Vašingtonas, kovo 14 d. (AFP-ELTA). Karinę bazę vakarų Ukrainoje nusiaubusios sparnuotosios raketos buvo paleistos iš Rusijos oro erdve skridusių orlaivių, pirmadienį sakė JAV gynybos pareigūnas, atkreipdamas dėmesį, kad neskraidymo zona nebūtų užkirtusi kelio šiai atakai.
Naktį į sekmadienį iš bombonešių, skrendančių virš Rusijos, į Javorivą buvo paleista „pora dešimčių“ sparnuotųjų raketų, per ataką žuvo 35 žmonės ir dar 134 buvo sužeisti.
Bazė įsikūrusi į vakarus nuo Lvivo, vos už 20 km nuo Ukrainos sienos su ES ir NATO nare Lenkija.
Ši ataka aiškiai parodė, kad vakarų Ukraina, kurios iki šiol, vasario 24 dieną įsiveržus Rusijos pajėgoms, beveik niekas nelietė, yra ypač pažeidžiama tolimojo nuotolio raketų.
Pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, sakė, kad šis smūgis buvo pavyzdys, kaip neskraidymo zona virš Ukrainos „neturėtų jokio poveikio“.
Kijevas ir kai kurių Ukrainą remiančių šalių gyventojai ragina virš šalies įvesti neskraidymo zoną, kad būtų užkirstas kelias atakoms iš oro.
Tačiau JAV ir NATO sąjungininkės teigia, kad, sukūrus neskraidymo zoną, JAV arba NATO turėtų numušti bet kurį ją pažeidusį Rusijos orlaivį, o tai galėtų išplėsti karą į didžiąją Europos dalį ir JAV.
Pentagonas teigia, kad Javorivo bazėje, kuri naudojama mokymams, amerikiečių nebuvo.
Smūgis nesutrikdė Vakarų ginkluotės ir amunicijos gabenimo Ukrainos pajėgoms, sakė pareigūnas ir pridūrė, kad viskas buvo pristatyta praėjusį savaitgalį.
Pareigūnas pabrėžė, kad Javorivo bazė nebuvo susijusi su ginklų gabenimu.
„Smūgiai Javorive tam įtakos neturės“, – sakė pareigūnas, turėdamas omenyje ginklų tiekimą.
Glaudūs ryšiai tarp Lietuvos ir Ukrainos tautų yra daugeliu jų gyvavimo aspektų tiek bendroje istorinėje praeityje, tiek šiuolaikiniame šalių gyvenime. Neabejotinai reikia pabrėžti, kad šių santykių esmė visada darė teigiamą poveikį kiekvienai tautai, padėjo išsaugoti jų tapatybę ir vertybes. XX amžiaus antrojo ir trečiojo dešimtmečio istorijos puslapis – vienas iš dar iki galo neištirtų.
Bet mokslininkų pateikti pagrindiniai tyrimai leidžia daryti išvadą, kad ir šiuo laikotarpiu abiejų tautų atstovus lydėjo ir jėgų suteikdavo ta pati dvasia – bendrystės ir kovos už kiekvienos tautos laisvę, savigarbos ir abipusės pagarbos dvasia, o svarūs jos vaisiai buvo valstybių ir tautų kūrimas – darbas, kuris net akimirkai nenustoja vykęs ir mūsų laikais.