Amsterdamas, liepos 1 d. (dpa-ELTA). Nyderlandų karalius paprašė atleidimo už vergovės metais įvykdytą neteisybę šimtų tūkstančių žmonių atžvilgiu. Jis, kaip valstybės vadovas, atsiprašo už tai iš visos širdies ir sielos, sakė Willemas Alexanderis renginyje Amsterdame, skirtame 150-osioms vergovės panaikinimo metinėms. „Iš visų nelaisvės formų vergovė yra labiausiai žeminanti (…)“, – pabrėžė monarchas.
Taip jis asmeniškai prisijungė prie atsiprašymo, kurį praėjusių metų pabaigoje Nyderlandų ir karaliaus vardu išsakė ministras pirmininkas Markas Ruttė. Renginio dalyviai, tarp kurių buvo ir M. Ruttė bei daug kitų vyriausybės narių, Willemo Alexanderio pareiškimą palydėjo plojimais.
Nyderlandai nuo XVII amžiaus buvo viena didžiausių kolonijinių valstybių. Per daugiau kaip 200 metų ji, spėjama, vergais pavertė apie 600 000 žmonių ir Nyderlandų laivais iš Afrikos perkėlė juos į kitą Atlanto pusę. Apie 75 000 jų, pasak karaliaus, kelionės neišgyveno.
Oficialiai karalystė vergovę panaikino 1863 m. liepos 1 d. ir buvo viena paskutiniųjų tai padariusių Europos valstybių.
Pastaruoju metu vis dažniau galime sulaukti pareiškimų net iš aukščiausiųjų pasaulio tribūnų apie tai, kad jau neva būtų laikas pradėti baudžiamąjį persekiojimą tų žmonių, kurie vis dar pasisako prieš genderizmo ideologiją ir neskuba pašlovinti įsiteisinusios homoseksualizmo praktikos. Žinia, tokie raginimai neatsiranda tuščioje vietoje, o yra grindžiami vadinamųjų pažangiečių įsitikinimo, kad tolesnė pasaulio pažanga neišvengiamai bus susijusi su totaline lyties, šeimos ir tautos duotybių dekonstrukcija.
Jau seniai buvo gviešiamasi pasaulį seną išardyti, tačiau kai šiandien vėl ir vėl girdime intensyvėjančius raginimus užvaikyti tradicinės šeimos šalininkus, nevalingai kyla klausimas – ar ne laikas būtų pradėti steigti savigynos būrius nacionaliniu ir pasauliniu mastu?
Taigi – genderizmo ideologija ir homoseksualizmo praktika nėra tik privatus elgesio tipo pasirinkimas, draugų ratelyje palaikomas ekstravagantiškų polinkių kultas, bet greičiau yra agresyvaus veikimo ideologija, kviečianti pradėti medžioklės sezoną su garsiais varovų pasišūkavimais. Tai ypač akivaizdu Lietuvoje, kai pažangos trubadūrais prisistatantys asmenys netveria savo kailyje ragindami sukviestus medžioklius pačiu brutaliausiu būdu, įtraukiant net represine valstybės struktūras, susidoroti su tais tautiečiais, kuriems vis dar niekaip nedašunta, kad šviesią ateitį žmonijai gali užtikrinti tik toks homoseksualų vaizduotės užganėdinimas, kai mažuma taps dauguma, o dauguma – mažuma, ir čia dar būtinai nesuvokiamos loginės sekos pagrindu priduriant, kad reikia užkardyti kelią taip pat tiems nesusipratėliams, kurie su karčia mina pasitinka išvadą, kad žydai yra ponų rasė, o lietuvių populiacijai geriausiu atveju lieka tik baudžiauninko mentaliteto puoselėjimo užduotis.
Net laisviausi Lietuvos protai gerai supranta, kad nuomonių įvairovė yra toleruojama tik visuomenės apačiose, o kilimą karjeros laiptais gali užtikrinti tik radikali sąmonės vivisekcija, visiškas nekarjeratabilių nuomonių išsižadėjimas, tobulo baudžiauninko pašaukimo naštos prisiėmimas. Be to, apsimesti čia nepavyks, reikės persiimti baudžiauninko dvasia su dideliu aplombu ir įtikėjimu taip suprantamos karjeros pažado palaima. Tokie štai yra pirmąja besivadinančios Lietuvos vargai… Ta proga negaliu susiturėti nepastebėdamas, kad man labai simpatiška ir miela Nida Vasiliauskaitė, kaip atrodo, vis dėlto truputėlį klysta, kalbėdama apie antikonjunktūrinio nusiteikimo partijos, ironišku „Antroji Lietuva“ pavadinimu, sukūrimo pagal LGBT bendruomenės pavyzdį galimybę, jau vien dėl to, kad būtent homoseksualų pajėgos šiandien yra pirmosios Lietuvos avangardas (neironiškas), savotiškas mūsų dienų proletariatas, kuris neturi Tėvynės, o tik interesus.
Ne, nebūkite tikras, kad gėjus – neįkas. Ypač nepalanki aplinkybė yra tai, kad visų Lietuvoje vienaip ar kitaip instancionalizuotų, su valstybės vardu siejamų Žmogaus teisų gynimos organizacijų vadovų pozicijas šiandien užima išimtinai homoseksualai. Ar ir dabar sakote, kad Lietuvoje žmonės pasirenkami į raktines pozicijas, neatsižvelgiant į seksualinę orientaciją??? Kaip atrodo bent man, tokia selekcija žmogaus teisių gynimo sferoje savaime yra kracho nuoroda, žmogaus teisių problematikos išniekinimas, ypač kai čia dar prisideda politinė korupcija ir nepotizmo kraštutinumai. Visas šios nešvankios situacijos grožis atsivėrė iš karto, kai vadinamieji žmogaus teisių aktyvistai homoseksualistai, pasinaudodami Lietuvą ištikusia nelegalių migrantų krize, užpuolė mano šalį iš pasalų taip netikėtai ir ne mažiau bjauriai kaip užkratą platinantys šikšnosparniai vampyrai.
Žiū: Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tiesiog tapatina žmogaus teisių problematiką su homoseksualizmo propaganda, automatiškai dėdama lygybės ženklą tarp, švelniai tariant, nevienarūšių reiškinių. Negaliu pasakyti, dėl kokios priežasties atsiranda toks vištakumas – ar tai yra indokrinacijos spaudimo į smegenis, ar paprasčiausio kvailumo pasekmė? Tačiau nekyla jokių abejonių, kad būtent ši moteriškaitė su pavargusiu nuo gimdymo veidu tapo tobulu Lietuvos politinės sistemos intoksikacijos laidininku, kas ypač ryškiai pasimatė anosios tarpininkavimo žydų nacistų užmačioms sužlugdyti Genocido centro veiklą atveju. Kaip visi gerai žinome, čia pasižymėjo du reziduojantys Lietuvoje su prigimtiniu polinkiu į apipjaustymo meną žydų tautybės ambasadoriai skaistaveidžiai, kurie šįkart persistengė, visiškai nupjaudami Tai. Tokiu būdu gražiai kartais pavadinamas Tautos atminties institutas buvo atskirtas nuo lietuvių tautos kamieno, o amputuotas organas, kaip žinome, yra tik fiziologinė atlieka, keliaujanti į šiukšlių dėžę. Savo ruožtu Viktorija Čmil, kaip atrodo, įgijo ne mažesne teisę kaip Vanagaitė būti tituluojama kastracijos mokslų magistre.
Tačiau yra Lietuvoje toks naivuolis Gitanas Nausėda, kuris, išrinktas prezidentu, kaip atrodo, tebepuoselėja iliuziją apie tai, kad būtų galima pabandyti apjungti abi Lietuvas. Todėl nenuostabu, kad anas susilaukia nežaboto labiausiai užsiangažavusių konjunktūrinkų puolimo. Užteks dėl pavyzdžio paminėti tik vieną Rimvydą Valatką, kiekvieną savaitgalį besispjaudantį nuodingomis seilėmis, kiti, minėk neminėjęs, iškart pasimiršta dėl jų nereikšmingumo ir neišraiškingumo. Kita vertus, man gaila ir šiandien taip besibjaurojančio R. Valatkos, kažkada legendinio redaktoriaus, bijau, kad vieną kartą jo neužsmaugtų tulžis. Todėl, prašau, imkite ir padovanokite R. Valatkai pono G. Nausėdos manekeną, tarkime, pripučiamą lėlę, su kuria ekslegendinis žurnalistas galėtų išsidūkti per naktį, tūkstantų kartų pasmaugdamas dabartinio Lietuvos prezidento muliažą, ir tokiu būdu atsikratęs nesveiko įtūžio, po to vėl galėdamas grįžti į gyvą viešosios erdvės tikrovę taip tarsi nieko nebuvo, demonstruodamas normalaus žmogaus refleksus. O jeigu žurnalistu pritrūktų draugijos manekeno išniekinimo apeigose, jam tikriausiai neatsisakytų patalkinti ta pati Maldeikienė, kuri apšlapinusi Nausėdos manekeną, kaip atrodo, ekstazės sparnais pasikeltų į devintąjį dangų.
Išties, yra kažkas manekeniško visados pasitempusio, doro veido žmogaus povyzoje. Tačiau tai, be visa ko kito, nėra pats blogiausias dalykas pasaulyje, kuris savo esme yra vitrina.
XXX
Po nesmagaus pasvarstymo vis tik norėčiau baigti linksmesne gaidele, užduodamas štai tokią mįslę: kas yra bendro tarp nacistų ir gėjų? Be jokios abejonės, bendrumo pagrindas čia yra maniakinis potraukis paradams. Be to, kaip atrodo, tokios paradų manijos nei vienu, nei kitu atveju paprastojo ekshibicionizmo polinkio poveikiu žmogaus pasirinkimams nepaaiškinsi, čia, manding, į paviršių prasiveržia labiau giluminis narcisizmo kompleksas. Kartą užmatęs išviešintas didžiosios internetinės žiniasklaidos portale Vytauto Tomo Raskevičiaus su paradine profesionalaus gėjaus uniforma nuotraukas, netikėtai pats sau pagalvojau, kad taip ar labai panašiai ir turėtų atrodyti postmoderniųjų laikų karnavalinis fiureris…
Pradėję tyrimą po rudenį parodytoje televizijos laidoje paviešintos informacijos apie per prievartą laikomus Radviliškio rajono Beinoriškio kaime asmenis, policijos pareigūnai pradėjo tyrimą ir sodyboje aptiko nemažą kiekį galimai psichotropinių vaistų.
Iš sodybos, anot Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) pranešimo, dar spalį buvo paimtas labai didelis psichotropinių, receptinių vaistų kiekis – iš viso apie 3000 tablečių.
Kadangi pirminė informacija pasitvirtino, toliau ikiteisminį tyrimą atliko Kauno apskrities kriminalistai, tiriantys organizuotus nusikaltimus, o tyrimo organizavimą perėmė Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius prokurorai.
Tyrimo metu nustatyta, kad nuo 2016 metų keli asmenys prieš jų valią buvo laikomi įvairiuose Lietuvos miestuose. Jie galimai buvo verčiami dirbti darbus, marinami badu, iš jų buvo atimti asmens dokumentai, galiausiai naudotasi jų gaunamomis pašalpomis.
„Tęsiant ikiteisminį tyrimą bei atliekant įvairius slaptus šio tyrimo veiksmus, taip pat buvo nustatyti ir kiti galimai nukentėję asmenys, kurie neteisėtai ir prieš jų valią, galimai apsvaiginti psichotropiniais preparatais, buvo laikomi įvairiose Lietuvos vietovėse, verčiami dirbti įvairius darbus. Negana to, pasinaudojant tų asmenų bejėgiškumu ir socialinių įgūdžių stoka, buvo naudojamasi gaunamomis pašalpomis. Galimai jų vardu buvo atidarinėjamos banko sąskaitos, disponuojama elektroniniais duomenimis, imamos paskolos“, – teigiama pranešime.
Ikiteisminio tyrimo metu iš viso nustatyti 7 asmenys (nuo 40 iki 70 metų vyrai ir moterys), galimai nukentėję nuo nusikalstamų veikų. Pareigūnai neatmeta, kad nukentėjusiųjų skaičius gali didėti.
Kaip šį penktadienį pranešė Kauno apskrities VPK, surinkus pakankamai duomenų apie vykdomą nusikalstamą veiką, praėjusią savaitę, gruodžio 3 d., buvo surengta sulaikymo operacija. Vienu metu Vilniuje, Kaune ir Radviliškio rajone buvo daromos kratos, sulaikyti du įtariamieji – moteris (g. 1959 m.) ir jaunas vyras (g. 1996 m.). Atlikus 7 kratas, rasta ir paimta didelis kiekis psichotropinių vaistų, taip pat tyrimui reikšmingi dokumentai bei kiti daiktiniai įrodymai.
Sulaikytieji Kauno miesto gyventojai policijos pareigūnams yra žinomi, anksčiau teisti už įvairius turtinius bei smurtinius nusikaltimus.
Jiems pareikšti įtarimai dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. Už tai gresia laisvės atėmimas iki 15 metų.
Kauno miesto apylinkės teismas abiem įtariamiesiems skyrė griežčiausias kardomąsias priemones – suėmimą 3 mėnesiams.
Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius prokurorai.
Masačusetso valstijos Bostono miesto valdžia nusprendė demontuoti paminklą 16-ajam JAV prezidentui Abrahamui Lincolnui, kuriam valdant šalyje buvo panaikinta vergija. Tai sakoma tviteryje paskelbtame Bostono kultūros departamento pranešime.
„Aš visiškai pritariu Bostono meno komisijos sprendimui demontuoti Emancipacijos memorialą (The Emancipation Memorial) ir dėkoju jos nariams už atliktą darbą“, – pareiškė miesto meras Marty`is Walshas.
Paminklas vaizduoja JAV prezidentą, prie kurio kojų klūpo išlaisvintas iš vergijos tamsiaodis vyras. Kaip sakoma pranešime, skulptūra buvo kritikuojama nuo pat jos pastatymo 1879 metais dėl pavergto žmogaus vaizdavimo.
Kol kas nežinoma, kada konkrečiai bus pašalintas paminklas. Bostono meno komisija svarsto galimybę perkelti monumentą iš miesto centro į kitą vietą, kur jis bus prieinamas publikai.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas birželio 26 d. pasirašė potvarkį dėl paminklų apsaugos, numatantį griežtas laisvės atėmimo bausmes vandalams.
Masinės riaušės ir protesto akcijos prieš rasinę nelygybę ir policijos savavaliavimą kilo daugelyje šalies valstijų po policijos sulaikyto afroamerikiečio George`o Floydo mirties Mineapolyje. Protestuotojai taip pat ėmė griauti paminklus įvairioms istorinėms asmenybėms, tarp jų – Amerikos atradėju laikomam Kristupui Kolumbui.
Per baltųjų nacionalistų mitingą Virdžinijos valstijos Šarlotsvilio mieste žuvo moteris, dar 19 žmonių buvo sužeisti, skelbia BBC.
Nelaimė įvyko, kai į mieste prieš nacionalistus protestuojančią žmonių minią įvažiavo automobilis. Jį vairavo dvidešimtmetis Ohajo valstijos gyventojas, šiuo metu sulaikytas dėl įtarimų antrojo laipsnio žmogžudyste. JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB) pradėjo įvykio tyrimą.
Pasak Šarlotsvilio policijos departamento, be sužeistųjų, dar 15 žmonių nukentėjo per kitus smurtinius incidentus per kraštutinių dešiniųjų mitingą.
Spaudos konferencijos metu Virdžinijos gubernatoriaus Terio Makoulaifo (Terry McAuliffe) žinutė chaosą Šarlotsvilyje sukėlusiems baltiesiems nacionalistams buvo trumpa: „eikite namo“.
Taip vadinamas dešiniųjų susivienijimo („Unite the Right“) mitingas buvo surengtas protestuojant dėl planų nuversti generolo Roberto Edvardo Li (Robert Edward Lee) paminklą. Šis amerikiečių generolas JAV pilietiniame kare vadovavo už vergiją pasisakiusiems konfederatams.
Kai kas nors ką nors rašo, savo aprašomą dalyką sureikšmina, kad būtų geriau pastebimas, – taip mūsų rašto kultūroje viskas, ką skaitome, žiūrime, atrodo svarbu.
Taip tuo labiau tie, kas gudriai valdo Lietuvą, kelia skandalus, ištisai triukšmauja, kad tikri dalykai ir didelės laukiančios bėdos būtų (ir iš tiesų lieka) užgožtos, nepastebėtos, kaip nereikšmingos.
Tačiau šitas laiškas atkreipia dėmesį į ruošiamą Lietuvos valstybės ir žmonių pavergimą be ginklų, su teisės pagalba.
Apie Vygando Marburgiečio kronikoje aprašytą kryžiuočius pribloškusį įvykį, kai lietuviai pilies gynėjai, atsidūrę beviltiškoje padėtyje, išsižudė, bet nepasidavė priešo malonei, daug kartų rašyta. Tačiau nei metraštininkas, nei dabartiniai aiškintojai nepasako, kodėl atlikta tokia apeiginė savižudybė.
Pagal Vygandą „pagonys, matydami kariuomenę labai išsigando“, o pagal Šiutzą, kuris rėmėsi Vygando metraščio originalu, –„ypač dėl religijos, kuri jiems buvo visai svetima“. Mažai ką nauja priduria ir visi kiti, išskyrus bendriausio pobūdžio pasvarstymus apie laisvę ar vergovės baimę. O kokios galėjo būti giluminės, dvasinės priežastys taip „nepraktiškai“ pasielgti? Juk taip pasielgė ne tik pilėniškiai, bet ir jų amžininkai radžputai Indijoje ar daug anksčiau Masados tvirtovėje kovotojai prieš romėnų jungą žydai.
Iki šiol mus laikė kvailiais. Jei asmuo patiki savo pinigus bankui, jam pasiūloma 0,5-1 proc. metinių palūkanų.
Tuo tarpu bankininkai, neįdėję nė mažiausių pastangų pinigų uždirbimui, skolindami svetimus pinigus uždirba šimtus ir tūkstančius procentų lupikaudami. Jie dirba dangoraižiuose, pastatytuose už mūsų uždirbtus pinigus, gauna didžiausius atlyginimus, išsidalina pelną, kurį uždirba visi. Jie gi nieko nedirba ir dirbti nemoka, jie moka skaičiuoti mūsų pinigus ir mums patiems juos skolinti – tik jau už dešimteriopai didesnes palūkanas.
Lietuvos situacija yra apverktina dėl to, kad Lietuvos piliečiai, turėdami pakankamai pinigų, maitina užsienio bankus. Šiuo metu apie 32 mlrd. litų yra išvežti ir naudojami užsienio ekonomikų kėlimui. Nejaugi mes patys, lietuviai, savo pinigų net paskolinti, investuoti nemokame?