Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė opozicijos itin kritikuojamas įstatymo pataisas, kuriomis suteikiamas valstybės vadovo statusas Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui profesoriui Vytautui Landsbergiui. Tai Eltai patvirtino prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui V. Landsbergiui pavasario sesijos pabaigoje suteiktas valstybės vadovo statusas. Už įstatymo projektą balsavo 74 parlamentarai, prieš – 1, susilaikė 4 Seimo nariai. Po šio sprendimo opozicija pareiškė bandysianti šį sprendimą atšaukti, jei tik po kitų parlamento rinkimų atsidurs valdžioje. Savo ruožtu „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigė turįs ketinimų dėl šio klausimo kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Klausimas dėl statuso suteikimo V. Landsbergiui buvo nesėkmingai keltas dar praėjusios kadencijos metu.
G. Nausėda 2020 m. Kovo 11-ąją į V. Landsbergį kreipėsi kaip į prezidentą
Dešiniesiems atgaivinus diskusijas dėl valstybės vadovo statuso suteikimo V. Landsbergiui, Prezidentūra yra pažymėjusi, kad šalies vadovas G. Nausėda neturi jokių abejonių, jog 1990-1992 m. de facto šalies vadovo pareigas ėjo būtent profesorius.
Visgi kalbant apie valdančiųjų iniciatyvą dėl statuso V. Landsbergiui suteikimo, Prezidentūra yra anksčiau sakiusi, kad klausimų, ar pati iniciatyva teisėkūros kokybės požiūriu įgyvendinama tinkamai, yra.
G. Nausėda į V. Landsbergį, kaip į prezidentą, kreipėsi minint Kovo 11-osios trisdešimtmetį. 2020 m. kovo mėnesį sakytoje kalboje G. Nausėda akcentavo, kad atkuriant Lietuvos nepriklausomybę ypač svarbi buvo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko V. Landsbergio lyderystė. Į profesorių dabartinis šalies vadovas kreipėsi įvardindamas jį prezidentu. „Prezidentas Vytautas Landsbergis – taip, aš nesuklydau, prezidentas, nes šiame žodyje geriausiai atsispindi tie darbai, kuriuos jis padarė kaip valstybės vadovas, – buvo tas žmogus, kurio lyderystė prieš 30 metų buvo labai svarbi nepriklausomos Lietuvos atgimimo dalis“, – 2020 m. kovą kalbėjo G. Nausėda.
Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimui pritarus suteikti valstybės vadovo statusą Aukščiausiosios tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui profesoriui Vytautui Landsbergiui, opozicija tvirtina bandysianti šį sprendimą atšaukti, jei tik po kitų parlamento rinkimų atsidurs valdžioje.
„Kiek aš suprantu tai greičiausiai visos opozicinės partijos dabar savo programose rašys, kad jie tai atšauks, jeigu taps valdžia“, – Seime žurnalistams sakė Lietuvos regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė.
Tokios galimybės neatmetė ir opozicinės socialdemokratų partijos atstovas Algirdas Sysas.
„Mes dar nesvarstėme šio klausimo, bet tikrai, jei reikės tai pasvarstysime. Reikia daryti darbus, bet ne rašyti programas. Nes dažnai prisirašai į programą daug ir po to nepadarai“, – teigė socialdemokratas, pridurdamas, kad greičiausiai toks klausimas būtų aktualus po vyksiančių Seimo rinkimų.
„Leiskite pirmiau laimėti rinkimus, paimti valdžią, o tada priimsime sprendimą“, – sakė jis.
Tuo tarpu ekspremjeras Saulius Skvernelis nors tokios galimybės ir neatmetė, ją vertino šiek tiek kritiškiau.
„Aš tikrai nemanau, kad čia yra valstybinės reikšmės klausimas, kurį reikėtų kas keturis metus kaitalioti. Jei bus kita dauguma, jei norės, tokį sprendimą galės daryti“, – teigė jis. Prof. Vytautas Landsbergis ir kunigas Robertas Grigas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Kai jau būsime, tada galėsime šiuo klausimu ir padiskutuoti. Aš manau, kad per daug dėmesio ir per daug emocijų šiandien skiriama šiam klausimui“, – sakė S. Skvernelis, kurio suburtos partijos atstovai Seime iš opozicijos susilaukė kritikos dėl paramos projektui dėl valstybės vadovo statuso V. Landsbergiui.
Aukščiausiosios tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui suteiktas valstybės vadovo statusas. Klausimas dėl statuso suteikimo V. Landsbergiui buvo nesėkmingai keltas dar praėjusios kadencijos metu.
Už įstatymo projektą balsavo 74 parlamentarai, prieš – 1, susilaikė 4 Seimo nariai.
Profesorius Vytautas Landsbergis. Olgos Posaškovos (LRS kanceliarijos) nuotr.
Valdantiesiems atgaivinus diskusijas dėl valstybės vadovo statuso suteikimo Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui, Prezidentūra tvirtina, kad Gitanas Nausėda neturi jokių abejonių, jog 1990-1992 m. de facto šalies vadovo pareigas ėjo būtent profesorius.
Prezidentūra primena, kad dabartinis Lietuvos vadovas G. Nausėda tai yra ne kartą išsakęs ir anksčiau. Visgi kalbant apie pirmadienį valdančiųjų registruotą įstatymą dėl statuso V. Landsbergiui suteikimo, Prezidentūra užsimena, kad klausimų, ar pati iniciatyva teisėkūros kokybės požiūriu įgyvendinama tinkamai, egzistuoja.
„Prezidentas jau yra ne kartą pasisakęs šiuo klausimu, yra pavadinęs prof. V. Landsbergį prezidentu, teigdamas, kad jam nekyla abejonių, jog 1990-1992 m. prof. V. Landsbergis buvo de facto šalies vadovas. Prezidento nuomone valdančiųjų iniciatyva Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkui suteikti valstybės vadovo statusą yra sveikintina. Klausimas tik ar teisėkūros kokybės požiūriu įstatymas yra tinkama forma tokiai iniciatyvai“, – Eltai atsiųstame komentare šalies vadovo nuomonę perdavė Prezidento komunikacijos grupė.
Pirmadienį Seimo pavasario sesijos pabaigoje valdantieji įregistravo įstatymo projektą, kuriuo siūloma V. Landsbergiui suteikti valstybės vadovo statusą. Prezidentas Gitanas Nausėda. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Registruotame projekte siūloma įtvirtinti, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas nuo 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas.
Projektą parengė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė, konservatorė Paulė Kuzmickienė.
Opozicijos atstovai kritiškai vertina šią valdančiųjų iniciatyvą ir paramos balsuojant nežada.
G. Nausėda Kovo 11-ąją į V. Landsbergį kreipėsi kaip į prezidentą
G. Nausėda į V. Landsbergį, kaip į prezidentą, kreipėsi minint Kovo 11-osios trisdešimtmetį. 2020 m. kovo mėnesį sakytoje kalboje G. Nausėda akcentavo, kad atkuriant Lietuvos nepriklausomybę ypač svarbi buvo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko V. Landsbergio lyderystė. Į profesorių dabartinis šalies vadovas kreipėsi įvardindamas jį prezidentu.
„Prezidentas Vytautas Landsbergis – taip, aš nesuklydau, prezidentas, nes šiame žodyje geriausiai atsispindi tie darbai, kuriuos jis padarė kaip valstybės vadovas, – buvo tas žmogus, kurio lyderystė prieš 30 metų buvo labai svarbi nepriklausomos Lietuvos atgimimo dalis“, – 2020 m. kovą kalbėjo G. Nausėda.
Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Prezidentūra tvirtina, kad sprendžiant vėl Seime diskusijas keliantį klausimą dėl valstybės vadovo statuso suteikimo Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui, svarbiausia priimti politinį sprendimą.
„Yra tam tikra skola pirmajam mūsų atkurtos valstybės vadovui. Nepasakant iki galo, koks jo statusas buvo… Jeigu Seimas priimtų politinį sprendimą, manome, kad tai būtų priimtina visoms pusėms ir gal padėtų tašką tose diskusijose“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė šalies vadovo vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė.
„Šiame klausime yra didelė dalis ne tik mūsų vidaus politikos, bet ir istorijos. Kaip žinoma, Vytautas Landsbergis buvo pats pirmasis nepriklausomos Lietuvos, atkurtos Lietuvos Seimo pirmininkas. Kadangi tuo metu prezidento institucijos nebuvo, tai jis pagal susitarimą ėjo taip pat ir valstybės vadovo funkcijas. Žinoma, šis statusas buvo jau ne kartą aptarinėtas ir kažkada Konstitucinis Teismas yra pareiškęs savo nuomonę dėl to, diskusijos toliau tęsiasi“, – pridūrė ji.
Pavasario sesijos pabaigoje valdantieji įregistravo įstatymo projektą, kuriuo siūloma Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkui V. Landsbergiui suteikti valstybės vadovo statusą.
Registruotame projekte siūloma įtvirtinti, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas nuo 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas. Prof. Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Projektą parengė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laisvės frakcijos seniūnė Seimo narė Ieva Pakarklytė, Seimo narė konservatorė Paulė Kuzmickienė.
Pirmadienį registruotame projekte siūloma įtvirtinti, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas nuo 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas.
Opozicijos atstovai kritiškai vertina šią valdančiųjų iniciatyvą ir paramos balsuojant nežada.
Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Artėjant kruvinų Sausio 13-osios įvykių minėjimui, Seimo opozicinės partijos atkreipia dėmesį į antradienį ketinamos priimti Laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečiui skirtos rezoliucijos tekstą.
Šioje rezoliucijoje primenama, kad „istorinę pergalę laimėjo Lietuva, kuriai tuo metu vadovavo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis“.
Opozicinių frakcijų atstovai teigia rezoliuciją palaikantys, tačiau kartu ir manantys, jog nereikėtų sukurti pagrindo kelti klausimo dėl valstybės vadovo statuso suteikimo V. Landsbergiui.
„Viešojoje erdvėje pasigirdus įvairių interpretacijų dėl rezoliucijos vieno sakinio galimų pasekmių, Seimo opozicija pareiškia, kad rezoliuciją suprantame kaip skirtą laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečiui paminėti, kuri neturi būti pagrindas iš naujo interpretuoti galiojančius teisės aktus. Opozicija laikosi Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo, kuris teigia, kad Konstitucija nenumatė galimybės laikyti kurį nors asmenį, nesantį Lietuvos prezidentu ir nerinktą tautos, prilyginti valstybės vadovui“, – rašoma „darbiečių“ išplatintame pranešime.
„Šiuo klausimu Konstitucijoje nėra nustatyta jokių išimčių. Viešojoje erdvėje vėl pasigirdus diskusijoms šia tema, norime aiškiai pasakyti – nepritariame nuolatiniam spekuliavimui šiuo klausimu ir raginame visas politines jėgas gerbti KT sprendimą“, – teigia Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Sysas. Prof. Vytautas Landsbergis ir kunigas Robertas Grigas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Jam antrino ir „valstiečių“ frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.
„Konstitucinis Teismas labai aiškiai ir nedviprasmiškai 2002 metų birželio 19 d. nutarime konstatavo, jog „Pagal Konstituciją įstatymų leidėjui neleidžiama nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigtas individualus, nuo visų kitų valstybės pareigūnų teisinio statuso besiskiriantis Respublikos Prezidento teisinis statusas ir sudarytos teisinės prielaidos kurį nors kitą asmenį prilyginti Respublikos Prezidentui – valstybės vadovui“, – pranešime cituojama A. Norkienė.
Prof. Liudas Mažylis ir prof. Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Visgi opozicija teigia pritarianti Seimo rezoliucijos „Dėl laisvės gynėjų dienos trisdešimtmečio“ projektui, kurį pasirašė įvairių frakcijų nariai, tačiau nenori, kad šis dokumentas taptų spekuliacijų priežastimi.
„Mes prisimename to meto, Sausio 13-osios, svarbą, gerbiame kiekvieno žmogaus – tiek politiko, tiek kitų profesijų, tautų ar pažiūrų atstovų – indėlį, kurio dėka šiandien esame laisvi ir kuriame Nepriklausomą Lietuvą. Be vienybės, be visų tų, kurie nepabūgo ir drąsiai stovėjo prieš tankus, mūsų šalį tebekaustytų grandinės iš rytų. Pasakyti tik ačiū – tai nepasakyti nieko, nes nėra žodžių, galinčių apibūdinti visas aukas ir pastangas išlaisvinti Lietuvą, todėl pritariame rezoliucijai ir reiškiame jai palaikymą“, – tvirtina Darbo partijos frakcijos seniūnas Vigilijus Jukna.
2021 m. sausio 13 d. bus minimos Laisvės gynimo 30-osios metinės. Šio jubiliejaus minėjimas dėl pandemijos pirmą kartą vyks virtualioje erdvėje.
Minint valstybės atkūrimo šimtmetį ir Adolfo Ramanausko-Vanago gimimo 100-ąsias metines, Seimas vienabalsiai pritarė deklaracijai paskelbti Adolfą Ramanauską-Vanagą Lietuvos valstybės vadovu.
,,Viešojoje erdvėje kartais sklando tokie dalykai, kad egzistuoja pogrindinė valstybė. Šiuo laikotarpiu, apie kurį mes kalbame, Lietuvos valstybė buvo okupuota. Sovietinė valdžia buvo neteisėta, ginkluotas pogrindis tęsė pirmosios Lietuvos Respublikos tradicijas, todėl mes galime konstatuoti, kad nuo 1954 m. lapkričio 26 d. po Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio-Vytauto žūties okupanto nelaisvėje iki 1957 m. lapkričio 29 d. nužudymo KGB kalėjime Vilniuje Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo aukščiausias tuo metu likęs gyvas kovojančios su okupacija Lietuvos valstybės vadovas“, – teigė Seimo narys Arūnas Gumuliauskas
Seimas 2018 metus yra paskelbęs Adolfo Ramanausko-Vanago metais, o Vyriausybė patvirtino gimimo 100-ųjų metinių minėjimo planą. Parengta plati kultūrinė, edukacinė, mokslinė programa, kuri padės plačiau atskleisti šią iškilią asmenybę, parodys kovos kelią už Lietuvos laisvę.
A.Ramanauskas-Vanagas buvo mokytojas, sovietams okupavus Lietuvą, įsijungė į partizaninę kovą už Lietuvos nepriklausomybę, tapo vienu iškiliausių partizanų vadų, jam buvo suteiktas brigados generolo laipsnis.
A.Ramanauskas-Vanagas kartu su kitais septyniais partizanų vadais 1949 m. vasario 16 d. pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją. Seimas įstatymu pripažino deklaraciją Lietuvos valstybės tęstinumui itin reikšmingu teisės aktu. Šiuo dokumentu Lietuvos laisvės kovos sąjūdis paskelbė, kad prisiima atsakomybę vadovauti nepriklausomos bei demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimui.A.Ramanauskas-Vanagas 1956 m. buvo suimtas, kankintas, o 1957 m. lapkričio 29 d. Vilniuje sušaudytas.
A.Ramanausko-Vanago palaikai šiais metais buvo rasti Našlaičių kapinėse ir palaidoti valstybės vadovų panteone Antakalnio kapinėse.
Prof. Vytautas Landsbergis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis mano, kad ateityje bus parengtas įstatymo projektas dėl prof. Vytauto Landsbergio kaip valstybės vadovo statuso, tačiau jis nesiima pasakyti, kada tai galėtų įvykti.
„Apie laiką dar nekalbame, kalbame apie idėją, paprašiau profesoriaus konsultacijos šiuo klausimu“, – pirmadienį po susitikimo su Mykolo Romerio universiteto profesoriumi Vytautu Sinkevičiumi žurnalistams sakė V. Pranckietis.
Seimo vadovas nelinkęs sieti įstatymo projekto parengimo su artėjančiu prof. V. Landsbergio jubiliejumi. „Manau, kad ne gimtadienio proga, o už atliktus darbus turėtų būti toks statusas suteiktas, ne gimtadieninis, ne proginis, buvo atlikti darbai, buvo dirbta, toks turėtų būti vertinimas“, – sakė V. Pranckietis.
Seimo Pirmininkas pažymėjo, kad buvo kalbama apie valstybės vadovo statusą. „Profesorius (V. Sinkevičius – ELTA) padėjo susivokti toje situacijoje, ta situacija tokia, kad kalbama apie valstybės vadovo, apie tokią, tiktai apie tokią ir buvo kalbama, poziciją“, – sakė V. Pranckietis.
Paklaustas, ar kalbama ir apie socialines garantijas, Seimo Pirmininkas atsakė, kad šiuo metu nekalbama apie garantijas, „dabar kalbama apie statusą“. V. Pranckietis sakė, kad apie tai bus diskutuojama ne tik su Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, bet ir su visomis kitomis frakcijomis. „Frakcijoje dar nebuvo diskutuota, buvo pasisakymas atskirų asmenų, o frakcija dar diskutuos, su visomis frakcijomis diskutuosime“, – sakė V. Pranckietis.
Prof. V. Sinkevičius sako, kad Seimo Pirmininkas labai tiksliai suformulavo savo pasiūlymą – pripažinti V. Landsbergį valstybės vadovu.
Prof. Vytautas Sinkevičius. Slaptai.lt nuotr.
„Seimo Pirmininko pasiūlyme nebuvo žodžių pripažinti valstybės prezidentu. Tai šitas šurmulys yra sukeltas dirbtinai. Jeigu mes pasižiūrėtume į laikinąjį Pagrindinį įstatymą, tuo metu galiojusią laikinąją Konstituciją ir pasižiūrėtume įgaliojimus, kuriuos turėjo Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, tai jie yra labai panašūs į valstybės vadovo įgaliojimus“, – žurnalistams sakė V. Sinkevičius.
Jo teigimu, akivaizdu, kad Seimo Pirmininkas nebuvo vien parlamento vadovas, jis buvo parlamento vadovas ir plius valstybės vadovas, nes jo įgaliojimai peržengia vien parlamento vadovo įgaliojimų ribas.
„Jis – aukščiausias Lietuvos pareigūnas. Jis turi teisę atstovauti Lietuvai tarptautiniuose santykiuose, vesti tarptautines derybas, pasirašyti tarptautines sutartis, teikti jas Aukščiausiajai Tarybai ratifikuoti. Jis teikia ministro pirmininko kandidatūrą, generalinio prokuroro kandidatūrą, Aukščiausiojo Teismo pirmininko kandidatūrą, darė pranešimus apie vidaus ir užsienio padėtį. Tai argi čia ne valstybės vadovo įgaliojimai? Akivaizdu, kad valstybės vadovo įgaliojimai“, – aiškino V. Sinkevičius.
Dėl V. Landsbergio teisinio statuso jis neturi jokių abejonių.
„Teisine prasme viskas čia yra aišku: V. Landsbergis buvo pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas“, – teigė prof. V. Sinkevičius.
Jis taip pat pažymėjo, kad klaidingai yra aiškinamas Konstitucinio Teismo (KT) nutarimas šiuo klausimu. Pasak V. Sinkevičiaus, KT pasakė, kad negalima valstybės vadovo, kuris buvo 1990-1992 m., prilyginti respublikos prezidentui, nes prezidento statutas atsirado tik 1992 m. Konstitucijoje.
Paklaustas apie galimas socialines garantijas, prof. V. Sinkevičius sakė, kad įstatymo projekte negali būti žodžių „prilygintas prezidentui“.
„Tos garantijos gali būti ir didesnės, ir pensija gali būti didesnė negu prezidento pensija, ir kitos garantijos gali būti net didesnės Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui, bet negali būti žodžių „prilygintas prezidentui“, nes 1990-1992 metais prezidento nebuvo, negalima prilyginti to, ko nebuvo“, – aiškino prof. V. Sinkevičius.
Jeigu bus priimtas įstatymas dėl valstybės vadovo statuso, tai bus pagrindas, anot jo, priimti kitus teises aktus ir ten kalbėti apie tam tikras garantijas.
„Bet aš suprantu, kad kalbama apie minimalias garantijas, tarkime, tokias, kaip darbo kabinetas, apsauga, automobilis, ne kažin kokios ten garantijos, tas garantijas, kurias turi kiekvienas valstybės vadovas, kaip turi Prezidentas Valdas Adamkus, kaip turi kiti asmenys, tai yra normalios garantijos“, – žurnalistams sakė V. Sinkevičius.
