Juozas Lukša – Daumantas. Prienų muziejus
Minint Okupacijos ir genocido dieną, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis ir seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė siūlo 2021 metus paskelbti Juozo Lukšos-Daumanto metais.
Parlamentarai pažymi, kad rezistentas J. Lukša-Daumantas buvo vienas ryškiausių kovotojų už Lietuvos laisvę, todėl būtina įvertinti jo nuopelnus ginant Lietuvos nepriklausomybę laisvės kovose, jo veiklą prasiveržus už Geležinės uždangos, besąlyginę ištikimybę Lietuvai, rezistencijai, kovų draugams ir partizano priesaikai.
„Prieš 80 metų, birželio 15 d., sovietų armija įžengė į Lietuvą. Čia prasidėjo juodasis mūsų valstybės laikas, kurį anksčiau vienaip ar kitaip išgyvendavo mūsų senelių, prosenelių kartos. Prieš 80 metų prasidėjo mūsų valstybės ir jos žmonių gyvenimų niokojimas, tai tęsė nacistinė okupacija, o galiausiai – penkiasdešimčiai metų įtvirtino Sovietų Sąjunga, – teigė Seimo nariai. – Partizaninis pasipriešinimas tapo kova už Lietuvos laisvę ir valstybingumą, kova prieš okupaciją. Tūkstančiai žmonių rėmė Lietuvos laisvės kovas, ši dvasia atvedė mus į Kovo 11-ąją. Lietuvos laisvės kovos sąjūdis ir 1949 m. Deklaracija užakcentavo principus, kuriais vadovavosi Lietuvos partizanai ir ko jie siekė – laisvos nuo okupantų, demokratiniais pagrindais sutvarkytos, socialiai jautrios, žmogaus teises ir orumą gerbiančios Lietuvos.“ 1950-aisiais į Lietuvą permesta pirmoji desantininkų grupė. Centre – legendinis partizanas Juozas Lukša.
Anot R. Morkūnaitės-Mikulėnienės, partizanas Juozas Lukša-Daumantas buvo vienas ryškiausių Lietuvos laisvės kovotojų, nesitaikstęs su okupantais, iš kurios pusės jie bebūtų, todėl deramas jo nuopelnų pagerbimas – būtinas.
„Šis partizanas ne tik ryškiai veikė Lietuvoje, bet sugebėjo du kartus prasiveržti pro Geležinę uždangą, užmegzti ryšius su Vakarų žvalgybomis, perduoti žinias į laisvąjį pasaulį iš okupuotos Lietuvos. Jis buvo vienas ryškiausių laisvės kovotojų lyderių, vykdęs unikalias užduotis. Nors partizanai tokios oficialios struktūros neturėjo, tačiau jį galima vadinti specialiųjų pajėgų kariu, kuris savo šeimos ir asmeninės laisvės neįsivaizdavo be savo šalies laisvės. Šiam tikslui jis paaukojo viską, suprasdamas ir nujausdamas, kad kiekvienas jo veiksmas jam gali būti paskutinis. Po išdavystės 1951 m. buvo nužudytas Kauno rajono apylinkėse, jo palaikai vis dar nėra rasti“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Nutarimo projektą dėl Juozo Lukšos-Daumanto metų įregistravę parlamentarai siūlo Vyriausybei iki šių metų spalio 1 d. parengti Juozo Lukšos-Daumanto metų minėjimo programą ir numatyti lėšų 2021 m. biudžete jos įgyvendinimui.
Pasak Latvijos ir NATO oficialių asmenų, Latvijos žvalgybos tarnybos tiria atvejį, kai buvo sutrikęs mobiliojo ryšio darbas Latvijos vakaruose ir 16-a valandų išjungta ekstra tarnybų „karštoji linija“. Taip rašo žurnalistas Michaelis Birnbaumas laikraštyje „The Washington Post”.
Telefoninių incidentų „laikas sutapo su neseniai vykusiomis Rusijos karinėmis pratybomis, kurios galingai demonstravo Kremliaus gebėjimą kariauti šiuolaikiškame lygmenyje“, – sakoma straipsnyje.
Jeigu pasitvirtins, kad elektronikos darbo trukdžius sukėlė dirbtinos atakos, tai bus įrodymas, kad Rusija gali pažeisti civilinio ryšio darbą per atstumą. „Toks instrumentas galėtų smarkiai apriboti Vakarų valdžių gebėjimą karo atveju organizuoti nedelstiną atsakymą civilinės gynybos sferoje“, – sakoma straipsnyje.
„Pasak Latvijos URM vadovo Edgaro Rinkevičiaus, Latvijos valdžia nemano, kad jų šalis buvo tiesioginis taikinys per minimą incidentą, kai mobilusis ryšys Kuršių žemėje buvo sutrukdytas 7-ias valandas. Jis sakė, kad Latvija gal atsidūrė platesnių elektroninių trukdžių kelyje į Švedijos Elando salą“, – perpasakoja laikraštis. NATO oficialūs asmenys tvirtina, kad Rusija turi elektroninio karo priemonių Kaliningrado srityje ir kad Baltijos jūroje per pratybas buvo mažiausiai vienas laivas, apginkluotas tokia specialia technika.
„Pasak Rinkevičiaus, Latvijos valdžia tikrina, ar Rusija susijusi su ekstra tarnybų „karštosios linijos“ atjungimu Latvijoje rugsėjo 13-ąją. Jis sakė, kad kol kas niekas neįrodyta“, – sakoma straipsnyje.
„Švedijos Gynybos ministerijos ir Švedijos ginkluotųjų pajėgų atstovai sakė, kad jiems nežinoma apie mobiliojo ryšio trikdžius Švedijos teritorijoje tuo metu, kai kilo incidentai Latvijoje. Oficialūs asmenys nagrinėja ir kitus atjungimo paaiškinimus, vienas valdininkas sakė, kad tie atjungimai nekelia rimtos grėsmės saugumui“, – sakoma straipsnyje.
„Dar du aukšti NATO oficialūs asmenys, pageidavę anonimiškumo, nes kalbama apie išankstinį pratybų vertinimą, kartojo Latvijos nuogąstavimus, bet perspėjo, kad Vakarų žvalgybos tarnybos kol kas nepadarė konkrečios išvados. Trečias aukšto rango NATO valdininkas sakė, jog, aljanso nuomone, per pratybas Rusija naudojo technologijas ir bepilotes skraidykles, kad tyčia sudarytų kliūtis, kurias taip pat naudojo Ukrainoje ir Sirijoje“, – rašoma leidinyje.
Pratybos „Zapad – 2017“ oficialiai prasidėjo Baltarusijoje ir Rusijoje rugsėjo 14-ąją, bet aukšti NATO diplomatai sakė, kad karinis aktyvumas sustiprėjo keletą savaičių anksčiau.
Informacijos šaltinis: „The Washington Post” leidinys
Slaptai.lt skaitytojams šiandien pateikiame keletą ištraukų iš Amerikos analitikų pranešimų, kaip artimiausiu metu gali rutuliotis įvykiai Europos Sąjungoje ir Rusijoje.
Čia taip pat kalbama apie JAV ir Rusijos tarpusavio santykius, Prancūzijos ir Vokietijos laikyseną bei buvusių SSRS respublikų ateitį. Amerikiečių analitikų prognozės toli gražu ne visuomet išsipildo.
Tačiau šios analizės sudomino mus todėl, jog neatmetama galimybė, esą atgavusios nepriklausomybę kai kurios buvusios Sovietų Sąjungos respublikos tą nepriklausomybę gali ir vėl prarasti. STRATFOR analizėse Lietuva įvardinama kaip šalis, kuri gali pasukti ir vienu, ir kitu keliu.
