų skundų dėl patekimo į vieną ar kitą mokyklą vaiko teisių apsaugos tarnyba gauna kiekvieną vasarą.
„Tokio pobūdžio skundai ir prasisuka per vasarą, nes po to jau jie nebeturi prasmės. Jų nėra šimtais, labiau dešimtimis. Daugiausia tai yra klausimas, pavyzdžiui, „pasirinkau kelias mokyklas ir man duoda ne pirmą mano pasirinkimą“. Kreipiasi (su klausimais – ELTA), „kodėl mano namas priskirtas kitai mokyklai“, nes norėtų vesti į būtent tą mokyklą“, – pažymi kontrolierė. Vaikai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Pagrindinis dalykas – labai didelis gyventojų kiekis ir jie netelpa (į mokyklas – ELTA) net pagal gyvenamąją vietą“, – dažniausiai pasitaikančią gyventojų pasipiktinimo priežastį įvardija E. Žiobienė.
Pasak jos, apskritai mokyklų perpildymo ir naujų trūkumo problemą savivaldybė turėtų spręsti ne duotuoju momentu, o planuojant į ateitį.
„Man visada yra labai liūdna dėl miesto planavimo. Dabar prie Užupio Vilniuje pastatytas labai gražus mikrorajonas, o mokyklų nei vienos naujos ten nepastatė. Ir net nelabai suplanavo. (…) Naujos statybos – jos vyksta, bet jų ne tiek daug ir labai gaila, kad, planuojant naują rajoną, Paupio pavyzdžiu, mokyklai vietos net nėra“, – sako E. Žiobienė.
Vaikai vaikučiai. Slaptai.lt nuotrauka
„Laisviečių“ siūlymas atsisakyti įstatymo nuostatos, numatančios, kad informacija apie LGBTQ+ asmenis ir jų santykius daro neigiamą poveikį nepilnamečiams, jau sulaukė nepritarimo tiek iš valdančiųjų partnerių, tiek iš opozicijos. Pastarosios atstovų teigimu, tai – ideologinis siūlymas, dėl to opozicija jo nepalaikysianti.
Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas sako nepalaikantis šio koalicijos partnerių siūlymo – anot jo, nėra pagrindo keisti įstatymo į liberaliąją pusę. Vaikai ant ledo lyčių. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Nematau, kuo dabartinė tvarka yra bloga. Dėl individualių bylų baigties keisti įstatyminį reguliavimą tikrai nematau pagrindo. Ką mes tuo pasieksime, ką pagerinsime? Informacinę aplinką savo mažiems vaikams? Nepagerinsime to šiuo siūlymu“, – teigia valdančiųjų atstovas P. Saudargas.
„Įstatymas yra kaip Damoklo kardas. Jis yra ir visi žino, kad yra tam tikros, įstatymo reglamentuotos, ribos ir jų nereikia peržengti. O kai niekas jų neperžengia, tas įstatymas ir neįsijungia“, – pabrėžia parlamentaras.
„Jei jį nuimsime, galbūt pasikeis visa informacinė erdvė. O ją keisti į liberaliąją pusę aš nematau pagrindo“, – sako konservatorius.
A. Veryga: tai – ideologinis siūlymas
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime seniūnės pavaduotojas Aurelijus Veryga taip pat reiškia nepritarimą šiai iniciatyvai. Pasak opozicijos atstovo, kitos siūlymo reikšmės, kaip ideologinės, jis nematantis.
Lukiškių aikštės fontanuose žaidžia vaikai. Slaptai.lt
„Jų ideologija yra aiški, suprantama, mes turime visai kitą nuomonę ir poziciją ir visgi galvojame, kad gerbti visus privalome, bet formuoti žmogų tam tikra kryptimi – tai jau yra kišimasis į tų pačių tėvų galimybę auklėti, kai jie gali turėti visiškai kitą nuomonę ir poziciją. Tai ar čia reikia kažką panašaus daryti, manau, kad ne“, – teigė A. Veryga. Šoka vaikai. Slaptai.lt nuotr.
Jo neįtikina ir ministerijos iniciatyvos įgyvendinimui teikiamas argumentas, kad šia įstatymine iniciatyva siūloma įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą byloje dėl 2013 metais uždraustos knygos vaikams „Gintarinė širdis“, kurioje vaizduojami LGBTQ+ žmonių santykiai.
„Juk žinote, kad mergaitės daug anksčiau subręsta nei berniukai. Ir kai prasideda kažkokie bendravimai, draugavimai, joms gali atrodyti, kad jos ne tos orientacijos – kad joms su berniukais iš savo klasės nesiseka bendrauti. Bet taip gali būti ne dėl to, kad kažkokia orientacija neteisinga, o branda skiriasi keliais metais – berniukai vėliau subręsta“, – pažymi A. Veryga.
„O pagal naują madą gali susidaryti toks įspūdis – gal aš kitokia? Man kažkas yra ne taip? Tai kai viskas pristatoma tokioje šviesoje – vaikams paaiškinti viską gali, pirmiausia, tėvai, šeimoje galima pasišnekėti. O visą tą grūsti per prievartą nei proporcinga, nei reikalinga“, – sako parlamentaras.
ELTA primena, kad praėjusios savaitės penktadienį Teisingumo ministerija įregistravo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma pripažinti negaliojančia Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatą, kuria remiantis 2013 metais Lietuvoje buvo uždrausta vaikiška knyga, aprašanti homoseksualių porų meilę. Šia įstatymine iniciatyva siūloma įgyvendindami Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą byloje dėl „Gintarinės širdies“.
Vaikai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Sausio pabaigoje EŽTT paskelbė, jog Lietuva, 2013 m. uždrausdama vaikišką knygą, kurioje aprašoma ir homoseksualių porų meilė, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje užtikrintą saviraiškos laisvės principą.
Vaikams skirti žaidimai. Slaptai.lt nuotr.
Knygos „Gintarinė širdis“ platinimas sustabdytas, remiantis Žurnalistų etikos inspektoriaus raštu, kuriuo pripažinta, kad knyga, kurioje aprašoma ir homoseksualių porų meilė, žalinga vaikams iki 14 metų.
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba tokį sprendimą priėmė, remdamasi Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostata, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama ta informacija, kuria, be kita ko, „niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.
Trys gandrai. Vytauto Visocko nuotr.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Justas Džiugelis kreipėsi į parlamentines partijas, prašydamas iki šių metų liepos 12 dienos deleguoti savo atstovą į darbo grupę, kuri rengs nacionalinį susitarimą dėl demografijos problemų.
Kaip Eltai sakė J. Džiugelis, su partijų deleguotais atstovais artimiausiu metu planuojama pradėti konsultacijas dėl tokio susitarimo projekto parengimo.
“Manau, kad tai būtų labai svarbus dokumentas, nes sudėtinga šalies demografinė situacija kelia grėsmę ir nacionaliniam saugumui. Tai vienas iš esminių iššūkių valstybei. Depopuliacija ir spartus visuomenės senėjimas jau kelia įtampas, o netolimoje perspektyvoje neigiamos socioekonominės pasekmės dar labiau jausis daugelyje gyvenimo sferų. Ir ši problema palies kiekvieną visuomenės narį”,- sako Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas J. Džiugelis.
Pasak, jo, neigiamas perspektyvas patvirtina ir tyrimai – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakytas mokslinis tyrimas, STRATA analizės, Europos Komisijos ir Eurostato prognozės. “Problemos sudėtingumas pripažįstamas visuotinai, tačiau tinkamo atsako kol kas nėra”,- sako komiteto pirmininkas.
Važiuoja vaikai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
J. Džiugelis tikisi, kad Lietuvos politinių partijų nacionalinis susitarimas dėl demografijos problemų bus parengtas ir pasirašytas dar šiais metais.
„Lietuva visada sugebėdavo susitelkti, kai jai iškildavo egzistencinė grėsmė. Dėl to tikiu, kad, nepaisant politinių, ideologinių skirtumų, mums pavyks sutarti dėl sprendimų, kurie padės sustabdyti depopuliacijos tendencijas“, – sako Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas J. Džiugelis.
Parlamentas birželio 15 d. priėmė Seimo Ateities komiteto parengtą rezoliuciją “Dėl Lietuvos demografijos politikos ateities”.
Kaip ELTA jau skelbė, šiuo dokumentu Seimas įsipareigojo iki šių metų spalio 1 d. parengti Lietuvos politinių partijų nacionalinį susitarimą dėl demografijos problemų. Jame turėtų būti numatytas priemonių planas ir jo įgyvendinimo finansavimas. Tokio susitarimo parengimą pavesta koordinuoti Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui.
Vaikai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Bendra kišenpinigių suma, kurią dažniausiai per mėnesį iš tėvų gauna 16–19 m. amžiaus paaugliai, siekia 51–100 eurų, tuo metu pradinukai dažniausiai disponuoja 16–30 eurų per mėnesį siekiančiais kišenpinigiais. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta tėvų, turinčių 5–23 m. vaikų, apklausa, nurodoma pranešime žiniasklaidai.
„Matyti aiški tendencija, kad tėvų vaikams skiriamos kišenpinigių sumos didėja kartu su vaikų amžiumi. Tai galima paaiškinti augančiais vyresnių vaikų poreikiais ir jų gebėjimais valdyti finansus. Be to, palyginti su tokiu pat 2017 m. atliktu tyrimu, galima pamatyti, kad tėvai visų amžiaus grupių vaikams yra linkę skirti didesnes sumas nei anksčiau“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Pasak finansų ekspertės, tam įtakos turėjo ūgtelėjęs bendras kainų lygis ir per pastarųjų šešerių metų laikotarpį gerėjusi gyventojų finansinė situacija.
Vaikai. Slaptai.lt nuotr.
Kaip rodo tyrimas, mažiausieji 5–6 m. amžiaus vaikai paprastai per mėnesį iš tėvų gauna iki 5 eurų. 7–10 m. amžiaus vaikų tėvai sako, kad dažniausiai savo atžaloms skiriantys 16–30 eurų sumą per mėnesį. Palyginimui, prieš šešerius metus pastarosios amžiaus grupės vaikų turinčių tėvų įvardijama kišenpinigių suma siekė nuo 6 iki 10 eurų.
„Dar vyresni vaikai per mėnesį gauna didesnes sumas. 11–15 m. amžiaus vaikams dažniausiai skiriama 16–50 eurų siekianti suma, tuo metu 16–19 metų jaunuolių pajamos iš tėvų dažniausiai svyruoja tarp 51–100 eurų. Prieš šešerius metus šių amžiaus grupių vaikai iš savo tėvų gaudavo mažesnes, atitinkamai, iki 30 ir iki 50 eurų siekiančias sumas“, − komentuoja J. Cvilikienė.
Tuo metu 20–23 m. amžiaus grupės vaikų finansuose tendencijos nevienareikšmės – net 23 proc. punktais padaugėjo gaunančių 51–100 eurų siekiančius kišenpinigius (37 proc.), tačiau 6 proc. sumažėjo tų, kurių reguliarios pajamos iš tėvų yra didesnės nei 100 eurų (25 proc.), rodo tyrimo rezultatai.
Reprezentatyvų vaikų turinčių šalies gyventojų tyrimą 2023 m. „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliko nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 523 respondentai, tyrimo rezultatai reprezentuoja 5–23 metų amžiaus vaikų turinčių šalies gyventojų nuomones ir vertinimus.
Vaikai vaikučiai. Slaptai.lt nuotrauka
Siekiant sudaryti galimybę vaikams apsiginti nuo užpuolimo ir smurto, siūloma leisti jiems turėti savigynai dujinį balionėlį.
Tuo tikslu Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai įregistravo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisas.
Jeigu Seimas pritartų, savigynai D kategorijos dujinius įrenginius be leidimų galėtų turėti (bet ne pirkti) ir laikyti ir jaunesni kaip 18 metų, bet ne jaunesni kaip 14 metų nuolatiniai Lietuvos gyventojai, jeigu šiuos įrenginius jiems perdavė tėvai, įtėviai ar globėjai (rūpintojai).
Seimo demokratai dokumento aiškinamajame rašte sako, kad dujų balionėlis yra viena paprasčiausių ir populiariausių savigynos priemonių, kuria gatvėje užpultas žmogus gali apsiginti nuo nusikaltėlio.
„Vaikų užpuolimų, smurto atvejų skaičiai didėja. Žmonės ginkluoja vaikus ir tai daro rizikuodami patys tapti pažeidėjais, tačiau nei policija, nei vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė nesiūlo jokių veiksmų. Bendrame socialinių įtampų kontekste turime dar vieną įtampą dėl saugumo viešose vietose ir visišką ministrės pasyvumą tiek sprendžiant policijos problemas, tiek reaguojant bendrai į kriminogeninę situaciją. Todėl šiuos klausimus keliame parlamente ir teikiame siūlymus, kaip spręsti valdančiųjų apleistą svarbią problemą“, – teigia Seimo narys, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.
Vaikai Gedimino prospekte Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Vadovaujantis šiuo metų galiojančio Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatomis, D kategorijos ginklus, jų šaudmenis (tame tarpe ir dujinius įrenginius) be leidimų gali įsigyti ir turėti tik fiziniai asmenys nuo 18 metų.
„Nežiūrint į tai, kai kurie tėvai, siekdami sudaryti savo vaikams galimybę apsisaugoti nuo užpuolikų de facto nuperka ir duoda jiems naudotis dujiniais balionėliais, nors už tokius veiksmus yra numatyta administracinė, o kai kuriais atvejais ir baudžiamoji atsakomybė“,- sako įstatymo pataisų autoriai.
Seimo demokratams kelia susirūpinimą kriminogeninė situacija šalyje. Jie pastebi, jog užregistruotų nusikalstamų veikų, kuriose nukentėjusieji yra vaikai iki 18 metų, padidėjo 11,8 proc. (lyginant 2022 metų ir 2023 metų sausio mėnesio duomenis). Vaikai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lygindami 2021 ir 2022 metų statistinius duomenis, įstatymo pataisas parengę Seimo nariai sako, kad vaikų seksualinio išnaudojimo atvejų išaugo beveik 20 proc.
„Vidaus reikalų ministerija, nepaisydama visuomenės susirūpinimo smurto išpuoliais prieš vaikus, jokių sprendimų nesiūlo. Policija dėl menko finansavimo ir pareigūnų trūkumo negali užtikrinti tinkamo gyventojų saugumo. Tėvai, kurie, padaugėjus vaikų užpuolimų atvejų, perka dujinius balionėlius ir duoda juos savo vaikams, patys rizikuoja tapti teisės pažeidėjais, nes dujiniai balionėliai priskiriami D kategorijos ginklams ir juos turėti galima tik nuo 18 metų“, – sako įstatymo pataisas parengęs V. Bakas.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo projektą kartu su V. Baku teikia Seimo nariai Vilija Targamadzė, Zenonas Streikus, Lukas Savickas, Laima Nagienė, Zigmantas Balčytis, Rūta Miliūtė, Saulius Skvernelis, Linas Kukuraitis, Algirdas Butkevičius, Kęstutis Mažeika.
Vaikai vaikučiai. Slaptai.lt nuotrauka
Su patyčiomis susiduria daugiau kaip du trečdaliai Lietuvos ugdymo įstaigas lankančių vaikų, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa.
Kaip rodo apklausos duomenys, net 92 proc. tyrimo metu apklaustų tėvų sutinka, kad patyčios yra paplitusios, o 71 proc. mano, kad jos egzistuoja ir toje aplinkoje, kurioje jų vaikai leidžia laiką.
„Patyčios tarp mokyklinio amžiaus vaikų vertinamos kaip itin paplitusi problema Lietuvoje. Apklausos duomenys rodo, kad su patyčiomis yra susidūrusi maždaug kas septinta šeima, o maždaug kas dešimta su šia problema susiduria šiuo metu.
Dažniausiai susiduriama su žodinėmis patyčiomis, įžeidinėjimu ir pravardžiavimu, o per pastaruosius kelerius metus sparčiai plinta ir kitos patyčių formos, ypač socialiniuose tinkluose“, – sako gydytoja, vaikų ir paauglių psichiatrė Jovita Anikinaitė, VšĮ „Kultivuoti“ vadovė.
Iš su patyčiomis susidūrusių šeimų 64 proc. atvejų jų vaikai buvo patyčių aukos, 19 proc. patyčių stebėtojai, o 8 proc. – patyčių iniciatoriai, rodo tyrimo rezultatai.
Patyčių atvejus bando spręsti patys tėvai
Norėdami pakeisti situaciją ir nutraukti patyčias, tėvai dažniausiai išsamiai kalbasi su savo vaikais – taip elgiasi 74 proc. respondentų.
Maždaug kas antras respondentas (49 proc.) kreipiasi į mokytojus, apie 28 proc. jų kreipiasi į patyčių iniciatoriaus tėvus. Tuo metu pagalbos į psichologus kartu su savo vaikais kreipiasi apie 17 proc. tėvų – paprastai taip elgiamasi, kai manoma, kad vaikui yra padaryta didesnė žala.
Vaikų žaidimo aikštelė. Slaptai.lt nuotr.
„Kreiptis profesionalios pagalbos dėl patyčių Lietuvoje kol kas nėra labai įprasta. Iš tiesų kartais pakanka pasikalbėti su vaikais ar jų mokytojais, kad problema būtų išspręsta. Vis tik pasitaiko nemažai atvejų, kai vaikui ir šeimai prireikia profesionalios specialistų pagalbos.
Psichologo, psichoterapeuto ar kito psichikos sveikatos specialisto konsultacijos gali padėti išsiaiškinti daugiau niuansų, labiau suprasti subtilias patyčių detales bei išplėsti žinias, kaip tokiais atvejais bendrauti su vaiku, mokykla, ar kokių kitų pagalbos priemonių imtis“, – teigia J. Anikinaitė.
Kaip rodo tyrimo duomenys, 10 proc. tėvų dėl patyčių nelinkę imtis jokių priemonių, o verčiau pasirenka laukti, kol ši problema „išsispręs“ savaime. Maždaug 7 proc. tėvų yra tekę dėl patyčių perkelti savo vaiką į kitą klasę, mokyklą ar būrelį.
Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą „Swedbank“ užsakymu atlikto tyrimų bendrovė „Spinter“. Apklausos metu internetu buvo apklausta 512 tėvų, auginančių mokyklinio amžiaus vaikus.
Šoka vaikai. Slaptai.lt nuotr.
Roma, gruodžio 26 d. (dpa-ELTA). Popiežius Pranciškus sekmadienį išreiškė susirūpinimą dėl mažėjančio gimstamumo.
„Daugelis porų pasirenka neturėti vaikų arba turėti tik vieną vaiką. Tai tragedija“, – sakė Pranciškus po tradicinės Angelo maldos, kreipdamasis į tūkstančius žmonių, susirinkusių Šv. Petro aikštėje pliaupiant lietui.
Popiežius Pranciškus kalbėjo apie itin mažėjantį gimstamumą Italijoje, tendenciją, galbūt susijusią su pandemija.
Pranciškus kalbėjo apie „demografinę žiemą“, kurią būtina įveikti šeimos ir ateities labui.
Jis taip pat parašė laišką susituokusioms poroms, kuris buvo paskelbtas sekmadienį. Jame rašoma, kad „vaikai visada yra dovana“.
„Tėvams bendraujant su vaikais, svarbu užmegzti ryšį, per kurį jų autoritetas kasdien augtų, – rašė jis. – Vaikams reikalingas saugumo jausmas, leidžiantis jiems pasitikėti jumis, jūsų bendro gyvenimo grožiu ir būti tikriems, kad jie niekada nebus vieni, kad ir kas nutiktų jų gyvenimo kelyje“.
Sostinėje nuo COVID-19 skiepijami mažieji vilniečiai. Vilniaus m. sav. nuotr.
Vilnius jau skiepija nuo COVID-19 jauniausią amžiaus grupę – vaikus nuo 5 iki 11 metų, jų sostinėje yra daugiau nei 43 tūkst. Per likusias savaitės dienas planuojama paskiepyti apie 1300 šio amžiaus vaikų, o iki didžiųjų metų švenčių skiepui iš viso užregistruota beveik 2000 vaikų, tokius skaičius skelbia savivaldybė.
Pasak savivaldybės atstovų, vos paskelbus registracijos skiepams startą, per parą buvo užimta daugiau nei pusė paskirtų laikų, o trečiadienį buvo likę 30 registracijos vietų šiai savaitei. Kitai savaitei dar likę maždaug du trečdaliai registracijos laikų, todėl tėvai raginami pasinaudoti galimybe paskiepyti savo vaikus dar prieš šventes. Tikimasi, kad vaikus sparčiai skiepijant ir kitoms valstybėms, neatsiliks nei Vilnius, nei Lietuva.
„Nors jau visi gyvename šventine nuotaika, atsipalaiduoti negalime, nes virusas niekur nedingo. Šiandien džiaugiamės, kad šventes sutikti mažieji vilniečiai ir jų tėveliai galės ramiau – paskiepiję savo vaikus ir taip apsaugodami juos nuo klastingo viruso pinklių. O kad virusas neaplenkia mažųjų gyventojų, rodo ir išaugę užsikrėtusių vaikų skaičiai – Vilniaus švietimo įstaigose COVID-19 serga 600 vaikų, dar beveik tiek pat izoliuojasi“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės vakcinacijos koordinatorius Kipras Krasauskas.
Šią savaitę Vilniuje 5-11 metų amžiaus grupės vaikus skiepija „Litexpo“ vakcinacijos centras, Antakalnio, Centro poliklinikos bei Vilniaus rajono centrinė poliklinika.
5–11 metų amžiaus vaikai skiepijami mažesnio tūrio „Comirnaty“ (gamintojas „Pfizer-BioNTech“) vakcinos doze. Paprastai ir patogiai užregistruoti vaiką skiepui jų tėvai (įtėviai) gali internetu – www.vakcina.vilnius.lt arba www.koronastop.lt, taip pat paskambinę trumpuoju numeriu 1808.
Vienas iš tėvų turi lydėti vaiką į vakcinacijos vietą ir atvykus pateikti savo bei vaiko asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Atvykimas yra traktuojamas kaip sutikimas skiepytis, todėl sutikimo pažymos pildyti nereikia.
Savivaldybės duomenimis, iki šiol nuo vasaros pradžios skiepytis nuo COVID-19 galėjo ir visi 12 metų bei vyresni gyventojai. Nuo to laiko sostinėje paskiepyta beveik 53 proc. 12–15 metų amžiaus vilniečių, ir net 78 proc. 16–24 metų amžiaus grupės gyventojų.
Vilniaus Žirmūnų gimnazija. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Mažėjantis šalies gyventojų skaičius lėmė, kad per du dešimtmečius mokyklų sumažėjo daugiau kaip per pusę. Dalyje jų šiuo metu mokosi itin mažai mokinių, į jas sunku pritraukti mokytojus ir kitus specialistus, stinga šiuolaikinių ugdymo priemonių, dėl to sunku užtikrinti ugdymo kokybę.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) pateikiamais duomenimis, Lietuvos mokyklose 2000 metais mokėsi daugiau kaip 600 tūkstančių mokinių, veikė daugiau kaip 2300 bendrojo lavinimo mokyklų. 2010 metais mokėsi jau 415 tūkst. mokinių ir veikė 1321 bendrojo ugdymo mokykla. 2020 metais 324 tūkst. mokinių mokėsi 977 bendrojo ugdymo mokyklose. Vien nuo 2016 iki 2020 metų mokyklų skaičius sumažėjo dar 176-iomis.
Šių mokslo metų pradžioje šalyje mokėsi 327 tūkst. mokinių ir veikė 954 mokyklos. Šiemet mokinių padaugėjo 3 tūkst., tačiau augimas susijęs labiausiai su Vilniaus miesto plėtra ir nežymiu gyventojų skaičiaus augimu maždaug dešimtyje savivaldybių.
Padaugėjo gimnazijų, atsirado progimnazijos
Mokyklų skaičiaus kaitai įtakos turėjo ir mokyklų tinklo pokyčiai. 1990 metais Lietuvoje veikė beveik 1600 kaimo mokyklų, po 15 metų liko tik 515 mokyklų, vėliau jų dar labiau mažėjo, dauguma virto didesnių mokyklų skyriais. Nuo 2005 iki 2014 metų, įgyvendinant bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarką, pakito šalies pradinių ir pagrindinių mokyklų skaičius, padaugėjo gimnazijų ir atsirado progimnazijos.
Šiuo metu veikia beveik tūkstantis mokyklų, iš jų 250 mokyklose mokinių skaičius nesiekia šimto, 89-iose mokyklose ir 50-yje pagrindinio ugdymo skyrių mokosi tik 60 ir mažiau mokinių.
Daugelis specialistų sutaria: labai svarbu, kad pradinė mokykla būtų kuo arčiau namų. Tačiau vėlesnėse klasėse, norint užtikrinti vaikams ugdymo kokybę, galimybę naudotis šiuolaikiškomis priemonėmis ir laboratorijomis, įvairiems poreikiams pritaikytą infrastruktūrą ir neformalių veiklų pasirinkimą, vaikams gali tekti keliauti į didesnę ir geriau aprūpintą mokyklą, kad ir toliau nuo namų. Mažose, menkai aprūpintose mokyklose sunku užtikrinti modernią infrastruktūrą, mokytojams sudaryti pilną darbo krūvį ir patrauklią darbo vietą, pažymima ŠMSM pranešime.
Pirmieji vaiko žingsniai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Vaikams ir mokytojams geresnės galimybės atsiveria didesnėse mokyklų bendruomenėse, nes čia yra daugiau galimybių mokinių pasirinkimams, neformaliajam ugdymui, mokytojai dirba didesne etato dalimi.
2018 – 2020 m. apibendrintas valstybinių brandos egzaminų rodiklis bent 1,5 karto buvo geresnis mokyklose, turinčiose 400 ir daugiau mokinių nei mokyklose, kuriose mokosi 100-199 mokiniai.
Šis rodiklis yra tuo aukštesnis, kuo daugiau mokyklos mokinių laiko brandos egzaminą ir geriau juos išlaiko. Tai rodo Nacionalinės švietimo agentūros duomenys. Svarbu, kad visi vaikai turėtų vienodas ugdymo sąlygas, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Mažose mokyklose – mažiau galimybių
Ministrė atkreipia dėmesį, kad problema nėra mokyklos dydis savaime, o mokyklos infrastruktūra, pradedant sporto sale ir baigiant informacinių technologijų įranga, taip pat ugdymo priemonės, įvairių specialistų mokykloje skaičius.
Šiuo metu galiojančiose taisyklėse yra nustatyta, kad mažiausias galimas mokinių skaičius klasėje: 1–10 klasėse – 8 mokiniai klasėje, 11–12 klasėse – 12 mokinių. Šalyje turime daugiau kaip 430 klasių komplektų kuriose mokosi iki 8 mokinių. Lietuvoje turime ir ne vieną atvejį, kuomet savivaldybė mokyklai papildomai skiria savo lėšų mokymui tiek, kiek jų trūksta iki sumos, nustatytos vidutiniam mokinių skaičiui atitinkamos programos klasėje.
„Logiška būtų galvoti, kad mažesnėje mokykloje, kurioje klasėse mokosi mažiau mokinių, kiekvienam mokiniui yra daugiau galimybių skirti individualų dėmesį, tačiau neretai nutinka kitaip.
Trūkstant mokinių, mokyklos būna priverstos mažinti ugdymo plano valandas, kurios turėtų būti panaudotos mokinių individualiems poreikiams užtikrinti, mokytojams dažnai nesusidaro pilnas etatas, mažinamos lėšos vadovėliams pirkti ir mokytojų kvalifikacijai tobulinti, o tai turi tiesioginį ryšį su mokinių ugdymosi rezultatais. Sunku rasti specialistus, kurie galėtų vesti muzikos gamtos mokslų ar meninio ugdymo pamokas, todėl dažnai tai daro kito dalyko mokytojai“, – sako ministrė.
EBPO: mokyklų dydis ir ugdymo kokybė susiję
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijose Lietuvai nuolat pabrėžiama, kad mokyklų dydis ir pasiekimai susiję. Taip pat teigiama, kad mokyklas pertvarkius taip, kad jose mažiausias mokinių skaičius siektų 200, bendras testų rezultatas pakiltų 9 proc. Vaikai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
EBPO 2020 metų apžvalgoje sakoma, kad mokyklų dydžio ir testų rezultatų sąsaja stipriausia kaimo mokyklose, kur 10 proc. didesnė mokykla lemia 3 procentais geresnius testų rezultatus.
Ryškūs ir regioniniai lėšų, tenkančių vienam besimokančiajam, skirtumai. 2019 m. vienam mažųjų ir žiedinių savivaldybių bei valstybinių mokyklų bendrojo ugdymo mokiniui per metus teko daugiausia lėšų, miestų savivaldybių bendrojo ugdymo mokiniui – mažiausiai. Šiuos skirtumus dažniausiai lemia mokyklos vietovė, mokomoji kalba, specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių dalis.
Tačiau jei savivaldybėje mokyklų tinklas nėra sutvarkytas ir veikia mokyklos, turinčios labai mažai mokinių, vienam besimokančiajam tenka skirti didesnę lėšų sumą. Miestų savivaldybių vidurkis, kaip nurodoma ŠMSM pranešime, yra 2319 eurų vienam mokiniui, mažųjų savivaldybių vidurkis – 3041 euras vienam mokiniui.
Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitiko su LGBT vaiko mama Rasa Račiene. Šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Povilas Mačiulis teigė, kad susitikimo metu buvo aptarti iššūkiai, su kuriais šiuolaikiniame pasaulyje susiduria vaikai, nemažai kalbėta ir apie Partnerystės įstatymą.
Prezidento patarėjas taip pat patikino, kad prezidentas nuolatos bendrauja su LGBT bendruomenės atstovais, todėl yra įsigilinęs į šios bendruomenės problemas.
„Tai buvo labai jautrus pokalbis tarp dviejų tėvų apie vaikus, apie iššūkius, su kuriais susiduria vaikai šiuolaikiniame pasaulyje. Ir tikrai prezidentas girdi ir jaučia tą nerimą, kurį išsakė, išdėstė gerbiama mama. Prezidentas teigė, kad šiuo metu mes valstybėje turime labai daug susiskaldymo, susipriešinimo, pykčio, trūksta pagarbos vieni kitiems, trūksta pagarbos kitaminčiams, trūksta pagarbos žmonėms, kurie galbūt kitaip gyvena“, – po R. Račienės ir prezidento susitikimo teigė P. Mačiulis.
Vis dėlto prezidento patarėjas akcentavo, kad šią problemą išspręsti nėra taip paprasta.
„Turbūt ši problema, kaip ir kitos problemos, nėra sprendžiama tiktai įstatymais, tam reikia ir didelio visuomenės požiūrio pasikeitimo, supratimo ir tolerancijos. Situacija po truputį keičiasi Lietuvoje, bet visi mes norime, kad tas pokytis būtų didesnis“, – pažymėjo jis.
P. Mačiulis pabrėžė, kad prezidentas bendrauja su LGBT bendruomenės atstovais ir žino jos problemas.
„Prezidentas tikra pažįsta ne vieną porą, bendrauja ir žino šių žmonių problemas. Tai turbūt kažkokio atskiro susitikimo tam tiesiog nereikia. Tas bendravimas vyksta nuolatos“, – patikino jis.
Pasak šalies vadovo patarėjo, susitikimo metu nemažai kalbėta ir apie Partnerystės įstatymą.
„Kokia forma jis galėtų būti, ar Civilinio kodekso keliu, ar atskiru įstatymu, čia yra turbūt tik detalės, kurios užgožtų pačią esmę, bet prezidentas nuoširdžiai laikosi pozicijos, jog bendro gyvenimo sureguliavimas turi būti įgyvendintas Lietuvoje“ , – sakė P. Mačiulis.
Pavasario sesijoje Seimas pateikimo stadijoje atmetė ir grąžino tobulinti daugybę emocijų visuomenėje keliantį lyčiai neutralios Partnerystės įstatymo projektą. Vis dėlto, kaip vasarą sakė prezidentas G. Nausėda, jis dar pateikimo stadijoje atmesto projekto nebūtų pasirašęs, mat įstatymo projekte partnerystė buvo prilyginta santuokai.
ELTA primena, kad LGBT vaiko mama R. Račienė trečiadienį išplatino viešą kreipimąsi į prezidentą Gitaną Nausėdą su siekiu pakeisti šalies vadovo poziciją LGBT bendruomenės atžvilgiu. Moteris kreipimesi teigė stovėsianti S. Daukanto aikštėje prie Prezidentūros iki tol, kol prezidentas savo darbotvarkėje ras laiko susitikimui. Kiek vėliau moteris pranešė prezidento kvietimą susitikti gavusi.
Šeštadienį prie Prezidentūros susirinko būrys žmonių, nusprendusių pareikšti palaikymą LGBT bendruomenei ir R. Račienei.
Borisas Džonsonas (Johnsonas). EPA-ELTA nuotr.
Britų premjero Boriso Johnsono asmeninis gyvenimas daug metų yra nuolatinis spėliojimų šaltinis. Pirmiausiai klausimas, kiek vaikų turi vyriausybės vadovas, iki šiol nebuvo aiškiai atsakytas – iki dabar. 57-erių politikas interviu JAV stočiai NBC pirmą kartą atskleidė esąs šešių vaikų tėvas.
„Taip“, – sakė B. Johnsonas, atsakydamas į atitinkamą klausimą. „Tai fantastiška, daug darbo, bet man tai patinka. Aš keičiu daug sauskelnių“, – kalbėjo premjeras.
Britų žiniasklaida pažymi, kad tai pirmas konkretus B. Johsnono pasisakymas šia tema. Žinoma, kad pirmojoje santuokoje jis vaikų neturėjo. Su antrąja žmona Marina Wheeler, su kuria buvo susituokęs 25 metus, jis užaugino keturis dabar jau suaugusius vaikus. Vyriausioji B. Johnsono duktė yra tik penkeriais metais jaunesnė už dabartinę jo žmoną Carrie, kurią jis gegužės pabaigoje slapta vedė Vestminsterio katedroje.
Su Carrie premjeras augina 2020 metų balandžio pabaigoje gimusį Wilfredą. Be to, B. Johnsonas turi dar šeštą vaiką – dukterį. Ji, anot pranešimų, yra nesantuokinis vaikas, pasaulio šviesą išvydęs 2009-aisiais. Kalbama, kad B. Johnsonas, kai dar buvo susituokęs su Marina, turėjo keletą romanų, tarp jų – su žurnaliste.
Tačiau jau netrukus premjero šeiminė situacija vėl keisis: jo žmona Carrie po metų pradžioje patirto persileidimo vėl laukiasi kūdikio. Mažylis turėtų gimti apie Kalėdas. Tai bus jau septintoji B. Johnsono atžala.
Prabėgusios savaitės Penktadienis buvo pirmoji diena, kai šalyje dėl koronaviruso epidemijos pavojaus nebevyko užsiėmimai bendrojo lavinimo mokyklose. Jeigu net nieko nebūtum girdėjęs, staiga prabudęs iš kelių mėnesių letargo miego, apie naująjį užkratą, vis tiek buvo galima spėti, kad šalyje prasidėjo kažkokie radikalūs pasikeitimai, vedantys nežinia kur.
Į akis visų pirma krito tai, kad aplink parduotuves mikrorajone ir parko prieigose didėja, bematant auga paauglių susiėjimai, iškrikusios jų virtinės sklaidosi šaligatviais, tarsi anie jau būtų išsiruošę į kelionę, bet nežinotų kur eiti be juos prižiūrinčių pedagogų (gr. paidagogos – vergas, vedantis šeimininko vaikus į mokyklą ir parvedantis tiesiausiu keliu atgal).
Aplink tvyrojo keistoko pagyvėjimo nuotaikos su isteriško paūmėjimo atvejais, kai vienas ar kitas pradeda šūkauti kaip indėnas, išėjęs į karo taką, kažkas iš jų springdamas kvatoja, kiti juokiasi iš užspringusio, negalėdami sustoti, tarsi visi čia būtų prisiriję linksminančiųjų dujų.
Neskubu spręsti, ar toks ūmus nuotaikos pagyvėjimas yra egzistencinis dar nelabai aiškaus pavojaus pasitikimo su jaunatviškos egzaltacijos prasiveržimais indikatorius, ar šitai yra paauglių, pirmą kartą taip akivaizdžiai atiduotų į savo pačių rankas, natūralaus fiziologinio, taigi dėsningo pagal gamtos ritmiką džiaugsmo išplitimas, įgyjantis masinį, gatves užplūdusį pavidalą?
Vaikų žaidimų aikštelė. Slaptai.lt nuotr.
Jeigu kažkas niekinančiai sakytų, kad šiame, iš natūros nupieštame vaizdelyje prasikiša atgrasaus nebrendilų elgesio kompleksai, aš be išlygų nesutikčiau su tokiu kategorišku teiginiu, atsakydamas, jog toks yra ir tikriausiai turėtų pagal idėją būti mūsų atžalynas, kuris dabar pasimatė visu gražumu, tarsi staiga būtų išguitas į gatvę iš kažkokio pogrindžio. Viso populiacijos atsinaujinimo mechanizmo su prieauglio dinamika mes anksčiau nematėme taip akivaizdžiai, kaip galėjome išvysti jau savaitgalį, dėl tos paprasčiausios priežasties, kad moksleiviško amžiaus Lietuvos piliečiai anksčiau dienomis būdavo užrakinami mokyklose, vakarais savo tėvų – spaudžiami į kampą ruošti namų darbaus, o dabar jie iškart ir su akį rėžiančiu masyvumu pasimatė dar ir kitu savo rakursu, t. y. kaip palaida bala prie neparadinės parduotuvių sienos ir parkų prieigose.
Eidamas apsipirkti mačiau kaip prie parduotuvės nugarinės sienos tarsi į mitingą rinkosi paauglių kolonos, vaikinukai ir mergaitės, susimetę grupelėmis, gėrė iš butelių alų (įsigytą, regis, su benamių arba begėdžių suaugusiųjų pagalba), spygavo, keikėsi, spjaudėsi. Nemoralizuosiu dėl jaunųjų šalies piliečių nepagarbaus aplinkinių žmonių atžvilgiu elgesio, tikriausiai kažkada pats toks buvau, neatsimenu. Tačiau drauge klausiu savęs ir įgaliotų bei įpareigotų valdininkų, ekstremaliosios padėties prievaizdų – kur mes padėsime tą prasiveržusį tarsi pavasarinis ledonešis paauglių užplūdimo mikrorajono užkulisiais tvaną, kur užrakinsime, uždarysime dirbtinių užtvarų nemėgstančią ir linkusią burtis, ypač palaikyti bendravimą didžiųjų iššūkių kontekste mūsų jaunuomenę?
Vaikai ant ledo lyčių. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Nesu toks tikras kaip valdininkai, kad užsiėmimų nutraukimas bendrojo lavinimo mokyklose yra būtinoji kovos prieš koronaviruso paplitimą priemonė. Šiandien, paplūdę miesto gatvėse, atlaisvinti nuo pamokų jaunosios kartos bendrapiliečiai turės galimybę išplatinti užkratą daug sėkmingiau nei tuo atveju, kai jie būtų uždaromi mokyklų rezervatuose drauge su juos prižiūrinčiais mokytojais, – dabar kalbu net ne tiek apie tą virusą, kuris persiduoda oro-lašeliniu būdu ir nuo užkrėstų paviršių, kiek apie egzaltacijos virusą, egzistencinį maro nuotaikų padauginimą ir dekadentiškas valios konvulsijas, atsirandančias matant besivalkiojančius ir neprižiūrimus tarsi benamiai šunys miesto paslėpsniuose paauglius.
Ar gali atsitikti taip, kad mūsų valdžia imsis pačių griežčiausių priemonių ir, tarkime, pradės gaudyti į krūvą besirenkančius paauglius tinklais, kaip darė komunistinės Kinijos pareigūnai? Žinia, tokia pagunda yra, galima drąsiai spėti, kad naujos generacijos valdžiai, viską mėgstančiai drausti ir smulkmeniškai reguliuoti, iš tiesų niežti nagai. Jeigu viskas pakryptų tokia linkme, toliau, būnant nuosekliems, sektų būtinybė visą valdžią sutelkti vienintelio Verygos rankose, įteikiant jam diktatoriaus įgaliojimus ir suteikiant vyriausiojo žvejo titulą, koronaviruso išplitimo metu užmirštant, kad teisėtai sielų Žveju galėjo vadintis tik Kristus, o Žvejo žiedą teisėtai dėvi tik Popiežius, Dievo vietininkas žemėje.
Sirijoje nuo pilietinio karo pradžios gimė mažiausiai 4,8 mln. vaikų. Karo metais 9 000 vaikų žuvo arba buvo sužaloti, skelbia Jungtinių Tautų Vaikų fondas (UNICEF).
UNICEF teigimu, nuo konflikto pradžios 2011 metų kovo 15 d. dar milijonas sirų vaikų gimė jau kaip pabėgėliai kaimyninėse šalyse.
„Karui įžengiant į 10-ius metus, milijonai vaikų žengia į antrąją savo gyvenimo dešimtį apsupti karo, smurto, mirties ir perkėlimo“, – sakė UNICEF vykdomoji direktorė Henrietta Fore.
UNICEF, remdamasi patikrintais duomenimis nuo 2014 metų, kai buvo pradėtas oficialus stebėjimas, nurodo, kad žuvo 5 427 vaikai ir dar 3 639 buvo sužeisti. Tuo pačiu laikotarpiu beveik 5 000 vaikų buvo užverbuoti kovoti, atakuota beveik 1 000 švietimo ir medicinos įstaigų.
Dėl karo dar daugiau kaip 2,8 mln. vaikų nelanko mokyklos pačioje Sirijoje ir kaimyninėse šalyse. UNICEF teigimu, dvi iš penkių mokyklų negali būti naudojamos, nes yra sugadintos ir sugriautos, jose glaudžiasi perkeltos šeimos arba jos yra naudojamos kariniais tikslais.
Česlovas Iškauskas, teksto autorius. Slaptai.lt nuotrauka
Perskaičiau Jūratės Laučiūtės nuotaikingą rašinį Slaptai.lt (https://slaptai.lt/jurate-lauciute-svajones-norai-igeidziai/), veidaknygės paskyroje truputį pasiginčijau, kas yra pozityvas ir negatyvas, ir nutariau, kad Pelenų dieną (o saulė pavasariškai šviečia, maloniai nugarą šildo ir D vitaminą siunčia) verta ne pelenais galvą barstyti, o pamąstyti apie Šviesą, o ne apie purvą ir tamsą.
Ar kartą per metus mes vieną dieną skiriame ne ėdimo, persivalgymo pertraukai, o dvasiniam pasninkui? Taip taip, negalvojame apie koronavirusą, Karbauskio išdaigas, Rusijos klastą, politikų šėliones, medžiotojų nužudytą stumbrę, o apie tai, kas, jūsų nuomone, gražu. Žinoma, kiekvienas grožį supranta kitaip.
Pavyzdžiui, Pelenų dienos rytą netikėtai skaisčiai nušvinta saulė. Žengiu ryškiai apšviestu Gedimino prospektu ir nesinori lįsti į kokią kavinę, į tamsą, į žmonių marmalynę. Vis tik knygyne paimu į rankas Mariaus Luckos knygelę „Jaunystė“. Gruodį šis jaunuolis (jam apie 26-ri) prisipažino, kad tai jo slapyvardis: „luck“ reiškia „laimingas“. Neseniai jis sukėlė skandalą Knygų mugėje, kažkaip įžeidęs tokius pramogų pasaulio ir žiniasklaidos mamutus kaip A. Tapiną, I. ir A. Valinskus.
Tai va, jis apkeliavo kone visą pasaulį, o pradžia buvo – Indija. Mat, vieną kartą kompiuterio pelės žymeklis jį užvedė ant Indijos miesto Lucknow, kurį galima versti „laimė dabar“. Dar jis perskaitė Jacko Kerouaco „Kelyje“, ir jaunuolis pasileido į kelionę…
Aš nemėgstu tokių knygų: joje begalė keiksmažodžių, nenorminių, verstinių kalbos draiskalų, kurie rodo, arba koks autorius „krūtas“, arba koks nerūpestingai laisvas. Jis savo knygą skiria gimtajai Antazavei, bet kaimą nuolat lygina tai su Deliu, tai su Bogota, tai su Vilniumi. Bet, kita vertus, M. Lucka yra šviesiai paviršutiniškas, nepažabotas kasdienės įtampos, toks lengvas ir suprantamas, kad net patiki, jog jam: „lengva pakalbinti nepažįstamus gatvėje ir paklausti, kaip jie gyvena, – sulaukus malonaus atsako diena iš karto pasidaro šviesesnė“ (iš interviu žurnale „Žmonės“, 2019 12 15).
Parduotuvės vitrina. Slaptai.lt nuotr.
Sakykite, ar jums nesunku gatvėje pakalbinti žmogų, prieiti prie pavargusio ir paklausti, kuo gali padėti, pamojuoti gražiai moteriai, nusišypsoti vaikui, pakelti bjaurią šiukšlę?
Ne? Puiku. O jeigu to nedarote, toliau šio rašinio galite neskaityti.
Iš tiesų, šiais laikais būti pozityvistu ir svajoti nėra madinga. J. Laučiūtei pagrįstai širdį skauda, kad jaunimas vengia svajoti apie savo ateitį, specialybę, tolesnį gyvenimą. Atvirkščiai: anava, belaukdamas savo anūkų viename karatė būrelyje užsuku į mažytę Maximos kavinukę, kurioje nuolat dar su mokyklinėmis kuprinėmis ir telefonais rankose sėdinėja keletas paaugliukių. Girdžiu tik laikinimus, postinimus, užbaninimus, kikenimus iš kavalierių ir – jokios rimtesnės šnekos, ginčo, diskusijos… Ar moka, ar išmokytos, ar tėvų įskiepytos šios gražios auskaruotos mergaitės mąstyti, svajoti, vertinti, planuoti rytdieną? Nors naiviai, paviršutiniškai, skurdžiomis sąvokomis? Kartą šioms kėdėse išsidriuokusioms gražuolėms pasakiau švelnią pastabą, jos nužvelgė mane kaip į sukriošusį diedą ir nusižvengė…
Meilės alėja. Slaptai.lt foto
Oi, ne, aš nepritariu kolegės minčiai, kad tokio jaunimo dauguma. Būtent dauguma jaunų žmonių su savo įpročiais, potraukiais, instinktyviais norais ir troškimais praeina pro mus gatve, sėdi kavinėse, rengia mitingus, mokosi ir keliauja po pasaulį. Tik mes pozityvo nepastebime, jis ne toks akį ir ausį rėžiantis, kaip negatyvas.
Kita vertus, ar mes iš kitokio molio drėbti? Ar mus užauginę tėvai ir seneliai specialius gerumo kursus praėję? O ir šiandien – ar dažnai pasidžiaugiame saulėtu rytu, gražiu poelgiu, doru paprasto kaimyno gyvenimu, galų gale – savo Lietuva?
Saulius Skvernelis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Jau antrąsyk premjeras Saulius Skvernelis demonstruoja nepagarbą valstybei, jos pirmajam asmeniui ir valstybės institucijoms. Savo, kaip kandidato į šalies prezidentus, kalboje pareiškęs, jog Prezidentūroje turėtų krykštauti vaikai, jis aiškiai leido suprasti, kad šalį valdo šeimos neturinti prezidentė. Ir galbūt ir ateityje valdys žmogus, dar neturintis šeimos…
Šitoks
akibrokštas yra pats tikriausias seksizmas, pareiškė viena moterų teisių gynimo
atstovė. Gaila, tuo viskas ir pasibaigė, nors, regis, turėjo būti daug
audringesnė reakcija; nors ir netiesiogiai, tačiau labai jau nedviprasmiškai
premjeras ir kandidatas į prezidentus taikė į galbūt vieną iš skaudžiausių –
vaikų neturinčių, o galbūt ir negalinčių turėti – žmogaus vietų.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Vakar
Svernelis žengė dar toliau.
Prezidentei Daliai Grybauskaitei pareiškus, jog Irmos Gudžiūnaitės kandidatūra į aplinkos ministro postą netinka todėl, kad jai trūksta kompetencijos, premjeras vėl pratrūko: „Su šia prezidente suderinti naujo ministro kandidatūros bus neįmanoma. Gudžiūnaitės kandidatūra su šalies vadove buvo suderinta iš anksto (pabraukta aut.) – todėl ir pateikta. Maža to, prezidentė kandidatei po pokalbio sakė, kad sprendimas bus teigiamas, todėl šiandienos pareiškimas iš tikrųjų stebina“, – savo „Facebook“ paskyroje, matyt, pasekęs D. Trampo pavyzdžiu, parašė Saulius Skvernelis.
Norėtųsi premjero paklausti, ar jam, kadais
studijuojant policinius mokslus, buvo dėstoma logika? Galbūt kandidatūrą, o
tiksliau – susitikimą su kandidate ir buvo galima (o ir reikėjo!) suderinti iš
anksto, tačiau ar tai jau reiškia, kad prezidentė, kandidatės dar nemačius,
būtinai turėjo ją patvirtinti, kai pamatė ir išgirdo?… Juolab, kad
pretendentė į ministrus, atsakinėdama į žurnalistų pateiktus klausimus, net
nesugebėjo ištarti tikslaus ministerijos, kuriai ji norėjo vadovauti,
pavadinimo.
Aplinkos ministerija yra viena iš sudėtingiausių
ministerijų, į kurios valdymą patenka daug valstybei labai svarbių sričių; patirties
neturinčiam tuose tyruose – misija neįmanoma.
Premjeras kategorišku tonu pareiškė, kad aplinkos
ministro pareigas toliau laikinai eis energetikos ministras ir daugiau kandidatų
į šią poziciją jis neieškos. „Žinodamas, kiek užtruko derinimas ir koks
prezidentės požiūris, darau išvadą, jog bus atmesta bet kuri kita mano teikiama
kandidatūra. Tai reiškia, kad su šia prezidente suderinti naujo ministro
kandidatūros bus neįmanoma.
R.
Karbauskis rėžė dar stipriau: „Tyčiotis neleisime“.
Įdomu tik, kas ir iš ko čia tyčiojasi.
Taigi, regis, iki naujos vyriausybės suformavimo
išrinkus naująjį prezidentą, o tai įvyks maždaug po pusmečio, aplinkos
ministerija liks be vadovo.
Susidaro įspūdis, jog premjeras jaučiasi taip,
tarsi tvarkytųsi ne valstybėje, o savo nuosavame darže.
Gal, užuot sėdėjus V. Kudirkos aikštėje ir dairantis į S. Daukanto aikštę, reikėtų vis dėlto apsispręsti?
Pradėsiu nuo to, kas šįkart buvo geriau nei praeitą kartą. Štai dabartinis Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis nepavadino streikuojančių mokytojų Kremliaus statytiniais, ką lengva ranka daugmaž darė ankstesnės vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius, susidūręs su mokytojų keliamais reikalavimais ir gąsdinimais streiku.
Sakykite, ką norite, bet tai didžiulės pažangos rodiklis, rodantis nueitą kelią. Jau vien dėl to negalėčiau dabartinio premjero pavadinti menkysta, nors su didžiausiu apgailestavimu ir liūdesiu turiu pripažinti ir tai, kad jo vadovaujamos vyriausybės pralaimėjimas, regis, yra užprogramuotas, neatšaukiamas.
S. Skverneliui kartas nuo karto prikišamas pomėgis laidyti labai savito tipo, artimo juodajam humorui, juokelius, vadinamus skvernelizmais, tačiau, kaip atrodo, nepalyginamai didesnį pavojų gali užtraukti visai neturintis humoro jausmo premjeras, linkstantis atlyginimo pakėlimo reikalaujančius mokytojus pavadinti vos ne liaudies (ar tautos) priešais. Žiūri toks premjeras kiaulėno akimis iš TV ekrano ir bando išstenėti kažkokias užuominas apie parsidavusius priešui Lietuvos mokytojus, ar prisimenate?.. Jau geriau bet kokios spalvos humoras nei šitoks sąmonės invalidumas.
Ta proga pabandykime pateikti ir nuorodos „menkysta“ apibrėžimą. Menkysta – tai žmogus, kuris savo sėdynės šildymo valdžios krėsle reikalus prilygina svarbiausiems valstybės interesams, o iškilusius pavojus krėslui – kasimuisi po valstybės pamatais.
Net jeigu dėkingumą už tai, ko dabartinis premjeras nepasakė, palikčiau nuošalyje, net ir tokiu atveju didžiausiu šiandienos blogiu nelaikyčiau tos per ilgus tarnybos metus įgytos žmogaus bendravimo manieros, kurią dabar sąlyginai pavadinkime policininko storžieviškumu, „kieto faro“ demonstracine stilistika.
Cenzūra
Pernelyg didelis manieringumas, nesuvaldytas mergiškas jausmingumas, verksmingumas, juolab pseudoteisuolio pozos viešojoje erdvėje erzina dar labiau. Žinia, dabar S. Skvernelis apsistatė žmonėmis, kuriuos pažįsta iš darbo policijoje laikų. Kaip atrodo, bėda vis dėlto ne ta, kad premjeras renkasi žmones, kuriais pasitiki, su kuriais, kaip sakoma, yra suvalgęs pūdą druskos. Didžiausia bėda, vedanti į neišvengiamą pralaimėjimą, regis, yra tai, kad tiems „kietiems farams“ labiausiai už viską trūksta humanitarinės refleksijos.
Žinoma, jie patys tokio trūkumo jokiu būdu nejaučia, nes tokio trūkumo suvokimui yra reikalinga bent užuomazginė refleksija, kurios čia nerasime nė su žiburiu. Galima pabandyti įsivaizduoti, kad humanitarijos dėmenį jie savo aplinkoje geriausiu atveju supranta kaip filologinį išsilavinimą turinčių mergužėlių lakstymą su segtuvais, tačiau nuogo užpakalio delnu nepridengsi, yla visados išlenda iš maišo, tarkime, tipiškas tokios liūdnos padėties pavyzdys yra tas atvejis, kai vaiko paėmimo iš šeimos bylą kuruojanti miesto prokurorė spaudos konferencijoje tvirtina, kad ji jokiu būdu negali išviešinti ikiteisminio tyrimo duomenų, tačiau neva ta pačia proga privalo pasakyti ir tai, kad įtariamajai motinai poligrafo tyrimo duomenys buvo nepalankūs (sic).
Vaikams skirti žaidimai. Slaptai.lt nuotr.
Situacija įdomi dar ir dėl to, kad teisės mokslus baigusių specialistų netinka vadinti technokratais, o, kita vertus, nuo humanitarijos sferos šios gildijos žmonės yra atsimūriję daug storesne siena nei, tarkime, mašinų gamybos inžinieriai arba metalo apdirbimo pramonės specialistai. Ar ne laikas mesti akmenį į universiteto daržą?.. Kyla įspūdis, kad Lietuvos universitetai, paruošdami teisininkus profesijos linkme, bendrojo išsilavinimo pagrindų jiems nesuteikia. Kad ir kaip žiūrėtume, teisininkas su barbaro siela gali užtraukti valstybės įvaizdžiui, o ir pačiai valstybei didesnį pavojų nei, tarkime, žmogaus iš liaudies pasibėdojimai dėl valstybinių institucijų nedėmesingumo arba, kitaip tariant, valdiško požiūrio į jam iškilusias problemas.
Protestuoja Lietuvos mokytojai. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Tačiau dabar įžengsime į didžiųjų paradoksų žemę. Jeigu būsime atidūs, tikrai nesunku bus pastebėti, kad iš tiesų ne S. Skvernelis, nežiūrint jo kelių nevykusių pajuokavimų, puoselėja policijos valstybės idealą, o greičiau tokia visiems gerai žinoma humanitarė, žurnalistikos guru kaip Rita Miliūtė savo kuriamoje laidoje, tendencingai formuluodama klausimus, bandžiusi jau įpiršti nuomonę, kad prieš neteisėtus miškų kirtimus ir vaikų grobimus iš šeimų kovoja nedidelė žmonių grupelė, visados tie patys pašlemėkai, matomai kurstomi iš rytų https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/234667/d-sakaliene-jauciuosi-kaip-kosmariskame-sapne.
Čia tik užsimenama, užvedama ant kelio, bet iš tiesų visuomeninio transliuotojo žiūrovui pačiam leidžiama susidaryti nuomonę dėl to – kokių priemonių turėtų griebtis valstybinės institucijos prieš tokius sukurstytus tautos priešus? Kas be ko, kiekvienas turi teisę turėti savo, net labiausiai nešvankią, nuomonę, tačiau vis tik apgailėtina, kad tokios paplavos liejasi iš visuomeninio transliuotojo ekrano. Švelniai tariant, nepadoru! Ritai Miliūtei savotiškai antrina ne mažiau garsi žurnalistė Indrė Makaraitytė, beveik atviru tekstu skelbianti, kad prieš vaikų teisių gynimo tarnybos savivaliavimą pasisakantys žmonės geriausiu atveju yra fiziologinės atliekos https://www.delfi.lt/news/ringas/lit/indre-makaraityte-kai-blaivus-protas-iseigineje-ateina-puidokas.d?id=79643931
Ilgą laiką maniau, kad Georgo Orwelio antiutopija „1984-ieji“ yra buvusių totalitarinių fašizmo ir bolševizmo režimų retrospekcija, savotiška literatūrinė stilizacija. Tačiau, regis, šis autorius žiūrėjo toli į priekį. „1984-ieji“ nieko nekalba nei apie socialinių klasių antagonizmą, nei apie rasinių prietarų patologiją. Čia prieš mūsų akis atsiveria kraštutinai išgryninta, be jokio žmogiškumo likučio valstybės idėja, atveriamas sterilaus valstybės savitiksliškumo paveikslas, parodoma, kokie stūmokliai galėtų palaikyti tokios valstybės mechanizmų funkcionavimą.
Dabar galėtume pridurti tik tai, kad valstybė, užsimojusi piliečiams pakeisti tėvą ir motiną, anksčiau ar vėliau neišvengiamai taptų visuotinais našlaičių namais arba totaliniu psichoneurologiniu pensionatu. Kaip atrodo, socialinė gerovės valstybė nebūtų jokia išimtis iš šios taisyklės.
Miško tankmėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Nuomonių gali būti įvairių, tačiau man, jau mačiusiam kaip tautiečiai, gindami miškus ir vaikus, šoka ant ambrazūrų, buvo beprotiškai gera gyventi Lietuvoje. Kaip yra sakoma, šiame pasaulyje tikrojo džiaugsmo nėra, tačiau dėkoju Viešpačiui bent už tai, kad gimiau lietuviu, tai – didelė kompensacija. Nežiūrint visų ašarų pakalnės nepriteklių, tai – nesunaikinamas turtas.
P.S.
Dėl teisybės reikia pastebėti ir tai, kad streikas streikui nelygu. Šįkart streikininkams pritrūko profesinio solidarumo, profsąjungos vadovams neįvertinus tos aplinkybės, kad naujoji etatinio apmokėjimo tvarka mokyklose be žymesnio ar menkesnio atlyginimų pakėlimo leidžia daug efektyviau apginti mažųjų mokyklų interesus, saugo provincijos mokyklas nuo prasidėjusio jų uždarinėjimo vajaus, įgalina pratęsti prasmingą mažosios mokyklos egzistenciją.
Tačiau profesinio solidarumo trūkumas jokiu būdu negali būti prilygintas tėvynės išdavystei.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos spaudos konferencija. Eltos nuotr.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė, komentuodama didelio atgarsio sulaukusį vaikų paėmimo atvejį Kaune, teigė, kad dėl vaikų paėmimo iš tėvo etikos bei neteisingo mamos blaivumo pranešimo atliekamas tyrimas, kad tokių klaidų nepasikartotų.
„Įtemptas rytas, suprantame atsakomybę tiek už visą reformą, tiek už specialistų kompetencijas ir atliktą darbą Kauno atveju“, – sakė ji.
Pati reforma, viceministrės nuomone, teisinga ir reikalinga. „Bet neneigsiu, kad gali pasitaikyti dviprasmiškų situacijų, kokiu laikau Kauno atvejį“, – sakė V. Augienė.
Pasak jos, naujas vaiko teisių pagrindų įstatymas numatė tam tikras taisykles. Viena iš jų – susitarimas nebesmurtauti. Kur yra taisyklės, yra galimybė atsirasti subjektyviam jų traktavimui.
VVTAĮT vadovė Alina Jakavonienė pabrėžė, kad vaikai iš kauniečių šeimos buvo paimti ne dėl pliaukštelėjimo.
„Tarnyba susirūpinusi dėl Kauno vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos pasisakymų apie mamos neblaivumą. Viešai atsiprašėme šeimos už paskleistą neteisingą žinią. Vedėja pati atsiprašė šeimos už tai“, – sakė A. Jakavonienė.
Rugsėjo 29 dieną prasidėjusią istoriją, kuri baigėsi dviejų vaikų paėmimu, kauniečiai Gintaras ir Eglė Kručinskai paviešino socialiniuose tinkluose, primena ELTA.
Dvejų ir trejų metukų vaikų kauniečiai neteko po to, kai Eglė su jais išėjo pasivaikščioti Panemunės šile Kaune. Pasak mamos, dvimetis sūnus pasileido bėgti miško takeliu į dviračių taką ir dingo iš akiračio.
Kviesdama sūnų sugrįžti, bėgdama ir už rankos laikydama trimetę dukrą, bandžiau jį pasivyti. Matydama, kad nepavysiu, palikau dukrą ir puoliau vytis sūnaus. Pasivijusi pliaukštelėjau porą kartų per kombinezoną, bet vaikas nesuprato, juokėsi ir vėl norėjo bėgti. Sudaviau per rankytę, kad vaikas sureaguotų. Vedant jis toliau priešinosi ir ketino vėl pabėgti, tad vėl sudaviau ranka porą kartų per kombinezoną. Tuomet netoli nuo įvykio vietos su žmona ir vaikais buvęs nepažįstamas vyras pradėjo šaukti: „Kodėl muši vaiką?!“ Pribėgęs prie manęs, jis ėmė filmuoti ir šaukti: „Ką darai?“ Išsigandusi tokio riksmo ir agresijos, saugodama vaikus (nes jie labai išsigando to šauksmo ir telefono kišimo prie nugaros), kartu su jais sprukau nuo to vyro. Konflikto metu aš jam pasakiau: „Atstok, beproti, iškviesiu policiją“, – dalijosi Eglė.
Norėdama pasprukti nuo persekiojančio praeivio, ji sparčiu žingsniu pasuko į miško tankmę vingiuojančiu takeliu, žmonių aplinkui nebuvo.
„Išjungęs telefoną, tas vyras man pagrasino: „Dabar aš tave primušiu“. Išsigandusi skambinau vyrui, kviesdama jį į pagalbą. Bėgdama mišku pasiklydau. Tas žmogus mane persekiojo. Mano vyras, sutikęs tą žmogų, vėliau klausė, kodėl persekioja jo žmoną, ir vyriškai, be smurto, pasikalbėjo“, – pasakojo vaikų netekusi mama.
Išėję į kelią, sutuoktiniai pamatė policijos ekipažą. Pareigūnai įsodino mamą į policijos automobilį. Norėjo apklausti, nufotografuoti ir vaikus, tačiau pora to padaryti neleido. Policijos automobilis lėtai sekė paskui einantį vyrą su vaikais.
Prie namų atvažiavo kitas ekipažas su vilkšuniu, į kurį buvo įsodinta mama. Pasak moters, šuo labai lojo ir tai labai ją gąsdino.
Nei vyrui, nei jai nebuvo pranešta, kur važiuojama. Izoliatoriuje moteriai atliko kratą, paėmė telefoną, tikrino girtumą alkotesteriu.
„Vakare, atlikus apžiūrą (pirštų atspaudų nuėmimas, DNR tyrimas, fotografavimas), jaučiausi labai alkana ir silpna. Kai paprašiau pareigūno maisto, buvo pasakyta, kad valgyti gausiu tik ryte. Tą patį vakarą, kai vyras paskambino ir pasiteiravo, ar žmona bus pamaitinta ir ar ja bus pasirūpinta, buvo atsakyta: „Taip, ja pasirūpinta.“ Naktį praleidau vienoje kameroje su girta moteriške. Ryte pažadino ir liepė eiti į koridorių – neleido net apsirengti. Pareigūnas garsiai šaukdamas liepė nusisukti veidu į sieną ir šaukiant vardą atsiliepti. Per naktį man pakilo kraujo spaudimas, pasijutau blogai. Ryte, pamatavus spaudimą, jis buvo 170/110. Tik tuomet buvo suteikta medicininė pagalba“, – dalijosi sveikatos problemų turinti kaunietė.
Vaikų teisių atstovai jos vyrui pranešė, kad žmona bus laikoma už grotų iki 48 valandų.
Savo istorija pasidalijo ir jis. Pasak Gintaro, jį su vaikais grįžtantį iš Panemunės šilo prie namų pasitiko policijos pareigūnai. Apklausę apie įvykį šile, surašė protokolą.
„Siūlė vaiką vežti, kad būtų atlikta teismo ekspertizė. Kadangi berniukas labai bijo gydytojų, o tuo metu jis dar ir miegojo, nenorėjau, kad jis patirtų dar didesnį stresą, juk ir taip didelį stresą jau buvo patyręs, tad tuo metu atsisakiau vežti ekspertizei. Man pasakė, kad vaikas bet kuriuo atveju bus vežamas – arba su manimi, arba su vaiko teisių apsaugos skyriaus pareigūnais. Atvažiavus VTAS pareigūnams, iš karto pajutau išankstinį priešišką nusistatymą. Šįkart buvo pasiūlyta jau abu vaikus vežti atlikti ekspertizę. Man atsisakius tuo momentu tai daryti, buvo paaiškinta, kad vis tiek juos išveš. Žmona iš policijos ekipažo paskambino mūsų šeimos draugei ir paprašė pagalbos – ji skubiai atvyko į mūsų namus. VTAS pareigūnas gana priešiškai sutiko ir mūsų šeimos draugę. Man vis dėlto teko sutikti važiuoti atlikti sūnui ekspertizę, o dukrytė buvo palikta su šeimos drauge. Žmona tuo metu jau buvo sulaikyta policijos“, – teigė Gintaras.
Nuvažiavus į Kauno klinikas, jam buvo pasiūlyta pasirašyti sutikimo atlikti medicininę apžiūrą lapą. Pasirašyti vyras nesutiko. Atsakomybę už tai prisiėmė VTAS pareigūnai. Patikros metu medikai paprašė Gintarą vaiką nurengti nuogai. Berniukas jų neprisileido, mušė per rankas ir iš baimės mykė.
„Nesusitvarkydamas su vaiku gydytojas pasakė, kad nenori būti esesininkas, ir liepė man laikyti vaiko rankas. Aš atsisakiau, įvardindamas tai, kaip smurtą prieš vaiką. Tuomet buvo iškviesta dar viena gydytoja, ji pareiškė: „Arba tėvas laiko vaiko rankas, arba bus išvestas iš kabineto, ir jie susitvarkys patys.“ Gydytoja įdėjo sūnaus rankas į mano rankas. Taip aš buvau priverstas laikyti vaiką, nes nenorėjau palikto jo vieno. Jaučiausi labai pažemintas. Jokių smurto žymių ant sūnaus kūno nebuvo rasta. Tuomet aš paklausiau: „Ką radote, kad šitaip reikėjo elgtis su vaiku?“ Į tai VTAS psichologas atsakė paminėdamas atvejį, kai tėvas vaikui šokinėjo ant galvos“, – pasakojo kaunietis.
Pareigūnai jį informavo, kad reikės pildyti dokumentus aplinkos grėsmingumo lygiui nustatyti ir dėl suteiktos pagalbos. Gintaras atkreipė dėmesį, kad jokios pagalbos neprašė. Tada, vyro žodžiais, iš pareigūnų išgirdo: „Jei nepriimsi mūsų pagalbos, atimsime vaikus ir išvešime į „Pastogę“. Tu pats varai save į kampą.“
Pasak vyro, kėdutėje sūnus pradėjo muistytis, verkti, prašyti tėčio pagalbos. Norėdamas nuraminti verkiantį vaiką, paėmė jį ant rankų. Pareigūnai griežtai reikalavo sodinti vaiką atgal į kėdutę, nes kyla pavojus vaiko gyvybei.
„Aš bandžiau jį sodinti į kėdutę, bet jis nesidavė. Tuo metu man pačiam pasidarė labai bloga (vaikystėje turėjau problemų su širdimi ir streso metu man būna bloga), vaikas pradėjo rėkti, kad nori išlipti. Automobilis sustojo. Pareigūnai užrakino visas automobilio dureles. Man trūko oro, tad atidariau duris ir su vaiku išlipau iš mašinos. Tai vyko „Lidl“ parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje Žemuosiuose Šančiuose. Pareigūnai pradėjo garsiai šaukti, reikalaudami grįžti į automobilį. Pasakiau, kad man reikia įkvėpti gryno oro ir paprašiau palaukti. Pareigūnai, neatsižvelgė į mano prašymą ir paaiškinimą, vėl pareikalavo grįžti į mašiną. Tuomet aš, pasijutęs bejėgis ir užspaustas į kampą, pradėjau šauktis pagalbos ir su vaiku judėti prie kelio, prie pėsčiųjų perėjos, tikėdamasis žmonių pagalbos. Pareigūnai prieš mane su vaiku pradėjo naudoti smurtą. Vaikas pradėjo spiegti. Žmonės aplinkui pradėjo lipti iš automobilių, domėdamiesi, kas čia vyksta. Du vyrai liepė pareigūnams mane paleisti, o man nusiraminti, sakydami: „Ką jūs darote? Pažiūrėkite į vaiką, į jo akis…“ Viena moteris sakė, kad paliudys mačiusi, kaip pareigūnai naudojo jėgą. Ji užsirašė mano telefono numerį. Buvo iškviestas dar vienas policijos ekipažas, bet jis nespėjo atvažiuoti. Po šio įvykio pareigūnų elgesys pasikeitė – kai grįžome į namus, jie buvo paslaugūs ir geranoriški“, – liudijo Gintaras.
Pasak Kručinskų, jų teisės matyti vaikus apribotos, oficiali laikina globa buvo patikėta šeimos draugei Ritai Lukošienei, spalio 12 dieną sūnus su dukra perduoti į vaikų gerovės centrą „Pastogė“. Spalio 15 dieną vaikai perduoti laikinai globėjai.
Spalio 16 dieną įvyko posėdis dėl tolesnio šeimos likimo. Gintaro teigimu, specialistai įvardijo pastebėję pažangą, stengimąsi atgauti vaikus iš tėvo pusės, bet buvo nutarta, kad vaikų dar negalima grąžinti į šeimą dėl tėvų emocinės būklės, vaikų perduoti tėvui negalima, nes jis gyvena su žmona, o su mama vaikai negali matytis. Kliuvo ir tai, kad Gintaras, kaip teigta, neturi nuolatinio darbo, nors dirba su verslo liudijimu.
Pasak tėvo, vaikus specialistai verčia užregistruoti į darželį, nors jie to neplanavo daryti.
Posėdyje nutarta pratęsti vaikų laikymą „Pastogėje“ arba pas globėjus dar dviem mėnesiams. „Pastogė“ planuoja sudaryti susitikimo su vaikais grafiką.
Pirmadienį žiniasklaidai plačiai nušvietus Kručinskų istoriją, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nuo komentarų susilaikė paskelbdama, kad į visus klausimus atsakys antradienio rytą, spaudos konferencijoje.
Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre ketvirtadienį rengiamas demografijos forumas „Ar vėl tapsime 3 milijonų šalimi?“, kuriame bus pristatoma šalies demografijos strategija ir rengiamas veiksmų planas opiausioms Lietuvos demografinėms problemoms spręsti.
Taip pat žadama paviešinti naujausią migracijos priežasčių tyrimą.
Kaip skelbė ELTA, Seimui priėmus demografijos strategiją, parengtos konkrečios priemonės, kad tėvai lengviau galėtų derinti darbą ir šeimos pareigas, daug dėmesio skirta grįžtantiems iš emigracijos, kad būtų lengviau iš naujo integruotis Lietuvoje, išskirti vyresni žmonės, kurių gerovei strategijos priemonių plane skirta nemažai konkrečių priemonių.
ELTA primena, kad preliminarų Demografijos, migracijos ir integracijos 2018-2030 metų strategijos įgyvendinimo planą rengė valstybės institucijos ir nevyriausybinės organizacijos.
Savo idėjas piliečiai galėjo išreikšti balandžio-gegužės mėnesiais, viešojoje konsultacijoje užpildydami anketą E.pilietis portale. Jos rezultatai ir bus paskelbti Lietuvos demografijos forume „Ar vėl tapsime 3 milijonų šalimi?”
Forumas skirtas su visuomene aptarti situaciją bei dar kartą pakviesti diskusijų, po kurių bus atnaujinamas Vyriausybės parengtas priemonių planas Demografijos, migracijos ir integracijos strategijai įgyvendinti.
Prezidento Donaldo Trumpo migrantų šeimų atskyrimo politika rodo, kad JAV ir Europos „civilizacijos modelis“ skirtingas, antradienį sakė Prancūzijos vyriausybės atstovas.
„Nenoriu, kad tai, kas vyksta JAV, vyktų Europoje. Mūsų civilizacijos modelis kitoks, akivaizdu, kad mūsų vertybės nėra bendros“, – sakė atstovas Benjaminas Griveaux.
JAV prezidentas D. Trumpas sulaukia vis didesnio spaudimo dėl nelegaliai JAV sieną su Meksika kertančių migrantų šeimų išskyrimo.
D. Trumpas taip pat supykdė Europos lyderius pareikšdamas, kad nuo 2015 metų šimtus tūkstančių nuo karo ir vargo bėgančių žmonių įsileisdama Europa padarė „didelę klaidą“, ir teigė neleisiantis JAV tapti „migrantų stovykla“.
JAV vyriausybė penktadienį pranešė, kad, vykdant jos naująją „nulinės tolerancijos“ politiką, vien tik nuo balandžio 19 dienos iki gegužės 31-osios nuo tėvų arba globėjų buvo atskirti iš viso 1 995 vaikai.
Nuo gegužės pradžios, kai JAV generalinis prokuroras Jeffas Sessionsas paskelbė, kad visi nelegaliai JAV sieną su Meksika kertantys migrantai bus sulaikyti, atskirtų šeimų skaičius itin išaugo. Kadangi vaikai negali būti siunčiami į įstaigas, kur laikomi jų tėvai, šeimos yra atskiriamos.
Tokie Prancūzijos vyriausybės atstovo komentarai pasirodė prieš Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel susitikimą Berlyne, skirtą spręsti dėl bendro ES atsako į migrantų antplūdį.
Rusijos parlamentarė perspėja rusaites dėl intymių nuotykių su futbolo čempionato svečiais. EPA-ELTA nuotr.
Rusijos parlamento Šeimos komiteto pirmininkė įspėjo savo šalies pilietes dėl seksualinių nuotykių su turistais, atvykusiais į pasaulio futbolo čempionatą. Rusės neturėtų pastoti nuo užsienio svečių, jau nekalbant apie tai, jei jų odos spalva yra kitokia, trečiadienį radijo stočiai „Govorit Moskva“ sakė komunistų deputatė Tamara Pletneva.
Iš tokių santykių gimę vaikai augtų pas vienišas motinas, sakė ji.
„Tai vaikai, kurie dėl to kentės. Jei pasiseks, jų odos spalva bus tokia pat, kaip mamos. Jei priklausys kitai rasei, bus blogiau“, – aiškino politikė. Ji pabrėžė „nesanti nacionalistė“.
Interviu deputatei buvo priminta, kad prezidentas Vladimiras Putinas nori, kad gimstamumo procentas Rusijoje didėtų.
„Mes turėtume pradėti savo vaikus“, – atsakė ji. Keliaujančių pasaulio čempionato turistų pradėti vaikai esą „paprasčiausiai bus palikti savo mamoms“.
