versli Lietuva

Verslas

Taivanas. Sostinė – Taipėjus

Taivane kitais metais turėtų atsirasti Lietuvos nacionalinis elektroninės prekybos paviljonas, kuriame bus prekiaujama lietuviškų prekės ženklų produktais – tokį projektą rengia „Versli Lietuva“. Pasak agentūros vadovės Dainos Kleponės, įgyvendinus sumanymą, šalies gamintojams atsivers Taivano rinka, kurioje, pažymi ji, Lietuvos produkcija yra itin laukiama. Įveikus biurokratines kliūtis, tikimasi Taivano pirkėjus pasiekti jau kitų metų pradžioje.
 
Kaip teigia D. Kleponė, el. komercijos sektorius Rytų ir Pietryčių Azijos regione yra labai didelis ir toliau sparčiai plečiasi, ne išimtis – ir Taivanas. „Versli Lietuva“ Taivano verslo delegacijos vizito spalio pabaigoje metu pristatė, kad nacionalinis Lietuvos paviljonas turėtų veikti Taivano el. prekybos platformoje „PChome“. Įsteigus paviljoną, platformos interneto svetainėje salos pirkėjai galės tiesiogiai įsigyti lietuviškų prekių.
 
D. Kleponė nurodo, kad galimybėmis internetu parduoti savo produkciją Taivane labiausiai turėtų pasidomėti maisto ir gėrimų, tekstilės, kosmetikos, maisto papildų ir interjero detalių gamintojai. Šių, kaip ir kitų vartojimo prekių, paklausa, nurodo pašnekovė, el. prekybos platformose yra didžiausia, o būtent lietuviškų prekių taivaniečiai itin laukia.
 
„Iš Taivano pusės yra didelis susidomėjimas pirkti lietuviškas prekes. Manome, kad potencialias yra didelis, kadangi pati rinka laukia lietuviškų prekių“, – mano „Versli Lietuva“ generalinė direktorė. Šios, tikina pašnekovė, labiausiai domina didesnes pajamas uždirbančius tolimosios Azijos pirkėjus, kuriems lietuviška produkcija siejasi su neįprastumu ir tvarumu.
 
„Tai yra egzotika, skirta didesnes nei vidutines pajamas gaunantiems žmonėms, kurie domisi tokiais labiau nišiniais projektais. Kitas dalykas, mūsų produktai kitoms šalims patrauklūs dėl mūsų įvaizdžio, kaip kad maistas ekologiškas, švarios šalies“, – teigė D. Kleponė. Jos spėjimu, verslo susidomėjimas turėtų būti nemažas ir norą dalyvauti projekte pareikš maždaug 25 bendrovės.
 
Prekybos pradžia numatoma 2022 m. pradžioje
 
„Versli Lietuva“ vadovė pabaigti visas biurokratines procedūras ir pakviesti Lietuvos prekės ženklus dalyvauti projekte tikisi jau kitų metų pirmąjį ketvirtį. Iki tol agentūra ketina įvykdyti viešąjį platformos pirkimą, pritraukti susidomėjusias įmones. Jos teigimu, teikti prašymus prekiauti paviljone galės maistą, gėrimus, tekstilę ir kt. paklausias prekes gaminantys prekės ženklai.
 
„Mes esame viešojo sektoriaus kompanija, tad turime praeiti visas biurokratines procedūras, kad tą el. komercijos platformą nupirktume, turime konkursą skelbti, turėtų platforma sudalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose ir t.t. Tada, kai jau turėsime garantuotai nupirkę platformą, tada jau kviesime įmones, ir būtent šių kategorijų gamintojus pareikšti susidomėjimą. Tada jau turėsime ir sąlygas“, – procesą apibūdino D. Kleponė.
 
Ji nurodė, kad dalį prekybos paviljone kaštų, pavyzdžiui, bendras rinkodaros išlaidas ir platformos paleidimo išlaidas, dengs „Versli Lietuva“, o pačios įmonės Taivano el. prekybos platformai turės mokėti komisinį mokestį už įvykdytus pardavimus.
 
„Gamintojai turės mokėti komisinius nuo pardavimų, kas yra kintami kaštai ir tikrai yra draugiška vartotojui, ypač smulkiam verslui“, – pastebi D. Kleponė.
 
Paviljonas jau įsteigtas Kinijoje, netrukus veiks P. Korėjoje
 
„Versli Lietuva“ analogišką paviljoną jau įsteigė didžiausioje tarpvalstybinės el. komercijos platformoje Kinijoje „Tmall Global“. D. Kleponės teigimu, jame produkciją šiuo metu parduoda 17 lietuviškų įmonių.
 
„Nemaža dalis „Tmall“ pirkėjų yra Kinijoje, tačiau tai ne tik Kinijos, tai yra ir tas pats Vietnamas, ir kitos Pietryčių Azijos šalys. Apie 17 įmonių šiuo metu parduoda savo prekes per tą platformą. Žinoma, po visų negatyvių viešųjų ryšių Lietuvos atžvilgiu, pardavimai nėra tokie geri, kokių tikėjomės, tačiau pakankamai neblogi“, – apžvelgia D. Kleponė.
 
Netrukus dar vienas paviljonas turėtų būti įsteigtas ir Pietų Korėjoje. Korėjiečiams bus siūlomi 10 Lietuvos gamintojų tekstilės, kosmetikos gaminiai, maisto produktai ir gėrimai bei interjero prekės. Jo startą „Versli Lietuva“ numato metų pabaigoje – šiuo metu vykdoma prekiausiančių įmonių atranka, kuriamas paviljono dizainas.
 
Nacionaliniame el. prekybos paviljone veikianti įmonė turi galimybę parduoti savo produkciją tiesiai galutiniam vartotojui, o ne prekybos tinkluose. Kaip nurodo „Versli Lietuva“, lietuviškame paviljone bendrovės turi savo atskiras parduotuves bei užsakymų valdymo sistemą, kurioje gali stebėti tik savo pardavimus, juos analizuoti naudojantis verslo analitikos įrankius.
 
Planuojama, kad Taivane steigiamas Lietuvos nacionalinis prekybos paviljonas bus didžiausias ligi šiol plėtotas analogiškas projektas.
 
Lukas Juozapaitis (ELTA)
 
2021.11.09; 07:00
Verslas

Lietuvos ir Prancūzijos verslo forumas. VšĮ „Versli Lietuva” nuotr.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono ir pirmosios ponios Brigitte Macron oficialaus vizito Lietuvoje metu mūsų šalyje lankosi per 30 įmonių iš Prancūzijos. Jos kartu su daugiau kaip 70 Lietuvos kompanijų pirmadienį dalyvauja Prezidentūros, VšĮ „Versli Lietuva“, Lietuvos ambasados Prancūzijoje, Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir „Medef international“ organizacijos inicijuotame verslo forume bei dvišaliuose susitikimuose.
 
Forume įmonės, veikiančios „FinTech“, kibernetinio saugumo, tvarumo, aukštųjų technologijų, inžinerijos, infrastruktūros ir mobilumo srityse, siekia užmegzti naudingas partnerystes bei paskatinti glaudesnį bendradarbiavimą.
 
„Prancūzijos prezidento vizitas Lietuvoje – istorinis įvykis, reikšmingas ne tik politiniu, tačiau ir ekonominiu bei kultūriniu požiūriu. Lietuvos ir Prancūzijos verslo forumas – ekonominės diplomatijos pavyzdys, kai politinę darbotvarkę papildo ekonominis komponentas ir sustiprina šalių bendradarbiavimą bei sinergizuoja dviejų šalių verslo vystymą. Forumo metu Lietuvos ir Prancūzijos įmonės turi galimybę ne tik susipažinti, kelti ir spręsti aktualius klausimus, bet ir užmegzti verslo partnerystes“, – sako Prezidento Ekonominės ir socialinės politikos grupės patarėja Vaida Česnulevičiūtė.
 
„Verslios Lietuvos“ analitikų duomenimis, 2019 m. Prancūzijos prekių eksportas siekė 496 mlrd. eurų, o iš Lietuvos buvo iš viso eksportuota prekių už 29,6 mlrd. eurų. Pernai Prancūzijos importas sudarė 570 mlrd. eurų, o į Lietuvą importuota prekių už 31,9 mlrd. eurų. 2019 m. Prancūzija buvo 13-a didžiausia Lietuvos prekių eksporto rinka, kuriai teko 2,5 proc., 748 mln. eurų, viso mūsų šalies prekių eksporto.
 
Žvelgiant iš paslaugų eksporto perspektyvos, Prancūzija pernai buvo 3-a, jai teko 8,3 proc., 980 mln. eurų, viso Lietuvos paslaugų eksporto.
 
„Nors šalių prekybos apimtys labai skiriasi, Prancūzijos prekybiniai pajėgumai Lietuvai atveria didelį potencialą. Jau dabar matome, kad šalių verslo bendradarbiavimas kuria didelį indėlį mūsų ekonomikai, o susitikime dalyvaujančios įmonės gali prisidėti prie to indėlio augimo.
 
Prancūzija yra viena iš prioritetinių Lietuvos eksporto rinkų, kurioje didžiulį potencialą turi Lietuvos baldų ir tradicinės bei aukštųjų technologijų inžinerijos sektoriai. Šių sektorių eksporto plėtrai į Prancūziją skiriame didžiulį dėmesį ir pagalbą siekdami didinti lietuviškos kilmės aukštos pridėtinės vertės eksporto apimtis“, – teigia „Verslios Lietuvos“ generalinė direktorė Daina Kleponė.
 
„Verslios Lietuvos“ analitikų skaičiavimais, nuo 2015 m. kasmet Lietuvos prekių eksporto į Prancūziją apimtys nuosekliai auga. 76 proc. Lietuvos prekių eksporto į Prancūziją 2019 m. sudarė lietuviškos kilmės prekių eksportas ir 24 proc. – reeksportas.
 
Lietuviškos kilmės prekėms Prancūzija 2019 m. buvo 12-a didžiausia eksporto rinka, kuriai teko 3,2 proc., 568 mln. eurų, viso lietuviškos kilmės prekių eksporto. Iš lietuviškos kilmės prekių į Prancūziją daugiausiai buvo eksportuota trąšų – 22 proc., už 123 mln. eurų, baldų – 18 proc., už 99,5 mln. eurų, plastikų ir jų dirbinių – 12 proc., už 70 mln. eurų, medienos ir jos dirbinių – 6,2 proc., už 35 mln. eurų.
 
2019 m. Prancūzija buvo 9-a didžiausia Lietuvos importo tiekėja ir jai teko 3,2 proc., 1 mlrd. eurų, viso Lietuvos prekių importo. Iš Prancūzijos 2019 m. daugiausiai importuota transporto priemonių – 17 proc., už 178 mln. eurų, eterinių aliejų ir kosmetikos preparatų – 14 proc., už 149 mln. eurų, mašinų ir mechaninių įrenginių – 11 proc., už 108 mln. eurų, gėrimų – 10 proc., už 104 mln. eurų.
 
Prancūzija yra didžiausia eterinių aliejų, kosmetikos preparatų ir gėrimų tiekėja Lietuvai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.28; 15:00
Verslas

Globaliai veikianti bendrovė „NBC Security Inc.“, teikianti su gynyba susijusias paslaugas, paskelbė apie sprendimą pradėti veiklą Lietuvoje kaip UAB „Baltic Defense Industries“. Bendrovė įsteigė naują biurą Kaune, o ateityje planuoja atidaryti gamyklą, kurioje bus gaminami produktai gynybos ir teisėsaugos institucijoms visame pasaulyje.
 
„NBC Security“, kurios pagrindinė būstinė įsikūrusi Virdžinijos mieste Greit Folse, savo patronuojamąsias įmones yra įsteigusi Europos ir Rytų Europos šalyse. Ji teikia paslaugas JAV, Artimųjų Rytų, Vidurio ir Rytų Europos, Afrikos klientams kariuomenės, teisėsaugos ir gynybos agentūroms.
 
Paskelbdamas „NBC Security“ sprendimą, NBC Security“ įkūrėjas Naceris Benzekris sakė, kad Lietuva susidomėjo, kai pirmą kartą čia apsilankė 2004 metais.
 
„Lietuvai prisijungus prie Europos Sąjungos pradėjau stebėti įspūdingą šalies veiklą ir raidą pasaulio ekonomikoje, – aiškina N. Benzekris. – Kvietimas 2018 m. balandį atvykti į JAV ir Baltijos šalių viršūnių susitikimą, susipažinimas su gynybos ir diplomatijos atstovais iš Lietuvos vėl sužadino mano norą dar kartą apsilankyti šioje šalyje. Kai 2018 m. lapkritį dalyvavome karinių technologijų renginyje, galutinai apsisprendžiau investuoti Lietuvoje.“
 
N. Benzekris pagrindinėmis tokio sprendimo priežastimis nurodo verslui palankią aplinką, visapusę vyriausybinių organizacijų pagalbą ir bendradarbiavimą su jomis.
 
„Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas „NBC Security“ žingsnį vertina kaip lietuvių inžinierių kompetencijos ir glaudaus verslo bei aukštojo mokslo įstaigų bendradarbiavimo pripažinimą. Be to, tai liudija apie stiprėjančią šalies kaip regioninio gamybos centro reputaciją.
 
„Ypač svarbu investuotojų pasitikėjimas ir tikėjimas, o „NBC Security“ sprendimas vykdyti gamybą gynybos srityje signalizuoja, kad Lietuva turi potencialo vystyti šią nišinę gynybos pramonės industriją“, – teigia M. Katinas.
 
JAV ambasada Vilniuje džiaugiasi, kad vis daugiau JAV bendrovių Lietuvą laiko puikia vieta veiklai vykdyti.
 
„NBC Security“ sprendimas įkurti savo padalinį Lietuvoje rodo, kad mūsų šalis sieja stiprūs saitai, kurie vis tvirtėja. Tai geras pavyzdys, kokios inovatyvios JAV bendrovės domisi Lietuva jai modernizuojant įstatymus, didinant skaidrumą ir taikant verslui palankias mokesčių iniciatyvas“, – pareiškė JAV ambasados atstovas.
 
„Versli Lietuva“ direktorė Daina Kleponė teigia, kad greitai besikeičiant saugumo situacijai būtina užtikrinti, kad ginkluotosios pajėgos būtų šiuolaikiškos ir novatoriškos. „Tai gali būti daroma ne tik įsigyjant naujos įrangos, bet ir skatinant nacionalines pažangiųjų technologijų įmones atsigręžti į naujas gynybos technologijas. Kadangi Lietuva nedidelė šalis, savaime suprantama, kad veiksmingiausiai tai galima padaryti bendradarbiaujant su kitomis susijusiomis valstybėmis“, – sako ji.
 
„NBC Security“ per ateinančius trejus metus Lietuvoje planuoja įdarbinti iki 30 žmonių, o plečiantis produktų apimčiai galimai bus priimta ir daugiau darbuotojų. Labiausiai bendrovė ieško mechanikos, elektros inžinerijos, kibernetikos, aviacijos ir aeronautikos, dirbtinio intelekto, karybos ir gynybos technologijų specialistų. „NBC Security“ baigia suderinti bendradarbiavimo sutartį su KTU, pagal kurią kartu atliks mokslinius tyrimus ir vykdys plėtrą.
 
Taip pat bendrovė planuoja nuolat priimti universitetų studentus atlikti praktiką.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.29; 11:40
Politinės intrigos

Seimo narys Kęstutis Masiulis. Slaptai.lt nuotr.

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, Akmenės meras Vitalijus Mitrofanovas ir kiti aukšti valstybės pareigūnai neseniai dalyvavo naujo fabriko statybos iškilmėse bei džiaugėsi investicijomis Akmenėje. Per paskutinius dvejus metus Lietuvoje sparčiai gausėjo užsienio, o ir Lietuvos, įmonių, kurios kuria arba plečia veiklą Lietuvoje. Tuo šiandien galime džiaugtis todėl, kad prieš 7–8 metus valstybė tinkamai ėmėsi vykdyti investicijų pritraukimo politiką.

Investicijų nebūtų, jei ne 2009 m. proveržis

Politikai žino, kad rinkėjų atmintis trumpa, todėl rezultatų reikia greitai. Strateginiai valstybės sprendimai daromi vangiai, nes rezultatai pamatomi po 5 ar 10 metų. Investicijų pritraukimo politika yra būtent toks pavyzdys, kai daug metų buvo kalbama, bet realiai niekas nieko nedarė. Galime prisiminti, kad pirmosios laisvosios ekonominės zonos (LEZ) įkurtos dar 1996 m., bet įkurtuvių deklaracijomis visa politika baigėsi. Taip ir stovėjo dešimtmečius tušti laukai ir tai niekam nekliudė. Stambiosioms Lietuvos įmonėms ir koncernams net buvo naudinga, kad konkurentų dėl darbuotojų nelabai yra.

Viskas pasikeitė 2009 m., kai ūkio ministru tapus Dainiui Kreiviui, buvo imtasi iš esmės pertvarkyti investicijų pritraukimo politiką. Buvo įkurtos specializuotos agentūros „Investuok Lietuvoje“ ir „Versli Lietuva“, buvo pakeista teisinė ir ekonominė aplinka. Tuometis Premjeras Andrius Kubilius pats skraidė į Ameriką, važinėjo po Europą ir kvietė investuoti Lietuvoje. Pagaliau buvo pasitelkta ir gausi lietuvių diaspora. Tai buvo didelė naujiena tuometėje politikoje. Iki tol jokie ministrai taip nesirūpino investuotojų pritraukimu, o premjerai apskritai net nekalbėjo jokia užsienio kalba, išskyrus rusų.

Po to sekė ūkio ministrų Birutės Vėsaitės ir Evaldo Gusto bandymai investicijų pritraukimo bendroves sugriauti ir politizuoti, bet dabar jau niekas neabejoja, kad politiškai patogiausia yra ne pastatyti kišeninius vadovus, bet sulaukti gerų rezultatų. Dabartinis Ministras Pirmininkas, ūkio ministras, Seimo nariai – visi džiaugiasi žiniomis apie investicijas, atrodo, taip juk visada buvo ir investuotojai kažkaip patys staiga suprato Lietuvos privalumus.

Nespėti darbai

Jeigu prisiminsime 2009-2012 metus, tai prioritetai buvo krizės suvaldymas ir energetinė nepriklausomybė. Galima džiaugtis, kad buvo spėta pertvarkyti investicijų pritraukimo politiką, šiandien raškome vaisius. Deja, kai kurių tikslų nebuvo spėta pasiekti ir jie vis dar yra Lietuvos problema, nes neatsiranda kompetentingų politikų, kurie turėtų viziją ką ir kaip reikia daryti.

Viena iš skaudžiausių bėdų yra Darbo birža ir visa darbo politika. Ūkio ministro D. Kreivio sumanymas buvo darbo politikos valdymą iš socialinės srities iškelti į ekonomikos. Buvo norima pakeisti pačią filosofiją, kad darbas yra ne socialinė problema, bet ūkio plėtros stuburas. To nebuvo spėta padaryti ir dabar turime prasčiausius darbo politikos rezultatus visoje Rytų Europoje. Išleidžiami milijardai ES investicijų, neva bedarbių kvalifikacijai tobulinti, padėti įsilieti į darbo rinką, bet specialiųjų poreikių bedarbių turime beveik daugiausiai Europoje. Niekam nerūpi, išskyrus gal tik Seimo narę Aušrą Maldeikienę, labai blogi įdarbinimo rodikliai tarp riboto darbingumo žmonių, kalinių, senjorų ar jaunimo. Švaistomi pinigai, o rezultatai apgailėtini. Net formalus Lietuvos nedarbo rodiklis sukasi apie 7 proc., kai Estijoje, Lenkijoje vos 4 proc., o Čekijoje tik apie 2 proc. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis vaizduoja labai susirūpinusį, bet rezultatų pasiekti negeba, tik pažadėjo pakeisti Darbo biržos pavadinimą į Užimtumo tarnybą ir atleisti 25 darbuotojus iš beveik 1,5 tūkst., štai ir visa reforma.

Kitas rūpestis, kurio niekas negali įveikti, nors visi ekspertai apie tai kalba, yra regionų politika. Akivaizdu, kad Lietuvos provincija degraduoja: gyventojų mažėja, jaunimas išvažiuoja, bet vyriausybės nariai tik kalba apie regionų politiką, bet nieko nedaro. Danija, Estija, Vokietija į regionus perkelia valstybines institucijas, kurios tampa ekonominio augimo židiniais, bet Lietuvoje to girdėti nenorima. Priešingai, kaip skelbia Statistikos departamentas, visoje Lietuvoje mažėja valstybės tarnautojų jau keletą metų, tik ne Vilniuje. S. Skvernelio vyriausybė aktyviai uždarinėja valstybines įstaigas regionuose ir viską telkia išimtinai sostinėje. Jei dar 2013 m. Vilniaus apskrityje valstybės apmokamų darbuotojų buvo 114,2 tūkst., tai 2017 m. šis rodiklis pasiekė 115,6 tūkst.

Statistika. Slaptai.lt nuotr.

Naujausias pavyzdys yra 8 mln. eurų investicijos Antakalnyje archyvų saugyklai statyti. Kodėl tokia saugykla negali atsirasti Šalčininkuose, Širvintose, Švenčionyse ar bet kuriame kitame Lietuvos mieste? Kodėl saugykla turi veikti būtinai Antakalnyje, kur yra vienos didžiausių Lietuvos nekilnojamojo turto kainos ir žemė labai patraukli investuotojams?

Nesvarbu ministro, mero ar bet kurio politiko partinė priklausomybė, bet svarbu, ar jis turi viziją ir geba jos siekti. Nuo to priklauso Lietuvos sėkmė. Džiaugiamės visa Lietuva, kad kažkada buvo pasistengta dėl investicijų pritraukimo, gal pagaliau atsiras sumanus politikas, kuris pasieks proveržį ir darbo politikoje ar sustabdys regionų žlugimą?

2018.08.21; 15:25

Trumposios naujienos

Krašto apsaugos ministerija ir VšĮ „Versli Lietuva“ surėmė pečius, kad atvertų galimybes įvairių sektorių Lietuvos įmonėms dalyvauti tarptautiniuose gynybos srities pirkimuose.

Institucijos rugsėjo 14 d. rengia seminarą, kuriame išsamiai pristatys, kaip galima dalyvauti NATO paramos ir pirkimų agentūros (angl. NATO Support and Procurement Agency – NSPA) rengiamuose prekių ir paslaugų pirkimuose. NATO šalių gynybos institucijos šią agentūrą naudoja kaip pagrindinę viešųjų pirkimų platformą, vykdydamos įvairius prekių ir paslaugų įsigijimus. Agentūra, kurios duomenų bazėje registruota daugiau nei 10 000 tiekėjų, užtikrina greitą, sklandų ir skaidrų pirkimo procesą, taip pat aukščiausią įsigyjamų prekių ar paslaugų kokybę už geriausią kainą.

„Augant gynybos sektoriui turime sudaryti sąlygas plėstis ir lietuviškai pramonei. Mūsų produkcija aukštai vertinama, o spektras itin platus – nuo tekstilės iki informacinių technologijų sistemų, lazerių ir robotikos – todėl galimybė dalyvauti NATO pirkimuose turėtų sudominti visus, norinčius eksportuoti arba teikti paslaugas kaip subrangovams Lietuvoje“, – sako ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius.

„Galiu drąsiai teigti, jog NSPA vykdomi pirkimai yra neišnaudota mūsų verslo galimybė – tarp daugiau kaip 10 000 registruotų NSPA tiekėjų Lietuvos įmonių, mūsų žiniomis, vos apie šimtą“, – sako „Versli Lietuva” vadovė Daina Kleponė. Pasak D. Kleponės, stambūs tarptautiniai užsakymai Lietuvos įmones neretai atbaido nuo dalyvavimo konkursuose dėl negalėjimo užtikrinti tiekimo, tačiau visada yra galimybė dalyvauti konkurse su partneriais.

Krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas sako, jog bendradarbiavimu su „Verslia Lietuva“ siekiama parodyti, kaip iš augančių NATO šalių gynybos biudžetų gali išlošti verslas: „NSPA metinė apyvarta yra apie 3 mlrd. eurų ir ji didėja kasmet. NSPA atliekami pirkimai gana dažnai yra konsoliduoti, kai užsakoma iš kelių tiekėjų skirtingose šalyse su galimybe pratęsti sutartį keliems metams ar atsiradus papildomam poreikiui, tad esame suinteresuoti, kad Lietuvos įmonės kuo aktyviau dalyvautų NSPA pirkimuose“. Pasak G. Jeglinsko, NSPA pirkimai sudaro sąlygas dalyvauti konkursuose ir su partneriais, taip pat užtikrina skaidrumą ir vienodas sąlygas visiems potencialiems tiekėjams, todėl tai skatintų įmonių tarptautinio konkurencingumo augimą.

Seminaro dalyviams tai pat bus pristatytos Europos Gynybos fondo (angl. European Defense Fund – EDF) veiklos kryptys bei prioritetai.

Šis fondas yra viena Europos Komisijos (EK) gynybos stiprinimo iniciatyvų, kuria siekiama paskatinti Europos gynybos pajėgumų vystymą bei efektyviau naudoti gynybai skiriamas išlaidas.

Planuojama, jog Europos gynybos fondas teiks paramą gynybos srities tyrimams, bendradarbiavimo projektams ir rinkos konkurencingumo didinimui ir taip paskatins mokslo ir verslo atstovus bendrai vykdyti gynybos srities mokslinius tyrimus, kurti naujas technologijas ir gaminius, reikalingus Europos gynybos ir saugumo užtikrinimui.

Lietuva turi stiprių nišines technologijas kuriančių įmonių, kaip antai gynybos pramonei itin reikalingų lazerių technologijų srityje.

KAM archyvo nuotrauka (autorinės teisės „Daimler AG”) Lietuvos kariuomenė, atnaujindama sunkvežimių parką ir siekdama išlaikyti vienodą sunkvežimių modelį, per NATO Paramos ir pirkimų agentūrą (NSPA) 2015 metais pradėjo naujų taktinės paskirties penkių tonų sunkvežimių įsigijimą. Iki 2021 metų planuojama iš sunkvežinius gaminančios įmonės „Daimler AG“ įsigyti 340 vienetų sunkvežimių UNIMOG.

Nuotrauka ir informacijos šaltinis – Lietuvos krašto apsaugos ministerija

2017.08.20; 00:01

Ekonomika ir finansai

Vienu iš pagrindinių ūkio augimo variklių šiuo metu pelnytai įvardijamas eksportas, kurio laukia nauji iššūkiai – investicijos ir inovacijos pramonėje. Nepaisant sulėtėjusio Rusijos BVP augimo, paaštrėjusios euro zonos skolų krizės, Lietuvos eksporto plėtra neparanda pagreičio.

Tokios mažos šalies, kaip Lietuva, eksportas gali po įvairiausių šokų greitai prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų ir toliau sėkmingai augti. Prognozuojama, jog bendras prekių ir paslaugų eksportas artimiausius dvejus metus turėtų augti vidutiniškai po 10 proc. kasmet ir 2014 m. pasiekti 115 mlrd. Lt.

Continue reading „Lietuvos gamintojų eksportas gali augti net ir lėtėjant didžiosioms eksporto rinkoms” →

vers_1
Aktualijos

Į Kau­no ra­jo­no Ver­sli­nin­kų na­mus su­si­rin­kę Lie­tu­vos smul­kaus ir vi­du­ti­nio ver­slo (LSVV) at­sto­vai – LSVV Ta­ry­bos pir­mi­nin­kė, Aly­taus kraš­to ver­sli­nin­kų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tė Da­lia Ma­tu­kie­nė ir Aly­taus kraš­to ver­sli­nin­kų aso­cia­ci­jos stu­den­tų ver­slu­mo ug­dy­mo pro­jek­to ko­or­di­na­to­rė Gin­ta­rė Va­la­ši­nai­tė, Kau­no re­gio­no smul­kaus ir vi­du­ti­nio ver­slo aso­cia­ci­jos (KRSVVA) Vie­šo­sios įmo­nės „Ver­sli­nin­kų na­mai“ di­rek­to­rius Do­na­tas Žio­gas bei eko­no­mis­tė Do­vi­lė La­ta­kai­tė, Vie­šo­sios įmo­nės „Ver­slo ini­cia­ty­va“ di­rek­to­rius Da­rius Ka­ra­ša, Kau­no kraš­to smul­kaus ir vi­du­ti­nio ver­slo aso­cia­ci­jos pir­mi­nin­kas, LSVV ta­ry­bos pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas Ar­tū­ras Mac­ke­vi­čius, KRSVVA di­rek­to­rius Gied­rius Ro­mei­ka ir JSC „Tran­ser“ tech­ni­nių ver­ti­mų biu­ro di­rek­to­rius Vai­das Ber­no­tas – ap­ta­rė, kaip ir ką rei­kė­tų šian­dien keis­ti Lie­tu­vo­je, kad jau­ni­mas ne­bėg­tų iš tė­vy­nės, o čia įleis­tų sa­vo šak­nis ir sėk­min­gai įsi­dar­bin­tų ar­ba pra­dė­tų ver­slą.

Continue reading „Verslininkai suka galvas, kaip sumažinti jaunimo emigraciją” →