Gruodžio 6 dieną Lietuvos Seimo Konstitucijos salėje buvo surengta konferencija „Lietuvybė viešajame gyvenime“. Slaptai.lt skelbia prof. Rasos Čepaitienės pranešimą „Lietuvybės sampratos dabarties didžiuosiuose istoriniuose pasakojimuose”.
Gruodžio 6 dieną Lietuvos Seimo Konstitucijos salėje buvo surengta konferencija „Lietuvybė viešajame gyvenime“. Slaptai.lt skelbia dr. Vytauto Rubavičiaus pranešimą „Valstybė, tauta ir šiuolaikinė istorijos politika“.
Besitęsiantys protestai sekmadienį paralyžiavo gyvenimą Irake. Bagdade bei miestuose šalies pietuose pirmą kartą plačiu mastu nedirbo mokyklos ir institucijos. Sekmadienis Irake, kuriame gyventojų daugumą sudaro musulmonai, yra pirmoji darbo savaitės diena.
Demonstrantai, be to, gatvių blokadomis paralyžiavo transporto judėjimą. Protestuotojai reikalauja vyriausybės atsistatydinimo.
Bagdade jauni irakiečiai pasistatė savo automobilius pagrindinio eismo gatvėse. Policija stebėjo situaciją, tačiau nesikišo. Kuto mieste šalies rytuose demonstrantai blokavo gatves ir tiltus. „Mes nusprendėme sutrikdyti eismą, kad tai būtų žinia vyriausybei, jog mes toliau protestuosime, kol bus išvyti korumpuoti žmonės ir vagys ir režimas kris“, – sakė 25 metų demonstrantas Tahseenas Nasseras.
Moksleiviai dalyvavo sėdimuose streikuose savo mokyklose. Šalies mokytojų profsąjunga pratęsė praėjusią savaitę pradėtą streiką. Protestus remia ir inžinierių, medikų bei advokatų profsąjungos.
Nuo spalio 1-osios demonstrantai Irake eina į gatves, reikalaudami politinės sistemos reformų. Iki šiol per demonstrantų susirėmimus su saugumo pajėgomis žuvo daugiau kaip 250 žmonių.
Buvęs Ispanijos karalius Juanas Carlosas sekmadienį visiškai pasitrauks iš viešojo gyvenimo. Šį terminą 81-erių buvęs monarchas įvardijo gegužės pabaigoje laiške savo sūnui karaliui Felipei VI.
Juanas Carlosas 2014 metų birželio 18-ąją po 39 karaliavimo metų perleido sostą sūnui, tačiau kai kuriuos reprezentacinius įsipareigojimus dar vykdė.
Ilgą laiką Juanas Carlosas dėl savo vaidmens Ispanijai pereinant iš diktatūros į demokratiją buvo labai mylimas gyventojų. Tačiau virtinė skandalų, susijusių su karališkąja šeima, be kita ko, prabangi monarcho kelionė didelės ekonominės krizės įkarštyje, temdė paskutiniuosius jo metus soste.
Neoficialus Juano Carloso atsisveikinimas sekmadienio vakarą bus apsilankymas tradicinėje koridoje Aranchuesas į pietus nuo Madrido.
Praėjusį pirmadienį karališkųjų rūmų paskelbtame laiške Juanas Carlosas rašė: „Aš galvoju, kad atėjo metas atversti naują puslapį savo gyvenime ir visiškai pasitraukti iš viešojo gyvenimo“. Apie šį žingsnį jis esą svarstęs nuo savo 80-ojo gimtadienio praėjusiais metais.
Nepaisant daugybės sveikatos problemų, Juanas Carlosas ir atsisakęs sosto dažnai atliko reprezentacines užduotis. Kovą jis vėl buvo operuotas.
Juanas Carlosas Ispanijos karalius buvo nuo 1975 metų lapkričio iki 2014-ųjų birželio.
Lietuvos visuomenės veikėjai ragina vieną iš Lietuvos sąjūdžio kūrėjų, rašytoją, olimpietį Arvydą Juozaitį dalyvauti 2019-ųjų metų Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose.
Juozaičio rėmėjai išplatintame pranešime pabrėžia, kad jų siūlomas kandidatas į prezidentus yra ištikimas Sąjūdžio vertybėms, nesusijęs su dabartine politine klase. Anot jų A. Juozaitis padės sugrąžinti viltį išsaugoti nepriklausomą Lietuvos valstybę.
Raginimą pasirašę visuomenininkai pabrėžia, kad A. Juozaičio indėlis į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, valstybinė ir diplomatinė patirtis bei ištikimybė Sąjūdžio vertybėms ir nesusisiejimas su dabartine politine klase padės piliečiams pasirinkti prezidentą, kuriam rūpi Lietuvos valstybė. Anot jų, A. Juozaitis sugrąžins viltį bei tikėjimą, kad bendromis pastangomis dar galime išsaugoti nepriklausomą Lietuvos valstybę ir sustabdyti jos ištautinimą.
Viešame kreipimesi į A. Juozaitį Lietuvos visuomenininkai ragina jį grįžti į aktyvią politiką ir reiškia priekaištus bei kaltinimus abejingumu esamiems politikams.
„Žinome, kad likote ištikimas Sąjūdžio moralinėms ir politinėms vertybėms, kurios šiandien mums suteiks galių susigrąžinti valstybę, sustabdyti jos ištautinimą.
Mes įsitikinę, kad esate Atgimimo ir neblėstančios vilties Lietuvos asmenybė, nesusijusi su dabartine politine klase, kurioje įsivyravo abejingumas Lietuvos likimui ir bendrajam gėriui“, – rašoma viešame kreipimesi.
„Jums dera žengti lemiamą žingsnį ir paskelbti, kad grįžtate į aktyvią politinę veiklą. Todėl, gerbiamas Arvydai, dalyvaukite Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose“, – ragina Lietuvos visuomenininkai A. Juozaitį.
„Laukiame galutinio sprendimo. Tikime, kad jis bus palankus Lietuvai, nes daugeliui piliečių bus suteiktas tikras pasirinkimas. Lietuvai reikia Atgimimo prezidento“, – užbaigia viešą laišką Lietuvos visuomenininkai.
Kreipimąsi pasirašė rašytojai Algimantas Baltakis, Vytautas Bubnys, aktoriai Juozas Budraitis, Gediminas Storpirštis, Ramūnas Cicėnas, sportininkai Lina Kačiušytė, Romas Ubartas, Nepriklausomybės Akto signatarai Audrius Rudys, Jurgis Jurgelis, Sąjūdžio pradininkai Bronius Genzelis, Bronius Leonavičius, Algimantas Nasvytis, lituanistai Aldonas Pupkis, Jūratė Laučiūtė, istorikai Valdemaras Šimėnas, Tomas Baranauskas, dailininkai Aloyzas Stasiulevičius, Rimantas Dichavičius, filosofai Vytautas Rubavičius, Krescencijus Stoškus, akademikas sociologas Romualdas Grigas, mitologas Dainius Razauskas, psichologas Gediminas Navaitis ir kiti.
Filosofas, humanitarinių mokslų daktaras A. Juozaitis prieš 30 m. Vilniuje, Dailininkų sąjungoje, perskaitė garsų pranešimą „Politinė kultūra ir Lietuva“. Tuomet, 1988 m. balandžio 20-ąją, šis pranešimas tapo postūmiu burtis ir siekti politinės nepriklausomybės. Iki Sąjūdžio susikūrimo tada buvo likę du mėnesiai.
Juozaitis 1980 m. baigė VU, įgijęs ekonomisto diplomą. 1986 m. apgynė filosofijos daktaro disertaciją. Monrealio XXI olimpinėse žaidynėse laimėjo plaukimo bronzos medalį, Peskaroje (Italija) – Europos taurę. 1987-2001 m. – Lietuvos mokslų akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisės instituto mokslinis bendradarbis. 1998-2004 m. – VU Tarptautinės verslo mokyklos dėstytojas. 2001-2003 m. – ministro pirmininko patarėjas švietimui ir kultūrai, 2004-2009 m. – Lietuvos generalinio konsulato Kaliningrado srityje kultūros atašė. 2012-2017 m. – LTOK viceprezidentas. Nuo 2013 m. – Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakulteto lektorius, nuo 2016 m. – Sveikatos mokslų fakulteto docentas.
1988 m. – Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio leidinio „Sąjūdžio žinios“ redaktorius ir leidėjas; vėliau buvo savaitraščio „Šiaurės Atėnai“ vienas iš steigėjų, redaktorius ir leidėjas, žurnalo „Naujoji Romuva“ vyriausiasis redaktorius. Daugelio knygų ir kitų literatūros kūrinių autorius.