STT būstinė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Antikorupcijos komisijos posėdyje bus aptarta informacija dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos atliktos Kauno miesto savivaldybės veiklos korupcijos rizikos analizės.
„Rytoj Tyrimų grupės posėdyje mes išklausysime STT, matyt, atsakys į papildomus klausimus, galbūt kažkokią informaciją pagilins ir po to mes jau sėsime baiginėti savo tyrimo išvadų ir artimiausiu metu tas išvadas pristatysime“, – Eltai sakė laikinosios tyrimų grupės dėl situacijos Kaune pirmininkas Andrius Vyšniauskas.
„Turėjome anoniminių liudijimų, turėjome STT išvada, turėjome pasikalbėjimus su Viešųjų pirkimų tarnyba, dar taip pat rytoj išklausysime ir savivaldybės kontrolierę, kuri taip pat atliko tam tikrą tyrimą, visą tai apibendrinsime ir pateiksime savo vertinimą Antikorupcijos komisijai ir viešumai“, – pridūrė jis.
Pasak jo, laikinosios tyrimų grupės tikslas buvo pabandyti užčiuopti tam tikras sistemines problemas Kauno savivaldybėje, kurias būtų galima koreguoti teisės aktuose.
„Kauno atveju reikia turėti omenyje, kad štai šis STT korupcijos rizikos vertinimas reiškia, kad savivaldybė turi per, man rodos, mėnesį į tas pastabas atsižvelgti, pakoreguoti savo tvarkas arba pasakyti, kodėl jie to nedaro. Tai vien jau STT atlikta analizė iškelia savivaldybėje tam tikras prievoles“, – akcentavo A. Vyšniauskas.
„Atitinkamai savo ruožtu mes žiūrėsime, kaip galima koreguoti įstatymus, kad įstatyminiu lygmeniu daug dalykų, kurie atsiskleidė Kaune, būtų užkardomi. Tai dirbsime toliau, tačiau galbūt tas darbas labiau persikels į jau visą Antikorupcijos komisijos lauką“, – taip pat pažymėjo jis.
STT išvadose skelbiama, kad nėra aišku kaip yra nustatomos ir kuo yra grindžiamos savivaldybės pirkimų planuose nurodomos pirkimų vertės, neužtikrinamas viešųjų pirkimų planavimo skaidrumas ir atsparumas šališkų sprendimų priėmimui.
Taip pat nurodoma, kad egzistuoja galimybė infrastruktūros objektų viešuosius pirkimus vykdyti neatlikus rinkos tyrimo procedūros, nes savivaldybėje yra nepakankamai reglamentuota rinkos tyrimo vykdymo ir dokumentavimo procedūra.
STT pažymi ir tai, kad galimas piktnaudžiavimas skiriant viešųjų pirkimų iniciatorius, nes savivaldybės viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas nenustato, kas ir kaip iš keleto ar keliolikos padalinio darbuotojų (pirkimo iniciatorių) parenka ir paskiria vieną darbuotoją (pirkimo iniciatorių), kuris priima sprendimą dėl konkretaus pirkimo poreikio nurodymo (inicijuoja pirkimą).
Rašoma, kad neužtikinamas ir pirkimus vykdančios viešųjų pirkimų komisijos nario, kuris tuo pačiu metu yra ir pirkimo iniciatorius, nešališkumas, nes savivaldybės nustatytas viešųjų pirkimų procesų reglamentavimas neįtvirtina nuostatų, atskiriančių viešųjų pirkimų inicijavimo ir vykdymo funkcijas.
STT rekomenduoja detaliau reglamentuoti Kauno miesto savivaldybės viešųjų pirkimų plano tikslinimo / koregavimo procedūros vykdymą, numatyti papildomas vidaus kontrolės priemones, kurios sumažintų savivaldybės vykdomų į metinį pirkimų planą neįtrauktų pirkimų skaičių.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Prezidentūros raginimų pasiaiškinti dėl viceministrei Linai Jaruševičienei pareikštų įtarimų susilaukęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia nematantis dėl ko turėtų prisiimti atsakomybę. Maža to, tęsia ministras, į kai kuriuos klausimus turėtų atsakyti ne jis, o pati Prezidentūra.
Penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje A. Veryga tikino, kad jis šalies vadovo kritikos neignoruoja, tačiau Prezidentūros raginimai jam tebeatrodo keisti.
„Aš jos (kritikos – ELTA) neignoruoju. Tiesiog man ta kritika kartais atrodo keistoka. Sakykime, tas ketvirtadienio paraginimas greičiau grįžti – juo labiau aš prezidentą esu ir informavęs, kad aš penktadienį būsiu darbe. Tai aš juos (paaiškinimus – ELTA) ir taip būčiau pateikęs. Todėl aš ir sakau, kad jie (raginimai – ELTA) man tokie keisti. Aš jų (raginimų – ELTA) nelabai suprantu. Aš juk negaliu parbėgti ketvirtadienį vakare ir kažkur tuos paaiškinimus pateikti nebūdamas darbe“, – penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė A. Veryga.
Apskritai, pabrėžė ministras, ažiotažą viešojoje erdvėje sukėlusioje istorijoje, kuomet Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) pareiškė įtarimus sveikatos apsaugos viceministrei, jis savo atsakomybės nematantis.
„Nematau už ką atsakomybę reikėtų prisiimti: situacija yra suvaldyta. Ji realiai yra suvaldyta, Lietuva yra tarp geriausiai (koronaviruso plitimą – ELTA) suvaldžiusių šalių sąraše“, – kalbėjo ministras ir teigė nesuprantąs, kodėl vietoje padėkos padėtį suvaldžiusiems darbuotojams yra siunčiami kvietimai iš atitinkamų tarnybų.
„Ir kai žmonės vietoje ačiū gauna kvietimą į tarnybas… Man, kaip vadovui, didesnis rūpestis yra ne atsakomybės prisiėmimas, aš jaučiu didžiulę atsakomybę, kaip man reikės žmones motyvuoti, kuriems reikės toliau dirbti. Kad ir kieno tai būtų pasisakymai, jie tikrai motyvacijos žmonėms neprideda“, – teigė A. Veryga.
Galiausiai sveikatos apsaugos ministras sukritikavo ir Prezidentūrą, esą ši priekaištus jo vadovaujamai institucijai žeria po to, kai pandeminė situacija jau tapo suvaldyta. Ministras dar kartą pabrėžė, kad Prezidentūra pati galėjo sekti situacijos valdymą realiu laiku.
„Prezidentūra junkdavosi videoryšiu prie štabo ir visada šiuose procesuose dalyvavo“, – tikino ministras.
„Kai dabar jau viskam pasibaigus visi staiga pradeda turėti klausimų – man įdomu, ką jie veikė tada, ten prisijungę: ar jie klausydavosi, ar jie dalyvaudavo, ar tik pro forma demonstravo, kad yra prisijungę“, – kalbėjo jis, akcentuodamas, esą dabartiniai situacijos kritikai pandemijos piko metu visą situaciją stebėjo iš šono ir buvo savotiškoje komforto būsenoje.
ELTA primena, kad FNTT pareikšti įtarimai sveikatos apsaugos viceministrei L. Jaruševičienei sukėlė įtampą tarp prezidento Gitano Nausėdos ir „valstiečių“ lyderių. Prezidentūra ir prezidentas kelis kartus šią savaitę pabrėžė laukiantys ministro paaiškinimo dėl su koronaviruso pandemija susijusiuose viešuosiuose pirkimuose įtarimų susilaukusiai viceministrei.
Tačiau penktadienį ryte A. Veryga pareiškė manąs, kad teisėsaugos pateikti įtarimai L. Jaruševičienei yra iš piršto laužti. Ministras taip pat pabrėžė nesuprantantis prezidento G. Nausėdos raginimų kuo greičiau pateikti paaiškinimus. Pasak A. Verygos, Prezidentūra pandemijos metu visą situaciją stebėjo iš arti.
„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis taip pat yra teigęs, kad FNTT įtarimai sveikatos apsaugos viceministrei laikui bėgant subliūkš.
Į tai reaguodamas prezidentas sukritikavo valdančiųjų „valstiečių“ lyderius. Prezidentūra. Gintaro Visocko nuotr.
„Į konkrečių tyrimų klausimus nesikišau ir nesikišiu ir, skirtingai nuo kitų politikų, neaiškinsiu, kuri byla „turi perspektyvą“, o kuri „subliūkš“. Žinau viena – politikų taip pamėgtai „atpirkimo ožių“ paieškos praktikai turi ateiti galas, o vadovai privalo prisiimti atsakomybę už savo komandos ir gerus, ir blogus darbus. Sveikatos apsaugos ministrui A. Verygai teks atsakyti į susikaupusius klausimus. Ne man, o visuomenei ir kompetentingoms institucijoms“, – penktadienį feisbuke pareiškė prezidentas G. Nausėda.
Kaip ELTA jau skelbė, pirmadienį teisėsauga pranešė apie pareikštus įtarimus sveikatos apsaugos viceministrei L. Jaruševičienei.
FNTT teigimu, atliekamame tyrime dėl 6 mln. eurų vertės greitųjų koronaviruso testų pirkimo L. Jaruševičienė įtariama galimu piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi bei įgaliojimų viršijimu. Tą patį pirmadienį viceministrė įteikė prašymą ją atleisti. Penktadienį sveikatos apsaugos ministras šį prašymą patenkino.
Algimantas Matulevičius – daktaras, Politikos ir verslo ekspertas, LSDDP Tarybos narys. Slaptai.lt nuotr.
Senovėje, kai tik žmonės išmoko keistis savo darbo vaisias, atsirado verslo užuomazgos. Verslas pats savaime nėra blogis. Jis –”greičiau būtinybė, nes suteikia pragyvenimo šaltinį daugybei žmonių. Tačiau mes gyvename jau ne senaisiais laikais. Šiandieninis pasaulis tapo labai dinamiškas. Neįtikėtinais tempais spartėjanti mokslo ir aukštųjų technologijų pažanga neišvengiamai reikalauja keisti ir atgyvenusius verslo modelius bei žmonių tarpusavio santykius. Be naujo požiūrio į įmonių valdymą, į verslo santykius su pridėtinę vertę kuriančiais asmenimis bei likusia bendruomene žmonijos pažanga neįmanoma. Čia į pirmą planą iškyla esminis skaidrumo, sąžiningumo ir atsakomybės naratyvas.
Laikas nuo laiko tarptautinės žiniasklaidos, dar nepasidavusios fakenews“ įtakai, atliekami tyrimai – tokie, kaip „”Panama papers“, Paradise papers“ arba kaip neseniai per Vokietijos TV parodytas reportažas apie Lietuvos turtingiausiųjų penketuke besipuikuojančio „Girtekos“ savininko vairuotojų vergišką dalią – parodo visiškai neatsakingą ir amoralų verslo atstovų elgesį. Dar vienas pavyzdys – stambios pervežimo bendrovės ,,Vlantana”Norge“ priverstinis atsitraukimas iš Norvegijos po kilusio darbuotojų išnaudojimo skandalo. Ką jau bekalbėti apie anekdotu tapusį „Grigeo Klaipėda“ vamzdį ar savaitę gesintą gaisrą Alytuje – tokius pavyzdžius galima vardint ir vardint. Jie atskleidžia šiuolaikinių savininkų gobšumą, totalią atsakomybės stoką ir, kas dar baisiau, – jų niekinantį požiūrį į likusią bendruomenę, kuri, kaip žinome, ir sudaro piliečių daugumą.
Suprantama, po viešų demaskavimų neišvengiamai seka skaudžios pasekmės, ir ne tik šioms kompanijoms, bet ir visam didžiajam verslui. Dauguma visuomenės mano ir toliau manys, kad verslininkai yra blogis, o jų vienintelis tikslas – apgaudinėti kitus darbuotojus bei valstybę, mokant sukuriamai vertei neadekvačiai mažus, t.y. neproporcingus atlyginimus. Taip pat – nemokant mokesčių arba mokant juos ne visus, apgaudinėti verslo partnerius, nuolat laimėti viešuosius pirkimus, duodant kyšius, taupyti kokybės sąskaita, taip apgaunant klientus, ir t.t. Trumpiau tariant, visuomenė yra įsitikinusi, kad verslininkai siekia vienintelio tikslo – pralobti bet kokia kaina. Ir negalima teigti, kad tai – netiesa, juo labiau kai aplinkui matome tiesiog neįtikėtinus šešėlinės ekonomikos mastus.
Tačiau ką daryti tiems verslininkams, kurie elgiasi visiškai priešingai – moka padorius atlyginimus, su savo darbuotojais elgiasi kaip su bendro veikimo partneriais, kurie moka mokesčius, neduoda kyšių, nors per tai praranda gerų užsakymų ir nemažą dalį naudos? Kaip gyventi Lietuvoje tokiems verslininkams – dar ir žinant, kad visuomenė juos vis tiek priskiria prie „blogiukų“? Maždaug – žinome jus, jūs ten visi tokie…
Žiūronai. Slaptai.lt nuotr.
Skaudu tai pripažinti, tačiau esant aptariamai padėčiai padoriam, sąžiningam verslui tiesiog nebelieka jokių paskatų elgtis skaidriai ir sąžiningai. Nes dėl šitokio savo elgesio jie ne uždirba, o praranda. Net ir viešoje erdvėje, žiniasklaidoje retai sutinkame pasakojimus apie skaidrų, atsakingą verslą ar pažangius, dorus verslininkus – išskyrus pačių apmokėtą atvirą, o dar dažniau – užslėptą reklamą.
Kyla amžinas klausimas – ką daryti? Pabandysiu į jį atsakyti.
Visų pirma, mes manome, kad įmanoma gauti apčiuopiamų rezultatų atliekant du tarpusavyje glaudžiai susijusius veiksmus. Pirmasis -atskiriant skaidrų, atsakingą verslą nuo šešėlinio, nesąžiningo. Antrasis – įgyvendinti ilgalaikę plataus masto visuomenės švietimo programą apie naujovių panaudojimo galimybes ir jas atitinkančių skaidrių santykių naudą kiekvienam asmeniškai ir visai valstybei bei ES. Tai – ne tik agitacija. Tai – praktiniai dalykai, ir jie jau pradėti daryti. Šia linkme itin daug nuveikė skandinavai. Man teko kelerius metus su jais dirbti, įgyvendinant kelis, būtent verslo skaidrinimo projektus. Sukaupiau nemažai patirties. Esu sukūręs net mokslinio lygmens Skaidrumo sistemos koncepciją. Ji apima platesnį mūsų valstybės gyvenimo kontekstą, kuriuo pasidalinsiu kituose straipsniuose.
Kalbant apie verslą kaip šios sistemos sudedamąją dalį, būtina pasakyti, kad ji jau paruošta ir Švedijoje bei Suomijoje aprobuota praktikoje. Tai – metodika, kaip atskirti skaidrias įmones nuo neskaidrių. Trumpai būtų galima paminėti, kad pagal šią metodiką pirmiausia yra vertinama įmonių/bendrovių savininkų ir vadovų reputacija. Įmonių savininkai ir vadovai šiais laikais turi būti vieši asmenys ir viešai deklaruoti savo interesus, savo elgseną bei ryšius. Jie negali turėti jokio kriminalinio šešėlio arba ryšių su kriminalu. Kai kas pasakys, kad esu privatus asmuo ir darau ką noriu. Deja, tai – išsisukinėjimas. Norint būti skaidriam, pirmiausia reiškia būti viešam, nors užbėgdamas pasakysiu, kad skaidrumo reikalavimai taip pat turi galioti ir viešojo informavimo priemonėms bei naudojamiems viešumo metodams.
Verslininkas privatus yra tik tiek, kiek jis nesinaudoja kitų žmonių paslaugomis. O jeigu mes savanoriškai susisaistome sutartiniais santykiais – ar tai bus su darbo santykiais susijusios sutartys, ar sutartys su verslo partneriais – visa tai jau išeina už asmens privatumo ribų.
Galų gale net konkretus asmuo yra susaistytas tam tikrais apribojimais – tiek teisiniais, tiek moraliniais, tiek bendrakultūriniais, t.y. žmonių tarpusavio bendravime priimtomis civilizuotomis normomis. Būtent todėl reputacijos aspektas skaidrumo vertinime yra labai svarbus. Tarp kriterijų taip pat numatyti tokie svarbūs skaidrumo vertinimo rodikliai, kaip:
– situacija su mokestinėmis prievolėmis (mokesčių mokėjimas),
– privalomos draudiminės įmokos į pensijų fondą (Lietuvoje – SODRA),
– darbuotojų nuo nelaimingų atsitikimų draudimas,
– civilinės atsakomybės draudimas,
– darbų sauga ir darbo santykiai,
– padorūs ir teisingi santykiai su partneriais/klientais.
Be šių kriterijų yra dar viešumo rodikliai, kaip:
– savininkų gaunama nauda – dividendai,
– vieši vadovų atlyginimai,
– vidurinės grandies vadovų atlyginimai (vidutiniai),
– darbuotojų atlyginimai (min.; max.;),
– eilė kitų, tame tarpe kokybės rodikliai, į kuriuos įeina ir aplinkosauginiai reikalavimai bei draugiškas santykis su aplinka, ir t.t.
Ši kriterijų/rodiklių visuma, ją teisingai įvertinus, leidžia žengti kitą žingsnį link skaidraus verslo įteisinimo.
Esmine šios nelengvos, bet reikalingos verslui sistemos naudingumo išraiška taptų Skaidraus verslo registro (SVR) įkūrimas Lietuvoje. Skandinavijoje panašūs dariniai, tik kitais pavadinimais, jau veikia. Tokio registro būtinai reikia ir mums, nes tik taip įmanoma tegul ir ne idealiai (gyvenimas yra banguojantis) atskirti vadinamus žulikus“ nuo padorių, atsakingai verslaujančių.
Lietuvą statyti – ne griauti. Slaptai.lt nuotr.
Tik skaidrumo kriterijus atitinkantys verslo subjektai galėtų būti įtraukti į siūlomą kurti Skaidraus verslo registrą. Šio registro dalyviams numatoma išduoti Skaidraus verslo sertifikatus. Suprantama, jeigu paaiškėtų, kad verslo subjektas pateikė neteisingus duomenis ar atsitiko kažkas, kas pablogino situaciją, toks Skaidrumo sertifikatas būtų atimamas ir įmonė išbraukiama iš registro. Suprantama, apie tai viešai paskelbiant.
Manome, kad būtų tikslinga pasiūlyti visam skaidriam ir atsakingam Lietuvos verslui stengtis tapti SVR dalyviais. Tokio Registro steigimo inciatoriais galėtų tapti Lietuvos pramonininkų konfederacija. Taip ne tik atskirtume sąžiningą verslą nuo šešėlinio, korumpuoto, bet ir sukurtume pasitikėjimo verslu atmosferą.
SVR nauda akivaizdi. Ji – keleriopa. Visų pirma, SVR dalyviai, turėdami Skaidraus verslo sertifikatus, lengviau gaus užsakymų užsienyje, šia informacija galės pasinaudoti užsakovai Lietuvoje bei potencialūs investuotojai. Jau vien SVR atsiradimas bus naudingas tuo, kad visuomenė laikui bėgant pradės suvokti, jog ne visas verslas yra grobuoniškas ir ne visi verslininkai siekia naudos bet kokia kaina. Be to, neišvengiamai atsiras ir šešėlinio verslo Juodasis sąrašas“, o gal net ir jo „pilkasis“ variantas, tad tie, kas gudrauja, papirkinėdami žiniasklaidą, ir viešumoje save be pagrindo pristatinėja išskirtinai pozityviai ar net moko kitus, neišvengiamai atsidurs atitinkamoj padėtyj.
Tegul šios mano mintys bus įžanga į jau seniai pribrendusią diskusiją apie skaidraus, atsakingo verslo naudą tiek patiems verslininkams, tiek ir visai mūsų valstybei.
Teksto autorius Daktaras Algimantas Matulevičius yra LSDDP Tarybos narys, LPK Garbės Prezidentas, Verslo ir politikos ekspertas
Privati geležinkelio paslaugų ir investicijų grupė „Skinest“ Europos Komisijai (EK) apskundė Lietuvos institucijų veiksmus, pasak jų, paralyžiavusius antrinių „Skinest“ įmonių „Skinest Baltija“ ir „Vitras-S“ veiklą.
Kaip skelbiama pranešime, EK pradėjus tyrimą ir nustačius, kad skundai pagrįsti, Komisija gali įpareigoti Lietuvą nutraukti neteisėtus veiksmus, iškelti bylą prieš Lietuvą Europos Sąjungos Teisingumo Teisme, o Lietuvai toliau nevykdant įpareigojimų, šaliai gali būti skiriama solidi bauda.
„Skinest“ grupės įmonių vertinimu, Lietuvos institucijų veiksmai, atliekami prisidengiant Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymu, yra ne kas kita, kaip siekis eliminuoti „Skinest“ įmones iš viešųjų pirkimų procedūrų ir Lietuvos rinkos, ir grubiai pažeidžia pamatines ES teisės normas ir principus.
„Faktinės aplinkybės, susijusios su Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos komisijos sprendimais, leidžia teigti, jog tokiomis priemonėmis yra vykdomas protekcionizmas nacionalinių subjektų naudai, kadangi kiekvienu atveju „Skinest“ įmonių pašalinimas iš viešųjų pirkimų procedūrų įprastai yra naudingas nacionaliniams viešųjų pirkimų procedūrų dalyviams, tarp jų – ir „Lietuvos geležinkelių“ antrinėms įmonėms“, – pranešime cituojamas „Skinest Baltija“ direktorius Valdas Rasimas.
„Pati minėtos komisijos atliekama sandorių patikros procedūra turi atitikti itin griežtus ES teisėje įtvirtintus kriterijus, būti pagrįsta objektyviais, nediskriminuojančiais ir iš anksto žinomais kriterijais, užtikrinti, kad atsisakymai išduoti leidimą būtų motyvuoti, o atsisakymą išduoti leidimą būtų galima efektyviai apskųsti. Lietuvoje įtvirtinta procedūra šių privalomų kriterijų akivaizdžiai neatitinka“, – teigia V. Rasimas.
Pasak jo, Lietuvoje įtvirtinta nacionalinė išankstinio patikrinimo sistema dar 2012 metais buvo susilaukusi EK dėmesio kaip galimai pažeidžianti kapitalo judėjimo ir įsisteigimo laisves.
„Skinest“ komisijos sprendimus yra apskundusi ir Lietuvos teismui, tačiau skundus nagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atsisakė taikyti ES teisę ir kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu dėl bylos išnagrinėjimui būtinų klausimų išaiškinimo. „Skinest“ manymu, tokiu būdu ir nacionalinis teismas grubiai pažeidė savo pareigą tinkamai taikyti ES teisę ir užtikrinti ES teisės garantuojamų laisvų tinkamą gynybą.
„Skinest“ žiniomis, EK šių metų spalį jau yra pradėjusi kitą pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą dėl netinkamo ES viešųjų pirkimų direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdybos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo bandymo papirkti Lietuvos kariuomenės karininką, siekiant, kad vienai privačiai bendrovei būtų sudarytos išskirtinės sąlygos laimėti tarptautinį Lietuvos kariuomenės viešąjį pirkimą.
Pasak STT, ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos informaciją, kad vienos privačios bendrovės vadovas bandė papirkti Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų atstovą, kuriam pasiūlė didesnį nei 90 000 eurų kyšį už tai, kad vienai užsienio bendrovei būtų sudarytos išskirtinės sąlygos dalyvauti ir laimėti viešojo pirkimo konkursą.
Privačios bendrovės vadovui pareikšti įtarimai dėl papirkimo. Tyrimo duomenimis, įtariamasis galimai neteisėtais veiksmais siekė naudos vienai Latvijos bendrovei. Trečiadienį įtariamasis buvo sulaikytas, jo namuose ir darbo vietoje atliktos kratos. Taip pat atliktos kratos vienoje Latvijos bendrovėje.
AOTD emblema
Šis ikiteisminis tyrimas pradėtas STT pareigūnams bendradarbiaujant su AOTD, taip pat su Latvijos korupcijos prevencijos ir kovos su korupcija biuro (KNAB) pareigūnais.
„Šis atvejis – tai dar vienas sektinas pavyzdys, kai pačios institucijos kuria antikorupcinę aplinką jų viduje, o nustačiusios konkretų korupcijos atvejį, nedelsiant apie tai praneša STT.
Institucijoms nėra lengva pasiekti, kad apie konkretų bandymą papirkti informuotų kiekvienas darbuotojas, bet šis pavyzdys rodo, kad tai yra įmanoma ir būtų gerai, kad tokių atvejų Lietuvoje visose srityse tik daugėtų“, – pranešime cituojamas STT direktorius Žydrūnas Bartkus.
Ikiteisminį tyrimą kontroliuoja Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.
Centre – garsusis Lukiškių kalėjimas. Slaptai.lt nuotr.
Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, pirmadienį pristatęs Kalėjimų departamento veiklos ir valdymo audito išvadas, pabrėžė, kad gavus audito išvadas departamentui pavaldžiose įstaigose matomas visiškas chaosas ir pažadėjo nedelsiant imtis visų priemonių situacijai gerinti. Ministras artimiausiu metu kreipsis į teisėsaugą.
„Neskaidrūs viešieji pirkimai, itin bloga sutarčių vykdymo kontrolė Kalėjimų departamente tapo labiau prasta praktika nei atsitiktinumai, dėl ko valstybei buvo padaryta labai didelė finansinė žala. Tai netoleruotina, artimiausiu metu mes kreipsimės į teisėsaugą“, – teigė teisingumo ministras.
Anot teisingumo ministro, išvadose nurodomas aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas. Kalėjimo savikontrolės lygis yra vis dar žemas ir tikėtina, kad vis dar palikta terpė neleistiniems pirkimams vykdyti, kurių neidentifikuodavo, o gal ir nenorėjo identifikuoti.
Itin prasti pavaldžių įstaigų kontrolės rezultatai, todėl yra didelis pagrindas nepasitikėti Kalėjimų departamento vidaus kontrolės sistema, kuri šiandien nepajėgi užtikrinti Kalėjimų departamento įstaigų veiklos gerinimo.
„Nėra skaidrumo bei standartų laikymosi“, – kelis kartus pakartojo E. Jankevičius.
Pasak ministro, Kalėjimų departamente buvo įsteigtas padalinys, turintis užtikrinti, kad visi vykstantys korupciniai procesai būtų užkardyti, bet audito metu atlikti tyrimai rodo, kad tokiu padaliniu pasitikėti neįmanoma.
Ministro teigimu, dėl esamos padėties yra kalta pareigūnų nekompetencija, bet tai gali būti ir piktybiškumo požymis.
„Didžiausia atsakomybė tenka aukščiausias pareigas einantiems pareigūnams“, – pabrėžė ministras.
Ministras pažymėjo, kad Kalėjimų departamentas, be radikalių bei esminių organizavimo pokyčių, turi užtikrinti Vyriausybės programinio siekio skaidrinti biudžetinių įstaigų įgyvendinimą.
„Tai iššūkis ne tik sistemos darbuotojams, bet ir Teisingumo ministerijai“, – teigė ministras.
Ministras pažadėjo, kad Kalėjimų departamente bus sudaryta tarnybinės veiklos komisija. Laukia reorganizacija, finansų kontrolės funkcija, rotacijos principas, viešųjų pirkimo centralizavimas.
Pasak ministro, audito išvados parodė, kad kriminalinė žvalgyba vykdė jai nebūdingą veiklą, pavyzdžiui, dalyvavo Viešųjų pirkimų komisijose.
„Reikalausiu, kad būtų nutraukta avansinių mokėjimo praktika“, – pabrėžė teisingumo ministras.
Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius ragina finansų ministrą Vilių Šapoką ir teisingumo ministrę Mildą Vainiutę nedelsiant atlikti nuodugnius ir visa apimančius patikrinimus „Lietuvos energijos“ įmonių grupėje bei „Registrų centre“ dėl ten vykdytų viešųjų pirkimų ir juos laimėjusių įmonių ryšių su šių valstybės valdymo įmonių valdymo organų nariais.
„Informacija dėl to, kad „Lietuvos energijos“ stebėtojų tarybai penkerius metus vadovavęs ir antrai kadencijai pateiktas Šarūnas Kliokys, kuris taip pat yra ir „Registrų centro“ valdybos narys, neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, kelia didelį nerimą. Atitinkamų sričių ministrai privalo nedelsdami informuoti Seimą ir visuomenę, ar šiose valstybės valdomose įmonėse buvo organizuoti tokie viešieji pirkimai, kuriuos būtų laimėję įmonės, susijusios su Š. Kliokiu“, – pranešime spaudai sako Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas V. Gailius.
Komisijos pirmininko nuomone, iki bus gauta visa reikalinga informacija tiek iš Vyriausybės, tiek kompetentingų institucijų, finansų ministras privalo nedelsdamas stabdyti visas procedūras, susijusias su „Lietuvos energijos“ valdymo organų tolesniu formavimu.
„Kai vieną dieną finansų ministras su patosu paskelbia, kad paskirta nauja stebėtojų taryba, kuri neva tęs buvusios „skaidrumo praktiką“, o už kelių valandų ministerijoje vykdomi poėmiai, tai kompromituoja ne tik įmonės valdymo organų skyrimo procedūrą, bet ir kelia abejones ministro kompetencija“, – sako Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas V.Gailius.
Korupcija. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kaip jau skelbta, teisingumo ministrė Milda Vainiutė kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos apie Š. Kliokį, kuris yra Vį Registrų centro valdybos narys. Žiniasklaida skelbia, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos pateikta informacija užkirto kelią Š. Kliokiui tapti valstybės valdomos energetikos grupės „Lietuvos energija“ naujos stebėtojų tarybos nariu.
Kaip ELTA jau skelbė, nustatyta, kad Finansų ministerijai pateikta įslaptinta informacija apie vieną iš kandidatų į UAB „Lietuvos energijos“ Stebėtojų tarybą galimai buvo neteisėtai atskleista asmenims, kurie neturėjo teisės su tokia informacija susipažinti.
Ikiteisminį tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos pareigūnai, jį kontroliuoja ir jam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras.
Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad bausmių vykdymo sistemoje būtini kardinalūs pokyčiai, norint užtikrinti jos skaidrumą, atvirumą ir progresyvumą. Teisingumo ministerija įpareigota rasti jai pavaldžioms bausmių vykdymo įstaigoms vadovus ne iš šios sistemos.
Vyriausybės vadovas kalbėjo pirmadienį susitikęs su Kauno tardymo izoliatoriaus (KTI) buhalterinės apskaitos skyriaus viršininke Rasa Kazėniene, paviešinusia įstatymų pažeidimus savo darbovietėje. Taip pat pirmadienį paskelbtos tyrimų dėl galimų pažeidimų izoliatoriuje išvados.
„Galiu konstatuoti apie mūsų bausmių vykdymo sistemą, kad tai visiška sovietinė sistema su adaptuota lietuviška versija, papuvusi sistema. Be labai kardinalių žingsnių nematau net teorinių galimybių, kad galėtų būti pokyčių. Pertvarka turi būti daroma nedelsiant, čia su kosmetinėmis priemonėmis nepavyks išsisukti“, – pirmadienį kalbėjo Premjeras.
Pasak Vyriausybės vadovo, nepriimtina situacija, kai Kauno tardymo izoliatoriuje įvardijus pažeidimus, padėtis iš esmės nesikeičia.
„Dėl KTI, simptomatinis pavyzdys: paskelbus apie galimus pažeidimus, atlikti patikrinimai ir – visa tai toliau vyksta izoliatoriuje. Asmenys, kurie šiuo metu laikinai vadovauja KTI, užsiima tradicinę poziciją, kad atsirado žmogus, kuris „neša“ viską iš sistemos vidaus. Turiu nuvilti tuos, kurie mano, kad bus lengva susidoroti su principinga KTI darbuotoja“, – kalbėjo Premjeras, turėdamas omenyje R. Kazėnienę, kuriai pasiūlytos pareigos „sustiprinti Teisingumo ministerijos audito padalinį, išnaudojant tą potencialą ir atliekant auditą visose įkalinimo įstaigose“.
Premjeras teigia, kad realius pokyčius sistemoje gali padaryti su ja nesusiję žmonės.
„Kardinalius pokyčius gali padaryti tik žmonės, nesusiję su konkrečiomis įstaigomis ir su šia sistema. Todėl teisingumo ministrė yra paprašyta padaryti skubius žingsnius, kad Kauno tardymo izoliatoriui būtų paskirtas laikinas vadovas ne iš šios įstaigos, kad būtų nušalinti KTI darbuotojai, kurie turėtų atstovauti šiai įstaigai teismų procesuose“, – kalbėjo Premjeras, pageidavęs, kad Kauno tardymo izoliatoriui atstovautų Teisingumo ministerijos teisininkai.
Kalėjimų departamente esanti Imuniteto tarnyba, pasak Premjero, yra neįgali ir neturi prasmės išlikti, jo žodžiais „bedantės tarnybos nereikalingos“. Minėtas klausimas esą bus iššūkis ir teisingumo ministrei, ir naujajam Kalėjimų departamento vadovui, kai jis bus paskirtas.
S. Skvernelio teigimu, kalbant apie KTI ir galbūt kitas įstaigas, nepriimtina situacija, kad buhalterijos, personalo ar ūkio padaliniuose dar esama pareigūnų, „žmonių su antpečiais“, nors tos funkcijos nieko neturi bendra su statutinės tarnybos apibrėžimu.
Premjeras pareikalavo, kad kiekvieną pirmadienį būtų asmeniškai informuojamas apie situaciją Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose ir konkrečiai – KTI. Pasak Premjero, naujų tyrimų daryti nereikia, būtina įgyvendinti atliktųjų išvadas.
Teisingumo ministrė Milda Vainiutė teigė, kad sistemos laukia dideli pokyčiai, o dėl Kalėjimų departamento vadovybės klausimai paaiškės artimiausiu metu.
„Laukia dideli pokyčiai. Kalbant apie Kalėjimų departamento direktorių, tai šiandien susitiksiu su laimėjusiu konkursą Artūru Norkevičiumi ir iki darbo dienos pabaigos bus sprendimas, ar jis bus paskirtas į pareigas, ar ne“, – kalbėjo M. Vainiutė.
Ministrė išsamiau nekomentavo išvadų dėl tyrimo KTI. Pasak jos, reaguojama pakankamai greitai ir operatyviai. M. Vainiutė taip pat nekalbėjo ir apie liepos pabaigoje įvykusio viceministro Donato Matuizos atsistatydinimo priežastis, tik pasakė, kad jis daug padarė atskleisdamas negeroves kalėjimų sistemoje.
Ministrė teigė, kad sveikintų R. Kazėnienės prisijungimą prie Teisingumo ministerijos komandos.
Savo ruožtu pati R. Kazėnienė teigė, kad dar neapsisprendė dėl jai siūlomų pareigų.
„Buvo naujiena šiandieninis pasiūlymas, kurio negaliu vienašališkai priimti, norėčiau pasitarti su šeima. Dvylika metų dirbau atlikdama išankstinę finansų kontrolę ir kiekvieną kartą šiek tiek prisiliesdama prie viešųjų pirkimų. Turiu supratimą apie schemas, kurios taikomos įstaigose, – jos yra gana paprastos“, – kalbėjo R. Kazėnienė, teigianti, kad kitų pasiūlymų šiuo metu neturinti.
KTI darbuotoja sako, kad reakcija į jos sprendimą skelbti įstaigos galimus įstatymų pažeidimus buvo priešiška.
„Nesitikėjo, kad tas pats žmogus gali su tiesa prabilti antrą kartą. Sistemoje tokie žmonės nei mylimi, nei gerbiami. Sulaukiau kaltinimų ir melu, ir nematymo tolesnio darbo kartu. Bet man tai poveikio nepadarė, aš turiu savo faktus, savo patirtį“, – kalbėjo R. Kazėnienė.
Pirmadienį teisingumo ministrei M. Vainiutei buvo pateikta informacija apie Kalėjimų departamento atliktą patikrinimą Kauno tardymo izoliatoriuje. Ministrė pavedė Kalėjimų departamentui išsiaiškinti situaciją minėtoje įstaigoje, gavusi R. Kazėnienės tarnybinį pranešimą dėl nevykdomų Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijų ir galimai neteisėtų įstaigos darbuotojų veiksmų.
Kaip pirmadienį praneša Teisingumo ministerija, išvadose patvirtinta, kad Kauno tardymo izoliatorius neįvykdė Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijos nutraukti maitinimo paslaugų sutartį su UAB „Niklita“ ir nepaskelbė naujo viešojo konkurso šiai paslaugai pirkti. Tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriuje neužtikrinama sutarčių vykdymo ir galiojimo kontrolė.
Izoliatoriuje pradėti du tarnybiniai patikrinimai dėl galimų teisės pažeidimų.
Ministrė nurodė Kalėjimų departamento vadovybei kaip įmanoma greičiau centralizuoti viešuosius pirkimus bausmių vykdymo sistemoje, siekiant skaidrumo ir teisėtumo, vykdant viešuosius pirkimus ir sudarant sandorius.
Šį pavasarį tyrimą atlikusios Valstybės kontrolė, Viešųjų pirkimų tarnyba bei Teisingumo ministerijos sudaryta komisija Kauno tardymo izoliatoriuje nustatė daugybinius pažeidimus ir pateikė būtinas įgyvendinti rekomendacijas.
Kaip jau skelbta, vasarį teisingumo ministrės sprendimu buvo pradėtas tarnybinis tyrimas dėl Kalėjimų departamento vadovės Živilės Mikėnaitės ir Kauno tardymo izoliatoriaus laikinojo vadovo Edvardo Kviatkausko galimų finansinių ir tarnybinių pažeidimų. Tyrimas buvo pradėtas taip pat gavus R. Kazėnienės pranešimą.
Šiuo metu nei Kalėjimų departamentas, nei Kauno tardymo izoliatorius neturi nuolatinių vadovų.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorius Saulius Urbanavičius ir direktoriaus pirmasis pavaduotojas Žydrūnas Bartkus lankėsi Latvijos korupcijos prevencijos ir kovos su korupcija biure (KNAB), kur susitiko su naujuoju KNAB vadovu Jekabs Straume.
Vizito metu institucijų vadovai aptarė tolimesnes tarnybų bendradarbiavimo galimybes korupcijos prevencijos ir nusikaltimų tyrimo srityse.
STT bendradarbiaudama su Latvijos KNAB atlieka dvejus ikiteisminius tyrimus, susijusius su VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje vykdomais viešaisiais pirkimais, vienas iš tyrimų yra pabaigtas ir atiduotas teisminiam nagrinėjimui.
Lietuvai siekiant tapti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nare, STT, kaip specializuota Lietuvos kovos su korupcija institucija, stiprina bendradarbiavimą su kitų užsienio šalių antikorupcijos institucijomis.
Nuotraukoje: KNAB direktorius Jekabs Straume ir STT direktorius Saulius Urbanavičius.
Birželio 20 d. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) paskelbė, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kariuomenės Logistikos valdybos pareigūnų galimai padarytų nusikalstamų veikų vykdant gertuvių įsigijimą.
Lietuvos kariuomenės dieną – iškilmingas karių paradas Vilniaus Katedros aikštėje
„Išsivalymas nuo galimų korupcijos ir protegavimo apraiškų krašto apsaugos sistemos viešuosiuose pirkimuose yra nelengvas, bet būtinas kelias. Šis tyrimas yra dar vienas neišvengiamas žingsnis siekiant pirkimų skaidrumo ir efektyvumo. Aprūpinant kariuomenę reikia remtis kainos ir kokybės santykiu, o ne verslo grupių ar partinių interesų protegavimu – tai tiesiog netoleruotina“, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Pasak jo, krašto apsaugos sistema nuo pat pirkimų reformos pradžios glaudžiai bendradarbiauja tiek su Viešųjų pirkimų tarnyba, tiek su STT ir kitomis institucijomis.
STT ikiteisminį tyrimą pradėjo gavusi informacijos iš kariuomenės Karo policijos. Kaip pagrindas, joje pateiktos Krašto apsaugos ministerijos auditorių atlikto Lietuvos kariuomenės 2015-2016 m. vykdytų pirkimų, kuriuose dalyvavo UAB „Nota Bene“, procedūrų audito išvados.
Išvadose iškelta abejonė dėl 2015 m. lapkričio 5 d. kariuomenės Logistikos valdybos patvirtintų gertuvių techninių specifikacijų reikalavimo – tikslaus gertuvės apvalkalo užsegamos kišenėlės dydžio, kurį konkurse atitiko tik UAB „Nota Bene“ pasiūlymas.
Kariuomenės Logistikos valdybos Materialinių resursų departamento 2015 m. gruodį organizuotą viešąjį konkursą dėl ekipuotės prekių, tame tarpe ir gertuvių, įsigijimo, pirkimo komisijos sprendimu, laimėjo UAB „Nota Bene“, pasiūliusi 51 tūkst. gertuvių už beveik 326 tūkst. eurų. Tuo tarpu kitų trijų konkurse dalyvavusių gamintojų pasiūlymai, nors ir už ženkliai mažesnes kainas, buvo atmesti kaip neatitinkantys iškeltų reikalavimų.
Pagal 2016 m. birželio 21 d. su UAB „Nota Bene“ sudarytą preliminarią sutartį 2016 m. Lietuvos kariuomenė įsigijo 17 tūkst. gertuvių už 108 tūkst. eurų. Nuo praėjusių metų rudens Lietuvos kariuomenė nebeteikia užsakymų pagal jokias su UAB „Nota Bene“ sudarytas preliminarias sutartis.
Minėtą STT vykdomą ikiteisminį tyrimą organizuoja ir kontroliuoja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras. Kol vyksta ikiteisminis tyrimas, krašto apsaugos sistema nuo detalesnių komentarų susilaiko.
Siekiant skaidrinti krašto apsaugos sistemos viešuosius pirkimus, krašto apsaugos ministras R. Karoblis šių metų pradžioje inicijavo sistemos viešųjų pirkimų reformą, kurios pagrindas – Gynybos resursų agentūros įsteigimas. Šia agentūra norima užtikrinti efektyvų ir skaidrų krašto gynybai skirtų lėšų naudojimą: pirkimų planavimą, rinkos analizę, pirkimų proceso skaidrumą ir atidžią sutarties įgyvendinimo kontrolę. Birželio 13 d. LR Seimas pritarė ministro R. Karoblio pateiktoms svarstyti Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (KASOKTĮ) pataisoms, kuriomis būtų įteisintas centralizuotos krašto apsaugos sistemos pirkimo agentūros sukūrimas.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Tadas Langaitis kreipėsi į socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį dėl galimo neteisėto valstybės biudžeto lėšų pasisavinimo, kai Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga (LSDJS) naudojo šiai organizacijai skirtas valstybės biudžeto lėšas ne pagal paskirtį.
Pasak parlamentaro, šiuo metu ūkio viceministro pareigas einantis Ramūnas Burokas, 2014 m. vadovavo LSDJS ir pirko viešųjų ryšių paslaugas iš savo žmonos, tuometės draugės, Vaidos Kelerytės-Burokienės vadovaujamos asociacijos „Marijampoliečiai“ už nepagrįstai didelę sumą.
Kreipimesi prašoma atlikti išsamų 2013-2017 m. laikotarpio LSDJS paskirtų lėšų naudojimo auditą ir atlikti Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotojų veiklos patikrinimą bei nustatyti, kodėl dar 2014 m., kai buvo atlikti neteisėti veiksmai, nebuvo imtasi reikalingų žingsnių siekiant nutraukti tolesnį šios organizacijos finansavimą.
Kaip pastebi T. Langaitis, Jaunimo organizacijų stiprinimo programų finansavimo nuostatos aiškiai nurodo, jog „finansavimo sutartis gali būti nutraukta ir išieškomos organizacijai skirtos lėšos, kai nustatoma, kad skirtos lėšos naudojamos ne pagal paskirtį“.
„Šiuo metu ant ūkio viceministro R. Buroko krenta itin didelis šešėlis dėl galimo neteisėto valstybės biudžeto lėšų pasisavinimo, o tai kenkia visos Vyriausybės reputacijai. Taip pat šis atvejis kenkia nevyriausybiniam sektoriui, nes skandalai, susiję su viena organizacija, gaunančia Jaunimo organizacijų stiprinimo programos lėšas, kelia klausimų, ar panašiai neveikia kitos organizacijos ir ar šios lėšos apskritai yra naudojamos pagal paskirtį? Todėl būtina išsamiai išanalizuoti viešumoje pateiktą informaciją ir užtikrinti, kad ateityje tokie atvejai nepasikartotų“, – teigė T. Langaitis.
Jis primena, kad šių metų gegužės 25 d. naujienų portalas Delfi.lt išplatino informaciją apie vienos iš didžiausių nacionalinių Lietuvos jaunimo organizacijų Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos galimai ne pagal paskirtį naudotas valstybės biudžeto lėšas. Ši informacija paskatino T. Langaitį kreiptis į ministrą, kurio pavaldumui priklauso Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Reaguodama į informaciją apie galimai ne pagal paskirtį jaunimo organizacijos naudotas lėšas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešė išanalizavusi situaciją su projektų priežiūrą įgyvendinančia pavaldžia įstaiga Socialinių paslaugų priežiūros departamentu ir papildomai kreipsis į Viešųjų pirkimų tarnybos ekspertus dėl situacijos įvertinimo.
Ministeriją pasiekė informacija, kad Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga, įgyvendindama valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą projektą, 2014 m. pirko viešinimo paslaugas iš asociacijos, kuriai esą vadovavo sąjungos vadovui tuo metu artimas žmogus ir kurios vienas iš steigėjų buvo jis pats.
„Pagal konkurso nuostatus projekto vykdytojai neturi atsiskaityti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl sandorių, sudarytų su fiziniais ar juridiniais asmenimis, susijusiais su projekto vykdytoju (juridiniu asmeniu), taip pat jo steigėju, valdybos nariu ir pan., tačiau išaiškėjus naujoms aplinkybėms ir įtarimams, kad viešųjų pirkimų procedūros galėjo būti vykdomos neskaidriai, nesilaikant Viešųjų pirkimų ir kitų įstatymų bei teisės aktų reikalavimų, prašysime viešųjų pirkimų politiką įgyvendinančios ir prižiūrinčios Viešųjų pirkimų tarnybos ekspertus įvertinti susidariusią situaciją“, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis.
Planinis Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos įgyvendinamo projekto patikrinimas vykdytas 2014 m. prieš įvykstant minėtam viešinimo paslaugų pirkimui, esminių pažeidimų nenustatyta.
Antradienis, balandžio 18 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė dekretą, kuriuo grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Viešųjų pirkimų, Komunalinio sektoriaus pirkimų ir lydinčiųjų įstatymų pataisas.
Seimo priimtos įstatymo pataisos draudžia sudaryti vidaus sandorius valstybės valdomoms įmonėms, tačiau palieka šią galimybę savivaldybėms ir jų valdomoms įmonėms. Tai prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems lygiateisiškumo ir sąžiningos konkurencijos principams bei palieka atvirą landą korupcijai savivaldoje.
Su prašymu vetuoti šias įstatymų pataisas į Prezidentę kreipėsi grupė Seimo narių, Laisvosios rinkos institutas, Komunalininkų ir atliekų tvarkytojų, Projektavimų įmonių asociacijos.
Pasak Prezidentės, korupcijai naikinti būtina telkti vieningas pajėgas, o ne daryti nuolaidas, išimtis ir privilegijas. Todėl vidaus sandorius savivaldoje palikęs Seimas sukūrė terpę korupcijai, neskaidriam valstybės lėšų naudojimui ir nepotizmui savivaldoje klestėti.
Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Konkurencijos tarybos, Viešųjų pirkimų tarnybos ir Valstybės kontrolės nuomone vidaus sandoriai sudaro prielaidas piktnaudžiavimui, korupcijai, neracionaliam ir neskaidriam valstybės lėšų panaudojimui ir neužtikrina Lietuvos žmonėms geriausios kokybės paslaugos už mažiausią kainą.
Per pastaruosius penkerius metus savivaldybės vidaus sandoriams išleido beveik 400 mln. eurų. Konkurencijos tarybos atlikto tyrimo duomenimis, vidaus sandoriai perkamos atliekų tvarkymo paslaugos kainą gali išauginti net iki 100 procentų, o už tai turi sumokėti gyventojai.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad Konstitucija įpareigoja savivaldybes savo veikloje paisyti sąžiningos konkurencijos, todėl viešųjų paslaugų teikėjas privalo būti atrinktas konkurso būdu. Savivaldybės pralaimi ginčus administraciniuose teismuose, jeigu vidaus sandoriai yra organizuojami be konkurso.
Siekiant savivaldybėms palengvinti viešųjų pirkimų vykdymo procesą, Viešųjų pirkimų tarnyba artimiausiu metu ketina rengti daugiau mokymų savivaldybėms, taip pat parengti naujai priimtų įstatymų komentarus ir metodines rekomendacijas.
Prezidentė teikia Seimui įstatymo pataisas, kuriomis siūlo atsisakyti vidaus sandorių savivaldybėms.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Slaptai.lt redakcija rekomenduoja savo skaitytojams susipažinti su portale Propatria.lt paskelbtu pareiškimu dėl „neteisingos ir tautai bei valstybei pavojingos ekonominės – socialinės politikos“.
Mūsų manymu, minėtame tekste – daug prasmingų įžvalgų, pasiūlymų, rekomendacijų.
Solidarizuodamasis mūsų portalas persispausdina tuos pareiškimus bei kreipimąsį ir kviečia po juo pasirašyti, juolab kad jį, remiantis Propatria.lt informacija, pasirašė jau daug žymių žmonių.
XXX
Kviečiame ir raginame pasirašyti Vilniaus Forumo inicijuojamą Kreipimąsį į Lietuvos Respublikos Prezidentę, Seimą ir Vyriausybę.
Visi kartu pareikalaukime iš esmės keisti Lietuvoje iki šiol vykdomą neteisingą ir tautai bei valstybei pavojingą ekonominę ir socialinę politiką. Ši didžiąją Lietuvos gyventojų dalį skurdinanti, niekaip nepateisinamą turtinę atskirtį ir socialinę nelygybę kurianti ir vis didinanti politika šimtus tūkstančių mūsų tėvynainių veja iš gimtinės. Dėl jos Lietuva tapo sparčiausiai nykstančia Europos šalimi ir virš mūsų pakibo reali grėsmė tapti pirmąja XXI a. išnyksiančia žemyno tauta.
Lietuvą valdančiam nomenklatūriniam oligarchiniam politiniam, biurokratiniam ir verslo sluoksniui tautos ir valstybės likimas nerūpi. Net gresiančios demografinės, tautinės ir valstybinės katastrofos akivaizdoje valdantieji neketina iš pagrindų keisti šalį žlugdančios neoliberalaus ekonominės ir socalinės politikos kurso. Vadovaudamiesi savanaudiškomis ir trumparegiškomis paskatomis, jie pasiruošę tęsti tokią politiką net jeigu Lietuvoje neliktų pačių lietuvių.
Gyvemimas Lietuvoje tikrai labai brangus. Slaptai.lt nuotr.
Smulkūs kosmetiniai, vien piliečiams apraminti skirti pokyčiai jau nebegali išgelbėti šalies nuo demografinės katastrofos ir išnykimo. Valdančiųjų ligšiolinis elgesys rodo, kad toliau pasyviai laukti esminių valstybės ekonominės ir socialinės politikos permainų būtų naivu ir pragaištinga. Rimta ekonominės ir socialinės politikos pertvarka įvyks tik tuo atveju, jeigu sutelktai ir valingai pareikalausime jos iš valdančiųjų mes , piliečiai. Pradžiai surinkime kuo daugiau piliečių parašų, paremiančių šį į valdančiųjų protą ir sąžinę geranoriškai apeliuojantį Kreipimąsį.
Juo mūsų parašų bus daugiau, juo šis Kreipimasis bus svaresnis ir įsakmesnis. Jis turi tapti mūsų savo pamintas teises ginančių ir sunkiai atkurtą valstybę pasiryžusių išsaugoti, laisvų Lietuvos piliečių – sąmoningo protesto išraiška ir sutelkto pasipriešinimo Lietuvą griaunančiai ekonominei ir socialinei politikai pirmuoju veiksmu.
Jeigu mūsų reikalavimai vėl nebus išgirsti, pasilikime teisę ir ruoškimės kitais demokratiškais ir teisėtais būdas apginti save ir mūsų ainių ateitį. Padarykime viską, kad šis Kreipimasis pasklistų po visą Lietuvą ir apie jį sužinotų ir turėtų galimybę savo parašu jam pritarti kiekvienas geros valios šalies pilietis. Visus, norinčius pagelbėti renkant parašus arba galinčius kitais būdais paremti šią akciją prašome rašyti adresu info@pilieciai.lt Vilniaus Forumo iniciatyvinė grupė.
Kreipimasis dėl būtinybės keisti Lietuvos socialinę ir ekonominę politiką
Lietuva yra dinamiškos ir sparčiai augančios ekonomikos šalis, svarbiausiais efektyvumo ir išsivystymo rodikliais nenusileidžianti kaimyninėms valstybėms. Tačiau joje iki šiol išlieka ir net auga viena didžiausių Europos Sąjungoje pajamų nelygybė ir socialinė atskirtis. Apie tai Lietuvai jau ne kartą atvirai yra priminusi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, kurios narystės Lietuva siekia.
Didėjantį skurdą ir socialinę nelygybę kaip vieną didžiausių mūsų šalies problemų savo naujausioje ataskaitoje apie Lietuvą įvardina ir Europos Komisija. Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo iki šių dienų vykdoma neoliberali ekonominė ir socialinė politika stumia Lietuvą į demografinę ir geopolitinę aklavietę. Milžiniška gyventojų emigracija, mažėjantis gimstamumas bei sparčiai senstanti visuomenė lemia tautos istorijoje precedento neturintį jos nykimą, kuris jau kelia tiesioginę grėsmę ir nepriklausomos Lietuvos valstybės išlikimui.
Kiaušinis – taip pat ir vilties simbolis. Slaptai.lt nuotr.
Jeigu ši politika bus tęsiama, jau netolimoje ateityje gali virsti tikrove sovietinių okupantų puoselėta ,,Lietuvos be lietuvių“ vizija. Turtinės nelygybės ir socialinės atskirties varomus iš Tėvynės šalies piliečius masiškai keičiant pigia iš užsienio atsivežama darbo jėga lietuviai per trumpą laiką neišvengiamai taps mažuma savo pačių žemėje. Savo ekonominio išsivystymo lygiu Lietuva nenusileidžia daugeliui šalių, kuriose piliečių turtinės nelygybės ir socialinės atskirties problemos sprendžiamos kur kas sėkmingiau.
Tai rodo, kad tokias problemas sukelia ne tik objektyvios ekonominės priežastys, bet pirmiausia neteisinga ir iškreipta valstybės politika. Ji lemia, kad kasdien ir nepastebimai ardomi ekonominiai, socialiniai, teisiniai ir politiniai tautos ir valstybės egzistavimo pamatai ir žlugdoma Lietuvos ateitis, nes šalis yra pasmerkiama tapti išmirštančiu ir tuštėjančiu pensionatu – moderniais pastatais ir niekam nebereikalinga infrastruktūra apstatyta teritorija be žmonių.
Tris dešimtmečius vykstantį Lietuvos tautos ir valstybės irimą įmanoma sustabdyti tik valingais politiniais sprendimais. Tačiau seniai pribrendę ir gyvybiškai būtini Lietuvą nuo išnykimo galintys išgelbėti ekonominės ir socialinės politikos pokyčiai nevyksta. Juos delsiama įgyvendinti ir siūloma atidėti neapibrėžtai ateičiai demagogiškai teisinantis tuo, kad tariamai visuomenė jiems nepribrendusi.
Tačiau atsidūrusi prie politinės ir istorinės nebūties prarajos Lietuva laukti nebegali. Tai suvokdami mes, šį kreipimąsi pasirašiusieji Lietuvos piliečiai, reikalaujame iš esmės keisti valstybės ekonominę ir socialinę politiką vadovaujantis šiais pamatiniais principais:
Šioje svetainėje naudojami slapukai iš „Google“, kad būtų galima teikti paslaugas, suasmeninti skelbimus ir analizuoti srautą.
Pirma ir būtina ekonominės ir socialinės politikos keitimo sąlyga yra valdymo demokratizavimo reforma, kurio pirmieji žingsniai turi būti realios piliečių savivaldos stiprinant tiesioginį jų atstovavimą atkūrimas. Būtina vykdyti Konstitucinio Teismo 2002 m. išaiškinimą, pagal kurį savivaldos subjektu savivaldos įstatyme turi būti pripažįstama ir vietos bendruomenė, tai yra jos gyventojai, o ne vien administracija. Būtina įtvirtinti tiesiogiai renkamus seniūnus, vietos tarybas ir jų biudžetus, be kurių tiesioginiai merų rinkimai neturi prasmės, taip pat ir visuomenės atstovų dalyvavimą įgyvendinant teisingumą;
Atsisakyti iki šiol vykdytos ekonominę ir socialinę politiką grindusios tautos išsivaikščiojimą ideologiškai įteisinančios ilgalaikės nacionalinės strategijos ,,Lietuva 2030“;
Naujos ekonominės ir socialinės politikos idėjiniu pamatu rinktis tautos bendrojo gėrio ir solidarios visuomenės sampratą ir atsisakyti iki šiol vyraujančios ideologinės nuostatos apie ypatingą verslininkų sluoksnio, kaip valstybę „išlaikančios“ ir „maitinančios“ grupės, vaidmenį visuomenės gyvenime;
Ekonominius, socialinius ir darbo santykius šalyje iš esmės pertvarkyti vadovaujantis nuostata, kad sąžiningai dirbantys visų profesijų ir socialinių sluoksnių atstovai yra lygiaverčiai ir vienodai svarbūs bei gerbtini nacionalinio turto ir šalies gerovės kūrėjai;
Atsisakyti iki šiol vykdytos neoliberalios valstybės socialinės atsakomybės ir įsipareigojimų šalies piliečiams siaurinimo politikos;
Atsisakyti iki šiol vyravusio ekonominės ir socialinės politikos principo, kad valstybę turi išlaikyti mažiausias pajamas gaunantys ir neturtingiausi šalies piliečiai;
Iš esmės pakeisti socialinių grupių galios santykius šalyje ir sustabdyti viduriniosios klasės nykimą Lietuvoje susiaurinant stambiojo verslo oligarchines privilegijas bei įtaką ekonominėmis ir teisinėmis priemonėmis apribojant jo galimybes piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi šalies ūkyje ir pernelyg didele politine galia, trukdančia valstybei priimti nešališkus, teisingus ir visiems šalies piliečiams naudingus sprendimus.
Įgyvendinant naująją valstybės ekonominę ir socialinę politiką turi būti nedelsiant pradedamos vykdyti šios priemonės: Būtina parengti atviros, bet tautos išlikimo ir klestėjimo sąlygas galinčios laiduoti ir ne atskirų individų ar privilegijuotų grupių interesams, o bendrajam visuomenės gėriui tarnaujančios nacionalinės ekonomikos plėtros koncepciją. Tokią, kuri aiškiai apibrėžtų valstybės atsakomybės ir įsipareigojimų savo piliečiams ekonominėje ir socialinėje srityje mastą ir ribas. Jos praktiniam įgyvendinimui turėtų būti sukurta strategija bei programa;
Valingais ir tikslingais politiniais sprendimais iš pagrindų pakeisti smulkiojo ir vidutinio verslo egzistavimo ir veikimo sąlygas sukuriant palankias teisines ir ekonomines prielaidas jo nevaržomai plėtrai;
Įgyvendinant piliečių lygybės, teisingumo ir solidarumo principus, socialinių ir darbo santykių srityje sukurti efektyviai ir subalansuotai veikiančią socialinio dialogo tarp darbuotojų ir darbdavių sistemą, kurioje abi pusės būtų lygiavertės be valstybės įsikišimo rasti sutarimą dėl darbo santykių reglamentavimo, o jo neradus, galutinis sprendimas būtų paliktas valstybinei valdžiai, darbuotoją pripažįstant silpnesniąja derybų šalimi;
Vadovaujantis nuostata, kad valstybės išlaikymo našta turi būti padalinta visiems piliečiams pagal sąžiningumo, teisingumo ir bendrojo gėrio principus, būtina tobulinti mokesčių sistemą. Turi būti keičiama turtinę nelygybę ir socialinę atskirtį skatinanti mokesčių sistema, panaikintos visos egzistuojančios mokestinės privilegijos ir lengvatos bei, sekant geriausiais ir pasiteisinusiais Europos ir kitų Vakarų valstybių pavyzdžiais bei atsižvelgiant į šalies ekonomikos realias galimybes ir plėtros poreikius, tinkamai optimizuotos sukurto BVP perskirstymo bei darbo ir kapitalo apmokestinimo proporcijos;
Būtina įvesti aiškią, skaidrią ir viešą atlyginimų sistemą viešajame sektoriuje ir nustatyti protingus ir sąžiningus santykius tarp šio sektoriaus darbuotojų atlyginimų;
Būtina optimizuoti ir mažinti išpūstą ir brangiai kainuojantį valstybės ir savivaldybių biurokratinį aparatą, šitaip taupant jam išlaikyti skiriamas nepateisinamai dideles iš piliečių surinktas biudžeto lėšas;
Teisinėmis ir ekonominėmis priemonėmis būtina išgyvendinti už mokesčių mokėtojų pinigus susikurtas atviras ir paslėptas politikų ir valdininkų privilegijas, pranokstančias sovietinės nomenklatūros piktnaudžiavimus;
Būtina pradėti ryžtingai kovoti su piktnaudžiavimais, korupcija ir valstybės lėšų grobstymu viešajame sektoriuje, ypač viešųjų pirkimų srityje, taip pat imtis priemonių mažinti šešėlinę ekonomiką, šitaip sukuriant finansines prielaidas pakelti šalies socialinę politiką ir ją įgyvendinančias programas į kokybiškai aukštesnį organizavimo ir finansavimo lygmenį;
Būtina pakeisti teisinę bazę ir pašalinti visas dirbtines kliūtis, trukdančias išsiaiškinti bei nubausti neteisėtai praturtėjusius asmenis ir greitai bei veiksmingai išieškoti jų neteisėtai įgytą turtą grąžinanti jį visuomenės ir valstybės reikmėms;
Sukurti ilgalaikę nacionalinės plėtros strategiją, kurios svarbiausi tikslai būtų siekis laiduoti Lietuvos valstybės politinį bei istorinį tęstinumą ir užtikrinti ilgalaikį lietuvių tautos išlikimą.
Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas pasirašė pavedimą visų Vidaus reikalų ministerijos (VRM) reguliavimo srities įstaigų vadovams, kuriuo nurodė nustatyti griežtesnius reikalavimus įstaigų vykdomoms viešųjų pirkimų procedūroms.
„Siekiant užtikrinti maksimalų pirkimų skaidrumą, vadovų prašoma įstaigų vidaus teisės aktais įtvirtinti prievolę nutraukti viešojo pirkimo procedūras tais atvejais, kai jame dalyvauja tik vienas teikėjas – t. y. pateikiamas tik vienas pasiūlymas. Ši nuostata turės būti taikoma tik su retomis ir tinkamai pagrįstomis išimtimis. Užkertant kelią galimoms korupcijos apraiškoms, vadovai taip pat turės periodiškai atlikti jų vadovaujamų įstaigų viešųjų pirkimų analizę“, – pažymi ministras E. Misiūnas.
Vidaus reikalų ministro pavedime numatyta, jog minėtas reikalavimas nutraukti viešuosius pirkimus dalyvaujant vienam teikėjui nebus taikomas tik tais atvejais, jei bus pagrįstai žinoma, jog rinkoje yra tik vienas būsimą sutartį galintis įvykdyti tiekėjas, arba, jei pirkimas bus susijęs su ypatinga skuba ar svarba, o jo nutraukimas sąlygotų neigiamus padarinius įstaigos veiklai.
Su tokiais atvejais susiję rinkos tyrimo duomenys, pirkimo skubos, svarbumo ar kt. pagrindimai turės būti įforminti raštu ir saugomi kartu su atitinkamų viešųjų pirkimų dokumentais. Prievolė nutraukti pirkimo procedūras dalyvaujant vienam teikėjui taip pat nebus taikoma esant Viešųjų pirkimų įstatyme numatytoms išimtims.
Pasirašytu pavedimu įstaigų vadovams taip pat nurodyta ne rečiau nei kartą per metus atlikti viešųjų pirkimų analizę, siekiant nustatyti, ar jie užtikrina konkurenciją ir ar jų tendencingai nelaimi tie patys tiekėjai. Analizės, kuriose turės būti nurodyti duomenys apie vykdytų viešojo pirkimo procedūrų skaičius pagal pirkimo objektus ir laimėjusius tiekėjus, privalės būti pateiktos VRM generaliniam inspektoriui.
Ministro E. Misiūno pavedime VRM reguliavimo srities įstaigų vadovams taip pat numatytos ir kitos prievolės, susijusios su įstaigų vidaus teisės aktų tobulinimu, siekiant užtikrinti teikėjų konkurenciją, tinkamą vidaus kontrolę ir korupcijos prevenciją.
Informacijos šaltinis – Vidaus reikalų ministerija.
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis raštu kreipėsi į svarbiausias šalies saugumą ir finansinės veiklos skaidrumą tiriančias įstaigas dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiklos tyrimų bei įvertinimo nacionalinio saugumo aspektu.
Inicijuoti tokius tyrimus buvo nuspręsta š. m. sausio 11 d. Vyriausybės pasitarime, atsižvelgiant į abejones dėl bendrovės veiklos skaidrumo ir į Seimo narių pateiktus klausimus dėl bendrovės veiklos faktų.
Valstybės saugumo departamento (VSD) prašoma įvertinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiklą nacionalinio saugumo aspektu, pagal kompetenciją atsižvelgiant į Seimo narių pateikiamą informaciją apie bendrovės ir prieštaringos reputacijos trečiųjų šalių įmonių ryšius.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) prašoma atlikti bendrovės finansinių srautų tyrimus, pagal kompetenciją įvertinant Seimo narių klausimą apie galimus verslo įmonių, turėjusių sandorių su AB „Lietuvos geležinkeliai“, atsiskaitymus per ofšorines kompanijas.
Į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) kreipiamasi su prašymu atlikti galimų korupcijos atvejų AB „Lietuvos geležinkeliai“ tyrimus. STT prašoma pagal kompetenciją įvertinti Seimo narių keliamus klausimus dėl bendrovėje taikytų vidaus sandorių procedūrų, atsiskaitymų per ofšorines kompanijas bei galimo paramos ir labdaros skirstymo politizavimo.
Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) prašoma atlikti tyrimą dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ vykdytų vidaus sandorių procedūrų, pagal kompetenciją įvertinant Seimo narių klausimą, dėl kokių priežasčių įmonėje taip plačiai buvo taikomi tokie sandoriai ir ar jais nebuvo slepiami korupciniai sandoriai bei susitarimai.
Minėtų institucijų prašoma išvadas ir pasiūlymus pateikti Susisiekimo ministerijai, kuri apibendrintą informaciją teiks Vyriausybei.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Susisiekimo ministerija.
Panevėžio apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą ir į teismą perdavė bylą, kurioje įtarimai dėl piktnaudžiavimo, dokumentų suklastojimo pareikšti Respublikinės Panevėžio ligoninės Akušerijos ginekologijos klinikos vedėjui A. I. ir jo sūnui K. I., vienos šeimos klinikos direktoriui.
Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos pareigūnai. Remiantis jų surinktais duomenimis įtariama, kad A. I., dirbdamas ligoninės direktoriaus pavaduotoju akušerijos ginekologijos reikalams ir būdamas viešųjų pirkimų komisijos pirmininku, galimai siekdamas asmeninės turtinės naudos piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.
Už praeityje priimtus palankius sprendimus viešųjų pirkimų konkursuose ir už gerų santykių palaikymą ateityje, kaip įtariama, iš vieno tiekėjo A. I. pareikalavo atlygio – parūpinti už maždaug 2 tūkst. 400 eurų detalių jo naudojamo automobilio, priklausančio sutuoktinės individualiai įmonei, remontui. Remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, siekiant nuslėpti nusikalstamą veiką, galimai buvo klastojami dokumentai.
A. I., kaip įtariama, įtraukė ir savo sūnų K. I. bei kitus asmenis į nusikalstamas veikas – dokumentų klastojimą, piktnaudžiavimą tarnyba, apgaulingą apskaitos tvarkymą bei papirkimą. Tiekėjas baudžiamojo proceso metu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už papirkimą, nes iš jo buvo reikalauta apmokėti A. I. naudojamo automobilio detalių vertę.
Šį ikiteisminį tyrimą kontroliavo ir jam vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras. Baudžiamoji byla perduota nagrinėti į Panevėžio apygardos teismą.
STT Panevėžio valdybos pareigūnai jau atlieka baigiamuosius veiksmus ir kitame ikiteisminiame tyrime, susijusiame su Panevėžio ligoninės direktoriaus I. D. galimai padarytomis korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis.
Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras, vadovaujantis ikiteisminiam tyrimui dėl galimo kyšininkavimo, papirkimo ir piktnaudžiavimo Kauno rajono savivaldybei vykdant viešuosius pirkimus, kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl dviejų, pirmadienį sulaikytų, asmenų kardomosios priemonės – suėmimo – taikymo.
Prokuroras Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovui bei kitam su verslu susijusiam asmeniui, atsižvelgdamas į įtariamųjų socialinę padėtį bei statusą ir galimybę daryti įtaką, teismo prašė taikyti suėmimą vienam mėnesiui.
Kauno apylinkės teismas nusprendė abiem įtariamiesiems skirti kardomąją priemonę – suėmimą keturiolikai parų. Vienam iš likusių trijų sulaikytų asmenų taikyta švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, draudimas bendrauti su tam tikrais asmenimis, susijusiais su ikiteisminiu tyrimu ir lankytis tam tikrose vietose. Dėl kitų dviejų asmenų kardomųjų priemonių klausimas spendžiamas.
Visiems įtariamiesiems yra pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo, papirkimo ir piktnaudžiavimo, atsižvelgiant į kiekvieno jų individualią galimai padarytą nusikalstamą veiką.
Ikiteisminis tyrimas dėl galimų nusikalstamų veikų vykdant viešuosius pirkimus, susijusius su Kauno rajono savivaldybės turto nuoma, šilumos energijos gamyba ir tiekimu buvo pradėtas specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Kauno valdyboje. Atliktos kratos Kauno rajono savivaldybės patalpose bei su tyrimu susijusiose privataus kapitalo įmonėse.
Labai gerai, kad vyksta viešos diskusijos dėl viešųjų pirkimų. Šviesos šiai sričiai labai reikėjo.
Svarstoma, kad yra daug sisteminių bėdų, kad reikia pokyčių. Tikrai reikia. Tuo labiau krašto apsaugoje, kur dėl agresyvios politikos iš Rytų skiriami dideli pinigai ir įsigijimų ateityje bus daug.
Bet aš noriu pakalbėti apie esminį reikalą. Pati geriausia sistema bus apeita, jei tie, kas nori pasipelnyti, žinos, kad „viršuje“ dega žalia šviesa. Krašto apsaugoje – deja, taip pat.
Lėšų švaistymas – ne naujiena socialdemokratų valdomame KAM
Kai 2008 metais atėjau į ministeriją, radau didžiulį pinigų švaistymą. Sistemos atsakingos tarnybos davė situacijos apžvalgą, dėjo ant stalo faktus. Visos gijos vedė „į viršų“.
Ypač nemaloni situacija buvo Afganistano Provincijos atkūrimo grupės vykdomuose viešuosiuose pirkimuose. Ten visiškai karaliavo buvusio sovietinio karininko uzbeko valdomos įmonės ir net abejotinos reputacijos bankelis.
Tokiam keistam bankui tuometinio vado taip pat iš tos pačios sovietinės armijos, generolo Valdo Tutkaus vadovaujama Kariuomenė buvo patikėjusi operacijai skirtus pinigus. Visa tai vyko, kai ministerijai vadovavo Juozas Olekas.
Pinigus įmerkus negrįžtamai, teko kreiptis į Prokuratūrą. Apie tai informavau visuomenę, tuometinį Prezidentą Valdą Adamkų, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Teko daug dirbti su AOTD (karinė žvalgyba), kad išsiaiškinčiau visus neskaidrumų ryšius.
Krašto apsaugos ministras turi visus įrankius kontrolei, įskaitant ir AOTD
Akivaizdu, kad svarbiausia – sąžiningi žmonės aplinkui ministrą ir ten, kur vyksta pirkimų planavimai ir patys pirkimai.
Verslas turi savo planus ir siekia, kad jų planai taptų ministerijų planais. Todėl svarbiausia, kad politinis lygmuo turėtų stiprų vertybinį stuburą ir savo skaidrius viešai žinomus planus. Dar svarbiau – krištolo skaidrumo žmonės atsakingiausiuose viešųjų pirkimų taškuose. Skirdamas pareigūnus ministras neturi rentgeno ar kokio magnetinio rezonanso. Privalo labai atidžiai išnagrinėti reputaciją, kliautis atitinkamų tarnybų duomenimis. Tačiau paskyrimu viskas tik prasideda. Reikia nuolatinio dėmesio. Čia ministras kontrolei taip pat turi visus reikalingus įrankius.
Krašto apsaugos ministras pagal dabar galiojančius įstatymus yra vienintelis sistemos biudžeto asignavimų valdytojas. Jis turi svertų bet kuriame etape įsikišti ir nutraukti bet kurį pirkimą, veikdamas per ministerijos Įsigijimų departamentą, Generalinę inspekciją, naudodamasis kitais tarnybiniais įgaliojimais.
Atėjo laikas rimtai apsvarstyti, ar tokia situacija yra teisinga, ar Kariuomenės vado nušalinimas nuo iš esmės bet kokių finansinių sprendimų priėmimo yra normali situacija? Nepriklausomai nuo viešųjų pirkimų tipo ir perkančiosios organizacijos konkrečiais atvejais, politinė atsakomybė už visų Krašto apsaugos sistemos (KAS) viešųjų pirkimų skaidrumą tenka ministrui, nes jis nustato pirkimų tvarką ir procedūras. KAS įsigijimai planuojami programų principu. Bet kokie programoms skirtų lėšų koregavimai nedaromi be ministro žinios, jo patvirtinimo.
KAS yra patvirtintos 9 programos, kurių koordinatoriai teikia poreikius svarstyti krašto apsaugos ministro sudarytai Gynybos resursų grupei (GRG). GRG pirmininkas yra KAM viceministras, kiti nariai – KAM departamentų direktoriai ir vienas kariuomenės atstovas. GRG, apsvarsčiusi poreikius, teikia patvirtintų programų projektus ministro sudarytai Gynybos resursų tarybai (GRT). GRT pirmininkas yra ministras.
Viešųjų pirkimų srityje ministras savo žinioje turi itin svarbią instituciją – KAM Įsigijimų departamentą. Man buvo labai keista, kai savo kadencijos pradžioje ministras J. Olekas pakeitė gerai dirbusį karininką civiliu žmogumi, kuris niekada nėra dirbęs su gynybos įsigijimais.
Ketverius metus dirbusi ministre nedrįsčiau pretenduoti į tokias pareigas, nes ten reikia labai specifinių žinių. Ministro paskirta direktorė Regina Zasienė turi vykdyti prevencinę priežiūrą kiekviename KAS centralizuotame ir svarbiausiuose decentralizuotuose viešuosiuose pirkimuose. Pareigybinės instrukcijos skelbia, jog departamento direktorius koordinuoja KAS perkančių organizacijų vykdomų viešųjų pirkimų veiklą, teikia KAM vadovybei informaciją apie visus pirkimus.
Priminsiu, kad iš visų ministerijų KAM yra išskirtinėje situacijoje, nes čia kontržvalgybine sistemos būkle domisi AOTD. Šiame departamente yra skyriai, kurie išskirtinai stebi ir korupcinę aplinką sistemoje. Jei ministras nori iš tiesų skaidrios sistemos, jis gali labai efektyviai pasinaudoti šios struktūros teikiama informacija. Tik reikia norėti.
Šaukštai ir samčiai karo Ukrainoje akivaizdoje buvo prioritetas?
Suprantama, verslui reikia pardavimų. Jie žino, kad Kariuomenėje yra virtuvės įranga, kurią reikia atnaujinti. Ar tai buvo prioritetas ministrui 2014 metais, kai pinigų labai trūko? Aišku, kad ne. Kariai, ypač savanoriai, su prasta ekipuote, be šovinių.
Primenu, kad rimtos diskusijos apie pinigus gynybai prasidėjo tik po Krymo ir tik per Prezidento rinkimų kampaniją. Pinigai atėjo kitais metais, 2015-aisiais. Taigi svarbiausia užduotis „Nota Bene“ vadybininkams 2014 m., kad į ministerijos pirkimų planus būtų įrašyta juos dominanti eilutė: virtuvės įranga. Tokius planus, patvirtinus KAS biudžetą sistemos viduje, laimina ministerija. Kiek žinau, už tai yra atsakingas viceministras socialdemokratas Ramūnas Usonis.
Jis vadovauja jau minėtai GRG, kur svarstomi pasiūlymai įsigijimams, jie priimami arba atmetami pagal nustatytus prioritetus ir finansines galimybes. Mano žiniomis, viceministras ir palaimino didesnę nei buvo numatęs Kariuomenės departamentas sumą virtuvės įrangos pirkimams. Jei būtų mano valia, tokio pirkimo 2014 metais apskritai nebūtų buvę. Tačiau tokį pirkimą ministras J. Olekas palaimino. Beje, turiu informacijos, kad tai buvo papildomos lėšos, skirtos Lietuvos krašto apsaugai karo Ukrainoje akivaizdoje! Samčiai ir puodai!
Procedūros svarbu, bet viską lemia žmonės
Ar ką nors keistų kitokia pirkimų sistema? Turbūt reikia daugiau aiškumo, paprastumo, nes sudėtingose schemose lengviau paslėpti svarbiausias detales. Tačiau nė viena pirkimų sistema nebus skaidri be skaidraus žmogaus. Būtent per silpną žmogiškąjį faktorių ir veikia pardavėjas.
Tegu laimi konkursus „Nota Bene“ ar ne „Nota Bene“, jie neturės galimybės taip siautėti, jei bus skaidrūs ir atsakingi žmonės. Patikėkite, žinau ne iš antrų lūpų, kaip interesų viešuosiuose pirkimuose turinčios verslo struktūros išnagrinėja juos dominančius pareigūnus pačiose sprendimų priėmimo apačiose, ką jau bekalbėti apie politikus, kai ieškoma priėjimo prie jų. Pasakysiu dar daugiau, net ir AOTD nelabai ką gali padaryti, jei mato žalią šviesą, degančią pačiame ministerijos viršuje.
Gali būti, kad ir šiuo atveju, jei AOTD pateikė informaciją, tada ministras tiesiog nebegalėjo nesikreipti į teisėsaugą. Tik man niekaip nesuprantama, kodėl ištisus dvejus metus nebuvo informuojama visuomenė, kodėl nebuvo informuojamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas? Kasmet svarstome KAM veiklos ataskaitą, įsigijimus, tačiau apie tokią problemą su galbūt nesąžiningais verslininkais ir pirkimus vykdžiusiais darbuotojais nebuvo net puse lūpų užsiminta. Būtent per šitą tyrimų laikotarpį Nota bene ir gavo likusius stambius užsakymus iš Krašto apsaugos sistemos.
Saugojo draugų kompanijos reputaciją? Mintys kyla įvairios… Girdžiu, kaip Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius kaltina Prezidentę, artėjančius rinkimus, tačiau jokios viešųjų ryšių katastrofos socialdemokratams nebūtų, jei būtų ministras laiku informavęs ir ėmęsis adekvačių veiksmų. Sistemoje daug savisaugos. Labai trūksta tradicijos be baimės sakyti savo nuomonę. Daug kas išmokę labai greitai pajusti, kokios vadovybės nuotaikos, greitai išsiaiškina, kokios galimybių veikti ribos, kas ir kiek leidžiama.
Taigi mano išvada paprasta. Supyksite, bet paprasta. Per rinkimus viską nulemia patys žmonės. Jie leidžia uždegti žalią šviesą korupcijai pačiame ministerijų viršuje. Nekaltinu, nes suprantu, kaip kartais žmonėms sunku suprasti, kas yra kas. Galiausiai numoja ranka, kad visi jie vienodi. Bet tokia karti yra demokratijos realybė. Kartu ir stiprybė, nes apie tai kalbame, vertiname ir tikrai valysimės.
Pastarosiomis dienomis ne kartą viešai buvo teigiama, jog kariuomenės „auksinių šaukštų” pirkimo istorijoje prokurorai neatliko savo pareigų, neva netyrė, neva nesidomėjo ir tik po skandalo neva atnaujino…
Tuose teiginiuose daug netiesios, bet ji noriai kartojama. Vakar taip pat buvo išplatintas vienas infografikas, kuriame aptikome labai daug, mūsų vertinimu, rimtų netikslumų.
Kariuomenės veiksmų grafikas.
Tikime, kad jie atsirado ne iš piktos valios, bet nenorėdami, kad žmonės būtų klaidinami, pateikiame ir savo variantą ir dar kartą primename chronologinę įvykių seką.
2015-03-09 Lietuvos kariuomenės Karo policijos Ikiteisminio tyrimo valdybos Vilniaus ikiteisminio tyrimo skyrius pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal 182 str. „Sukčiavimas“ 1 d.
Tyrimui vadovavo Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-asis baudžiamojo persekiojimo skyrius, tyrimą atliko Lietuvos kariuomenės Karo policijos Ikiteisminio tyrimo valdybos Vilniaus ikiteisminio tyrimo skyrius.
Šiame ikiteisminiame tyrime buvo siekiama išsiaiškinti, kokiomis aplinkybėmis tam tikros kariuomenei pateiktos prekės (lauko virtuvės atsarginės detalės ir agregatai) buvo pažymėtos ne tik gamintojo duomenimis, bet ir šias prekes Lietuvos kariuomenei pateikusios bendrovės ženklinimu (lipdukais su logotipu ir kitais gaminį identifikuojančiais duomenimis) ant papildomų pakuočių bei nustatyti, ar tuo buvo padaryta nusikalstama veika – sukčiavimas.
2016-06-01 Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras M. Januškevičius priėmė sprendimą šį ikiteisminį tyrimą nutraukti,vadovaudamasis tuo, kad šio tyrimo metu gauti duomenys, įskaitant ir pagal tarptautinės teisinės pagalbos prašymą gautą atsakymą iš Vokietijos, bei visos kitos nustatytos faktinės aplinkybės, nesudaro pagrindo manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika, dėl kurios pradėtas šis ikiteisminis tyrimas.
Baudžiamojo kodekso 182 straipsnis „Sukčiavimas“ numato atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo esmė yra apgaulės naudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų nesilaikymas neatitinka sukčiavimo požymių ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad sutartyje nurodytas įsigyjamų prekių gamintojas dalies sutartyje įvardytų prekių nebegamina. Šias prekes konkursą laimėjęs tiekėjas pakeitė į sutartyje nurodyto gamintojo leidžiamas komplektuoti kitų gamintojų analogiškos kokybės prekes. Žymėjimas kito gamintojo ženklinimu ant papildomų pakuočių buvo padarytas siekiant aiškiai identifikuoti prekes. Gamintojo ženklinimas ant originalių pakuočių ir pačių prekių buvo nepanaikintas ir matomas.
Prokuroro vertinimu, iš pateiktos 2014-10-08 prekių pirkimo ir pardavimo sutarties matyti, kad Lietuvos kariuomenės Materialinių resursų departamentas ir prekes pateikusi bendrovė susitarė ne tik dėl įsipareigojimų viena kitai, bet ir dėl sutarties kainos, prekių kokybės, prekių tiekimo terminų, šalių atsakomybės sąlygų ir iš sutarties kylančių ginčų sprendimo tvarkos ir kitų sutarties sąlygų vykdymo, todėl manant, kad sandoris įgyvendinamas netinkamai ir iš to kylantys ginčai pirmiausia turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.
2016-06-01 Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras M. Januškevičius kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą atsižvelgdamas į tai, kad tyrimo metu kilo abejonės dėl to, ar 2014 metais perkančioji organizacija, vykdydama pirkimų procedūras, sudarydama prekių pirkimo – pardavimo sutartį ir ją vykdydama laikėsi LR viešųjų pirkimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų viešojo prikimo procedūros atitikimo teisės aktams.
2016-06-21 Vilniaus apylinkės prokuratūroje buvo gautas Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Lietuvos kariuomenės teisės departamento skundas ir prašymas dėl minėto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikinimo.
2016-07-21 Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus vyriausiasis prokuroras T. Tukleris priėmė nutarimą atmesti Lietuvos kariuomenės kanceliarijos Lietuvos kariuomenės teisės departamento skundą ir paliko galioti prokuroro M. Januškevičius nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Šis aukštesnio prokuroro nutarimas vėliau buvo apskųstas nustatyta tvarka ir dabar nagrinėjamas ikiteisminio tyrimo teisėjo Vilniaus apylinkės teisme.
2016-08-16 Vilniaus apylinkės prokuratūroje, atsakant į prokuroro M. Januškevičiaus raštą, buvo gauta Viešųjų pirkimų tarnybos viešojo pirkimo – pardavimo sutarties vertinimo išvada, su raštu, kuriame nurodoma, jog atliekant patikrinimą kilo abejonių dėl galimai įvykdytos korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos.
2016-08-23 Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras M. Januškevičius šią iš VPT gautą vertinimo išvadą bei VPT raštą persiuntė Lietuvos kariuomenės Karo policijos Ikiteisminio tyrimo valdybai proceso sprendimui priimti. Iki šios dienos joks sprendimas nebuvo priimtas.
2016-08-30 generalinio prokuroro E. Pašilio pavedimu, Lietuvos kariuomenės Karo policijos Ikiteisminio tyrimo valdybai persiųsta medžiaga perduota Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamentui įvertinimui ir proceso sprendimui priimti.
2016-08-30 Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamente pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnyba.
Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.
Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės vadovybė jau nuo 2014 metų pabaigos, gavusi informaciją apie galimus pažeidimus vykdant virtuvės įrangos įsigijimą, nuosekliai juos tyrė, informavo ikiteisminio tyrimo institucijas, taikė drausminio poveikio priemones.
„Mano pavedimu, šį įsigijimą dar 2014 m. vertino Krašto apsaugos ministerijos Centralizuotas vidaus audito departamentas ir tyrė Generalinė inspekcija. Jų tyrimų medžiaga buvo perduota prokuratūrai su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo. Prokuratūrai nustačius, kad mūsų pareigūnų veiksmuose nėra nusikaltimo požymių, buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, po kurio už šį įsigijimą atsakingam karininkui buvo skirta tarnybinė nuobauda“, – sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Lietuvos kariuomenės dieną – iškilmingas karių paradas Vilniaus Katedros aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Informacija apie Lietuvos kariuomenės ir UAB „Nota Bene“ sandorį, kurią rugpjūčio 30 d. pateikė Viešųjų pirkimų tarnyba, yra tik dalis Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės dar nuo 2014 m. atliekamų tyrimų.
Spaudos konferencijos metu kariuomenės vadas gen. ltn. Jonas Vytautas Žukas patvirtino, kad Lietuvos kariuomenė Viešųjų pirkimų tarnybai pateikė visą medžiagą, susijusią su šiuo pirkimu, ir informavo apie kariuomenės viduje atliktus tyrimus.
„Pritariu Viešųjų pirkimų tarnybos ir ikiteisminio tyrimo institucijų siekiui ištirti visas aplinkybes, susijusias su Lietuvos kariuomenės ir UAB „Nota Bene“ sandoriu. Jei patikrinimo metu būtų nustatytos korupcijos apraiškos, kaip kariuomenės vadas, užtikrinu, kad nusižengusieji sulauktų atitinkamo įvertinimo. Noriu pabrėžti, kad Lietuvos kariuomenėje korupcijos apraiškos nėra ir nebus toleruojamos“, – situaciją pakomentavo kariuomenės vadas.
Lietuvos kariuomenės Materialinių resursų departamentas, kaip perkančioji organizacija, identifikavusi virtuvės įrangos poreikį, suplanavo ir vykdė lauko virtuvių atsarginių detalių ir agregatų įsigijimo procedūras.
Atsižvelgiant į planuojamą pirkimo vertę, buvo paskelbtas atviras konkursas. Jo metu buvo gautas tik vienas pasiūlymas, kurį pateikė UAB „Nota Bene“. Su minėta bendrove buvo sudaryta preliminarioji sutartis, neįpareigojanti nupirkti visų joje numatytų prekių, o numatanti, kad dėl konkrečių prekių pristatymo turi būti sudaromos atskiros prekių pirkimo-pardavimo sutartys.
2014 m. spalio 8 d. buvo sudaryta sutartis su UAB „Nota Bene“ dėl virtuvės agregatų ir atsarginių dalių įsigijimo už 600 tūkst. litų (175 tūkst. eurų). Vykdant sutarties vykdymo kontrolės procedūras, buvo gauta informacija, kad įmonė pristatė prekes, kurios yra ne to gamintojo, kuris nurodytas sutartyje. Atsižvelgiant į šį pranešimą, krašto apsaugos ministras pavedė Krašto apsaugos ministerijos generaliniam inspektoriui atlikti tarnybinį patikrinimą.
Krašto apsaugos ministerijos Generaliniam inspektoriui, kartu su Centralizuoto vidaus audito departamento atstovais, atlikus tarnybinį patikrinimą buvo konstatuoti pažeidimai, susiję tiek su pirkimo planavimu, organizavimu ir vykdymu, tiek ir su sutarties vykdymu. Todėl visa surinkta medžiaga buvo perduota Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai, siekiant įvertinti, ar Lietuvos kariuomenės pareigūnų veikose nėra nusikalstamų veikų požymių ir, ar UAB „Nota Bene“ veikoje nėra nusikalstamo sukčiavimo.
Pažymėtina, kad 2015 m. buvo gautas atsakymas iš ikiteisminio tyrimo institucijų, kad Lietuvos kariuomenės pareigūnų, susijusių su minimo pirkimo organizavimu nėra nusikalstamos veikos požymių. Dėl UAB „Nota Bene“ veikų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Nepaisant to, kad Lietuvos kariuomenės pareigūnų veiksmuose nebuvo nustatytos nusikalstamos veikos požymių, jų veiksmai buvo vertinami pakartotinai ir kariuomenės Logistikos valdybos Materialinių resursų departamento direktoriui, atsakingam už pirkimo organizavimą, buvo skirta drausminė nuobauda – dviem mėnesiams 20 proc. sumažintas tarnybinis atlyginimas.
Šių metų pavasarį Lietuvos kariuomenė buvo informuota, kad ikiteisminis tyrimas dėl UAB „Nota Bene“ veikų yra nutraukiamas nenustačius nusikalstamos veikos sudėties požymių. Nesutikdama su tokiu prokuroro sprendimu, Lietuvos kariuomenė jį apskundė ikiteisminio tyrimo kontrolę atliekančiam prokurorui. Šio skundo nepatenkinus, Lietuvos kariuomenė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Šiuo metu sprendimas dėl pateikto skundo dar nepriimtas.
Spaudos konferencijos KAM metu krašto apsaugos ministras J. Olekas informavo, kad įsigytos prekės iki šiol yra laikomos sandėlyje, nes tikimasi, kad bus pradėta baudžiamoji byla dėl sukčiavimo pateikiant ne tas prekes, kurios buvo perkamos.
„Mažiau nei prieš dvi savaites, rugpjūčio 17 d., mes dar kartą apskundėme prokurorų sprendimą nepradėti ikiteisminio tyrimo, – sakė krašto apsaugos ministras. – Kaip ministras, ėmiausi ir toliau imsiuosi visų priemonių, kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų išleidžiami teisingai, o nesąžiningi tiekėjai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn“.
2016 m. Viešųjų pirkimų tarnyba pradėjo kontrolinį patikrinimą dėl Lietuvos kariuomenės ir UAB „Nota Bene“ sandorio. Atlikusi vertinimą ji patvirtino tam tikrus pažeidimus, kuriuos jau 2015 m. buvo nustatę KAM Centralizuotas vidaus audito departamentas ir Generalinė inspekcija.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
