Lietuvos valstybės siena. Slaptai.lt nuotr.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovo spaudai Giedriaus Mišučio teigimu, šią savaitę įvykusius Baltarusijos pareigūnų įžengimus į Lietuvos teritoriją būtų galima pavadinti provokacija. Anot jo, neatmestina, kad neteisėti sienos kirtimai buvo sąmoningi baltarusių veiksmai.
„Neatmestina, kad tai yra sąmoningi veiksmai“, – Eltai komentavo VSAT atstovas spaudai.
„Bet iš viso to fono, kaip ta šalis elgiasi, kaip jos tarnybos elgiasi, kad tai – provokacija, yra labai didelė tikimybė. Ir tai yra ne pirmas atvejis, čia tik dabar tokie du vienas paskui kitą. Būdavo ir anksčiau, būdavo ir dar įžūlesnių įėjimų (į Lietuvos teritoriją – ELTA). Provokacijos momentas tikrai gali būti šiuose įvykiuose“, – teigė G. Mišutis.
Pasak jo, jei Baltarusija nevykdytų hibridinės atakos prieš Lietuvą, būtų bendradarbiaujant tiriamos tokių įžengimų priežastys.
„Normaliomis sąlygomis, kaip anksčiau būdavo iki krizės, kai su Baltarusija buvo tam tikras bendradarbiavimas, kiekvienas toks incidentas būtų tiriamas bendromis pastangomis“, – teigė VSAT atstovas.
„Yra toks Sienos įgaliotinių institutas, sienos įgaliotiniai, kurie panašių incidentų atveju turėtų susitikti, atlikti tyrimą, pasikeisti turima informacija. Jeigu toks dalykas būtų, tai gal būtų galima kalbėti apie priežastis“, – sakė G. Mišutis.
Neatrodo, kad hibridinė ataka baigtųsi: jie mato mus kaip priešus
G. Mišučio teigimu, iš Baltarusijos pareigūnų galima ir toliau tikėtis panašių provokacijų. Anot jo, baltarusių pareigūnai patys organizuoja neteisėtų migrantų atvežimą iki Lietuvos sienos ir padeda prasibrauti į šalies teritoriją. Lukašenkos karikatūra. Vilniaus demonstruotos parodos eksponatas. Slaptai.lt nuotr.
„Ar iš baltarusių būtų galima tikėtis kažko panašaus? Žinoma, kad galima. Žinoma, galima tikėtis provokacijų. Ta (Baltarusijos – ELTA) tarnyba, tie mūsų „kolegos“, jie veikia visiškai priešingai negu kad sienos apsaugos sistema turėtų veikti“, – pabrėžė VSAT atstovas spaudai.
„Jie ne tik, kad nesaugo sienos, bet jie patys organizuoja sienos pažeidimus, jie koordinuoja neteisėtų migrantų atgabenimą prie sienos, jie jiems nurodo vietas. Maža to, tie pareigūnai patys netgi fizinį barjerą mūsų karpo, gadina tam, kad neteisėtus migrantus įstumtų“, – teigė G. Mišutis.
Todėl, pažymėjo jis, yra sunku numatyti, kokių dar veiksmų Baltarusijos pareigūnai galėtų imtis. G. Mišučio nuomone, neteisėtos migracijos organizavimas greitu metu nesibaigs.
„Tai čia su tokiais kitoje pusėje pareigūnais viskas yra įmanoma praktiškai. Girdime jų retoriką, kokia jų retorika yra mūsų tarnybos atžvilgiu, kokia Lietuvos atžvilgiu, kokia tos valstybės yra pozicija ir jų požiūris tiek į Europos Sąjungą, tiek į Lietuvą. Jie mato mus kaip priešus. Čia yra neprognozuojami kaimynai, ir labai sudėtinga numatyti, ką jie gali padaryti“, – sakė VSAT atstovas.
„Deja, mes turime tokius kaimynus ir tokią situaciją. Jie kaip pradėjo savo veiklą 2021-ųjų vasarą, taip ir tęsia toliau, ir nesimato pabaigos tos neteisėtos migracijos organizavimo“, – akcentavo G. Mišutis.
Pasieniečiai turi teisę sulaikyti visus, kertančius sieną
Anot VSAT atstovo spaudai G. Mišučio, kiekvienas Lietuvos sieną kertantis pažeidėjas gali būti sulaikytas.
Baltarusiškų plakatų paroda. Aliaksandras Lukašenka. Slaptai.lt nuotr.
„Kiekvienas pažeidėjas, nepriklausomai nuo to, ar jis pareigūnas, ar kontrabandininkas, ar šiaip sienos pažeidėjas, jis, esant galimybei, tikrai visada bus sulaikytas. Sienos pažeidimas iš tikrųjų yra nusikaltimas praktiškai“, – pabrėžė jis.
„Tai čia klausimų nėra. Jeigu tik, aišku, būtų įmanoma, būtų galimybės. Kadangi didžiojoje dalyje pasienio su Baltarusija yra įrengtas fizinis barjeras, kuriuo mes ginamės nuo Baltarusijos atakų, tame tarpe ir Baltarusijos pasieniečių veiklos organizuojant nelegalią migraciją, tai šiuo atveju, kalbant apie galimą sulaikymą, jis yra Lietuvos teritorijoje, nuo sienos linijos į Lietuvos pusę, tai tas dalykas apsunkina sulaikymus“, – pridūrė G. Mišutis.
Tačiau, pasak jo, yra vietų, kur fizinio barjero nėra, todėl tose vietose galima fiksuoti sienos perėjimo pažeidimus. G. Mišučio teigimu, pažeidėjas turi būti giliau Lietuvos teritorijoje, kad būtų spėta jį sulaikyti.
„Pažeidėjas prieina iki mūsų teritorijos, iki to barjero, tai kliūtis jam yra toliau eiti, bet kartu ir reagavimui mums, nes mes patruliuojame anapus barjero Lietuvos pusėje. Tačiau yra tokių vietų, kur barjero nėra. Tai jei ten būtų pažeidimas, tai tikrai būtų sulaikymas“, – patikino VSAT atstovas.
„Juo labiau, kad abiem pastaraisiais atvejais abiem įžengimas trumpas – pirmuoju atveju buvo iki metro, antruoju – 2 metrai. Tai yra momentinis toks. Pirmu atveju kelias sekundes, antru atveju irgi praktiškai labai trumpą laiką. Tai reagavimas yra gana sudėtingas. Tam, kad sulaikymas įvyktų, jis turi būti jau kažkur giliau Lietuvos teritorijoje“, – teigė G. Mišutis. Lukašenkos karikatūra iš Vilniuje demonstruotos parodos. Slaptai.lt nuotr.
ELTA primena, kad antradienį Gintaro Žagunio užkardos pasieniečiai per vaizdo stebėjimo sistemą fiksavo, kaip ties Šalčininkų rajonu iš Baltarusijos pusės priėjęs šios šalies pareigūnas neteisėtai apie 2 metrus įžengė į Lietuvos teritoriją. Tai buvo antras toks incidentas pastaruoju metu.
Trečiadienį į Užsienio reikalų ministeriją (URM) buvo iškviestas Baltarusijos ambasados Lietuvoje atstovas, jam įteikta griežta protesto nota dėl tyčinių ir sistemingų Lietuvos valstybės sienos pažeidimo atvejų.
Trečiadienį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sakė, kad dėl Baltarusijos pareigūnų pažeidimų pastarieji gali būti sulaikyti.
„Lietuvos sieną neteisėtai kertantys Baltarusijos pareigūnai gali būti sulaikyti“, – Eltai perduotame komentare teigė G. Landsbergis.
VSAT pareigūnai patruliuoja prie Lietuvos-Baltarusijos valstybinės sienos. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Į Lietuvą vis dar mėginant patekti neteisėtiems migrantams, savanorių organizacijos „Sienos grupė“ atstovas Mantautas Šulskus teigia, kad šiuo metu vienas didžiausių savanorių rūpesčių yra informacinis vakuumas. Anot jo, nors Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) kiekvieną dieną pateikia apgręžtų neteisėtų migrantų skaičių, vis tik, pažymi M. Šulskus, konkretūs duomenys apie asmenis nėra pateikiami.
Dėl šios priežasties „Sienos grupės“ atstovas kelia klausimą, ar dėl humanitarinių priežasčių į šalį įleisti piliečiai nėra Baltarusijos opozicijos atstovai. VSAT atstovas Giedrius Mišutis tikina, kad visiems besikreipiantiems informacija yra pateikiama be jokių paslapčių bei patvirtina, kad didžioji dalis į šalį įleistų asmenų iš tiesų yra baltarusiai.
M. Šulskus: didžiausias mūsų rūpestis – informacinis vakuumas
Pabėgėliams ir migrantams humanitarinę pagalbą teikiančios organizacijos „Sienos grupė“ atstovas M. Šulskus tikina, kad, siekiant neteisėtai sieną mėginusiems asmenims padėti, nerimą kelia VSAT sudarytas informacinis vakuumas. Mat, pažymi M. Šulskus, yra pateikiama tik neteisėtų mėginimų kirsti sieną statistika, tačiau konkreti informacija apie migrantus, anot M. Šulskaus, nėra viešinama.
„Neseniai VSAT atstovas sakė, kad nuo birželio iki rugpjūčio dėl humanitarinių priežasčių buvo įleisti 36 žmonės. Tačiau mes nežinome, kokių tai pilietybių žmonės, nes gali būti, kad pastarąjį skaičių sudaro ir Baltarusijos opozicijos žmonės, kurie įleisti ne dėl humanitarinių priežasčių, tokių kaip sveikata ar amžius. Todėl mūsų didžiausias rūpestis yra informacinis vakuumas“ , – komentuodamas situaciją pasienyje Eltai teigė M. Šulskus.
Anot „Sienos grupės“ atstovo, kai į VSAT kreipiamasi dėl konkrečių atvejų, informacija dėl asmens duomenų apsaugos yra pateikiama tik iš dalies. Kita vertus, M. Šulskui kyla klausimas, ar apskritai duomenys apie neteisėtus migrantus yra renkami.
„Mes kreipiamės dėl konkrečių atvejų. Pavyzdžiui, pasitaikė keistas atvejis, kai migrantės iš Sirijos – motina su keturiomis dukromis, iš kurių trys buvo nepilnametės, – buvo bene dvidešimt dienų apgręžinėjamos. Kreipėmės išsiaiškinti, tačiau buvo atsakyta, kad dėl asmens duomenų apsaugos apie šį atvejį informacijos neteiks. Kaip suprantu, kokybinė informacija apie apgręžtų asmenų amžių, pilietybę net nėra renkama. Tikriausiai renkama tik apie įleistus dėl humanitarinių priežasčių“, – kalbėjo jis.
VSAT atstovas: informacija suteikiama visiems besikreipiantiems
Vis dėlto VSAT atstovas Giedrius Mišutis tikina, kad visi duomenys besikreipiantiems yra suteikiami.
„Jei nesikreipiama, informacijos ir nėra. Kiekvieną dieną skelbiame, kiek yra apgręžiama, o jei kas turi kitų pjūvių, informacija suteikiama pradedant nuo žurnalistų ir baigiant kitais besikreipiančiais“, – teigė G. Mišutis.
Be to, G. Mišutis patvirtina, kad kone visi į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių įleisti asmenys yra Baltarusijos piliečiai.
Lietuvos valstybės siena. Slaptai.lt nuotr.
„Yra įleista apie keturiasdešimt. Tai asmenys, kurie neteisėtai kirto sieną ir jiems buvo suteikta teisė pasilikti Lietuvoje. Yra įvairių istorijų, bet didžioji dauguma yra baltarusiai, pasitaiko ir Rusijos piliečių, kurie bando patekti į saugią šalį – į Lietuvą“, – pridūrė jis.
VSAT atstovas atkreipia dėmesį, kad kiekvienu neteisėto sienos kirtimo atveju situacija yra vertinama individualiai, todėl yra pasidomima ir apie asmenis.
„Vertina, ar žmogui gresia akivaizdus pavojus, ar jiems reikalinga medicininė pagalba, nes neretai, jei skundžiamasi, kviečiama pagalba. Žinoma, Baltarusijos pilietis yra preliminariai vertinamas šiek tiek kitaip negu ekonominis emigrantas, kuris ieško geresnių gyvenimo sąlygų ir kuriam Lietuva yra tik tarpinė stotelė. Tai pamatyti nesudėtinga . O su asmenimis, patiriančiais grėsmes dėl politinių aplinkybių Baltarusijoje, situacija yra kitokia“, – teigė G. Mišutis.
„Mes skelbiame viską, kas yra aktualu, o kai ateina laikas, duomenys – apibendrinami. Jokių paslapčių nėra“, – komentavo VSAT atstovas.
ELTA primena, kad nuo praėjusių metų rugpjūčio 3 dienos, kai VSAT suteikta teisė apgręžti neleistinose vietose iš Baltarusijos bandančius sieną kirsti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į Lietuvą neįleista 12 863. Vis tik dėl savo migrantų apgręžimo politikos Lietuva susilaukė kritikos. Žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ sukritikavo Lietuvos veiksmus sprendžiant migrantų krizę ir paragino sustabdyti apgręžimo politiką – paleisti visus prieglobsčio prašytojus ir neteisėtus migrantus.
Lietuvos-Baltarusijos valstybinė siena. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Sekmadienį į Lietuvą iš Baltarusijos neteisėtai bandė patekti keturios dešimtys migrantų, tačiau pasieniečiai nė vienam iš jų to padaryti neleido. Per paskutinius kiek daugiau kaip du mėnesius VSAT pareigūnai iš Baltarusijos neleistinose vietose neleido patekti pusketvirto tūkstančio tokių užsieniečių.
Per praėjusią parą, nuo sekmadienio vidurnakčio iki pirmadienio, pasieniečiai neleistinose vietose neleido iš Baltarusijos įeiti 39 migrantams. Šeštadienį tokių buvo 56, penktadienį – 47, ketvirtadienį – vienas, trečiadienį – 61, pirmadienį ir antradienį – po 28.
Rugpjūčio 2 d. pasieniečiams buvo suteikta teisė neįleisti į Lietuvą iš Baltarusijos draudžiamose vietose bandančių sieną kirsti užsieniečių. Nuo tada į Europos Sąjungą, vidurnakčio iš sekmadienio į pirmadienį duomenimis, VSAT pareigūnai neleido patekti 3493 neteisėtiems migrantams.
Tarnybinių ginklų, specialiųjų priemonių ar fizinės prievartos veiksmų taktiškai brandžiai veikusiems Lietuvos pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą panaudoti neteko. Sienos kontrolė Lietuvos pusėje vykdoma sustiprintu režimu.
Sakartvelo vidaus reikalų ministerijos pasienio policijos darbuotojai nesuderintame Sakartvelo ir Azerbaidžano sienos ruože sulaikė vyrą, kuris paleido ugnį ir mėgino paimti įkaitu Sakartvelo pasienietį.
Tai antradienį pranešė Sakartvelo VRM spaudos tarnyba.
„Šių metų sausio 14 d. Sakartvelo pilietis G. I. buvo pasienio zonoje. Jis, grasindamas šaunamuoju ginklu ir rankine granata, privertė Sakartvelo pasienietį eiti prie nesuderinto sienos ruožo. Incidento metu G. I. paleido kelis šūvius“, – sakoma pranešime.
Nusikaltimo priežastys ir aplinkybės nepatikslinamos. Sakartvelo VRM padėkojo kolegoms azerbaidžaniečiams už efektyvų bendradarbiavimą sureguliuojant incidentą.
Sulaikytajam iškelta baudžiamoji byla. Jam gresia kalėjimas nuo devynerių iki 14 metų.
Azerbaidžano ir Sakartvelo valstybinės sienos ilgis – 480 kilometrų, jos delimitavimo darbai vyksta nuo 1996 metų. Iki šiol suderinti 314 kilometrų. Vienas iš ginčijamų ruožų yra Kešikčidago (David Garedži) vienuolynų kompleksas dviejų šalių pasienyje. Jį sudaro uolose iškirstos olos. Dalis komplekso yra Azerbaidžano teritorijoje, dalis – Sakartvelo. Dėl to vis kyla teritorinių ginčų.
Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) lankėsi Lenkijos vyriausiasis sienos įgaliotinis, Sienos apsaugos tarnybos vadas Dominik Tracz ir jo vadovaujama delegacija. Susitikimo su vidaus reikalų viceministru Artūru Norkevičiumi metu buvo aptarti aktualiausi sienos apsaugos klausimai ir bendradarbiavimas naujų migracijos iššūkių kontekste.
