Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Roma, balandžio 9 d. (dpa-ELTA). Velykų šventei pasiekus kulminaciją popiežius Pranciškus per iškilmes Šv. Petro aikštėje paragino skubiai siekti taikos ir paskelbė tradicinį palaiminimą „Urbi et Orbi“ (lot. miestui ir pasauliui).
„Skubėkime eiti taikos ir brolybės keliais“, – sekmadienį aikštėje priešais Šv. Petro baziliką maždaug 100 tūkst. tikinčiųjų sakė Katalikų bažnyčios vadovas.
Karai ir kančios pasaulyje žymėjo visas Velykų šventes Vatikane. Pontifikas paragino „įveikti konfliktus ir susiskaldymą bei atverti savo širdis tiems, kuriems labiausiai to reikia“.
Per svarbiausią Katalikų bažnyčios šventę 86 metų Pranciškus ragino kurti pasitikėjimą „tarp asmenų, tautų ir valstybių“. Velykų žinia, kad Jėzus Kristus, numiręs ant kryžiaus, prisikėlė, turėtų nušviesti tamsą, dažnai gaubiančią pasaulį, sakė pontifikas.
Akivaizdžiai susijaudinęs pontifikas priminė Šv. Petro aikštėje susirinkusiems tikintiesiems ypač apie karą Ukrainoje: „Padėkite mylimai ukrainiečių tautai kelyje į taiką ir nukrepkite Velykų šviesą į Rusijos žmones. Paguoskite sužeistuosius ir tuos, kurie per karą neteko artimųjų, tegul belaisviai saugiai grįžta į savo šeimas“, – kalbėjo Pranciškus.
Jis paragino tarptautinę bendruomenę stengtis užbaigti šį karą ir visus konfliktus, „krauju nudažiusius pasaulį“.
Popiežius taip pat meldėsi už karo draskomus ir krizių apimtus regionus, tokius kaip Libanas, Haitis ir Pietų Sudanas.
Vytautas Visockas, šių nuotraukų autorius. (Slaptai.lt) nuotr.
Slaptai.lt skaitytojų dėmesiui – pluoštas Vytauto Visocko nuotraukų, kurios pasakoja, kaip vilniečiai džiaugiasi sulaukę šv. Velykų. Nuotraukose – Velykų akimirkos, užfiksuotos 2013, 2014, 2015, 2016-aisiais metais.
Tikimės, jog 2023-ųjų pavasaris taip pat padovanos saulės, džiaugsmo, vilčių, sveikatos. Turime vilties, jog 2023-ųjų pavasaris suteiks stiprybės ne tik mūsų šeimoms, giminėms, bet ir visai gražią, teisingą, gyvybingą, morališkai, ekonomiškai stiprią Lietuvos valstybę kuriančiai lietuvių tautai. Sveiki sulaukę šv. Velykų!
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Roma, balandžio 9 d. (AFP-ELTA). Dešimtys tūkstančių katalikų sekmadienį susirinks Šv. Petro aikštėje į Velykų šv. Mišias, kad išgirstų popiežiaus Pranciškaus tradicinį palaiminimą.
Visai neseniai 86 metų Pranciškus ligoninėje gydėsi bronchitą, bet toliau eina pareigas.
Šeštadienio vakarą jis vadovavo vigilijos apeigoms Šv. Petro bazilikoje Vatikane – pustrečios valandos trukusiai ceremonijai, į kurią susirinko 8 tūkst. tikinčiųjų. Tačiau penktadienio vakarą dėl itin šalto oro jis iš atsargumo nedalyvavo Kryžiaus kelio procesijoje. Tai buvo pirmas kartas, kai 2013 m. popiežiumi išrinktas Pranciškus praleido šią ceremoniją.
Sekmadienį popiežius vadovaus 10 val. (11 val. Lietuvos laiku) prasidėsiančioms šv. Mišioms ir vidurdienį paskelbs palaiminimą „Miestui ir pasauliui“ (lot. Urbi et Orbi). Tradiciškai šia proga popiežius apžvelgia pasaulio įvykius. Tikėtina, jog kaip ir 2022 m. jis kalbės apie karą Ukrainoje, atsinaujinusį smurtą Artimuosiuose Rytuose ir neseniai Viduržemio jūroje žuvusius migrantus, mėginusius iš Afrikos pasiekti Europą.
Velykos. Velykiniai margučiai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr. Pirmąją Velykų dieną didžioji dalis maisto prekių parduotuvių nedirbs, paslaugas teiks tik kelios budinčiosios ar autonominės savitarnos parduotuvės. Visgi, kai kurie didžiuosiuose prekybose centruose veikiantys prekių ir paslaugų tiekėjai toliau aptarnaus klientus, bet dirbs trumpiau.
Didžioji dalis prekybos tinklams priklausančių parduotuvių nedirbs
„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė pranešė, kad sekmadienį nedirbs nei viena iš 69 Lietuvoje veikiančių „Lidl“ parduotuvių. Tokį sprendimą „Lidl“ priima jau šeštus metus iš eilės, jis motyvuojamas noru suteikti įmonės darbuotojams galimybę šventes praleisti su šeimos nariais.
„Džiaugiamės, kad jau tapo tradicija, jog gražiausias metų šventes darbuotojai sutinka namuose – pirmąją šv. Velykų dieną jie visą savo dėmesį galės skirti šeimos nariams ir artimiesiems“, – sakė L. Skersytė.
Antrąją šv. Velykų dieną visos „Lidl“ parduotuvės darbą pradės ir baigs įprastu laiku.
Prekybos tinklo „Norfa“ parduotuvės kitokiu grafiku dirbs visą Velykų savaitgalį. Šeštadienį „Norfa“ parduotuvės dirbs tik iki 20 val. Pirmąją Velykų dieną nei viena iš parduotuvių nedirbs, o antrąją šventės dieną parduotuvės darbą pradės vėliau – nuo 9 valandos.
„Maximos“ Prekybos departamento direktorės Liusanos Krivonės teigimu, šventinį sekmadienį „Maximos“ parduotuvės nedirbs visoje Lietuvoje. Visgi, antrąją Velykų dieną darbas vyks įprastai.
„Velykos yra svarbiausia pavasario šventė, kurią minime su artimaisiais, todėl dar prieš keletą metų priėmėme sprendimą, kad visi tinklo darbuotojai Velykų sekmadienį galėtų ilsėtis, skirti laiko sau bei šeimai. Pirkėjus kviečiame šventinius apsipirkimus planuoti iš anksto“, – teigė L. Krivonė.
Nors įprastos tinklo „Iki“ parduotuvės šventinę dieną nedirbs, Vilniuje gyvenantys piliečiai Velykų dieną galės apsipirkti vienoje iš keturių autonominių „Iki Express 24/7“ parduotuvių. Šios parduotuvės sostinėje įsikūrusios: Didžiojoje g. 6, ant Baltojo tilto, Savanorių pr. 187d. ir Stanevičiaus g. 3.
„Be to, parduotuvė dirbs visą parą, įskaitant ir Velykų sekmadienį. Todėl pritrūkus majonezo ar žirnelių, vilniečiai ir miesto svečiai bet kuriuo paros metu jų ar kitų prekių įsigyti galės autonominėje parduotuvėje“, – sakė prekybos tinklo „Iki“ vykdomoji direktorė Lina Muižienė.
Antrąją Velykų dieną visos „Iki“ tinklo parduotuvės dirbs įprasta tvarka. Prieš keletą metų per šv. Velykas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Anot prekybos įmonių aljanso „Aibė“ atstovų, didžioji dalis tinklui priklausančių parduotuvių tiek pirmąją, tiek antrąją Velykų dieną dirbs. Bet šventės dienomis parduotuvės darbą pradės vėliau ir pabaigs anksčiau.
Velykų sekmadienį dauguma „Rimi“ tinklo parduotuvių bei el. parduotuvė „Rimi.lt“ bus uždarytos, bet veiks 33 budinčios parduotuvės, kurios dirbs nuo 10 iki 18 val. Taip pat, tokiu pačiu laiku, pirkėjai galės atsiimti užsakymus prekybos centruose ir „Rimi Drive“ prekių atsiėmimo vietose.
„Siekiame, kad šventinio šeimos stalo patiekalams pritrūkę ingridientų žmonės turėtų galimybę jų įsigyti ir kulinariniai planai nesusijauktų. (…) Šiais metais atsižvelgėme ir į didžiųjų miestų priemiesčių, kurortinių miestų gyventojų poreikius – artimiausia jiems parduotuvė turėtų būti pasiekiama patogiu laiku“, – tikino „Rimi Lietuva“ prekybos centrų valdymo vadovė Irina Miklienė.
Balandžio 9 d. veiks šios budinčios „Rimi“ parduotuvės: Vilniuje – Žirmūnų g. 64, Kedrų g. 4, Jeruzalės g. 4, Vydūno g. 4, Zarasų g. 5, Architektų g.19, Šiaurės g. 37, Didžioji g. 28, Ateities g. 81, Rygos g. 8, Vikingų g. 3, Pavilnionių g. 22.
Kaune – Savanorių pr. 346, Vytauto pr. 24, Baltijos g. 58, Prancūzų g. 81, Europos pr. 43, Romainių g. 67, Juozapavičiaus pr. 11, Vandžiogalos pl. 112.
Klaipėdoje – Taikos pr. 64, Liepojos g. 27, Nidos g. 1, Dangaus g. 34.
Šiauliuose – Gegužių g. 30 ir Piktmiškio g. 75. Panevėžyje – Klaipėdos g. 82. Alytuje – Naujoji g. 7E. Mažeikiuose – Žemaitijos g. 38. Ukmergėje – Vytauto g. 60. Palangoje – Malūno g. 10. Trakuose – Vytauto g. 90. Druskininkuose – Vilniaus al. 22.
Antrąją Velykų dieną prekių atsiėmimas prekybos centruose bei „Rimi Drive“ atsiėmimo vietose bus galimas nuo 9 valandos, o prekės iš „Rimi.lt“ į namus bus pristatomos nuo 10 iki 22 valandos.
Pirmąją Velykų dieną nedirbs arba apribotai paslaugas teiks ir didieji prekybos centrai
Velykų sekmadienį nedirbs arba dalinai dirbs ir didieji prekybos bei pramogų centrai „Akropolis“, „Panorama“, „Ozas“ ir „Mega“. Tuo metu, antrąją šventės dieną, jie veiks įprastu grafiku.
Verbos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Vilniaus „Akropolyje“ balandžio 9-ąją veiks kino teatras „Apollo kinas“, baras „O‘Learys“, bei greito maisto restoranas „Burger King“. Klaipėdos „Akropolyje“ veiks kino teatras „Forum Cinemas“, ledo arena , „Apollo boulingas“, bei visi prekybos centre esantys restoranai. Šiaulių „Akropolyje“ veiks kino teatras „Forum Cinemas“ ir „Apollo boulingas“. Pirmąją Velykų dieną prekybos centrų darbo laikas – nuo 12 iki 22 val.
Pirmąją šventės dieną Vilniaus „Oze” nuo 12 iki 21 val. veiks užkandinė „Subway“, nuo 10 iki 22 val. maitinimo paslaugas teiks greito maisto restoranas „Kentucky Fried Chicken“ ir gruzinų restoranas „Chačapuri“. 12 val. atsidarys ir 22 val. užsidarys restoranas „Olive Kitchen“, picerija „Charlie Pizza“ ir azijietiškas restoranas „Manami“. Galiausiai, nuo 16 val. iki vidurnakčio paslaugas teiks gastrobaras „Plius Plius Plius“.
Vilniuje veikiantis prekybos ir laisvalaikio centras „Panorama“ balandžio 9-ąją durų lankytojams neatvers. Visgi visą parą veiks sporto salė „Gym+“.
Kauno prekybos ir laisvalaikio centras „Mega“ per Velykas nedirbs. Pasak „Megos“ atstovų, sprendimas dirbti per šventes jau yra tapęs tradiciniu. „Mega“ iš kitų prekybos centrų išsiskirs ir antrąją šventės dieną – nors dirbs visos parduotuvės, kai kurios, įskaitant „Rimi Hyper“ ir „Senukus“, darbą pradės valanda vėliau nei įprastai.
Velykos. Velykiniai margučiai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pirmadienį Seimo lankytojų centre bus atverta Lietuvos tautodailininkų sąjungos narės Jadvygos Mačiūnienės paroda „Velykinis margutis: žemaitiški raštai ir simboliai“.
Sveikinimo žodį tars parodos iniciatorius Seimo narys Valentinas Bukauskas, renginyje dalyvaus parodos autorė J. Mačiūnienė, Telšių r. savivaldybės meras Kęstutis Gusarovas, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Telšių skyriaus pirmininkė Sigita Dacienė.
Tautodailininkė skutinėtus margučius nuo 2010 m. eksponuoja parodose. Jų dažymui naudoja tik gamtines medžiagas. Margučių raštuose – žemaitiški ir baltiški ženklai bei augaliniai motyvai, o tapytose paveiksluose dominuoja gėlės, natiurmortai ir gamtos vaizdai. Kiaušinis – taip pat ir vilties simbolis. Slaptai.lt nuotr.
J. Mačiūnienė 2020 m. tapo Pasaulio žemaičių tautodailės parodos laureate, už margučius apdovanota Laureato ženklu. Jos tapybos darbų ir margučių yra įsigijęs Žemaičių muziejus „Alka“, Akmenės krašto muziejus ir privatūs asmenys Lietuvoje bei užsienyje.
Kaip praneša Seimo Lankytojų centras, parodą galima apžiūrėti iki balandžio 17 d. pirmadienį–ketvirtadienį 9–17 val., penktadienį 9–15.45 val. Įėjimas laisvas.
Velykos. Vilnius. Vinco Kudirkos aikštė 2014-aisiais metais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Velykos – pati džiugiausia šventė katalikų bažnyčios metų liturgijoje, stiprinanti tikėjimą bei viltį, skatinanti dvasinį prisikėlimą. Šv. Velykos Vilniuje. 2014-ieji. Vytauto Visocko nuotr.
Nuo ankstaus ryto tikintieji renkasi į Velykų sekmadienio pamaldas ir skelbia pasauliui džiaugsmingą Kristaus Prisikėlimo žinią.
Tradiciškai sekmadienį aplink bažnyčią einama iškilminga procesija, simbolizuojanti ėjimą kartu su prisikėlusiu Kristumi. Didžiausioje pagarboje nešamas Švenčiausiasis Sakramentas, juo laiminami tikintieji, skamba bažnyčių varpai ir gražiausios Velykų giesmės. Po pamaldų – šventinami velykiniai valgiai.
Sekmadienį Vatikane, Šv. Petro bazilikoje, popiežius aukoja Šv. Mišias ir po jų suteikia palaiminimą miestui ir pasauliui, sveikina žmones visame pasaulyje, ragina juos su džiaugsmu ir viltimi žvelgti į ateitį.
Senovėje buvo manoma, kad tas, kuris pirmas parvažiuos Velykų rytą iš bažnyčios namo, tas pirmas tais metais ir lauko darbus nudirbs. Vinco Kudirkos aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Prieš keletą metų per šv. Velykas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Velykų pusryčiai būtinai turi prasidėti nuo kiaušinių. Kai kur yra paprotys pirmą kiaušinį visiems po truputėlį išsidalyti, kitur – kiekvienas ima po kiaušinį ir su kitu šeimos nariu susidaužia, bando lukšto stiprumą.
Pirmąją Velykų dieną žmonės vieni pas kitus į svečius nevaikščiodavo, tik vaikai po pietų pradėdavo velykauti.
Velykų rytą kartais vaikai prie savo lovyčių randa dažytų kiaušinių. Jiems sakoma, kad mažiesiems bemiegant Velykų bobutė ar Velykė juos atvežusi. Kai kur, kaime, dažyti kiaušiniai išdėstomi lauke ir nubudusiems vaikams paaiškinama, kad Velykė pilnus ratus margučių vežėsi ir juos išbarsčiusi.
Senovėje tikėta, jog Velykų rytą patekėdama saulė šokanti iš džiaugsmo, kad Kristus prisikėlė.
Popiežius: mes pamiršome taikos kalbą. EPA-ELTA nuotr.
Roma, balandžio 15 d. (dpa-ELTA). Karas Ukrainoje ir kiti konfliktai, anot popiežiaus Pranciškaus, rodo, kad pasaulis nusigręžė nuo taikos.
„Mes gyvename pagal schemą, kai žudomės dėl valdžios, dėl saugumo, daugelio kitų dalykų, – sakė Katalikų bažnyčios vadovas Didįjį penktadienį transliuotame interviu italų stočiai Rai 1. – Aš suprantu vyriausybes, kad jos perka ginklus. Aš suprantu, tačiau negaliu pritarti“.
Pontifikas nuo karo Ukrainoje pradžios vis kritikavo ginklų naudojimą ir ragino siekti diplomatinio sprendimo. „Jei gyventume taikos sistemoje, to nereikėtų“, – sakė jis dabar interviu. Popiežius kalbėjo ir apie „užslėptus karus, kurių nematome, kurie yra toli nuo mūsų“. „Mes pamiršome taikos kalbą“, – pabrėžė Pranciškus, pridurdamas, kad dėl karų visuomet labiausiai kenčia silpniausi.
Kalbėdamas apie pabėgėlius, pontifikas kritikavo, kad ne su visais jais elgiamasi vienodai. „Pabėgėliai skirstomi. Pirma klasė, antra klasė, pagal odos spalvą, ar jie atvyksta iš išsivysčiusios šalis ar neišsivysčiusios. Mes esame rasistai, mes rasistai. Ir tai blogai“, – kalbėjo pontifikas.
Vatikano gvardiečiai. EPA – ELTA nuotr.Vatikanas. EPA-ELTA nuotr.
Vatikanas, balandžio 12 d. (AFP-ETA). Ukrainos ambasadorius prie Šventojo Sosto antradienį išreiškė „susirūpinimą“ dėl plano, pagal kurį per Didžiojo penktadienio ceremoniją, kurioje dalyvaus popiežius Pranciškus, rusės ir ukrainietės moterys turėtų kartu nešti kryžių.
Šis taikos gestas Rusijos karo Ukrainoje fone turėtų įvykti per Kryžiaus kelio procesiją šalia Romos Koliziejaus penktadienio vakarą.
Ambasadorius Andrijus Jurašas tviteryje parašė, kad „supranta ir pritaria Ukrainos ir daugelio kitų bendruomenių susirūpinimui dėl idėjos penktadienį Ukrainos ir Rusijos moterims kartu nešti Kryžių“.
„Dabar mes dirbame šiuo klausimu, bandydami paaiškinti jos įgyvendinimo sunkumus ir galimas pasekmes“, – rašė jis.
A. Jurašas neatsakė į AFP prašymus pakomentuoti savo poziciją, taip pat nebuvo komentarų ir iš Vatikano.
Moterys turėtų kartu nešti kryžių vieną Kryžiaus kelio – tradicinės procesijos, kurios 14 skirtingų stočių primena Jėzaus kančią ir mirtį nuo jo pasmerkimo iki palaidojimo – atkarpą.
Popiežius Pranciškus paragino žmones būti kukliais. EPA-ELTA nuotr.
Ceremonija vyksta Didįjį penktadienį, Jėzaus nukryžiavimo dieną, likus dviem dienoms iki Velykų – vienos svarbiausių krikščionių kalendoriaus švenčių. Ukrainos miestai po Rusijos bombardavimų. EPA – ELTA nuotr.
Dėl koronaviruso 2020 ir 2021 metais sumažintas procesijos variantas buvo surengtas Šventojo Petro aikštėje Vatikane.
Popiežiui artimas jėzuitų teologas Antonio Spadaro tviteryje patvirtino, kad kilo „prieštaravimų“ dėl idėjos rusėms ir ukrainietėms kartu nešti kryžių.
„Reikia suprasti vieną dalyką: Pranciškus yra ganytojas, o ne politikas“, – rašė jis.
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Popiežius Pranciškus Velykų sekmadienį paragino dalintis vakcinomis nuo COVID-19 su skurdžiausiomis pasaulio šalimis, sakydamas, kad jos yra „būtinas įrankis“ kovoje su pandemija.
Per bene svarbiausią katalikų šventę, ant kurios šešėlį vėl užmetė koronaviruso krizė, popiežius savo pasakytoje kalboje sutelkė dėmesį į pažeidžiamiausius pasaulio žmones – sergančiuosius, migrantus, susiduriančius su ekonominiais sunkumais ir gyvenančius karo zonose, kaip Sirijoje, Jemene ir Libijoje.
„Pandemija vis dar plinta, o socialinė ir ekonominė krizė išlieka stipri, ypač skurdžiųjų atžvilgiu“, – sakė 84-erių argentinietis, kreipdamasis tik maždaug į 100 tikinčiųjų, kuriems buvo leista susirinkti į Šv. Petro baziliką.
„Vakcinos šioje kovoje yra būtinas įrankis“, – teigė jis, paragindamas tarptautinę bendruomenę įveikti vakcinų platinimo trukdžius ir užtikrinti jų platinimą, „ypač skurdžiausiose šalyse“.
Popiežius Pranciškus, kuris nuo 2013 metų, kai tapo Katalikų Bažnyčios vadovu, susitelkia į pažeidžiamiausių žmonių grupių padėtį, rugsėjį Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje jau buvo įspėjęs turtingas šalis nekaupti vakcinų.
Popiežius pridūrė, kad yra „skandalinga“, jog pasaulyje tęsiasi ginkluoti konfliktai.
Jis paragino nutraukti karą Sirijoje, „kur milijonai žmonių šiuo metu gyvena nežmoniškomis sąlygomis“, bei Jemene, „kurio padėtis buvo sutikta su kurtinama ir skandalinga tyla“.
Pontifikas taip pat pareiškė savo artumą Mianmaro jaunimui, „įsipareigojusiam remti demokratiją“, paragino izraeliečius ir palestiniečius užmegzti dialogą bei paragino nutraukti smurtą Afrikoje, užsimindamas apie neramumus Nigerijoje, Sahelyje, šiauriniame Etiopijos Tigrėjaus regione ir Kabo Delgado provincijoje Mozambike.
„Pasaulyje vis dar per daug karų ir per daug smurto“, – teigė popiežius, pridurdamas, kad balandžio 4 d. pasaulyje minima supratimo apie minas, kurios yra „klastingi ir siaubingi įrenginiai“, diena.
Svarbus mėnesis Italijai
Popiežiaus palaiminimas „Urbi et orbi“ (Miestui ir pasauliui) paskelbtas 60 mln. italų švenčiant Velykas karantino sąlygomis.
Visa Italija nuo šeštadienio iki pirmadienio paskelbta „raudonąja zona“, kurioje taikomi judėjimo apribojimai, uždari restoranai ir nebūtinosios mažmeninės prekybos parduotuvės.
Nepaisant vyraujančio pesimizmo, esama vilties teikiančių ženklų, kad šalyje spartėja skiepijimo kampanija. Nors kovo pabaigoje pranešta apie sumažėjusią sergamumo kreivę, ligoninėse tebegydoma itin daug užsikrėtusių pacientų.
Balandis, kaip manoma, bus itin svarbus mėnesis Italijos vakcinacijos kampanijoje, valdžios institucijoms tikintis per ateinančias dvi savaites kasdien suskiepyti po 300 tūkst. vakcinos dozių, sakė vienas pareigūnas.
Trys Italijos regionai, įskaitant Veneciją apimantį Venetą, rengiasi nuo antradienio sušvelninti apribojimus ir kai kurių zonų žymėjimą pakeisti iš „raudono“ į „oranžinį“.
Šv. Velykos. Vytauto Visocko nuotr.
Velykos – pati džiugiausia šventė Katalikų bažnyčios metų liturgijoje, stiprinanti tikėjimą bei viltį, skatinanti dvasinį prisikėlimą. Velykos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tačiau tuo antrą kartą džiaugsimės tik savo šeimos rate – jokių draugų ar giminių. Tokias sąlygas pateikė besitęsiantis karantinas.
Tačiau šventinėmis dienomis mintimis ar technologijų pagalba pabūti su tais, kurie mums brangūs, virtualiai dalyvauti pamaldose niekas neuždraudė.
Jeigu elgsimės atsakingai, kitąmet galės būti taip, kaip būdavo prieš keletą metų ar anksčiau. O būdavo taip …
Nuo ankstaus ryto tikintieji rinkdavosi į Velykų pamaldas, kuriose pasauliui skelbiama džiaugsminga Kristaus prisikėlimo žinia.
Tradiciškai sekmadienį aplink bažnyčią einama iškilminga procesija, simbolizuojanti ėjimą kartu su prisikėlusiu Kristumi. Didžiausioje pagarboje nešamas Švenčiausiasis sakramentas, juo laiminami tikintieji, skamba bažnyčių varpai ir gražiausios Velykų giesmės. Po pamaldų – šventinami velykiniai valgiai. Velykos. Vilnius. Vinco Kudirkos aikštė 2014-aisiais metais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Sekmadienį Vatikane, Šv. Petro bazilikoje, popiežius aukoja Mišias ir po jų suteikia palaiminimą miestui ir pasauliui, sveikina žmones visame pasaulyje, ragina juos su džiaugsmu ir viltimi žvelgti į ateitį.
Senovėje buvo manoma, kad tas, kuris pirmas parvažiuos Velykų rytą iš bažnyčios namo, tas pirmas tais metais ir lauko darbus nudirbs.
Velykų pusryčiai būtinai turi prasidėti nuo kiaušinių. Kai kur yra paprotys pirmą kiaušinį visiems po truputėlį išsidalyti, kitur – kiekvienas ima po kiaušinį ir su kitu šeimos nariu susidaužia, bando lukšto stiprumą. Šv. Velykos Vilniuje. 2014-ieji. Vytauto Visocko nuotr.
Pirmąją Velykų dieną žmonės vieni pas kitus į svečius nevaikščiodavo, tik vaikai po pietų pradėdavo velykauti.
Velykų rytą kartais vaikai prie savo lovyčių randa dažytų kiaušinių. Jiems sakoma, kad mažiesiems bemiegant Velykų bobutė ar Velykė juos atvežusi. Kai kur, kaime, dažyti kiaušiniai išdėstomi lauke ir nubudusiems vaikams paaiškinama, kad Velykė pilnus ratus margučių vežėsi ir juos išbarstė.
Senovėje tikėta, jog Velykų rytą patekėdama saulė šokanti iš džiaugsmo, kad Kristus prisikėlė.
Popiežius Pranciškus. EPA – ELTA nuotr.
Popiežius Pranciškus dėl pandemijos Didįjį penktadienį paminės tik labai ribota forma. Vakare (19.00 val. Lietuvos laiku) Katalikų bažnyčios vadovas šv. Petro bazilikoje Mišiose prisimins Jėzaus Kristaus kančią ir mirtį.
Vatikano duomenimis, baiminantis viruso plitimo, Mišiose Velykų dienomis galės dalyvauti tik nedaug tikinčiųjų. Kaip ir pernai, Kryžiaus kelio Koliziejuje atsisakyta.
Vietoj jo, panašiai kaip pandemijos pradžioje, nedidelė Kryžiaus kelio procesija penktadienį (22.00 val.) bus surengta šv. Petro aikštėje prie bazilikos.
84-erių popiežiui Pranciškui tai jau antra Didžioji savaitė ir antrosios Velykos su dideliais koronaviruso ribojimais. 2020 metų pavasarį popiežius įspėjo dėl pesimizmo, tačiau pats atrodė liūdnas. Jis laikomas žmogumi, mielai ieškančiu asmeninių kontaktų su tikinčiaisiais. Popiežiaus pamokslai dabar bus transliuojami internetu, dalis – ir per televiziją. Velykos – Jėzaus prisikėlimo šventė – yra svarbiausia krikščionių religinė šventė.
Didįjį ketvirtadienį popiežius aukojamose mišiose šv. Petro bazilikoje dalyvavo tik apie 200 žmonių.
Velykų nakties pamaldos šeštadienio vakarą šiek tiek paankstintos, nes Italijoje nuo 22.00 val. galioja judėjimo ribojimai. Tada sekmadienį vyks Velykų mišios ir bus skelbiamas palaiminimas „Urbi et orbi“ (Miestui ir pasauliui).
Dėl pandemijos Italijoje per Velykas galios ypač griežti ribojimai. Popiežius ir daugelis kitų Vatikano gyventojų yra paskiepyti nuo koronaviruso.
Lietuvos keliuose šventinį Velykų savaitgalį judėjimo ribojimą kontroliuos daugiau nei 3300 pareigūnų, jie dirbs stacionariuose postuose.
Policijai talkins ir kitos viešojo saugumo tarnybos. Velykos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Taip siekiama užtikrinti judėjimo kontrolę bei kuo didesnį transporto pralaidumą tarp savivaldybių tiems asmenims, kurie vyksta dėl neatidėliotinų priežasčių.
Policijos pareigūnai taip pat skirs daugiau dėmesio susibūrimams viešose erdvėse, tikrins vykstančius keleiviniais traukiniais.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, praėjusį savaitgalį policija apgręžė beveik 1,4 tūkstančio automobilių. Už ribojimų nesilaikymą surašyti 102 administracinių nusižengimų protokolai. Prieš keletą metų per šv. Velykas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Judėjimas prie vidinių Europos Sąjungos sienų išlieka labai intensyvus, vidutiniškai per parą pravažiuoja apie 2000 transporto priemonių, patikrinama apie 350 asmenų. Iš viso nuo vasario 17 d. patikrinta beveik 18 tūkst. asmenų, atvykusių iš Lenkijos pusės.
Nuo pirmadienio Lenkija taip pat pradėjo taikyti papildomas kontrolės priemones prie sienos – reikės pateikti neigiamą testo, atlikto ne vėliau nei 48 val. iki atvykimo, rezultatą.
Statistikos departamento duomenimis, sergamumas per pastarąsias 14 dienų 100 tūkst. gyventojų šalyje viršija 3 šimtus atvejų, daugiau nei dešimtyje savivaldybių šis rodiklis yra blogesnis už Lietuvos vidurkį.
Verbų sekmadienį popiežius Pranciškus aukojo šventas mišias. EPA-ELTA nuotr.
Popiežius Pranciškus sekmadienį pradėjo Didžiąją savaitę – paskutinę savaitę prieš Velykas, aukodamas šventas mišias, praneša „Euronews“.
Verbų sekmadienio mišios vyko Šv. Petro bazilikoje Vatikane, tačiau, kaip ir pernai, dėl koronaviruso pandemijos jose dalyvavo labai ribotas žmonių skaičius.
Šventose mišiose dalyvavo tik apie 120 tikinčiųjų, tarp kurių buvo vienuolės ir kelios šeimos, bei 30 kardinolų. Dalyviai laikėsi socialinio atstumo, taip pat dėvėjo apsaugines veido kaukes, tačiau popiežius mišias aukojo nedėvėdamas kaukės.
„Pernai mes buvome šokiruoti, šiemet esame išbandomi ir tikrinami“, – maldininkams sakė popiežius.
Pagal Bibliją, Verbų sekmadienį minimas Jėzaus Kristaus atvykimas į Jeruzalę. Po kelių dienų jis buvo nukryžiuotas.
Italija yra labiausiai pandemijos paveikta žemyninės Europos šalis. Pandemija Italijoje nusinešė jau daugiau kaip 107 tūkst. gyvybių, o susirgo per 3,5 mln.
Kovo viduryje pusė Italijos regionų grįžo prie griežto karantino, kai vėl pradėjo daugėti COVID-19 atvejų. Per Velykas likusioje šalies dalyje taip pat galios karantinas.
Verbos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Šį sekmadienį katalikiškame pasaulyje minimu Verbų sekmadieniu, kuris švenčiamas likus savaitei iki Velykų, prasideda Didžioji savaitė.
Svarbiausios jos dienos – didysis ketvirtadienis, penktadienis, šeštadienis ir sekmadienis, jomis Bažnyčia minės Išganymo istorijos įvykius: Paskutinę vakarienę, Kristaus kančią, mirtį ir Prisikėlimą.
Evangelijoje Verbų sekmadienis vadinamas Palmių sekmadieniu. Kaip pasakoja biblinė istorija, Jėzus buvo pasitiktas kaip mesijas, tačiau jau po kelių dienų jam po kojomis palmių šakeles klojusi minia reikalavo nukryžiavimo.
Pavasaris. „Kačiukai”. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvoje manyta, kad Verbų sekmadienį bažnyčioje visi būtinai turi laikyti po kadagio šakelę ar kitokią verbą. Į namus parsinešta pašventinta verba turi saugoti juos nuo visokio blogio. Tradicija Verbų dieną pašventintais kadagiais, žilvičiais gintis nuo galimų nelaimių išliko iki mūsų dienų. Ja pasmilkomi kambariai, apeinama apie laukus. Senoji verba iš praėjusių metų yra pagarbiai sudeginama. Jokiu būdu jos negalima išmesti.
Šiemet, jau antrus metus iš eilės, dėl pasaulį ir Lietuvą apėmusios koronaviruso pandemijos ir Verbų sekmadienį, ir Velykas minėsime kitaip.
Šv. Velykų laikotarpiu bažnyčiose neplanuojama imtis papildomų ribojimų, pamaldos vyks tose savivaldybėse, kur naujų koronaviruso atvejų skaičius neviršys 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Katalikų parapijose, kuriose pamaldos tęsiamos, galios esama tvarka, kad vienam žmogui turi tekti 20 kv. metrų ploto.
Popiežiaus malonių tarnyba paskelbė, kad Didžiąją savaitę ir Velykų dieną Vatikane bus paskiepyti nuo koronaviruso 1,2 tūkst. varguolių. Atitinkamą pranešimą penktadienį paskelbė Šventojo Sosto spaudos tarnyba.
Kaip patikslinama, bus naudojamos kompanijų „Pfizer“ ir „BioNTech“ sukurtos vakcinos dozės. Ši akcija rengiama vadovaujantis popiežiaus Pranciškaus raginimu suteikti žmonėms vienodas galimybes pasiskiepyti nuo koronaviruso. Sausio pabaigoje buvo paskiepyti pirmieji 25 varguoliai, nuolat gyvenantys Vatikano labdaros struktūrose.
Anksčiau Vatikano atstovai pareiškė, kad vakcinacijos kampanija, prasidėjusi mieste-valstybėje sausio 13 d., iš esmės baigta. Sausio 14 d. Šventojo Sosto spaudos tarnyba oficialiai patvirtino, kad buvo paskiepyti 84 metų popiežius Pranciškus ir jo 93 metų amžiaus pirmtakas garbės popiežius Benediktas XVI.
Be to, nemokamai buvo vakcinuoti žurnalistai, lydėję pontifiką kelionėje į Iraką kovo 5-8 dienomis.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nedalyvaus stačiatikių Velykų pamaldose cerkvėje, jis apsilankys koplyčioje savo rezidencijoje Novo Ogariove ir uždegs žvakę. Tai šeštadienį žurnalistams pranešė Rusijos vadovo spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas.
„Prezidentas į šventyklą neis ir liks namuose. Kaip jūs žinote, jis dabar gyvena ir dirba Novo Ogariovo valstybinėje rezidencijoje, – sakė Kremliaus atstovas. – Vakare prezidentas uždegs žvakę nedidelėje koplyčioje šios rezidencijos teritorijoje“.
D. Peskovas pridūrė, jog Velykų proga prezidentas ir Maskvos ir visos Rusios patriarchas Kirilas apsikeis sveikinimais.
Anksčiau naujienų agentūra TASS, remdamasi šaltiniu Rusijos teisėsaugos institucijose, pranešė, jog tikinčiųjų buvimas prie cerkvių Maskvoje per stačiatikių Velykas gali būti laikomas saviizoliacijos režimo, įvesto dėl koronavirusinės infekcijos plitimo, pažeidimu.
Rusijos stačiatikių bažnyčios hierarchai rekomendavo tikintiesiems per Velykas likti namuose.
Skulptoriaus Stanislovo Kuzmos kompozicija „Lozoriau, kelkis” – Santariškių ligoninės teritorijoje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Dar prieš Velykas Lietuvos medikams, kovojantiems su koronaviruso infekcija, išvežiota dar viena dalis iš Kinijos atskraidintos apsauginės aprangos, kurioje apsauginiai akiniai, vienkartinės medicininės kaukės, apsauginiai chalatai ir kombinezonai, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
Penkioms pagrindinėms šalies ligoninėms – Santaros klinikų, Kauno klinikinės ligoninės, Klaipėdos universitetinės ligoninės, Respublikinės Panevėžio ligoninės ir Respublikinės Šiaulių ligoninės medikams – nuvežta daugiau nei 12 tūkst. apsauginių akinių, 20 tūkst. vienkartinių medicininių kaukių, 1850 apsauginių chalatų ir 9400 apsauginių kombinezonų.
Taip pat penkioms didžiųjų miestų greitosios medicinos pagalbos stotims pristatyta 6600 apsauginių akinių, 10 tūkst. vienkartinių medicininių kaukių, 1500 apsauginių chalatų ir 9800 apsauginių kombinezonų.
Siunta šią savaitę Lietuvą pasiekė padedant Susisiekimo ministerijai, o į ligonines juos išvežioja valstybės valdoma akcinė bendrovė „Lietuvos paštas“.
SAM kiekvieną savaitę gauna patikslintus gydymo įstaigų poreikius asmens apsaugos priemonėms ir, skirstydama gautas siuntas, atsižvelgia į pačių įstaigų įvardintą asmens apsaugos priemonių trūkumą, taip pat į pagrindinius sveikatos priežiūros specialistų aprūpinimo prioritetus.
Siekiant užtikrinti racionalų asmeninių apsaugos priemonių naudojimą, SAM, bendradarbiaudama su ekspertais, nustatė penkis saugumo lygius, apibrėžiant, kokiais atvejais ir kokias konkrečiai asmens apsaugos priemones turėtų naudoti mūsų šalies gydymo įstaigose dirbantys medikai. Saugumo lygiai nustatyti atsižvelgus į medikų darbo specifiką, t. y. pacientų, su kuriais jie dirba, grupes, taip pat teikiamų paslaugų, patiriamo kontakto pobūdį ir kitus aspektus. Vadovaujantis šiais lygiais taip pat bus lengviau įvardyti asmens apsaugų poreikį.
Popiežius Pranciškus: „Sese, broli, nepasiduok“. EPA-ELTA nuotr.
Didžiojo šeštadienio vakarą popiežius Pranciškus šv. Petro bazilikoje vadovavo Velyknakčio budėjimui ir aukojo šventąsias Mišias. Kaip ir per kitas pamaldas šiomis dienomis, tikintieji jose galėjo dalyvauti tik nuotoliniu būdu, praneša Vatikano radijas.
Evangelija pasakoja (Mt 28, 1 – 10), kad po šabo, auštant pirmajai savaitės dienai, moterys ėjo aplankyti Jėzaus kapo. „Jo čia nebėra, Jis prisikėlė“, – tarė joms angelas.
Pasak Šventojo Tėvo, Didžiojo šeštadienio tylą dažnai nustelbia Didžiojo penktadienio kryžius ir sekmadienio „Aleliuja“. Tačiau šių metų Didysis šeštadienis yra kitoks, tai iš tiesų didelės tylos diena.
Jėzaus kapą ėjusių lankyti moterų jausmus galime lyginti su savo. Jos, kaip ir mes, atsidūrė prieš nelauktą kančios dramą, o skausmą lydėjo baimė ir nežinia dėl ateities. „Atmintis sužeista, viltis užgniaužta. Tai buvo jų tamsiausia valanda, kaip kad dabar yra mūsų“, – sakė popiežius šeštadienio vakaro homilijoje.
Tačiau šioje situacijoje moterys nepasidavė tamsioms skundų ir apgailestavimų jėgoms, neužsidarė pesimizme ir nenusigręžė nuo tikrovės. Jos pasirengė paprastam ir tuo pat metu ypatingam uždaviniui: patepti kvapniais tepalais Jėzaus kūną. Jos neišsižadėjo meilės, širdies tamsoje įžiebė gailestingumą ir, pačios to nežinodamos, pasirengė istoriją pakeisiančios dienos aušrai.
„Kiek daug žmonių dabartinėmis liūdnomis dienomis darė ir daro kaip šios moterys, mažais rūpesčio, meilės ir maldos gestais sėdami vilties sėklas“, – sakė Pranciškus.
Prie kapo moterys iš angelo išgirdo gyvenimo žodžius, o netrukus sutiko ir patį vilties Autorių, kuris viską patvirtino ir pridūrė: „Nebijokite“. Šiuos žodžius Dievas mums kartoja ir dabartinėje naktyje.
„Šią naktį įgijome pamatinę teisę, kuri nebus atimta: teisę į viltį. Tai nauja ir gyva viltis, kuri ateina iš Dievo. Tai nėra paprastas optimizmas, paplekšnojimas per petį ar atsitiktinis padrąsinimas. Tai Dangaus dovana, kurios negalėjome gauti vieni. „Viskas bus gerai“, – užsispyrusiai sakome šiomis dienomis, remiamės žmoniškumo grožiu, iš širdies tariame padrąsinimo žodžius. Tačiau bėgant dienoms ir augant baimei, pati drąsiausia viltis gali išgaruoti. Jėzaus viltis yra kitokia. Ji širdyje skleidžia tikrumą, jog Dievas viską gali pakeisti į gėrį, netgi kapą – į gyvenimo vietą“, – kalbėjo popiežius. Kapas yra vieta, iš kurios tas, kuris įeina, nebeišeina. Tačiau Jėzus išėjo dėl mūsų, prisikėlė dėl mūsų, mirties vietoje paskleidė gyvenimą, pradėjo naują istoriją ten, kur buvo antkapis. Ir mes neturime pasiduoti, neturime užritinti akmens ant vilties. Dievas ištikimas, jis ateina pas mus, apšviečia tamsiausią užkampį, skausmo, kančios ir mirties aplinkybes.
„Sese, broli, nepasiduok, net jei savo širdyje užkasei viltį: Dievas yra didesnis. Paskutinis žodis nepriklauso tamsai ir mirčiai. Drąsos, Dievui niekas nėra prarasta“, – kreipėsi į savo klausytojus popiežius Pranciškus. Jis priminė, kad žodis drąsa Evangelijoje visada išeina iš Jėzaus lūpų.
„Tai Jis, Prisikėlusysis, padeda mums, stokojantiems, atsikelti. Jei esi silpnas, netvirtas kelyje, jei parpuoli, nebijok, Dievas tau tiesia ranką ir sako: „Drąsos!“, – kalbėjo Pranciškus. Drąsos sau negalime duoti, bet galime ją priimti kaip dovaną. Pakanka maldoje atverti širdį, truputį patraukti nuo širdies angos akmenį ir įsileisti Jėzaus šviesą. Pakanka kviesti: „Ateik, Jėzau, į mano baimes, pasakyk ir man: „Drąsos!“. Su Tavimi, Viešpatie, būsime išbandomi, bet neįbauginti. Kad ir koks liūdesys gyvena mumyse, jausime, jog turime viltį, nes su Tavimi kryžius virsta prisikėlimu, nes Tu esi su mumis mūsų naktų tamsoje, esi tikrumas mūsų neužtikrintume, mūsų tylos Žodis, niekas negalės pavogti meilės, kurią Tu jauti mums“, – tęsė popiežius. Tai yra velykinis skelbimas, vilties žinia.
Velykos. Vilnius. Vinco Kudirkos aikštė 2014-aisiais metais. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos vyskupai velykiniame ganytojiškame laiške sveikina tikinčiuosius su Šv. Velykomis, pažymėdami, kad Viešpaties Jėzaus Kristaus prisikėlimas iš numirusių yra džiugiausia žinia, kokią žmonija yra girdėjusi. Kiaušinis – gyvybės ir vilties simbolis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Vyskupai ragina vienytis maldoje šiomis ypatingomis dienomis. „Tegul šio laiko aplinkybės nesustabdo mūsų meilės ir džiaugsmo! Melskimės už ligos paliestuosius ir kenčiančius netektį artimuosius. Ypač prisiminkime maldoje ir remkime mūsų medikus ir medicinos darbuotojus, civilinės valdžios atstovus, mūsų krašto policijos, kariuomenės pareigūnus bei visus, kurie aukojasi padėdami kitiems. Te šis ypatingas laikas kviečia mus permąstyti savo gyvenimo prasmę! Tebūna to vaisius naujai atrasta Velykų žinia: Kristaus žengimas per kančią ir mirtį į Prisikėlimą. Teguodžia mus Viešpats, kad ir po sunkiausių išbandymų mūsų laukia Velykos!“, – rašoma ganytojiškame laiške.
„Šiais metais Velykas švenčiame neįprastai. Vienijamės su Jėzumi, kuris taip pat buvo priverstas dėl grėsmės gyvybei keliauti į šventes Jeruzalėje „ne viešai, o tarsi slapčiomis„ (Jn 7, 10). Ir mus karantino sąlygos verčia svarbiausią mūsų tikėjimo šventę išgyventi „tarsi slapčiomis. “Negalime viešai ateiti į Bažnyčią ir susirinkę draugėn švęsti Velykų. Pandemija, apėmusi visą pasaulį, primena mums, kad mūsų fizinė egzistencija trapi, tačiau dužlus yra ir mūsų žmogiškas saugumas. Šiomis dienomis patiriame daug netikrumo, kuris slegia mūsų širdis. Tačiau visa tai neturi „pavogti„ mūsų džiaugsmo ir ramybės, tų brangių mūsų Prisikėlusio Viešpaties dovanų. Juk Kristus ne kartą savo mokinius guodė ir drąsino pasitikėti Juo, kuris yra istorijos ir pasaulio Viešpats“, – rašoma vyskupų laiške. Šv. Velykos Vilniuje. 2014-ieji. Vytauto Visocko nuotr.
„Jūs nebijokite!„ (Mt 28, 5), – taria Viešpaties angelas susigraudinusioms moterims, kurios atbėgo tą rytą prie Jėzaus kapo. Prisikėlęs Kristus ne kartą pasirodė išsigandusiems mokiniams tardamas: „Ramybė Jums!“ (Jn 20, 19). O tada juos ragino: „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai„ (Mk 16, 15). Visus šiuos žodžius šiandien Viešpats taria ir mums. Krikščionio pašaukimas nešti į pasaulį ramybę ir Prisikėlusio Jėzaus paguodą.
Velykos. 2014-ieji. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Mes, krikščionys, žinome, kad per Kryžių ateina Prisikėlimas. Tai Velykų slėpinys. Krikščioniškas tikėjimas parodo, jog kančia gali būti išganinga, nes net ir joje atsiskleidžia Dievo malonė. Juk neretai išgyvendamas trapumą žmogus atranda Dievą. Ir iš šio pasaulinės pandemijos išbandymo gali rastis be galo daug būdų, kaip Dievas prakalbins žmones. Tikime, kad į gera keisis mūsų pasaulis.
„Jis pamatė ir įtikėjo“, – taip Evangelija apibūdina mokinį, kuris pirmas buvo atbėgęs prie kapo (Jn 20, 8). Ir mes nesiliaukime ieškoti Kristaus prisikėlimo ženklų mūsų gyvenime. Bėkime pas savo Mokytoją Kristų, net jei žmogiškai žiūrint atrodytų, kad nėra jokio pagrindo vilčiai, – sakoma Lietuvos vyskupų velykiniame laiške.
Savaitgalį laikinai keičiasi didžiųjų prekybos tinklų parduotuvių darbo laikas.
Prekybos tinklo „Maxima“ XX ir XXX/XXXX tinklo parduotuvės šeštadienį dirbs nuo 9 iki 22 valandos. Dauguma X tinklo parduotuvių dirbs nuo 9 iki 21 valandos.
Sekmadienį, pirmąją Velykų dieną, prekybos tinklo parduotuvės nedirbs. Pirmadienį „Maxima“ parduotuvės dirbs nuo 9 iki 20 valandos.
Tuo metu „Rimi” parduotuvės šeštadienį dirbs įprastu karantino laikotarpiu darbo metu – nuo 9 iki 20 valandos, o Velykų sekmadienį taip pat nedirbs. Antrąją Velykų dieną tinklo parduotuvės dirbs nuo 9 iki 20 valandos.
Prekybos tinklo „Iki” parduotuvės sekmadienį nedirbs, o po Velykų karantino laikotarpiu parduotuvės ir toliau dirbs sutrumpintu laiku – nuo 8 iki 20 valandos.
„Norfa“ tinklo parduotuvės balandžio 11 dieną dirbs iki 20 valandos, Velykų dieną nedirbs, o pirmadienį darbą pradės nuo 8 valandų ryto.
