Rusijai verkiant reikia vandens Kryme, kuris yra ant ekologinės katastrofos slenksčio. Vandens reikia ne tik augalijai, bet ir kariuomenei, pramonei ir naujakuriams, kurie aktyviai vyksta iš Rusijos gyventi okupuotame pusiasalyje vietoj išvarytų totorių ir ukrainiečių. Ir visos šios provokacijos ir žaidimas raumenimis yra Rusijos spaudimas atidaryti Krymo kanalą ir duoti vandens įsibrovėliams (galite pasižvalgyti google vaizduose, kaip Vandens kanalas atrodė anksčiau ir kaip dabar atrodo).
Visiškai tikėtina, kad Putinas gali bandyti užimti vandens į Krymą kanalą, kuris ima vandenį iš Dniepro ir dabar yra uždarytas. Tam tikslui tereikia užimti maždaug 50 km pločio pajūrio juostą.
Taip mano ne vienas Ukrainos ekspertas. Anatolijus Oktisukas straipsnyje “Glavredas (Ukraina): neišvengiamas naujas didelis karas su Rusija, bet ne Donbasui” ( https://inosmi.ru/) taip teigia.
Ukrainos gynybos pozicijos. EPA-ELTA nuotr.
Ir iš tikrųjų, Putino kariuomenė, pagal žiniasklaidos duomenis, kaupiama būtent prie pietrytinės Ukrainos sienos, neseniai įvyko jo kariuomenės manevrai pačiame Kryme.
Ar NATO, JAV reaguos? Putinas ims klykti, kad jis neokupuoja Ukrainos teritorijos, o tik humanitariniais tikslais priverstas kontroliuoti vandens padavimą į Krymą.
Panašu, kad NATO, JAV supranta tokį galimą Putino įžūlumą. Tai rodo pastarieji jų pareiškimai ir veiksmai. Tikėkimės geriausio.
Skandalas, kilęs po europarlamentaro ir Darbo partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho raginimų pirkti vandenį, neva galintį sukurti imunitetą nuo COVID-19, ko gero, taps priežastimi jau artimiausiu metu praretinti „darbiečių“ gretas Seime. Viktoras Uspaskich. Slaptai.lt nuotr.
V. Uspaskichas neslepia pasipiktinimo bendrapartiečiu Antanu Guoga, kuris kone vienintelis iš partijos gretų sukritikavo jį dėl visuomenę suklaidinti galinčių pasisakymų apie esą nuo koronaviruso apsaugantį vandenį.
Partijos naujokas A. Guoga kiek anksčiau V. Uspaskicho pasisakymus pavadino apgailėtinais ir, ragindamas „darbiečius“ nebūti klapčiukais, pasiūlė dėl šio klausimo šaukti partijos tarybos posėdį.
Tačiau V. Uspaskichas ne tik atmetė tokį poreikį dėl tarybos, tačiau kartu ir pabrėžė nebematąs apskritai A. Guogos tolesnio buvimo „darbiečių“ gretose.
„Ne Guogai čia vertinti, ne jam čia spręsti, kuo aš turiu užsiiminėti ir ką kalbėti. Partija čia yra visiškai „nė prie ko“. Niekas juk nekalba partijoje, kad jis užsiima azartiniais žaidimais ar kaip pasisako dėl narkotikų. Niekas dėl to jo nekaltina, kiekvienas užsiima savo dalykais. O tai (lošimai ir narkotinės medžiagos – ELTA) tikrai žalingiau nei gerti mano vandenį“, – Eltai teigė V. Uspaskichas.
Tačiau, nepaisant deklaruotų aiškinimų, kad tai, kuo užsiima Darbo partijai priklausantys asmenys yra jų pačių, o ne partinės organizacijos reikalas, kritikos A. Guogai ir jo iniciatyvoms V. Uspaskichas negailėjo. Politiko teigimu, neseniai partijos gretas papildęs A. Guoga kol kas neparodė jokių iniciatyvų, kurios būtų vertingos partijos ir valstybės labui.
„Jo iniciatyva buvo tik dėl narkotikų vartojimo palengvinimo. O Darbo partija tokiems dalykams visiškai nepritaria“, – sakė V. Uspaskichas, kartu pažymėdamas, kad A. Guoga savo pasisakymais ir jam tiesiogiai išsakyta kritika tiesiog pasirašė nuosprendį dėl tolesnės narystės „darbiečių“ gretose.
„Man atrodo, kad jis jau prisišnekėjo. Jis ne tik mane ir partiją pavadino visaip (…) Jis pasirinko reklaminę kampaniją, gal su kokia Laisvės partija susitarė, todėl ieško priežasčių, kaip išeiti (…). Todėl, man atrodo, jo dienos suskaičiuotos“, – teigė V. Uspaskichas.
Antanas Guoga. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
ELTA primena, kad didžiulės viešos kritikos ir atsakingų tarnybų dėmesio sulaukė V. Uspaskicho kvietimas įsigyti vandens, neva padedančio sukurti imunitetą nuo COVID-19. Dėl tokio viešai deklaruoto europarlamentaro raginimo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pradėjo tyrimą.
A. Guoga antradienį Eltai teigė, kad tokie V. Uspaskicho vieši pasisakymai nedera su Darbo partijos vertybėmis ir yra netoleruotini, nes gali pakenkti Lietuvai dorotis su COVID-19 pandemija.
A. Guoga taip pat teigė manąs, kad, jei V. Uspaskichas nuo savo pareiškimų neatsiribos ir toliau skleis visuomenę klaidinančią informaciją, turėtų keistis Darbo partijos pirmininkas.
„Aš pirmininkui pasakiau, kad, jeigu yra noras užsiiminėti šarlatanizmu, būtų geriau pasitraukti ir geriau kažkam kitam leisti (vadovauti partijai – ELTA). Nors pats tikrai nepretenduoju“, – sakė politikas.
Tolumoje – Lietuvos miškai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Hidrologas Juozas Šimkus sako, kad po rugpjūtį paskelbtos hidrologinės sausros situacija vis dar nėra gera.
„Situacija nėra gera, nėra upės atsistačiusios į normalų vandeningumą. Jeigu tai būtų rugpjūčio mėnuo, tai sausra dar besitęstų. Vakarų ir Šiaurės Lietuvoje situacija geresnė, bet Pietryčių Lietuvoje situacija nėra gera“, – Eltai teigė J. Šimkus.
Nors, anot jo, situacija šiek tiek gerėja, tačiau vandens lygis vis dar yra žemiau normalaus lygio.
„Šiek tiek situacija gerėja. Iš vienos pusės, kad žmonės būna mažiau prie vandens telkinių, nes oro sąlygos ne tokios, taip pat vandens augmenija apmiršta, tai neatrodo upės apžėlusios. Kritulių kaip ir nėra daug, dėl žemos oro temperatūros garavimas yra labai menkas, jei iškrenta lietaus, tai jo žymiai daugiau patenka į vandens telkinius, nei būtų vasara, kai apie du trečdalius iškritusių kritulių išgaruoja. Dabar mažiau lietaus reikia, kad situacija gerėtų“, – kalbėjo hidrologas.
„Bent vandens lygiai tikrai yra žymiai mažesni nei turėtų būti“, – pridūrė jis.
Pasak J. Šimkaus, reikėtų sulaukti ilgesnio lietingo laikotarpio.
„Tada vandens telkiniai pradėtų atsistatyti. Ekosistema yra prie to prisitaikiusi, nevyksta jokie aktyvūs procesai, tai sumažėjęs kiekis nėra toks pavojingas, kaip pavasarį ar vasarą“, – teigė J. Šimkus.
Rugpjūčio 14 dieną šalyje nacionaliniu mastu paskelbta hidrologinė sausra, primena ELTA.
Rengdami miestų projektus, architektai privalo remtis: STR, meteorologijos tarnybos nurodomomis sąlygomis, įstatymų numatytais reglamentais ir rekomendacijomis. Matome, kuo toliau, tuo sudėtingiau prognozuoti orus – pasak sinoptikų, tai normalu, nes dėl šylančio klimato anomalinių atmosferos reiškinių daugėja ir orai tampa mažiau nuspėjami.
Bet ar viskas priklauso nuo gamtos? Gal užteks, gerbiami architektai ir projektuotojai, kaltinti oro sąlygas – tiesiog pradėkite laikytis įstatymų ir rekomendacijų.
Oro sąlygų kontekste išryškėja viena problema iš dviejų dalių: visų pirma dėl mažo gatvių ir pėsčiųjų takų vandens įgeriamumo skęsta gatvės ir šaligatviai. Antra, kadangi visas vanduo suteką į lietaus nuotekų šulinius, praėjus lietui džiūsta miestų žaluma (ypač nukenčia medžiai). Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento reikalavimų nesilaikymas techniniuose projektuose verčia abejoti kompetencija ir netgi sveiku protu daugumos projektų rengėjų. Architektai apskritai „pamiršo“ vandeniui laidų grindinį, kuris privalomas pagal paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 7 punktą.
Apklausti techninių projektų vadovai dažniausiai nėra girdėję apie tokio reglamento taikymą. Ar taip nėra ir dėl to, kad nėra jokios reglamento vykdymo kontrolės? Miestų kūrimas vyksta remiantis darnios miesto plėtros reikalavimais, bet trūksta bendros vizijos.
To pasekmės – džiūstantys miestų alėjose pasodinti medžiai, kurie auga nedideliuose jiems paliktuose grindinio tarpeliuose, kai šaknys negauna pakankamai vandens, maisto medžiagų, oro, prasta parkų ir skverų žaliųjų zonų apsauga, tvarkymas, senkančios upės. Ar pas kaimynus kreiptis dėl išdžiūvusių upių nėra naivu ir gėda, kai savo kieme susitvarkyti nesugebama. Oro sąlygų bei paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento nesilaikymo vyksta upių krantų erozija.
Dėl staigaus vandens lygio kilimo lietaus metu į vandens nuotekų vamzdynus paduodamas didelis vandens kiekis, kuris staigiai kelią vandens lygį – taip didėja potvynių miestuose tikimybė. Staiga padidėjęs vandens kiekis kelia grėsmę ir miesto vamzdynams. Ką jau kalbėti apie upių užterštumą – kartu su dulkėmis per lietaus nuotekų vamzdžius į upes patenka net padangų, kurios turi būti surinktos miestuose, dalelės.
Išmoksime projektuoti ar dar reikės „paaukoti daug medžių“? Nuo 1991 metų kietųjų dangų kiekis mieste padidėjo apie 2 kartus. Sprendimas yra šalia – naudoti, kur įmanoma, vandeniui laidžias dangas. Vandeniui laidaus grindinio naudojimas privalo būti įtraukiamasį projektavimo reikalavimus, tada, tikėtina, mažo intensyvumo gatvėms net nereikės lietaus nuotekų tinklų, mažiau būtų apkraunami miestų lietaus vandens surinkimo tinklai, mažiau iššūkių lauktų kiemų tvarkymo programų, parkuose nereikėtų ardyti gamtinės struktūros bei keisti susiformavusio gamtinio kraštovaizdžio.
Perteklinė infrastruktūra – miesto konkurencingumo mažėjimas: miestuose norima tiesti naujus lietaus nuotekų tinklus, bet ar dėl to perkasime visą miestą, nekalbant apie tai, kad ateityje tuomet laukia dideli jų tvarkymo, išlaikymo kaštai.
Rengiant techninius projektus privalu laikytis Reglamento reikalavimų bei ieškoti sprendimų, kurie nekenkia miestų tvariosarchitektūros ir darnios statybos vizijai, darniai miestų plėtrai.
Vasarai “įsilinguojant” kiekvienas iš mūsų vandens geriame daugiau nei kitais metų laikais. Tai natūralus organizmo poreikis dėl daugelio biocheminių procesų, susijusių su skysčio pusiausvyros mechanizmais mūsų kūne.
Molekulinės biologijos specialistai atliko unikalų tyrimą su gėlu vandeniu ir tikimybe užsikrėsti kokia nors žarnyno liga… Dėl vandens būtinumo žmogaus organizmui niekas nesiginčija. Tačiau gėlo vandens šaltiniai, tokie kaip biuruose pastatyti aparatai, kaip viešose erdvėse esantys gėlo vandens fontanėliai, pagaliau parduotuvėse esantys buteliai su įvairiausių firmų vandeniu, dažnai sumaišo mintis…
