Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas neatsako, ar jau buvo apklaustas prokuratūros tyrime dėl paviešintos galimai riboto naudojimo informacijos.
Politikas susilaiko nuo bet kokių komentarų šia tema, nurodydamas, kad klausimai turėtų būti adresuojami pačiai prokuratūrai.
„Na, pirmiausia pasakysiu, kad tai klausimai ne man, o prokuratūrai. Tik tiek“, – trečiadienį LRT televizijai teigė A. Anušauskas.
„Politikai neturėtų komentuoti prokuratūros tyrimų, nes tai vertinama kaip politinis spaudimas, todėl tokio atsakymo… Atsiribosiu“, – nepanoręs plėtoti temos atsakė ministras, pažymėdamas, kad netrukus turėtų būti paskelbti tyrimo rezultatai, kuriuos visi sužinos, įskaitant ir jį patį.
ELTA primena, kad po liepos pabaigoje vykusio Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio krašto apsaugos ministras užsiminė, jog artimiausiu metu bus pasirašytas ketinimų protokolas su Vokietijos gamintojais dėl tankų įsigijimo.
Visgi A. Anušauskas dėl viešų pareiškimų sulaukė aštrios kritikos. Keliami klausimai dėl tokių sprendimų skaidrumo, dvišalių santykių su JAV bei Vokietija, Lietuvos derybinės galios potencialo. VGT vadovaujantis prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad krašto apsaugos ministras paskelbė riboto naudojimo informaciją, kurios sutarta neviešinti.
Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė dėl krašto apsaugos ministro viešai aptartų detalių kreipėsi į prokuratūrą.
Vis tik Krašto apsaugos ministerija (KAM) teigė, kad A. Anušausko paviešinta informacija apie vokiškų tankų pirkimą nebuvo slapta.
Vokiečių kareivis ant Leopard šarvų. Slaptai.lt foto
Viešojoje erdvėje tęsiantis diskusijoms dėl ketinimų pirkti vokiškus „Leopard“ tankus, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) uždaro posėdžio metu susipažins su praėjusią savaitę Valstybės gynimo tarybai (VGT) pateiktu kariniu vertinimu dėl šios karinės technikos įsigijimo.
„Komitetas nori išgirsti karinį patarimą – visus argumentus už, prieš, visų modelių vertinimus“, – posėdžio išvakarėse Eltai teigė NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Bet nenorime likti tik tokiame techniniame vertiniame – norime pasikalbėti plačiau, kaip toks pirkinys atrodytų visoje mūsų gynybos architektūroje. Ar tai yra pirmaeilis pirkinys, ar, galbūt, yra kokie nors kiti variantai? Be jokios abejonės, tai yra labai svarbu, tai mus sustiprintų, bet, matyt, reikia matyti visą paveikslą“, – svarstė jis.
NSGK pirmininko teigimu, posėdyje dalyvaus ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, ir Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys, Prezidentūros atstovai.
Pastarąjį posėdį nutarta šaukti dar praėjusią savaitę, kai kilo diskusijos dėl krašto apsaugos ministro A. Anušausko pasisakymų apie ketinimų protokolus su Vokietijos technikos gamintojais bei paviešintos informacijos apie „Leopard“ tankus.
Po viešų A. Anušausko pareiškimų imta diskutuoti dėl sprendimo skaidrumo, Lietuvos derybinės galios potencialo. Tačiau daugiausiai klausimų kelta dėl to, ar ministras pasidalijo vieša, ar riboto naudojimo informacija.
VGT vadovaujantis prezidentas Gitanas Nausėda kelis kartus patikino, kad informacija apie vokiškus tankus „Leopard“ buvo pažymėta riboto naudojimo žyma. Tačiau pats ministras ir jo vadovaujama ministerija nurodo priešingai.
Savo ruožtu Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė dėl krašto apsaugos ministro viešai aptartų detalių kreipėsi į prokuratūrą.
Premjerė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Premjerė Ingrida Šimonytė nemano, kad prezidentas Gitanas Nausėda pavėlavo sušaukti Valstybės gynimo tarybą (VGT), samdinių grupuotei „Wagner“ Rusijoje sukėlus suirutę. Vyriausybės vadovė, komentuodama prezidentui tekusią kritiką, pažymi – visos institucijos ir atsakingi asmenys tuo metu aktyviai bendravo nuotoliniu būdu.
„Nenoriu komentuoti prezidento sprendimų, kada jis nusprendė sušaukti VGT. Tikrai žinau, kad visą šeštadienį mes palaikėme ryšį, ir visos institucijos – Krašto apsaugos ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Prezidentūra, Vyriausybės kanceliarija – buvome tikrai ant to paties puslapio“, – „Žinių radijui“ sakė I. Šimonytė.
„Man nebuvo svarbu, kur fiziškai konkretus asmuo tuo metu yra“, – akcentavo premjerė, pridurdama, kad tokiais atvejais labai svarbu turėti kuo detalesnę žvalgybos institucijų surinktą informaciją.
„Tokiais atvejais mes tikimės daug iš savo žvalgybos institucijų, kad jos mums duos kažkokius atsakymus. Kai situacija klostosi labai dinamiškai, valstybės institucijos turi tikrinti informaciją. Jų uždavinys yra tikrinti, kontaktuoti su partneriais ir duoti solidesnį vaizdą“, – apibendrino I. Šimonytė.
Šalies vadovo sprendimą VGT sušaukti sekmadienio popietę, o ne šeštadienį, opozicija įvertino kritiškai. Pasak jų, Prezidentūros reakcija buvo gerokai pavėluota, nes tokius sprendimus reikėjo priimti dar šeštadienį. Parlamentarai kritiškai įvertino ir į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją bei nuotraukas, esą šeštadienį, tęsiantis samdinių „Wagner“ šturmui į Maskvą, G. Nausėda ilsėjosi Preiloje.
Reaguodamas į viešojoje erdvėje pasigirdusią kritiką dėl pernelyg pasyvios reakcijos, prezidentas sekmadienį sakė, kad panašių priekaištų Prezidentūra sulaukia nuolat. Šalies vadovas tvirtino, kad šioje situacijoje buvo itin svarbu tinkamai įvertinti, kaip klostosi įvykiai Rusijoje, ir surinkti pakankamai informacijos priimti reikiamus sprendimus.
„Visada pasiūlymų, kaip vairuoti automobilį, turi tie, kurių net niekas neprileidžia prie vairo ir jie apskritai net ne automobilyje. Panašių pasisakymų, komentarų mes girdime visą laiką“, – sekmadienio popietę Prezidentūroje po VGT posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.
Pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda šaukia Valstybės gynimo tarybą į posėdį. Prezidento vadovaujamos Valstybės gynimo tarybos posėdyje, kaip Eltai perdavė prezidento patarėjas komunikacijos klausimais Tomas Beržinskas, bus aptarta Lietuvos parama Ukrainai ir energetikos bei krašto apsaugos klausimai.
„Posėdyje bus aptarta Lietuvos parama Ukrainai, Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais, krašto apsaugos sistemos struktūrinių ir karinių vienetų plėtra, karinių poligonų ir mokymų teritorijų poreikis“, – teigiama Eltai perduotame komentare.
Paskutinį kartą Valstybės gynimo taryba (VGT) Prezidentūroje buvo sušaukta šių metų kovo pradžioje. Šiame posėdyje VGT pavedė Krašto apsaugos ministerijai (KAM) bei kariuomenės atstovams sudaryti aiškius planus dėl galimų struktūrinių pokyčių Lietuvos kariuomenėje.
ELTA primena, kad kaip numato Lietuvos Konstitucija, VGT svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos klausimus. Į tarybą įeina prezidentas, premjeras, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
Pirmadienį Prezidentas Gitanas Nausėda šaukia Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį, kuriame be kitų klausimų bus apsvarstytas Lietuvos ir regiono oro gynybos stiprinimas, karinė ir ne karinė parama Ukrainai.
Už saugumą atsakingi Lietuvos politikai saugumo situaciją aptarė ir trečiadienį Prezidentūros inicijuotame tarpinstituciniame susitikime. Jį šalies vadovas sušaukė po pranešimų, kad dvi Rusijos raketos antradienį nukrito NATO narės Lenkijos teritorijoje.
Dar spalio pradžioje Lietuvos kariuomenės vadui Valdemarui Rupšiui pareiškus, kad VGT posėdyje siūlys Lietuvos turimų haubicų „PzH 2000“ ir oro gynybos sistemų NASAMS Ukrainai neperduoti, šalies vadovas pažymėjo, kad dėl ginkluotės perdavimo ketinama apsispręsti artimiausioje VGT.
ELTA primena, kad VGT svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės saugumo užtikrinimo ir valstybės gynybos klausimus. Į VGT įeina prezidentas – vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas, ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Tarybai vadovauja prezidentas.
Valdemaras Rupšys – generolas leitenantas, Lietuvos kariuomenės vadas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys mano, kad šiuo metu rengiamame susitarime dėl gynybos turėtų būti aiškiai apsibrėžta, ar valstybės gynybos koncepcija apima tik ginkluotą gynybą, ar visgi tai yra visos valstybės pasirengimas kariniam konfliktui. V. Rupšys pabrėžia, kad dar yra laiko pasiruošti blogiausiam scenarijui.
„Manau, kad reikia aptarti mūsų ambiciją, sutarti, kas yra valstybės gynyba, ar tai tik ginkluota gynyba, ar bendrai yra visų institucijų, visos valstybės pasirengimas kariniam konfliktui, numatyti, sutarti strategiją ir padaryti planus juos įgyvendinti ir pasiruošti tam blogiausiam scenarijui“ , – žurnalistams po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio teigė V. Rupšys.
„Man atrodo, pasiruošti blogiausiam scenarijui mes dar turime laiko ir, mano galva, gali būti apie tai kalbama“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad Rusijai pradėjus karinę invaziją į Ukrainą, Lietuvos politikai užsimojo parengti naują partijų susitarimą dėl krašto apsaugos ir gynybos.
Praėjusią savaitę Seime prasidėjus politinių partijų pokalbiams dėl to, kokios nuostatos ir įsipareigojimai turėtų atsidurti atnaujintame susitarimo dėl saugumo ir gynybos dokumente, konservatoriai deryboms jau paruošė savo būsimo susitarimo projekto variantą.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) paruošto susitarimo projekte, kurį pavyko gauti Eltai, rašoma, kad reaguojant į išaugusią Rusijos grėsmę turėtų būti siekiama iki 2025 m. krašto apsaugai skirti 3 proc. nuo BVP. Kartu keliama ambicija – priimti sprendimą dėl visuotinės karo prievolės Lietuvoje įvedimo. Konservatoriai vyksiančių derybų metu sieks įtikinti kitas politines partijas, kad tokį žingsnį žengti reikėtų jau 2025 m.
Seifas. Slaptai.lt nuotr.
Seimui ketvirtadienį pateikta atnaujinta Nacionalinio saugumo strategija.
Už balsavo 103 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė 4 parlamentarai.
Šioje Nacionalinio saugumo strategijoje yra atnaujinti nacionalinio saugumo interesai, apimantys gyvybinius ir pirmaeilius interesus. Taip pat aprašyta saugumo aplinka, įvardijami rizikos veiksniai, pavojai ir grėsmės nacionaliniam saugumui.
„Teikiamu nutarimu siekiama atnaujinti ir patikslintini Nacionalinio saugumo strategiją, pritaikant nacionalinio saugumo politiką prie pasikeitusios šalies situacijos. Ir atnaujinta strategija leis tinkamai visapusiškai stiprinti šalies saugumą pasikeitusioje saugumo situacijoje“, – Seime pristatydamas projektą teigė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Brėžiamos dvi kryptys: pirmoji, uždaviniai, kuriais siekiama prisidėti prie tarptautine teise grįstos pasaulio tvarkos ir euroatlantinės bendrijos stiprinimo. Ir antroji – užsienio politikos prioritetai, kuriais stiprinamas Lietuvos interesų atstovavimas pasaulyje ir mažinama priklausomybė nuo autoritarinio režimo“, – pažymėjo ministras.
Siekiant aiškesnės struktūros ir prioritetų nacionalinio saugumo srityje nustatymo, nacionalinio saugumo politikos įgyvendinimo uždaviniai sugrupuoti į tris ramsčius: valstybės gynyba, valstybės ir piliečių atsparumas bei Lietuvos Respublikos interesus atitinkanti tarptautinė saugumo aplinka.
Atsižvelgiant į saugumo aplinkos pokyčius, strategijoje atnaujinti ir patikslinti nacionalinio saugumo interesų užtikrinimo prioritetai ir keliami uždaviniai, detaliau aprašytas Nacionalinio saugumo strategijos įgyvendinimas. Atnaujintos Nacionalinio saugumo strategijos nuostatos leis tinkamai ir visapusiškai stiprinti šalies saugumą pasikeitusioje saugumo situacijoje.
„Projekte numatomos viešojo saugumo stiprinimo priemonės, skirtos organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos keliamoms grėsmėms visuomenės saugumui, valstybės ekonominiam ir politiniam gyvenimui mažinti, todėl teisės aktas turės teigiamą poveikį gerinant kriminogeninę situaciją ir mažinant korupciją“, – rašoma aiškinamajame projekto rašte.
Taip pat pažymima, kad Nacionalinio saugumo strategija būtų įgyvendinama per Nacionalinį pažangos planą, ilgalaikes valstybines saugumo stiprinimo programas, plėtros programas ir nacionalines darbotvarkes, kaip tai aprašyta Strateginio valdymo įstatyme.
ELTA primena, kad atnaujintai Nacionalinio saugumo strategijai spalio mėnesį pritarė ir Valstybės gynimo taryba (VGT) bei Ministrų kabinetas.
Nacionalinio saugumo strategijos atnaujinimui vadovavo krašto apsaugos ministras A. Anušauskas. Specialiai strategijos atnaujinimui sukurta tarpinstitucinė darbo grupė, patvirtinta kovo 26 d. ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės potvarkiu.
Baltijos šalių prezidentai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lenkijai dėl įtampos pasienyje su Baltarusija svarstant apie galimybę aktyvuoti 4-ąjį NATO straipsnį, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad tokios galimybės neatmeta ir Baltijos šalys.
NATO 4-asis straipsnis nurodo, kad „Aljanso šalys gali tarpusavyje konsultuotis, jeigu, jų nuomone, kyla grėsmė bet kurios valstybės teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui“.
„Be jokios abejonės, mes esame nusistatę tam tikrus kriterijus, kurie indikuotų, kad tokia situacija yra susiklosčiusi. Tačiau šiandieną mes turėtume atkreipti savo dėmesį į tai, kas vyksta Lenkijoje, nes Lenkija šiuo metu yra taikinys numeris vienas“, – Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Nausėda.
„Jeigu Lenkija priimtų sprendimą aktyvuoti 4-ąjį straipsnį, tai būtų pagrindas lygiai taip pat apsvarstyti ir priimti sprendimą dėl 4-ojo straipsnio aktyvavimo“, – pridūrė jis.
Latvijos prezidentas Egilas Levitas taip pat pabrėžė, kad šiuo metu Baltarusijos režimo taikinys yra Lenkija. Vis dėlto jis patikino, kad, Lenkijai aktyvavus 4-ąjį NATO straipsnį, šio straipsnio aktyvavimą apsvarstytų ir Latvija.
„Šiuo metu, kaip ir sakė prezidentas G. Nausėda, taikinys yra Lenkija. Lenkija tai svarsto, jeigu Lenkija tai darys, tai ir mes prašysime 4-ojo straipsnio, konsultacijų. Tai bus bendra akcija ir NATO yra atitinkami instrumentai ir priemonės, prie ko prives šios konsultacijos“, – teigė jis.
Savo ruožtu Estijos prezidentas Alaras Karisas informavo antradienį kviečiantis Estijos saugumo tarybos posėdį, kuriame, pasak jo, bus priimtas sprendimas, susijęs su 4-uoju NATO straipsniu.
„Aš kviečiu rytoj Estijos saugumo tarybos posėdį, kur mes aptarsime įvykius Baltarusijos-Lenkijos pasienyje, ir rytoj tikrai priimsime ir savo sprendimą, kuris liečia 4-ąjį straipsnį“, – sakė jis.
ELTA primena, kad penktadienį sušauktame Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje buvo nustatyti konkretūs kriterijai, kada dėl įtemptos situacijos pasienyje su Baltarusija reikėtų kreiptis papildomos pagalbos į NATO.
Prezidento patarėjas Darius Kuliešius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidento vyriausiasis patarėjas Darius Kuliešius teigia, kad penktadienį sušauktame Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje buvo nustatyti konkretūs kriterijai, kada dėl įtemptos situacijos pasienyje su Baltarusija reikėtų kreiptis papildomos pagalbos į NATO.
„Yra sutarti konkretūs kriterijai, kuriems esant būtų reikalinga papildoma pagalba, kreipiantis į NATO, aktyvuojant atskirus Vašingtono straipsnius. Ir yra sutarta, jog būtent toks kreipimasis būtų bendras sutarimas valstybės vadovų, pagal tuos numatytus sutartus kriterijus ir konkrečiai aptarta, kokios priemonės būtų reikalingos ir būtų galima tikėtis, jeigu situacija ir grėsmės lygis eskaluotųsi į neigiamą pusę“, – Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė D. Kuliešius.
Vis tik prezidento patarėjas atsisakė detalizuoti kokie kriterijai turėtų būti norint aktyvuoti 4-ąjį NATO sutarties straipsnį, nurodantį, kad „Aljanso šalys gali tarpusavyje konsultuotis, jeigu jų nuomone, kyla grėsmė bet kurios valstybės teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui“.
„Esame sutarę, kad tiek kriterijai, tiek priemonės yra mūsų nacionalinio saugumo taktikos dalykas ir šiuo metu turinio nekomentuosime“, – sakė jis.
Jo teigimu, VGT posėdyje buvo aptartos ir kitos priemonės, kurios tam tikrais scenarijais gali būti reikalingos tiek nacionaliniu, tiek ir tarptautiniu mastu.
„Tai vertinimas toks, kad visi dirba labai profesionaliai, dirba labai ramiai, pozicijas turime tikrai geras, informaciją valdome, situaciją žinome, institucijos yra pasiruošusios visiems galimiems scenarijams ir tikrai esame pasirengę juos atremti“, – patikino jis.
ELTA primena, kad nuo lapkričio 10 dienos vidurnakčio pasienio ruože su Baltarusija, 5 kilometrus nuo jo bei neteisėtų migrantų apgyvendinimo objektuose buvo įvesta nepaprastoji padėtis.
Nepaprastoji padėtis buvo įvesta reaguojant į sudėtingą situaciją Lenkijos pasienyje, kai šimtai migrantų bandė šturmuoti valstybės sieną.
Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Premjerė Ingrida Šimonytė sureagavo į prezidento vyriausiosios patarėjos Astos Skaisgirytės pasisakymą, esą Vyriausybė ryžtingų veiksmų suvaldant nelegalių migrantų krizę ėmėsi tik po sušauktos Valstybės gynimo tarybos (VGT) ir aiškaus pokalbio su šalies vadovu.
„Bandau prisiminti tą „aiškų pokalbį“. Gal be reikalo tikiuosi, kad kiti politikai, o ypač jų vardu kalbantieji irgi vertina savo nuopelnus su tinkamu saiku. Bet norėčiau vis dar tikėtis“, – feisbuke antradienį rašė premjerė.
Taip ji sureagavo į šiek tiek anksčiau A. Skaisgirytės pasisakymą „Žinių radijuje“. Patarėjos teigimu, nelegalių migrantų krizės pradžioje prastai besitvarkę valdantieji tik po sušauktos VGT ir aiškaus pokalbio su prezidentu ėmėsi rezultatą duodančių ryžtingų veiksmų.
„Jeigu pačioje pradžioje matėme, kad sekasi tvarkytis gana prastai, tai maždaug po mėnesio situacija pagerėjo, kai po sušauktos Valstybės gynimo tarybos ir aiškaus prezidento pokalbio su premjere, vidaus reikalų ministre ir kitais ministrais buvo imtasi ryžtingų priemonių“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė prezidento vyriausioji patarėja. Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Pasak jos, labiausiai pasiteisino valstybės taikoma migrantų apgręžimo politika ir fizinio barjero Lietuvos pasienyje su Baltarusija statymas.
„Kelios iš tų ryžtingų priemonių, kaip matome, veikia. Pirmiausia atgręžimo politika ir fizinio barjero statymas“, – teigė patarėja.
A. Skaisgirytės teigimu, fizinį barjerą pasienyje reikėjo pradėti statyti anksčiau.
„Tai, kad barjerą reikėjo statyti jau gerokai anksčiau, buvo daug kartų pasakyta ir labai gerai, kad jis jau pradėtas statyti, gal tik darbai galėtų vykti greičiau, nei jie vyksta. Tačiau jie vyksta, ir tai yra labai svarbu“, – sakė patarėja.
Nelegalūs migrantai. VSAT nuotr.
Prezidentūra įvertino Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės veiksmus nelegalių migrantų krizės metu. Prezidento vyriausiosios patarėjos Astos Skaisgirytės teigimu, krizės pradžioje prastai besitvarkę valdantieji tik po sušauktos Valstybės gynimo tarybos (VGT) ir aiškaus pokalbio su prezidentu ėmėsi rezultatą duodančių ryžtingų veiksmų.
„Jeigu pačioje pradžioje matėme, kad sekasi tvarkytis gana prastai, tai maždaug po mėnesio situacija pagerėjo, kai po sušauktos Valstybės gynimo tarybos ir aiškaus prezidento pokalbio su premjere, vidaus reikalų ministre ir kitais ministrais buvo imtasi ryžtingų priemonių“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė prezidento vyriausioji patarėja.
Pasak jos, labiausiai pasiteisino valstybės taikoma migrantų apgręžimo politika ir fizinio barjero Lietuvos pasienyje su Baltarusija statymas.
„Kelios iš tų ryžtingų priemonių, kaip matome, veikia. Pirmiausia atgręžimo politika ir fizinio barjero statymas“, – teigė patarėja.
A. Skaisgirytės teigimu, fizinį barjerą pasienyje reikėjo pradėti statyti anksčiau.
„Tai, kad barjerą reikėjo statyti jau gerokai anksčiau, buvo daug kartų pasakyta ir labai gerai, kad jis jau pradėtas statyti, gal tik darbai galėtų vykti greičiau, nei jie vyksta. Tačiau jie vyksta, ir tai yra labai svarbu“, – sakė patarėja. Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Bet kuriuo atveju, pažymėjo ji, minėtos priemonės duoda rezultatą, nes socialiniuose tinkluose, tikino A. Skaisgirytė, Lietuva nebėra minima kaip perspektyvus kelias nelegaliai migracijai.
„Mūsų žiniomis, jau migrantų socialiniuose tinkluose plinta informacija, kad turbūt šis kelias užsidaro ir yra neperspektyvus. Visa tai mums yra į naudą, nes šiaip ar taip turime jau 4 tūkstančius žmonių, su kuriais reikia kažką daryti. Taigi problema nėra išspręsta, ir jų prieglobsčio prašymai turi būti labai greitai nagrinėjami, turi būti kalbamasi su kilmės šalimis, kaip juos grąžinti atgal“, – apibendrino A. Skaisgirytė.
Prezidentas susitinka su vidaus reikalų ministre A. Bilotaite ir VSAT vadu gen. R. Liubajevu
Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė tvirtina, kad dar birželio mėnesį šalies vadovas Gitanas Nausėda ketina šaukti Valstybės gynimo tarybą (VGT). Pasak jos, pastaruoju metu susikaupė ne vienas su Baltarusija susijęs klausimas, kuris turi būti apsvarstytas VGT posėdyje.
„Prezidentas planuoja Valstybės gynimo tarybą sukviesti dar birželio mėnesį, nes yra visas kompleksas klausimų, susijusių su Baltarusija.
Migracija tikriausiai būtų vienas iš jų, tačiau ne vienintelis. Taip pat yra oro erdvės klausimai, yra Astravo klausimas. Kaip žinoma, Astravas gavo licenciją veikti ir tai turėtume aptarti. Tad dar šį mėnesį toks posėdis bus sušauktas“, – penktadienio vakarą po prezidento susitikimo su vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadu Rustamu Liubajevu sakė A. Skaisgirytė.
Penktadienį Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje A. Skaisgirytė ir A. Bilotaitė žurnalistams teigė, kad Baltarusija prieš Lietuvą pastaruoju metu vykdo hibridinį spaudimą ir karą.
Valstybės sienos apsaugos tarnybai signalizuojant apie pastarosiomis dienomis rekordiškai išaugusius nelegalios migracijos srautus iš Baltarusijos, A. Bilotaitė tikina, kad Lietuva situaciją kontroliuoja ir yra pasiruošusi į iššūkius reaguoti.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis, šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti apie pustrečio šimto neteisėtų migrantų, daugiausiai Irako piliečiai. Tai tris kartus daugiau nei per visus 2020-uosius.
Santykiai tarp Lietuvos ir Baltarusijos ėmė aštrėti po tarptautinį skandalą sukėlusio Minsko sprendimo
Lietuvos ir Baltarusijos santykius pastarosiomis savaitėmis aštrino Aliaksandro Lukašenkos sprendimas priverstinai nutupdyti į Vilnių skridusį keleivinį lėktuvą. Tuomet Baltarusijos pareigūnai sulaikė juo skridusį opozicijos aktyvistą Ramaną Pratasevičių ir jo draugę Sofiją Sapegą. Į tai reaguodamos ES šalys uždarė savo oro erdvę lėktuvams iš Baltarusijos ir uždraudė jiems leistis Bendrijos šalių oro uostuose.
Prezidentas Gitanas Nausėda susitinka su vidaus reikalų ministre A. Bilotaite ir VSAT vadu gen. R. Liubajevu
Tikimasi, kad ES ryšis priimti sprendimų, numatančių ir daugiau sankcijų Baltarusijos režimui. Lietuva buvo viena iš aktyviausių ir labiausiai girdimų valstybių, raginančių ES ir tarptautinę bendruomenę griežtai reaguoti į nedemokratiško režimo veiksmus.
Prieš savaitę Lietuva išsiuntė du Baltarusijos ambasados darbuotojus
Prieš savaitę Lietuva iš šalies nusprendė išsiųsti du Baltarusijos ambasados Lietuvoje darbuotojus. Tuomet Baltarusijos atstovui įteiktoje notoje šie du darbuotojai buvo įvardinti nepageidaujamais asmenimis dėl veiklos, nesuderinamos su diplomato statusu. Šiuo sprendimu Lietuva taip pat solidarizavosi su Latvija, kurios ambasados Minske diplomatus ir darbuotojus Baltarusija buvo iš šalies išsiuntusi kiek anksčiau.
„Du Baltarusijos žvalgybos pareigūnai, dirbantys po diplomatine priedanga, buvo paprašyti palikti Lietuvą. Ne ačiū ir viso gero“, – savo socialinio tviterio tinklo paskyroje tuomet rašė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Į tai atsakydama Baltarusijos užsienio reikalų ministerija Lietuvai įteikė notą dėl dviejų Lietuvos atstovybės diplomatų išsiuntimo.
Po A. Lukašenkos grasinimų pranešta apie per sieną su Baltarusija plūstančius nelegalius migrantus
Priverstiniam „Ryanair“ lėktuvo nutupdymui sukėlus tarptautinės bendruomenės nepasitenkinimą, režimo lyderis A. Lukašenka pastarąją savaitę pareiškė, kad Minskas, iki šiol stabdęs „narkotikus ir migrantus“ pasienyje, to nebedarys.
„Dabar jūs patys juos valgysite ir gaudysite“, – Baltarusijos parlamente sakė jis.
Šią savaitę vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė teigė, kad, lyginant su 2020 metais, jau kuris laikas fiksuojamas dvigubai išaugęs nelegalių migrantų srautas.
Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, Sąjūdžio prieš Astravo AE garbės pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis kreipėsi į Valstybės gynybos tarybos (VGT) narius teigdamas, kad dar vienas susitarimas tarp Baltijos šalių dėl elektros energijos nepirkimo iš Astravo atominės elektrinės (AE) apskritai nereikalingas.
„Šiomis dienomis Valstybės gynimo taryba galimai tvirtins nutarimą, kuris dar kartą užtikrintų, kad Lietuva „sieks“ susitarimo su Rusijos įtakojamomis Latvija ir Estija, kad į Baltijos šalių elektros rinką nepatektų elektros energija iš nesaugias atomines elektrines eksploatuojančių trečiųjų šalių, nors tokio naujo susitarimo apskritai nė nereikia. Atrodo, kad tai tik priedanga gaišačiai atidėliojant konkrečias Lietuvos energetikos gynybos priemones ir siekis visai kitų tikslų“, – kreipimesi į VGT, kurį Eltai taip pat pavyko gauti, teigia V. Landsbergis.
Profesorius primena, kad trišalis susitarimas, pagal kurį Astravo elektra neturėtų patekti į Baltijos rinkas, buvo pasirašytas dar 2018 m.
„Trys Baltijos šalys jau 2018 m. pasirašė tokį susitarimą ir pagal jį Astravo elektra nepateks į Baltijos rinkas, tačiau norima šį susitarimą panaikinti ne vien Latvijos ir Estijos atsimetimu, bet ir Lietuvos sutikimu jį išplauti neva techniškai. Tokias kažkieno užduotis galimai vykdo ministras Žygimantas Vaičiūnas. Lietuvos pozicija turėtų būti lietuviška – konkreti ir nuoširdi. Slapukavimai lemia nelaimes“, – teigė V. Landsbergis. Astravo AE. EPA – ELTA nuotr.
„Svarbu užtikrinti, kad Lietuva nebūtų pajungta agresyviai Kremliaus iniciatyvai – nei kaip nešvarią energiją transportuojanti ir iš to „uždirbanti“ šalis, nei savo rezerviniais pajėgumais“, – teigia jis.
ELTA primena, kad branduolinio kuro krovimo į Baltarusijos atominės elektrinės pirmojo bloko reaktorių pradžia (fizikinis paleidimas) numatyta penktadienį, rugpjūčio 7-ąją.
Valstybės gynimo tarybą sudaro vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas – prezidentas Gitanas Nausėda, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir kariuomenės vadas generolas majoras Valdemaras Rupšys.
Sąjūdis prieš Astravo AE. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Taigi, mitingas prie Prezidentūros prieš prasidedant joje Valstybės Gynimo tarybos posėdžiui dėl Astravo AE Vilniaus pašonėje grėsmių įvyko. Į mitingą Lietuvos žmones pakvietė Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo architektas ir pirmasis po to Lietuvos Respublikos vadovas Vytautas Landsbergis.
Manote, Lietuvos žmonėms, bent jau patriotams, rūpi jų ir jų palikuonių, ypač vilniečių, likimas? Sprendžiant iš mitingo dalyvių skaičiaus jie jau susitaikė su tuo, kad anksčiau ar vėliau jiems teks „nešti muilą“ iš Vilniaus ir regiono. Arba jų smegeninė tiesiog tuščia. Arba jie galvoja, kad tegul galvoja arkliai, nes jų galvos didesnės.
Galiu juos nuraminti, kad ilgai laukti gali ir netekti. Naujos AE paleidimo stadija – pats rizikingiausias etapas, kai išlenda visi defektai, ir visi tai žino. Ir tai – ne naujo automobilio išbandymas, kuriame maksimum gali žūti vienas bandytojas. Tad štai V. Putinas staiga praneš, kad paleidžiant AE iškilo katastrofos grėsmė, ir būtina visus aplinkinius gyventojus evakuoti kuo toliau nuo AE. Negi mūsų valdžiai bus leista patikrinti, ar tai tiesa? Ir teks „nešti muilą“ iš Vilniaus. Kas bus toliau neginamame nuo Sąjunginės Rusijos ir Baltarusijos valstybės kariuomenių Vilniaus rajone, palieku skaitytojo fantazijai. Tai – apie Valstybės Gynimo tarybos posėdyje paskelbtas apsaugos nuo galimų pavojų priemones. Evakuacija jose lyg tai nenumatyta.
Daug kas aiškina tokio mitingo beprasmiškumą, esą tai – šaukštai po pietų. Ne – Astravo atominei elektrinei. Slaptai.lt nuotr.
ES spaudžiant, Ignalinos AE buvo uždaryta, nors daugelio specialistų tvirtinimu ji galėjo dar ilgai dirbti. Ji stovi, bet ji nėra pavojinga.
Astravo AE uždarymas esant katastrofos, nebūtinai sprogimo, pavojui vienai iš ES valstybių, jos sostinei – tik finansinis arba sankcijinis Rusijos energetikai reikalas, kuriame gali sudalyvauti visa ES. Mūsų valdžiai yra ką veikti Europos Sąjungoje Astravo AE uždarymo, tiksliau – nepaleidimo, klausimu. Ir spausti ją mitingais ir kitais būdais – būtina.
Nepasakosiu asmeninių įspūdžių iš mitingo, žiniasklaida plačiai jį aprašė ir komentavo, tik nustebino vadinamas „Lietuvos sąjūdis prieš Astravo AE“. Pasirodo, kad jis turi tik pirmininką ir dar keliolika narių. Tiek jų tebuvo mitinge.
Siekiant įvertinti Lietuvos pasirengimą apsaugoti Lietuvos gyventojus ir aplinką, prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį inicijuoja Valstybės gynybos tarybos (VGT) posėdį. Jame bus aptartas Vyriausybės bei kitų valdžios institucijų pasirengimas reaguoti į Astravo atominės elektrinės keliamas grėsmes.
„Nepaisant tarptautinių branduolinės saugos ir aplinkosaugos reikalavimų pažeidimų, pažeidžiant tarptautines konvencijas, neįgyvendinus streso testų rekomendacijų, Baltarusija deklaruoja planus artimiausiu metu pradėti atominės elektrinės veiklą“, – teigiama Prezidentūros pranešime spaudai.
VGT taip pat aptars Baltijos valstybių sinchronizacijos spartinimo svarbą bei būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įgyvendinimą.
Įstatymu „Dėl branduolinės elektrinės, statomos Baltarusijos Respublikoje, Astravo rajone, pripažinimo nesaugia, keliančia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai“ Astravo atominė elektrinė pripažinta kelianti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Valstybės gynimo tarybą sudaro vyriausiasis valstybės ginkluotųjų pajėgų vadas – prezidentas Gitanas Nausėda, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir kariuomenės vadas generolas majoras Valdemaras Rupšys. Šį kartą VGT taip pat dalyvaus užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas.
Seimo opozicijos atstovų spaudos konferencija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Opozicija ragina prezidentą Gitaną Nausėdą sušaukti Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį, kuriame būtų įvertinta, kaip būtų galima taisyti jau padarytas klaidas suvaldant situaciją dėl koronaviruso plitimo Lietuvoje. Tai pirmadienį opozicinių partijų surengtoje konferencijoje pranešė opozicijos lyderis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis.
Jo teigimu, opozicija nebemato sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos toliau einančio Valstybės ekstremalių situacijų operacijų centro vadovo pareigas.
„Šiandien trijų opozicinių partijų lyderiai kreipėsi į prezidentą prašydami labai kritiškai vertinti situaciją, kuri klostosi valstybėje. Pirmiausia kritiškai vertinti krizės valdymą. Mes kreipėmės į prezidentą prašydami šaukti Valstybės gynimo tarybą, kuri turi teisę brėžti krizės valdymo gaires ir joje kelti pagrindinį klausimą, ar krizė yra valdoma teisingai“, – teigė G. Landsbergis.
„Manome, kad buvo padaryta didelių klaidų iki šiandien, visi matėme situaciją, kuri rutuliojosi su reagentais (…) Didžioji problema Lietuvoje yra ta, kad mes tris savaites neigėme, kad turime problemą“, – kalbėjo politikas.
Dar viena svarbi ir atsakingų pareigūnų padarytas klaidas indikuojanti problema yra tai, kad, pasak G. Landsbergio, Lietuvoje yra daugiausiai dėl koronaviruso izoliuotų medikų Europoje.
„Mums sakoma, kad viskas yra gerai, kad medikai yra aprūpinti, tačiau mes visi vieši asmenys gauname gausybę laiškų iš medikų, kur su ašaromis prašoma jiems padėti“, – teigė G. Landsbergis.
„Mes manome, kad klaidų yra padaryta, bet dar nėra vėlu jas spręsti ir rimtai pradėti žiūrėti į krizės valdymą“, – teigė G. Landsbergis.
Tvirtina, kad A. Veryga turi trauktis
G. Landsbergis įvardino, pasak jo, didžiausia problema tvarkantis su koronaviruso sukelta krize – prarastas atsakingų asmenų pasitikėjimas. Todėl, tikino jis, VGT turėtų įvertinti galimybę keisti Ekstremalių situacijų operacijų centro vadovą.
„Gynimo taryba gali peržiūrėti krizės valdymo struktūrą, tai keisti vadovą lygiai taip pat. Mano asmenine nuomone, vadovas turi keistis (…) Vadovas turi būti keičiamas, nes išnaudoti pasitikėjimo likučiai“, – sakė G. Landsbergis. Opozicijos atstovų spaudos konferencija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Tikiuosi, kad opozicija turi bendrą matymą. Vadovas turi būti keičiamas, nes yra išnaudoti pasitikėjimo likučiai. Prezidentas turi tam įgaliojimus ir galimybes. Jis tai gali daryti nevienasmeniškai, jis gali kviesti Tarybą, kurioje yra ir kariškiai, ir kiti valstybės vadovai“, – pridūrė G. Landsbergis.
Anksčiau politikas buvo užsiminęs, kad A. Verygą galėtų pakeisti krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Tačiau, pabrėžė jis, opozicija šiuo metu konkretaus, A. Verygą pakeisti galinčio, asmens nėra aptarusi.
Ragina į krizės valdymą įtraukti Seimą
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime seniūnė Rasa Budbergytė spaudos konferencijoje žurnalistams teigė, kad tai, kaip pastaruoju metu dorojamasi su krize šalyje, suskaldė visuomenę. Todėl, teigė ji, opozicija ir Seimas turėtų būti intensyviau įtraukas į krizės valdymo procedūras.
„Vieni tiki, o kiti nebetiki… Taip neturi būti. Todėl, kaip opozicinių Seimo partijų atstovai, mes kreipėmės, ragindami susitikti ne tik tarpusavyje, tačiau susitikti ir su parlamentinių partijų atstovais iš Seimo per šaukiamą VGT posėdį. Kad mes taip pat galėtume turėti patikimą informaciją – Seimas turi vykdyti parlamentinę priežiūrą“, – teigė socialdemokratė.
„Informacija, kuri šiandien yra apie reagentus, yra tik laikinas nuraminimas, nes nėra aišku, kaip mūsų visa sveikatos sistema yra pasiruošusi atlaikyti sukrėtimus, jei medikai yra nevertinami, ekspertai nėra kviečiami tartis… Laikas tuos dalykus baigti ir ministras Veryga turi rūpinti ne tik, kaip suvaldyti koronaviruso situaciją, bet rūpintis visais Lietuvos žmonėmis, kurie serga“, – teigė R. Budbergytė.
Įžvelgė dar vieną riziką: Seimas negali nedirbti
Lietuvos liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad posėdžių rengimą dėl koronaviruso apribojęs Seimas neturėtų visiškai nusišalinti nuo sprendimų priėmimo.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Esame kalbėję opozicijoje, sutarėme, kad Seimas turi ir toliau posėdžiauti ir vykdyti parlamentinę kontrolę. Žinoma, adekvačiai užtikrinant saugumą. Manau, kad pavojinga eiti tokiu keliu, kai parlamentas ima kelias savaites „pavasario atostogų“. Taip neturėtų būti, kai kiekvieną dieną kyla klausimai“, – kalbėjo liberalė.
A. Veryga: opozicija neturi ką veikti
Pirmadienio rytą sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga opozicijos priekaištus įvertino neslėpdamas ironijos. Jo teigimu, opozicija kritikuoja Valstybės ekstremalių situacijų operacijų centro veiklą, nes sėdi namuose be darbo.
„Nevyksta Seimo posėdžiai, nevyksta komitetų posėdžiai, žmonės sėdi namuos, matyt, be darbo – reikia jiems kažkaip rodyti, kad jie kažką veikia. Natūralu, kad jie organizuoja tokius dalykus, bando parodyti, kad jie situacijoje taip pat kažkokį vaidmenį atlieka“, – LRT radijui pirmadienį sakė ministras.
Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos vadovaujama Valstybės gynimo taryba (VGT) apsvarstė ilgalaikius krašto apsaugos sistemos plėtros prioritetus, kariuomenės principinę nuolatinę struktūrą, planuojamą Lietuvos indėlį į tarptautines operacijas ir tolesnį krašto apsaugos sistemos finansavimą.
Daugiausia dėmesio šalies vadovas su VGT nariais, atsižvelgdami į sudėtingą geopolitinę situaciją bei nuolat kylančias grėsmes, skyrė krašto apsaugos sistemos pajėgumų plėtrai. Vykdydama tarptautinius įsipareigojimus ir anksčiau priimtus politinius sprendimus nuosekliai didinti gynybos finansavimą, VGT nutarė 2019 m. užtikrinti ne mažiau kaip 2 proc. BVP skyrimą gynybai, skaičiuojant pagal dabartines ūkio augimo prognozes. Siekiant šio tikslo, bus pasinaudota Biudžeto įstatyme numatyta galimybe skirti papildomus 2019 m. asignavimus gynybai skolinantis.
VGT taip pat pritarė krašto apsaugos sistemos asignavimams 2020–2022 m. laikotarpiui, kurie leis nuosekliai tęsti gynybos pajėgumų plėtrą. Numatyta, kad bus toliau įgyvendinama Lietuvos kariuomenės mechanizacijos programa ir stiprinamas jos mobilumas, tam įsigyjant iki 200 šarvuotų visureigių. Krašto apsaugos ministerija taip pat planuoja įsigyti iki 6 daugiafunkcių sraigtasparnių, taip stiprindama kritinius paieškos ir gelbėjimo bei paramos NATO oro policijos misijai pajėgumus, bei 2 minų medžiojimo laivus, būtinus siekiant užtikrinti sąjungininkų pajėgų atėjimą jūra.
Pastarojo meto sprendimus dėl Lietuvos kariuomenės plėtros krypčių VGT apibendrino patvirtinusi nuolatinę principinę Lietuvos kariuomenės struktūrą, kuri leis užtikrinti iškeltų karinių tikslų įgyvendinimą ir tarptautinių įsipareigojimų vykdymą. Taip pat nutarta, kad karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų skaičius palaipsniui bus didinamas iki 26 850. Toks skaičius atitinka NATO nustatytus karinių vienetų komplektavimo personalu standartus ir užtikrina optimalų Lietuvos kariuomenei skirtų uždavinių vykdymą taikos metu.
Galiausiai VGT pritarė tęstiniam Lietuvos dalyvavimui vienuolikoje tarptautinių operacijų ir misijų 2020–2021 m. laikotarpiu. Atsižvelgiant į sąjungininkų, visų pirma JAV, prašymą ir su jais konsultuojantis, bus svarstoma galimybė didinti šalies indėlį operacijoje „Įgimtas ryžtas“. Sprendimus dėl Lietuvos dalyvavimo priims Seimas.
VGT nariai yra Prezidentas Gitanas Nausėda, Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ir Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. Valdemaras Rupšys.
Posėdyje taip pat dalyvavo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas.
Informacijos šaltinis – Prezidento komunikacijos grupė
Prezidentės Dalios Grybauskaitės vadovaujama Valstybės gynimo taryba (VGT) antradienį apsvarstė šalies saugumo padėtį ir metinę grėsmių apžvalgą, patvirtino žvalgybos tarnybų ilgalaikes veiklos strategijas.
2013 metais įgyvendinta Lietuvos žvalgybos sistemos pertvarka sustiprino VGT vaidmenį vykdant žvalgybos tarnybų priežiūrą ir jų veiklos kontrolę. VGT kasmet vertina Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos teikiamą informaciją, nustato žvalgybos informacijos poreikius ir prioritetus.
Anot Prezidentės spaudos tarnybos, VGT apsvarstyta grėsmių apžvalga rodo, kad jų lygis 2018 metais, palyginti su ankstesniaisiais, nėra reikšmingai pakitęs, pagrindiniai grėsmių šaltiniai ir toliau išlieka tie patys. Trečiųjų šalių galimybės daryti įtaką Lietuvai yra ribotos, nepaisant tobulėjančių į mūsų šalį nukreiptų galios bei įtakos instrumentų.
Šiais trejų rinkimų Lietuvoje metais tikėtinos agresyvesnės trečiųjų šalių, pirmiausiai – Rusijos kibernetinės atakos, siekiant paveikti rinkimų eigą ir rezultatus.
Prezidentė pabrėžia, kad, laikydamasi aukštų saugos prieš kibernetines atakas standartų, kuriuos vertina ir kitos Europos valstybės, tokioms grėsmėms Lietuva yra pakankamai atspari.
VGT taip pat patvirtino žvalgybos tarnybų – Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos – ilgalaikes veiklos strategijas, leisiančias joms efektyviai veikti besikeičiančioje aplinkoje ir užtikrinti šalies nacionalinį saugumą.
Prezidentės patarėja Živilė Šatūnienė po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio Prezidentūroje teigė, kad žvalgybos institucijos neturi duomenų teigti, kad trečiosios šalys kištųsi į vidaus politinius procesus didele apimtimi. Taip pat, pasak patarėjos, apsvarstyta grėsmių apžvalga rodo, kad jų lygis 2018 metais, palyginti su ankstesniaisiais, nėra reikšmingai pakitęs, pagrindiniai grėsmių šaltiniai ir toliau išlieka tie patys.
,,Trečiųjų šalių galimybės daryti įtaką Lietuvoje vis dėlto yra ribotos, tą aiškiai konstatavo žvalgybos tarnybos. (…) VSD pateikė apibendrintą išvadą, kad nėra pagrindo teigti, kad trečiosios šalys reikšmingai veiktų šalies politinę sistemą. (…) Tarnyba, kuri atsako už nacionalinį saugumą, neturi jokio pagrindo teigti, kad reikšmingai kišamasi į Lietuvos politinę sistemą, kad daroma lemiama įtaka sprendimų priėmimui bei kad trečiosios šalys reguliuoja vidaus procesus, vykstančius valstybėje“, – žurnalistams teigė Ž. Šatūnienė.
Pasak patarėjos, didžiausias iššūkis valstybei yra kibernetinė erdvės apsauga.
,,Didžiausias iššūkis šiais metais ir, ko gero, kitais metais valstybei bus kibernetinė erdvės apsauga – valstybei labai svarbu apsaugoti savo informacinius išteklius“, – teigė Ž. Šatūnienė.
VGT taip pat apsvarstė šalies saugumo padėtį ir metinę grėsmių apžvalgą, patvirtino žvalgybos tarnybų ilgalaikes veiklos strategijas.
2013 metais įgyvendinta Lietuvos žvalgybos sistemos pertvarka sustiprino VGT vaidmenį vykdant žvalgybos tarnybų priežiūrą ir jų veiklos kontrolę. VGT kasmet vertina Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos teikiamą informaciją, nustato žvalgybos informacijos poreikius ir prioritetus.
VGT apsvarstyta grėsmių apžvalga rodo, kad jų lygis 2018 metais, palyginti su ankstesniaisiais, nėra reikšmingai pakitęs, pagrindiniai grėsmių šaltiniai ir toliau išlieka tie patys. Trečiųjų šalių galimybės daryti įtaką Lietuvai yra ribotos, nepaisant tobulėjančių į mūsų šalį nukreiptų galios bei įtakos instrumentų.
Šiais trejų rinkimų Lietuvoje metais tikėtinos agresyvesnės trečiųjų šalių, pirmiausiai – Rusijos, kibernetinės atakos, siekiant paveikti rinkimų eigą ir rezultatus.
,,Prezidentė pabrėžia, kad, laikydamasi aukštų saugos prieš kibernetines atakas standartų, kuriuos vertina ir kitos Europos valstybės, tokioms grėsmėms Lietuva yra pakankamai atspari“, – teigiama Prezidentūros pranešime spaudai.
VGT taip pat patvirtino žvalgybos tarnybų – Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos – ilgalaikes veiklos strategijas, leisiančias joms efektyviai veikti besikeičiančioje aplinkoje ir užtikrinti šalies nacionalinį saugumą.
ELTA primena, gruodį ministras pirmininkas Saulius Skvernelis apkaltino konservatorius, kad šiems priiminėjant politinius sprendimus įtaką daro Kremlius. Premjeras kreipėsi į šalies specialiąsias tarnybas tai ištirti. S. Skvernelis, gavęs pažymas, tvirtino, kad iš žvalgybos institucijų jį pasiekusi informacija kelia nerimą.
„Patvirtina tam tikrą nerimą, tai yra svarbi informacija, mes į ją reaguojame ir reaguosime, nes tai apima visus procesus, kurie yra šalyje“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.
Tuo tarpu gruodžio 19 d. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje apsilankę Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) vadovas Remigijus Baltrėnas patvirtino gavę premjero Sauliaus Skvernelio kreipimąsi, bet tvirtino, kad kol kas galimų neramumų Lietuvoje dėl Rusijos įtakos apraiškų jie nemato.
Taip pat S. Skverneliui gavus pažymas iš specialiųjų tarnybų apie nacionalines grėsmes, viešumoje pasirodė informacija, kad pažymose esanti medžiaga gali būti susijusi ir su pačiais LVŽS frakcijos nariais bei jiems artimais asmenimis.
