Laikrodis Gedimino prospekte Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Sekmadienį Lietuvoje pereinama į žiemos laiką – laikrodžiai 4 val. ryto bus persukami valanda atgal. Nors europarlamentarai siūlė nuo 2021-ųjų atsisakyti sezoninio laiko keitimo Europos Sąjungoje, vis dėlto siūlymui pritarta nebuvo.
Laiko sukimo tvarka jau ne vienerius metus kelia kontroversiškas diskusijas. 2018 m. Europos Komisijos vykdyta apklausa parodė, kad iš 4,6 mln. apklaustų europiečių tik 16 proc. palaiko sezoninio laiko sukimą. Likę 84 proc. pasisakė už tokios praktikos atsisakymą.
2019 m. europarlamentarai pateikė siūlymus dėl sezoninio laiko keitimo ES valstybėse atsisakymo. Europarlamentarai siūlė, kad paskutinį kartą ES valstybėse, pasirinkusiose vasaros laiką, laikrodžiai būtų persukti 2021 m. paskutinį kovo sekmadienį. Šalys, pageidaujančios pasilikti žiemos laiką, tai padarytų 2021 m. paskutinį spalio sekmadienį.
Europarlamentarų manymu, ES valstybės turėtų tarpusavyje koordinuoti sprendimus dėl pasirinkto laiko, o Europos Komisija turėtų juos įvertinti, kad nebūtų pakenkta bendrajai rinkai. Prireikus, Komisija galėtų pasiūlyti atidėti direktyvos įsigaliojimą iki metų. Siūlymas pritarimo nesulaukė.
Naktį iš šeštadienio į sekmadienį, kaip ir visoje ES, Lietuvoje bus atšauktas vasaros laikas. Jis nuo 2003-iųjų mūsų šalyje kasmet atšaukiamas spalio paskutinį sekmadienį. Ketvirtą valandą nakties laikrodžio rodyklė pasukama viena valanda atgal.
Vasaros laikas įvedamas paskutinį kovo sekmadienį, trečią valandą nakties laikrodžio rodyklė pasukama viena valanda į priekį.
Europos Komisija 2018 metų vasarą atliko internetinę apklausą visose ES. Šioje apklausoje dalyvavo 4,6 milijono žmonių, iš jų 84 proc. pritarė galimybei naikinti laiko keitimą dukart per metus.
Už tai, kad sezoninis laiko keitimas ES baigtųsi 2021-aisiais, Europos Parlamentas (EP) balsavo pernai kovo 26 dieną.
Europarlamentarai siūlo, kad paskutinį kartą ES valstybėse, pasirinkusiose vasaros laiką, laikrodžiai būtų persukti 2021 metų paskutinį kovo sekmadienį. Šalys, pageidaujančios pasilikti žiemos laiką, tai padarytų 2021 metų paskutinį spalio sekmadienį.
Europarlamentarų manymu, ES valstybės turėtų tarpusavyje koordinuoti sprendimus dėl pasirinkto laiko, o Europos Komisija turėtų juos įvertinti, kad nebūtų pakenkta bendrajai rinkai. Prireikus, Komisija galėtų pasiūlyti atidėti direktyvos įsigaliojimą iki metų.
Už tokį pasiūlymą balsavo 410 EP narių, prieš buvo 192, o susilaikė 51.
Laikrodis. Slaptai.lt fotografija
Jau šį savaitgalį Lietuvoje bus atšauktas vasaros laikas – laikrodžius teks atsukti viena valanda atgal. Žiemos laikas galios iki kovo pabaigos.
Du kartus per metus keičiamas laikas kaskart sukelia daugybę klausimų.
VUL Santaros klinikų neurologų klausiama, ar laikrodžio persukimas naudingas žmonių sveikatai, o gal turi labiau neigiamą poveikį. Dažnas skundžiasi, kad laikrodžio persukimas jį išbalansuoja, žmogus jaučiasi sudirgęs, nerimastingas, sunkiau susikoncentruoja, suprastėja miegas, sutrinka budrumo pojūtis.
Vienos valandos pokytis blogina sveikatą
2018 m. spalio mėnesį Europos miego tyrimų draugija kartu su Europos biologinio ritmo draugija Europos Komisijai pateikė rekomendacijas dėl laiko kaitaliojimo. Mokslininkai ir gydytojai vienareikšmiškai teigė, kad laikrodžio sukiojimas du kartus per metus yra žalingas, ir rekomendavo rinktis standartinį (žiemos) laiką, kuris Europos gyventojų sveikatai neabejotinai naudingesnis. Tai ypač svarbu tam tikroms socialinėms grupėms (vaikams, paaugliams, vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems tam tikrų ligų), sakoma Santaros klinikų pranešime.
„Visiems gerai žinomas ir greitai pajuntamas poveikis miegui. Įvedus vasaros laiką, miegas sutrumpėja, pablogėja jo kokybė. Prireikia laiko, kol žmogus prisitaiko. Miokardo infarktų rizika per pirmąsias dienas po vasaros laiko įvedimo išauga iki 5 procentų, didėja galvos smegenų insulto rizika. Manoma, jog taip nutinka dėl streso hormonų išsiskyrimo, metabolinio disbalanso (medžiagų apykaitos sutrikimo, turinčio įtakos cukriniam diabetui, širdies ir kraujagyslių ligoms vystytis), kurį sukelia staigus miego trukmės sumažėjimas. Išauga ir psichiatrinio spektro sutrikimų rizika: dėl ilgesnio tamsos periodo paūmėja depresijos, didėja savižudybių rizika“, – pasakoja gydytoja neurologė Raminta Masaitienė.
Persukus laikrodžio rodyklę, pažeidžiamas organizmo paros ritmas
Pasak Santaros klinikų Neurologijos centro gydytojos neurologės R. Masaitienės, dienos šviesą saugantis laikas dažnai prasilenkia su mūsų individualiu biologinio laikrodžio ritmu. Ekspertų teigimu, tai aktualu visiems Europos laiko juostų gyventojams, o ypač vaikams, moksleiviams ir taip vadinamosioms pelėdoms.
„Biologinis laikrodis atsakingas už darnią cirkadinių (fiziologinių, biocheminių, hormoninių, miego-budrumo) ritmų veiklą. Cirkadiniai ritmai – tai kitimai, vykstantys per 24 valandas – miego-budrumo procesų, temperatūros, pulso, hormonų išsiskyrimo. Vidinis biologinis laikrodis yra smegenyse, pagumburyje. Jis per akis gauna šviesos impulsą ir taip derina mūsų cirkadinius ritmus su išoriniais veiksniais. Jį galima būtų pavadinti centriniu cirkadinių ritmų vedliu“, – aiškina R. Masaitienė.
Cirkadinių procesų darnią veiklą reguliuoja ir genai. Gydytoja pasakoja, kad yra atrasti laikrodiniai genai, kurie yra kiekvienoje ląstelėje bei reguliuoja kiekvienos mūsų kūne esančios ląstelės 24 valandų paros ritmą. Šią cirkadinių procesų reguliavimo sistemą galima būtų pavadinti periferine.
Taigi už atskiro žmogaus paros ritmo reguliavimą atsakingi ir genetiniai faktoriai, todėl kiekvienas žmogus turi individualų, sau optimalų vidinį laikrodžio ritmą, pagal kurį gali funkcionuoti efektyviausiai. Jeigu individualus biologinio laikrodžio ritmas nesutampa su socialiniu ritmu, patiriamas socialinis laiko juostų pakeitimo sindromas (angl. social jetlag). Pavyzdžiui, nemažai į konsultacijas ateinančių žmonių įvardija, kad nors miega pakankamai ir gerai, bet atėjus į darbą 7 ar 8 val. yra labai mieguisti, o „atsibunda“ ir aktyviausi jaučiasi nuo 9-10 val.
Šis pavyzdys rodo, kad individualiam žmogaus biologiniam laikrodžiui sunku prisitaikyti prie socialinio režimo.
„Koks tikrasis mūsų biologinio laikrodžio tipas, galime nusistatyti atostogų metu: kokiu režimu mes gyvename ir jaučiamės geriausiai, kai nesame įsprausti į darbo režimo ar kitus socialinius rėmus (darželis, mokykla ir pan.), toks ritmas ir yra geriausias organizmui“, – sako medikė.
Yra apskaičiuota, kad daugumos Europos gyventojų vidinis biologinio laikrodžio ritmas yra vėlyvesnis – todėl Europos miego tyrimų draugija kartu su Europos biologinio ritmo draugijos ekspertais Europos gyventojams siūlo rinktis standartinį laiką, t. y. žiemos laiką. Beje, standartinis arba žiemos laikas labiau koreliuoja ir su šviesos-tamsos režimu. Ekspertai savo išvadose nurodo ne vieną žiemos laiko privalumą: sveikesnis ir geresnis miegas, naudingiau širdžiai, mažesnė metabolinio disbalanso (viršsvorio) rizika, visuomenė būtų psichologiškai sveikesnė, sumažėtų priklausomybė nuo tabako, alkoholio bei kitų psichotropinių medžiagų, pagerėtų mokslų bei darbo pasiekimai (ypač jaunimo).
Pirmąją savaitę po laiko pokyčio didėja avaringumas
Laiko keitimas paveikia ne tik žmogaus sveikatą, bet ir avaringumą, kuris pirmąją savaitę po dienos šviesą saugančio vasaros laiko įvedimo išauga iki 8 procentų. Vairuotojai būna labiau mieguisti, prasčiau miegoję. Tuo laiku padaugėja ir nelaimingų atsitikimų, pabrėžiama Santaros klinikų pranešime.
Kita svarbi sritis – pasiekimai, darbingumas. Įvedus vasaros laiką, suaugusių žmonių darbingumas būna ženkliai sumažėjęs. O vaikų, moksleivių pažangumas savaitę iki vasaros laiko įvedimo būna pastebimai geresnis, o įvedus – blogesnis. Gydytoja R. Masaitienė pasakoja, kad Amerikoje buvo atliktas tyrimas, kai vienose apygardose buvo įvestas vasaros laikas, kitose – ne. Tose apygardose, kuriose buvo įvestas vasaros laikas, egzaminų rezultatai buvo blogesni.
Vidinė motyvacija padeda lengviau prisitaikyti prie pokyčio
Gebėjimas prisiderinti prie laiko pokyčių ne visų vienodas. Santaros klinikų gydytoja neurologė R. Masaitienė išskiria kelis dalykus. Anot medikės, vidinio laikrodžio gebėjimas prisiderinti prie išorinių sąlygų pasikeitimo yra genetiškai sąlygotas, taigi įtakos turi atskiro žmogaus genetika ir jos nulemtas gebėjimas prisitaikyti. Svarbu ir amžius – sunkiau prisitaikyti vaikams, moksleiviams, pagyvenusiems žmonėms. Laikrodis. Slaptai.lt nuotr.
Be to, gretutinės ligos: širdies ir kraujagyslių ligos, jau buvę miego sutrikimai ar miego trūkumas – pasunkina prisitaikymą prie laiko pokyčių. Ypatingą dėmesį R. Masaitienė skiria asmeninei motyvacijai. Pavyzdžiui, jeigu žmogus pats nueina miegoti valandą vėliau dėl to, kad pasirenka malonią sau veiklą, tada ryte jaučiasi ne taip blogai. Yra žmonių, kurie skrisdami lėktuvu per savaitę ne vieną kartą keičia laiko juostą, bet jaučiasi gerai, nes turi stiprią motyvaciją – atlieka jiems svarbius darbus, gauna už tai atlygį.
„Motyvacijos susikūrimas, o dar svarbiau – kančios nepridėjimas yra labai svarbu norint jaustis geriau. Dažnu atveju, keičiant laiką žmonės labai pyksta. Jie ir taip prasčiau jaučiasi, o prisideda pyktis, nusivylimas, kas tik dar labiau pabloginantys jų savijautą“, – dėsto R. Masaitienė.
Sukti laikrodžio rodykles pradėta prieš kelis šimtus metų. Santaros klinikų Neurologijos centro gydytoja neurologė R. Masaitienė sako, jog dienos šviesą saugantį laiką, vadinamą vasaros, pirmasis įvesti pasiūlė Bendžaminas Franklinas XVIII a. pabaigoje.
Vėliau prie šios minties XX amžiaus pradžioje grįžo britų parlamentas siekdamas pasirūpinti žmonėmis. Norėjo, kad vakarai būtų ilgesni, šviesesni, kad žmonėms nereikėtų susirinkus uždarose erdvėse vartoti per daug alkoholinių gėrimų, kitų medžiagų, kartu būtų taupomas apšvietimas.
Paradoksas tas, kaip pažymima Santaros klinikų pranešime, kad tie patys britai (kartu su kitų šalių mokslininkais) jau XXI amžiaus pradžioje įrodė, jog laiko kaitaliojimas, ypač vasaros laiko įvedimas, turi neigiamos įtakos sveikatos rodikliams, moksleivių pasiekimams, padidėjusiam avaringumui.
Laikrodis Gedimino prospekte Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Sekmadienį Lietuvoje įvedamas vasaros laikas.Europos Sąjungos (ES) institucijų lygmeniu nesibaigiant diskusijoms dėl laiko sukiojimo atsisakymo, Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje Ryšių su žiniasklaida grupės vadovė Agnė Kazlauskaitė Eltai teigė, kad sprendimas dėl sezoninio laiko keitimo vis dar ES Tarybos rankose.
„EK direktyvą, kuria panaikinamas sezoninis laiko keitimas, pasiūlė dar 2018 metų rugsėjį. (…) Sprendimas dėl šio EK pasiūlymo dabar – ES Tarybos, t. y. ES valstybių Vyriausybių, rankose. Kad EK siūloma direktyva įsigaliotų, dėl jos turi sutarti Europos Parlamentas (EP) ir ES Taryba“, – Eltai sakė A. Kazlauskaitė.
Ji priminė, kad pernai EP pritarė, jog sezoninis laiko keitimas turėtų baigtis 2021 metais.
„Tuo tarpu ES valstybių ministrai ES Taryboje tebesvarsto šį klausimą ir taip pat svarsto, kurį laiką – žiemos ar vasaros – jų atstovaujama valstybė rinktųsi, panaikinus sezoninį laiko keitimą“, – teigė EK atstovybės Ryšių su žiniasklaida grupės vadovė.
A. Kazlauskaitė akcentavo, kad savo sprendimus dėl pasirenkamo laiko ES valstybės narės turės priimti tik po EP ir ES Tarybos sprendimo.
„Kurį laiką renkasi ES valstybės, EK turės pranešti tik kai šią direktyvą priims EP ir ES Taryba“, – teigė ji.
Vasaros laikas įvedamas paskutinį kovo sekmadienį, 3 valandą ryto laikrodžio rodyklės persukamos valandą į priekį. Toks Vyriausybės nutarimas buvo priimtas, atsižvelgus į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl vasaros laiko susitarimų.
Anksčiau A. Kazlauskaitė Eltai teigė, kad EK 2018 metais atliko internetinę apklausą visoje ES. Šioje apklausoje dalyvavo 4,6 mln. žmonių, iš jų 84 proc. pritarė galimybei naikinti laiko keitimą dukart per metus.
Laikrodis. Slaptai.lt nuotr.
Sekmadienį laikrodžių rodyklės bus sukamos valanda atgal ir įsigalios žiemos laikas. „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad ekonomine ir žmonių gerovės prasme laiko sukiojimo idėja yra naudinga, bet, greičiausiai, Europoje bus nuspręsta pasilikti prie žiemos laiko.
„Lietuvai naudingesnis būtų vasaros (laikas. – ELTA), nes būtų vidutiniškai daugiau šviesos valandų gyventojams. Bet, neabejotinai, bus pasirinktas žiemos laikas. Jį rinksis Suomija, (…) automatiškai Estija irgi turės tą patį laiką. Tuomet Lietuva ir Latvija liks vienintelės šalys su Rumunija ir Bulgarija. Jei jos pasirinktų vasaros laiką, būtų kitoje laiko zonoje, kas nemanau, kad yra realu.
Sakyčiau, kad realesnis scenarijus – visos ES šalys „sukristųׅ“ į vieną zoną, tuomet būtume kaip Kinija ar Indija, kuriose yra viena laiko zona, ir tuomet patys žmonės adaptuoja savo gyvenimo būdą prie laiko, o ne atvirkščiai“, – Eltai teigė ekonomistas.
Apskritai laiko sukiojimą Ž. Mauricas vertina pozityviai ir teigia, kad tai maksimizuoja šviesių valandų skaičių.
„Laiko sukiojimo idėja atsirado, siekiant pailginti šviesius vakarus vasaros laikotarpiu tam, kad žmonės, grįžę iš darbų, galėtų daugiau laiko leisti lauke, o jei ir liktų namie – mažiau naudotų elektros energijos ir vietoje to būtų naudojama natūrali saulės šviesa.
Žiemą tai tampa nebeaktualu, nes vakarai vis tiek tamsūs, bet rytai būna šviesesni, ir tada susitaupo elektros energija. Apskritai laiko sukiojimas maksimizuoja šviesių valandų skaičių vidutiniškai vienam gyventojui, darant prielaidą, kad gyventojas keliasi 7 valandą ryto, o eina miegoti 23 valandą vakare“, – Eltai sakė Ž. Mauricas.
Pasak jo, sutarimo Europoje dėl to, kad nebesuktume laikrodžių, nebus lengva pasiekti, nes tam reikalingas visų šalių pritarimas. Visgi, Ž. Maurico teigimu, tai Lietuvai galbūt būtų tik į naudą.
„Sunku vertinti politinį pjūvį (…), ypač turint omenyje, kad yra kitų prioritetinių klausimų. Taip pat yra šalys, kurios atvirai priešinasi laiko sukiojimo atsisakymui. Atsižvelgiant į tai, manau, tikimybė nėra labai didelė (prieiti bendro sutarimo. – ELTA). Galbūt tai nėra blogai Lietuvai, nes būtų įvestas žiemos laikas ir prarastume labai daug šviesių valandų“, – Eltai komentavo jis.
Pasiteiravus apie tai, kokia situacija šiuo metu vyrauja Europos lygmeniu, Europos Komisijos (EK) Ryšių su žiniasklaida grupės vadovė Agnė Kazlauskaitė teigė, kad šiuo metu niekas nėra pasikeitę ir sprendimas yra Europos Sąjungos (ES) Tarybos rankose, t. y. ES ministrų rankose.
„Mūsų žiniomis, situacija yra tokia pati. 2018 metais EK pasiūlė sprendimą jau šiemet nustoti sukioti laiką visoje ES, kuris laikas tinkamesnis – vasaros ar žiemos – palikti pačioms valstybėms. Bet pačios valstybės, ES Taryba iki šiol nerado bendro sprendimo.
Kaip jau žinoma, Europos Parlamentas (EP) šių metų kovo mėnesį pritarė EK pasiūlymui nustoti sukioti laiką, bet atidėti taikymą iki 2021 metų. EP pozicija yra ta – valstybės narės turi pranešti EK iki 2020 metų balandžio mėnesio savo pasirinkimą (…). EK tikisi, kad visgi ES Taryba ras bendrą poziciją šiuo klausimu ir nutars, ką daryti“, – Eltai sakė Agnė Kazlauskaitė.
EK Ryšių su žiniasklaida grupės vadovė priminė, kad EK praėjusių metų vasarą atliko internetinę apklausą visose ES. Šioje apklausoje dalyvavo 4,6 milijono žmonių, iš jų 84 proc. pritarė galimybei naikinti laiko keitimą dukart per metus.
ELTA primena, kad už tai, jog sezoninis laiko keitimas Europos Sąjungoje baigtųsi 2021-aisiais metais, Europos Parlamentas (EP) balsavo šių metų kovo 26 dieną.
Europarlamentarai siūlo, kad p
Banko „Luminor” vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
askutinį kartą ES valstybėse, pasirinkusiose vasaros laiką, laikrodžiai būtų persukti 2021 m. paskutinį kovo sekmadienį. Šalys, pageidaujančios pasilikti žiemos laiką, tai padarytų 2021 m. paskutinį spalio sekmadienį.
Europarlamentarų manymu, ES valstybės turėtų tarpusavyje koordinuoti sprendimus dėl pasirinkto laiko, o Europos Komisija turėtų juos įvertinti, kad nebūtų pakenkta bendrajai rinkai. Prireikus, Komisija galėtų pasiūlyti atidėti direktyvos įsigaliojimą iki metų.
Už tokį pasiūlymą balsavo 410 EP narių, prieš buvo 192, o susilaikė 51.
Seimas po pateikimo pritarė nutarimo projektui dėl vasaros laiko taikymo Lietuvos teritorijoje.
Ketvirtadienį už šį Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nario Mindaugo Puidoko pateiktą dokumentą po pateikimo balsavo 42 Seimo nariai, prieš buvo 2 ir 2 parlamentarai susilaikė. Seimas buvo linkęs toliau šį projektą svarstyti Seimo pavasario sesijoje, tačiau Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis paprašė apsvarstyti jį anksčiau.
Nutarimo projekte pasiūlyta Vyriausybei pradėti konsultacijas su Europos Komisija (EK) dėl galimybės pakeisti Direktyvos nuostatas, suteikiant galimybę kiekvienai Europos Sąjungos valstybei narei pačiai apsispręsti dėl vasaros laiko taikymo jos teritorijoje, atsižvelgiant į vasaros laiko poveikio analizės rezultatus.
Taip pat siūloma, esant poreikiui, pavesti valstybės institucijoms pagal kompetenciją atlikti Lietuvos gyventojų apklausą dėl vasaros laiko taikymo.
Seimo narys M. Puidokas iš Seimo tribūnos sakė, kad šią problemą kelia ne tik Lietuva, jo duomenimis, kreiptis į EK šiuo klausimu taip pat ketina laiko nebenorinčios sukioti Suomija ir Lenkija.
Projektą pateikęs M. Puidokas taip pat siūlo pripažinti netekusiu galios Lietuvos Seimo 2015 m. lapkričio 26 d. nutarimą „Dėl vasaros laiko taikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje“.
Lietuvoje, kaip visoje ES, vasaros laikas kasmet atšaukiamas spalio mėnesio paskutinį sekmadienį ketvirtą valandą nakties, laikrodžio rodyklė pasukama viena valanda atgal.
Vasaros laikas įvedamas paskutinį kovo sekmadienį trečią valandą nakties, laikrodžio rodyklė pasukama viena valanda į priekį.
Sekmadienio naktį, kaip ir visoje Europos Sąjungoje (ES), bus atšauktas vasaros laikas. Jis nuo 2003-iųjų mūsų šalyje kasmet atšaukiamas spalio mėnesio paskutinį sekmadienį ketvirtą valandą nakties, laikrodžio rodyklė pasukama viena valanda atgal.
Vasaros laikas įvedamas paskutinį kovo sekmadienį trečią valandą nakties, laikrodžio rodyklė pasukama viena valanda į priekį. Toks Vyriausybės nutarimas buvo priimtas atsižvelgus į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl vasaros laiko susitarimų.
Pasak Aplinkos ministerijos, daugelis ES šalių vasaros laiką įsivedė praėjusio amžiaus devintąjį dešimtmetį. Pirmoji ES direktyva dėl vasaros laiko susitarimų buvo priimta 1980-aisiais. Ji numatė bendrą vasaros laiko taikymo pradžios datą. Pabaigos datą – paskutinį spalio sekmadienį – nustatė 1996-aisiais įsigaliojusi direktyva.
Pastarąjį laikotarpį vadovaujamasi 2001 metais priimtos direktyvos nuostatomis – vasaros laikas įvedamas kovo paskutinį sekmadienį, o atšaukiamas spalio paskutinį sekmadienį.
Pirmą kartą idėją, kad persukant laikrodžio rodykles galima „pailginti“ dieną ir sutaupyti elektros energijos, dar 1784-aisiais iškėlė amerikietis išradėjas ir politikas Bendžaminas Franklinas (Benjamin Franklin). Jo teigimu, žmonės švaisto šviesųjį paros laiką vasaros rytais gulėdami lovoje, o pasukus laikrodžius valanda į priekį būtų išlošiama viena šviesi vakaro valanda.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį, prašydamas pateikti informaciją, ar Vyriausybė (ankstesnioji ar dabartinė) atliko vasaros laiko įvedimo poveikio analizę. Tai atlikti ją įpareigojo savo nutarimu dar praėjusios kadencijos Seimas, primena ELTA.
Parlamentaras taip pat klausia, ar, atsižvelgusi į tyrimo rezultatus, Vyriausybė pateikė ar nepateikė Europos Komisijai siūlymą pakeisti Direktyvos nuostatas, suteikiant galimybę kiekvienai Europos Sąjungos valstybei narei pačiai apsispręsti dėl vasaros laiko taikymo jos teritorijoje.
„Šį savaitgalį vasaros laikas vėl bus keičiamas į žiemos. Apie laiko keitimo neigiamas pasekmes ne kartą yra kalbėję psichiatrai, o dabartinės valdančiosios daugumos atstovai prieš rinkimus žadėjo, kad sėkmės rinkimuose atveju laiko nekeis (…) Nors visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad laiko kaitaliojimas gyventojams nepriimtinas, tačiau norėtųsi, kad tai dar kartą pasitikrintų Vyriausybė ir kreiptųsi į Europos Komisiją dėl leidimo nekeisti laiko“, – sako J. Razma.
