Grybavimo čempionato nugalėtojų jau laukia įspūdinga taurė ir prizai. Varėnos sav. nuotrauka
Šį šeštadienį Margionių kaime vyks Lietuvos grybavimo čempionatas Varėnos rajono savivaldybės mero taurei laimėti.
Mero Algio Kašėtos įsteigta juodosios keramikos taurė bei kiti prizai sukurti ir jau laukia čempionato nugalėtojų, skelbia savivaldybė. Šiųmetė taurė papuošta užrašu „Mero taurė“ ir grybų formos akcentais.
Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta kviečia visus susitikti grybinguose Margionių miškuose ir pasivaržyti dėl įsteigtos taurės, kurią į namus išsiveš daugiausia grybų radusi grybautojų komanda.
Pagal specialų užsakymą pagamintos įspūdingos, didesnės nei pusės metro taurės bei kitų grybavimo čempionato prizų autorius kaip ir kasmet – Zakavoliuose gyvenantis ir kuriantis juodosios keramikos meistras Petras Pretkelis. Grybavimo čempionato nugalėtojams skirtą taurę bei kitiems grybavimo čempionato dalyviams skirtus suvenyrus jis kuria jau septynioliktą kartą. Taurės autorius P. Pretkelis sako, kad grybavimo čempionatui kurti taures ir suvenyrus jam yra ypač malonu. Nors kasmet taurės akcentas – grybai, tačiau kaskart ją sukuria vis kitokią.
Šiais metais gražiausi Dzūkijos pušynai nelepina grybais ir uogomis, tačiau šventės organizatoriai žada, kad dalyvavusieji grybavimo čempionate nesigailės. Tądien Margionyse taip pat vyks įdomi ekskursija po kaimą. Siekiant populiarinti šiais metais į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įrašytą šilinių dzūkų grybavimo tradiciją, bus paskaita „Šilinių dzūkų grybavimo tradicija“. Taip pat vyks edukacijos: „Balaninių kašelių pynimas“, „Peiliuko grybavimui gaminimas“, „Juostų kašelėms audimas“. Grybavimo čempionato dalyvius linksmins mėgėjų meno kolektyvų koncertas.
Belgų aviganis Goras Varėnos rajone surado dingusį berniuką. VSAT nuotr.
Druskininkų užkardoje tarnaujantis belgų aviganis Goras Varėnos rajone surado netikėtai dingusį aštuonerių berniuką. Vaikas, kurio ieškojo ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) sraigtasparnio įgula, aptiktas Ūlos upės pakrantėje, brendantis seklioje vietoje.
Sekmadienį popiet į VSAT Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos pareigūnus pagalbos kreipėsi Alytaus policininkai. Jie pranešė, kad Varėnos rajone nepavyksta rasti dingusio aštuonmečio. Anot policijos, berniukas su tėvais leido laiką gamtoje, o vėliau netikėtai dingo iš jų akiračio.
Vaiko ieškoti ėmėsi policijos pareigūnai, o už poros valandų į pagalbą atsiųstos VSAT pajėgos – Druskininkų užkardos kinologas su belgų aviganiu Goru ir Aviacijos valdybos sraigtasparnis „Eurocopter“.
Gorui, kaip pažymima VSAT pranešime, yra tiek pat metų kaip ir dingusiam berniukui – aštuoneri.
Į vietą, kurioje paskutinį sykį matytas nepilnametis, atvykęs Druskininkų užkardos kinologas Gorui davė komandą sekti pėdsakais. Keturkojis juos iškart užuodė ir nuvedė pasieniečius netoliese plytinčiomis pievomis, o vėliau – ir mišku. Apylinkes iš oro žvalgyti pradėjo VSAT sraigtasparnio įgula.
Po poros valandų Goro vedina paieškose dalyvavusi pareigūnų grupė pasiekė Ūlos upės pakrantę. Čia Goras lojimu pranešė aptikęs žmogų.
Dingęs aštuonmetis pastebėtas seklioje Ūlos vietoje, netoli kranto įbridęs į vandenį. Netrukus vaikas buvo saugiai ištrauktas iš vandens ir perduotas atvykusiems tėvams. Medikų pagalbos berniukui neprireikė.
Aleksandras Barauskas su žmona ir dukromis. VSAT nuotr.
Pirmadienį bus minimos 1940-ųjų sovietinės invazijos į Lietuvą pirmosios aukos, anuometinės Pasienio policijos pareigūno Aleksandro Barausko, 80-osios žūties metinės. Alytaus baro VI rajono Ūtos sargybos viršininko A. Barausko gyvybę užpuolikai nutraukė 1940 m. birželio 15 d.
Kaip ir kasmet Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) organizuoja šiai datai paminėti skirtus renginius.
Rytą A. Barausko atminimas bus pagerbtas prie paminklinio ženklo jo žūties vietoje Varėnos rajono Ūtos kaime. Minėjime dalyvaus Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis, įvairių institucijų vadovai ir atstovai, A. Barausko dukra Ona Marija Brasiūnienė, kiti svečiai, VSAT vadovybė.
Minėjimo metu VSAT vadas generolas Rustamas Liubajevas A. Barauską apdovanos (po mirties) VSAT atminimo ženklu „Valstybės sienos apsaugai – 100“. Šiemet įkūrimo šimtmetį mininčios Lietuvos sienos apsaugos sistemos vadovas ženklą įteiks A. Barausko dukrai O. M. Brasiūnienei.
Senosios Varėnos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje už A. Barauską bus aukojamos Šv. Mišios. Vidurdienį visuose VSAT padaliniuose pasieniečio A. Barausko atminimas bus pagerbtas tylos minute.
VSAT atstovai gėlių padės ir žuvusio pasieniečio atminimą pagerbs ir Varėnos rajono Perlojos miestelio kapinėse, kur A. Barauskas yra palaidotas.
2005 m. A. Barauskas po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi. Jo vardu yra pavadinta viena iš sieną su Baltarusija saugančių VSAT užkardų, įsikūrusi Varėnos rajono Dubičių kaime.
2010 m., minint A. Barausko žūties 70-ąsias metines, pasienietis po mirties apdovanotas VSAT atminimo ženklu „Valstybės sienos apsaugai – 90“, o vienai iš VSAT Pasieniečių mokyklos Medininkuose (Vilniaus r.) auditorijų suteiktas Aleksandro Barausko vardas. Joje būsimieji pasieniečiai mokomi valstybės sienos apsaugos taktikos.
2013 m. VSAT iniciatyva buvo pagamintas atminimo medalis „Aleksandras Barauskas 1899 – 1940“. Pirmas toks medalis buvo įteiktas A. Barausko dukrai O. M. Brasiūnienei. Nuo tol juo apdovanojami asmenys ir įstaigos, prisidedančios prie pasieniečio atminties puoselėjimo.
Naujausiam VSAT patruliniam laivui irgi yra suteiktas Aleksandro Barausko vardas. Namas, kuriame gyveno ir dirbo pasienietis Aleksandras Barauskas.
Iki pirmosios sovietų okupacijos 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos valstybės sienos apsauga pareikalavo dešimčių aukų, primenama VSAT pranešime.
Paskutinė nepriklausomos Lietuvos valstybės sienos apsaugos auka buvo Pasienio policijos Alytaus baro VI rajono 2 (Ūtos) sargybos viršininkas vyresn. policininkas A. Barauskas.
Dar 1932-aisiais jo tarnybos atestacijos lape buvo pateiktas apibūdinimas apie A. Barauską: „Politiškai patikimas, doras, kartais truputį per griežtas. Tarnyboje paslaptingas, drausmingas. Vertas paaukštinimo“. Apibūdinime pavartotas terminas „paslaptingas“ dabar suprantamas kaip mokantis saugoti tarnybines paslaptis.
A. Barauskas buvo labai rūpestingas ir geras tėvas bei vyras. Jis turėjo didelį autoritetą tarp sargybos vyrų, įvedė gražias sargybos tradicijas. Kalėdos visada buvo švenčiamos pas Barauskus, kur susirinkdavo visi iki vieno laisvi nuo sargybos vyrai su žmonomis ir vaikais. Taip pat visi kartu sutikdavo Naujuosius metus, švęsdavo Velykas. A. Barauskas mokėjo gerai groti armonika, buvo visų bendrų pobūvių siela.
Paminklas Pasienio policijos pareigūnui Aleksandrui Barauskui. VSAT nuotr.
1939-aisiais sargybos viršininkui A. Barauskui buvo pavaldūs, įskaitant jį patį, 12 vyrų: du vyresnieji ir 10 eilinių policininkų. Kadangi Ūtos kaimas atsidūrė maždaug Pasienio policijos sargybos saugomos valstybės sienos ruožo viduryje, tai jame ir buvo įkurta 2-os sargybos būstinė. Kaimo pakraštyje, vienoje iš vieno aukšto trobų, A. Barauskas nusisamdė butą, kuriame kartu buvo ir pasienio sargybos būstinė.
1940 m. birželio 15-osios ankstų rytą, apie 3.40 val., A. Barausko šeima buvo pažadinta šūvių papliūpos. Iškart pabiro lango, išeinančio į miško pusę, stiklai. Kaip vėliau išaiškėjo, iš automatinių šautuvų ir kulkosvaidžio šaudė slapta perėjusi Lietuvos valstybės sieną apie 20 raudonarmiečių grupė.
Po kruvino susidorojimo su A. Barausku užpuolikai skubiai pasišalino. Kieme liko mirtinai sužeistas sargybos viršininkas ir du dideli kraujo klanai.
Tuo tarpu 2-os pasienio sargybos pasieniečiai, suradę paprastą vežimą, paguldė į jį dar rodantį gyvybės ženklus savo viršininką ir vežė pas gydytoją, tačiau kelyje A. Barauskas mirė.
