Birželio 29 d. minima Pasieniečių diena. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Pasieniečiai savo profesinę šventę, birželio 29-ąją, minės Varėnoje. Šiame Dzūkijos mieste yra įsikūrusį viena iš dviejų sieną su Baltarusija saugančių VSAT pasienio rinktinių.
Birželio 29-oji yra profesinė beveik pusketvirto tūkstančio Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) tarnautojų ir darbuotojų šventė.
Nuo ryto Varėnos Vasario 16-osios gatvės pėsčiųjų alėjoje iki popietės veiks pasieniečio profesiją pristatanti ekspozicija. Apie galimybes tapti VSAT pareigūnu pasakos Pasieniečių mokyklos atstovai. Bus galima apžiūrėti pasieniečių sraigtasparnį, mobilią dokumentų tikrinimo laboratoriją, pasieniečių ginkluotę, įrangą, transporto priemones, pabendrauti su kinologais ir pamatyti jų dresuojamus augintinius. Savo veiklą bei įrangą visuomenei demonstruos ir VSAT Branduolinio saugumo kompetencijos centro pasieniečiai.
Vėliau Varėnos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje už pasieniečių bus aukojamos Šv. Mišios.
Varėnos Vasario 16-osios gatvės pėsčiųjų alėjoje surengtos ceremonijos metu skambės sveikinimai, bus įteikti apdovanojimai pasižymėjusiems VSAT pareigūnams. Koncertinę programą surengs VRM reprezentacinis pučiamųjų orkestras, Varėnos kultūros centro mišrus choras „Harmonija“ bei atlikėjai Chrisas Ruebensas (gitara, vokalas) ir Nerijus Bakula (akordeonas). Pasieniečių diena minima birželio 26 dieną. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Pasieniečių dienos ištakos irgi siekia tarpukario Lietuvos laikus, primena VSAT. Pirmąkart ši profesinė šventė paminėta 1922-aisiais. Tų metų sausį krašto apsaugos ministras Jonas Šimkus pasirašė įsakymą kariuomenei, kuriuo įteisino birželio 29-ają kaip Pasienio pulko šventę.
1999 m. Pasieniečių dienos minėjimas buvo atkurtas ir VSAT bei jos padaliniuose profesinė šventė vėl pradėta kasmet minėti birželio 29-ąją.
Kasmet šią dieną pagrindiniai Pasieniečių dienos renginiai organizuojami vis kitame šalies mieste.
Šiandien VSAT priklauso vidaus reikalų sistemai ir kontroliuoja, kad Šengeno sutarties valstybių išorės sienos saugumas atitiktų griežčiausius reikalavimus. Lietuvos, Šengeno erdvės narės, pasieniečių pagrindinė misija – saugoti valstybės sieną, garantuojant visuomenės ir valstybės saugumą, teisėtą asmenų patekimą ir laisvą judėjimą Šengeno erdvėje. Strateginis VSAT veiklos tikslas – integruotas ES išorės sienų valdymas.
Lietuvos valstybės sienos ilgis – 1763 km. Lietuvos pasieniečiai saugo ir kontroliuoja beveik 6 proc. Šengeno sutarties valstybių išorės sausumos sienos – 1070 km.
Vladas Grigaliūnas. Lietuvos literatūros ir meno archyvo foto.
Lietuvą pasiekė Naujosios Zelandijos lietuvių bendruomenės narių dokumentai, perduoti ekspedicijos po Australiją ir Naująją Zelandiją metu.
Ekspedicijos rengėjai – Lietuvos literatūros ir meno archyvas ir Vasario 16-osios fondas. Tai ketvirtoji archyvo ekspedicija ieškant Lietuvai svarbaus dokumentinio kultūros paveldo užsienyje.
Į Lietuvą pargabenti XX a. 3-4 dešimtmečiais šalį palikusių tautiečių fotografijos, laiškai, Vokietijos Sulingeno perkeltųjų asmenų stovykloje dirbusių lietuvių sąrašai, barakų architektūriniai planai, knygos, Naujosios Zelandijos lietuvių bendruomenės steigimo ir veiklos dokumentai, fotografijų albumai ir kt.
Pargabentas ir 1949 m. į Naująją Zelandiją atvykusių Grigaliūnų šeimos fondas. Vladas Grigaliūnas 1939 m. miškų departamento nurodymu buvo paskirtas Varėnos miškų urėdu. Jis aktyviai dalyvavo šaulių veikloje – buvo 57 Varėnos šaulių būrio vadas bei vienas iš 20 Varėnos II šaulių būrio ugniagesių komandos steigėjų, vėliau prisidėjo prie Naujosios Zelandijos lietuvių bendruomenės veiklos.
Lietuvos literatūros ir meno archyve bus saugomi jo asmeniniai ir šeimos dokumentai bei fotografijos, o pirmadienį Lietuvos nacionaliniam muziejui bus perduotas V. Grigaliūnui priklausęs unikalus Varėnos urėdo švarkas bei medžioklės ragas.
Naujosios Zelandijos pargabenti lietuvių bendruomenės archyvai. Lietuvos literatūros ir meno archyvo nuotr.
Perdavimo metu vyksiančioje spaudos konferencijoje, pasak Lietuvos literatūros ir meno archyvo pranešimo, istorinę švarko reikšmę aptars bei V. Grigaliūną pristatys dizaineris Giedrius Paulauskas, ekspedicijos dalyviai doc. dr. Juozapas Blažiūnas ir Vaida Jonušytė bei Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė dr. Rūta Kačkutė.
