Džo Baidenas. Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Hanojus, rugsėjo 10 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas sekmadienį primygtinai tvirtino nesiekiantis „pažaboti“ Kinijos, abiejų galingų valstybių nesutarimams dėl prekybos, saugumo ir teisių vis aštrėjant.
J. Bidenas teigė, kad per Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą Naujajame Delyje jis susitiko su Kinijos premjeru Li Qiangu – apie šį susitikimą Baltieji rūmai nepranešė – ir aptarė „stabilumą“.
Prezidentas prabilo apie šį susitikimą Hanojuje, kur kiek anksčiau tą pačią dieną susitarė gerinti ryšius su Vietnamu. Vašingtonas siekia stiprinti savo sąjungininkų tinklą Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione didėjančios Pekino įtakos fone.
Vašingtonas ir Pekinas nesutaria įvairiais pasauliniais klausimais, o J. Bidenas apkaltino Kiniją, esą ši siekia palenkti tarptautinę tvarką savo valiai. „Vienas iš dabar vykstančių dalykų yra tai, kad Kinija pradeda keisti kai kurias žaidimo taisykles prekybos ir kitais klausimais“, – teigė J. Bidenas per spaudos konferenciją. Kinijos prezidentas Si Dzinpingas. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas daug investavo į aljansų kūrimą pagal Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono strategijos gaires, įskaitant didžiojo Ketverto (angl. Quad) saugumo dialogą su Indija, Australija ir Japonija bei AUKUS paktą su Jungtine Karalyste ir Australija.
Tačiau jis tvirtino, kad Jungtinės Valstijos nesiekia užblokuoti Kinijos, veikiau tikisi nustatyti aiškias santykių taisykles.
„Aš nesiekiu pažaboti Kinijos. Tiesiog noriu užtikrinti, kad mūsų santykiai su Kinija būtų sąžiningi ir atviri, sureguliuoti, ir visi žinotų, apie ką kalbama“, – kalbėjo jis.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas nedalyvavo G-20 susitikime, Pekinui ir Deliui ginčijantis dėl teritorinių ir kitų klausimų.
Joe Bidenas. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, rugpjūčio 9 d. (AFP-ELTA). JAV Prezidentas Joe Bidenas antradienį pareiškė, kad „netrukus“ vyks į Vietnamą, siekdamas pagerinti ryšius su Hanojumi ir kovoti su Kinijos įtaka regione.
„Netrukus vyksiu į Vietnamą, nes Vietnamas nori keisti mūsų santykius ir tapti partneriu“, – sakė J. Bidenas lankydamasis Naujojoje Meksikoje.
JAV ir Vietnamas palaiko vis glaudesnius prekybos ryšius, o abi šalys yra susirūpinusios dėl didėjančios Kinijos galios regione. Jau daugelį metų didėja trintis tarp Pekino ir Pietryčių Azijos šalių, ypač Vietnamo ir Filipinų, dėl Kinijos plataus masto jūrinių pretenzijų Pietų Kinijos jūroje.
Vašingtonas ir Hanojus įsipareigojo stiprinti diplomatinius ryšius balandžio mėnesį, kai JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sustojo Vietname pakeliui į Didžiojo septyneto (G7) šalių užsienio reikalų ministrų susitikimą Japonijoje.
A. Blinkenas, be kita ko, dalyvavo naujos JAV ambasados Hanojuje statybų pradžios ceremonijoje.
O kovo mėnesį J. Bidenas kalbėjosi su Vietnamo valdančiosios komunistų partijos vadovu Nguyen Phu Trongu.
Vis dėlto Vašingtonas pareiškė susirūpinimą dėl žmogaus teisių Vietname, o A. Blinkenas teigė, kad jis ir toliau „pabrėžia, jog būsima pažanga žmogaus teisių srityje yra labai svarbi siekiant išnaudoti visą Vietnamo žmonių potencialą”.
Pietų Kinijos jūra, kurioje nuo seno tvyro įtampa tarp Kinijos ir Vietnamo, yra laikoma pavojinga zona, ir daugelis baiminasi, kad klaidingas apskaičiavimas ar nelaimingas atsitikimas gali įžiebti karinį konfliktą.
Analitikai teigia, kad Hanojus gali vengti gerinti santykius su Vašingtonu, bijodamas supykdyti Pekiną – svarbų ekonominį partnerį – nepaisant konkurencijos Pietų Kinijos jūroje.
JAV neturi teritorinių pretenzijų į šiuos vandenis, tačiau atkakliai ten patruliuoja, tuo piktindamos Pekiną. Vašingtonas teigia, kad taip siekiama užtikrinti „laivybos laisvę“ jūroje, per kurią kasmet vyksta trilijonų dolerių vertės prekyba.
Vietnamas
Saigonas, gegužės 7 d. (AFP-ELTA). Vietname pagerintas nacionalinis karščio rekordas. Šeštadienį šiaurinėje Tanhoa provincijoje viena meteorologijos stotis užfiksavo 44,1 laipsnio temperatūrą, pranešė hidrometeorologinių prognozių centras. Ligšiolinis rekordas – 43,4 laipsnio – fiksuotas 2019 m. balandį.
Pietryčių Azija nuo balandžio kenčia karščio bangą. Daugelis kaimyninių Vietnamo šalių pastaruoju metu taip pat pranešė apie rekordines temperatūras. Orai Vietnamo šiaurėje ir pietuose skiriasi. Tačiau visoje šalyje dabar prasideda karščiausi vasaros mėnesiai.
Klimato ekspertas Nguyenas Ngoc Huy kalbėjo apie „nerimą keliantį rekordą klimato kaitos ir Žemės šilimo kontekste“. Jis teigė manąs, kad „šis rekordas bus daug kartų pakartotas“.
Vietnamas
Hanojus, spalio 28 d. (dpa-ELTA). Vietnamo pietinės Mekongo deltos provincijos teismas ketvirtadienį įkalino penkis nepriklausomus žurnalistus, tarp jų ir vieną žinomą rašytoją, už „antivalstybinę propagandą“.
Kanto miesto Thoi Lai rajono liaudies teismas po tris dienas trukusio teismo proceso nuteisė Truong Chau Huu Danh kalėti ketverius su puse metų. Kitiems keturiems grupės nariams skirta nuo dvejų iki trejų metų laisvės atėmimo bausmė.
Išėjus iš kalėjimo visiems penkiems bus uždrausta trejus metus dirbti žurnalistinį darbą.
Danh, anksčiau dirbęs keliuose vietos laikraščiuose ir tapęs žinomas dėl savo pranešimų socialiniame tinkle „Facebook“ apie demaskavimus, 2019 metų rugpjūtį įkūrė „Švaraus laikraščio“ grupę, kurioje skelbė vaizdo įrašus, kritikuojančius vietos valdžią.
Teismas nurodė, kad grupė socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „YouTube“ skelbė straipsnius, vaizdo įrašus ir informaciją, kurioje „pateikiama nepatikrinta, netiksli, neigiama ir vienpusiška“ informacija, nukreipta prieš vietos valdžią.
Vietnamo komunistinis režimas nuolat sulaiko socialinės žiniasklaidos vartotojus už „antivalstybinio“ turinio skelbimą.
Gabrielius Landsbergis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Trečiadienį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Seimo Užsienio reikalų komitete (URK) pristatė Lietuvos planus dėl tolesnių santykių su Azijos regiono valstybėmis. Kaip teigia G. Landsbergis, Lietuva turi keisti laikyseną Kinijos atžvilgiu ir užmegzti glaudesnius santykius su kitomis, ekonomiškai pažangiomis bei demokratiškomis valstybėmis. Dėl to jau artimiausiu metu Lietuva atidarys dvi naujas diplomatines atstovybes Pietų Korėjoje ir Singapūre.
Vienas iš pagrindinių argumentų, kodėl Lietuva pasirinko steigti atstovybę Singapūre, kaip teigia G. Landsbergis, yra tai, kad ši valstybė yra viena reikšmingiausių Lietuvos partnerių regione. Kita vertus, jis pridūrė, kad Kinijos daromas spaudimas ir įtaka yra dar vienas argumentas, kodėl reikia gerinti santykius su Singapūru.
„Kinija yra tikrai aktuali tema. Ir mes, suprasdami, kad su ekonomiškai stipria valstybe ateina ir politiniai iššūkiai, esame nusprendę, kad vis dėlto norėtume tuos iššūkius atremti. Pirmiausia turime ieškoti partnerių ten, kur jų anksčiau galbūt nebuvome aktyviai ieškoję“, – teigė užsienio reikalų ministras.
„Nepaisant dydžio, tai yra vienas svarbiausių mūsų ekonominių partnerių regione. Įdomus aspektas, kad 2019 m. į Kiniją mes eksportavome už 277 mln. eurų, o į Singapūrą – bemaž tiek pat – už 216 mln. eurų“, – sakė ministras.
„Tokios nedidelės valstybės, kaip Lietuva, dažnu atveju renkasi būtent Singapūrą, kaip savo naują partnerį regione dėl jo ryšių su visomis aplinkinėmis valstybėmis“, – tvirtino ministras.
URK pristatyta strategija dėl Lietuvos atstovavimo Indijos–Ramiojo vandenyno regione
Užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas Seimo komitete pristatė Lietuvos bendradarbiavimo stiprinimo strategiją su Indijos–Ramiojo vandenyno valstybėmis.
Siekiant stiprinti Lietuvos atstovavimą minėtame regione, anot E. Meilūno, jau 2022 m. planuojama atidaryti nauja ekonominė atstovybė Singapūre, kuri bus akredituota Indonezijai, Malaizijai, Tailandui ir Vietnamui. Jo teigimu, dar šiais metais taip pat bus atidaroma Lietuvos ambasada Pietų Korėjoje. Ateityje, viceministro teigimu, bus svarstoma ir apie atstovybių steigimą Indonezijoje ir Malaizijoje.
Kaip teigia, E. Meilūnas, Lietuvos bendradarbiavimas su Kinija visgi nepateisino lūkesčių. Todėl Lietuvai atsirado poreikis pergalvoti strategines partneres šiame regione. Kaip pažymi viceministras, Lietuva nebetęs veiklos su Kinija formate 17+1, tačiau bendradarbiavimas su Kinija išlieka Europos Sąjungos mastu plėtojant formatą 27+1.
„Dideli lūkesčiai, kuriuos turėjome pradėję dvišalį bendradarbiavimą su Kinija, visgi nepasiteisino. Rodikliai nėra labai aukšti. Tad šiame kontekste nebetęsime Lietuvos veiklos iniciatyvoje 17+1. Sieksime plėtoti dvišalius abipusiai naudingus santykius. Taip pat su partneriais ir Europos Sąjungos institucijomis aktyviai dirbame plėtojant formatą 27+1“, – akcentavo viceministras.
Komitete daug dėmesio skirta Lietuvos santykių stiprinimui su Japonija
Nuo 2022 m., kaip URK minėjo užsienio reikalų viceministras E. Meilūnas, Lietuvos ambasada Japonijoje pradės pilną bendradarbiavimą ekonomikos srityje.
„Tikimasi ir dvišaliai žymiai pagilinti ir išplėsti bendradarbiavimą siekiant strateginės partnerystės. Mus su šia šalimi, be jokios abejonės, sieja tos pačios demokratinės vertybės. Japonija yra mūsų labai svarbi ekonominė partnerė – Lietuvos eksportas į Japoniją visada viršijo importą. Todėl prekyboje visada buvo teigiamas balansas“, – kalbėjo E. Meilūnas.
„Esame įsitikinę, kad per artimiausius metus tiek prekyba, tiek įvažiuojamasis turizmas iš Japonijos atsigaus. Taip pat pastebimas Japonijos susidomėjimas ir Lietuvos investicijomis, kaip „Rail Baltica“, sinchronizavimo projektas ir kt.“, – sakė viceministras.
E. Meilūnas teigė, kad beveik visi Lietuvos universitetai yra užmezgę partnerystes su Japonijos švietimo įstaigomis.
Posėdyje dalyvavusi prezidento patarėja užsienio politikos klausimais Dalia Tamošiūnienė teigė, kad prezidentas Gitanas Nausėda taip pat labai sveikina ir remia Azijos rinkų diversifikaciją bei nuolat palaiko ryšius su tų valstybių verslo asociacijomis. Primindama, kad Lietuvą ir Japoniją sieja ilgalaikiai draugiški ryšiai ir 2022 metais bus minimos 100-osios diplomatinių santykių užmezgimo metinės.
Vietnamas sekmadienį pasirašė laisvosios prekybos susitarimą su Europos Sąjunga (ES).
Susitarimą Vietnamo ministro pirmininko Nguyn Xuan Phuco akivaizdoje pasirašė ES prekybos komisarė Cecilia Malmstrom, Rumunijos verslo aplinkos, prekybos ir verslumo ministras Stefanas-Radu Oprea ir Vietnamo prekybos ministras Tran Tuan Anhas.
Susitarime numatoma, kad per ateinančius 10 metų dvišalėje prekyboje neliks 99 proc. dabar galiojančių muitų.
Vietnamas, be kita ko, įsipareigojo panaikinti itin aukštus muitus tokioms ES prekėms, kaip automobiliai (78 proc. muito tarifas) ir vynas (50 proc.).
Susitarimas taip pat leis Vietnamo bendrovėms dalyvauti ES viešųjų pirkimų ir paslaugų rinkoje.
Kad susitarimas įsigaliotų, jį dar turės patvirtinti Europos Parlamentas (EP).
Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong-uno antrininkas išsiųstas iš Vietnamo. EPA-ELTA nuotr.
Likus dviem dienoms iki Vietname vyksiančio JAV prezidento Donaldo Trumpo viršūnių susitikimo su Šiaurės Korėjos vadovu Kim Jong-unu, šio antrininkas išsiųstas iš šalies. Howardas X pirmadienį trijų vyrų buvo išvestas iš viešbučio ir automobiliu nuvežtas į oro uostą. Po apklausos policijoje jam pareikšta, kad negalioja jo viza, prieš išsiuntimą sakė Howardas X.
Tačiau „tikroji priežastis“ yra ta, kad „aš gimiau su veidu, panašiu į Kim Jong-uną“, sakė Šiaurės Korėjos diktatoriaus antrininkas iš Honkongo. „Tai tikras nusikaltimas“, – pridūrė jis. Tikrasis Kim Jong-unas esą neturi humoro jausmo. Satyra yra „galingas ginklas prieš bet kokią diktatūrą“, – kalbėjo honkongietis.
Tikrasis Kim Jong-unas trečiadienį ir ketvirtadienį Hanojuje dalyvaus antrajame viršūnių susitikime su D. Trumpu. Abiejų jų antrininkai jau nuo praėjusios savaitės buvo Vietname. D. Trumpą įkūnija aktorius Russellas White’as.
Kim Jong-uno antrininkas dar penktadienį buvo apklaustas Vietnamo policijos ir informuotas apie planuojamą jo išsiuntimą. D. Trumpo antrininkui leista likti Hanojuje. Tačiau jam nurodyta daugiau nesirodyti viešumoje kostiumuotam.
Australija ir JAV pradėjo bendras plataus masto pratybas Australijos teritoriniuose vandenyse, praneša „Reuters“.
JAV ir Australijos kariškių pratybos. EPA – ELTA nuotr.
Agentūros duomenimis, jose dalyvauja 33 tūkstančiai Amerikos ir Australijos kariškių. Pratybos truks mėnesį. Jose bus treniruojamasi rengti karinių jūrų pajėgų ir karinių oro pajėgų operacijas.
Pasak JAV ginkluotųjų pajėgų Ramiajame vandenyne vado Hario Hariso (Harry Harris), pratybos vyksta tuo metu, kai būgštaujama, kad gali paaštrėti konfliktas dėl ginčijamų salų Pietų Kinijos jūroje.
„Aš patenkintas žinia, kurį šios pratybos siunčia mūsų draugams, sąjungininkams, partneriams ir potencialiems priešininkams“, – cituoja žiniasklaida H. Hariso žodžius.
„Nerimaujant dėl Kinijos aktyvumo Pietų Kinijos jūroje, šios karinės pratybos pasiųs signalą ir turės didesnę reikšmę“, – pareiškė žurnalistams Sidnėjaus universiteto užsienio politikos specialistas Džeimsas Karenas (James Curran).
Kinija ir kai kurios regiono šalys – Japonija, Vietnamas, Filipinai – nesutaria dėl sienų ir atsakomybės zonų Pietų Kinijos ir Rytų Kinijos jūrose.
58 proc. visų Žemės dirbančių žmonių gyvena Azijos Ramiojo vandenyno regione. Šios pasaulio dalies ekonomikos reikšmė kasmet vis didėja: gyventojai tampa labiau pasiturintys, o valdančių politikų balsas skamba vis garsiau viso pasaulio arenoje.
Kartu su Rytų Azijos iškilimu menksta senųjų galybių – Europos ir Amerikos įtaka.
Sparčiausiai augantis regionas
Rytų Azija dabar dinamiškiausia pasaulio dalis. Spartus demografinis augimas, ekonomikos plėtra, urbanizacija, bendrosios pridėtinės vertės didėjimas traukia visų pasaulio lyderių dėmesį. Europoje ar Šiaurės Amerikoje visuomenė ir politikai yra įpratę, kad kalbant apie pasaulio reikalus pirmiausia domimasi, kas vyksta šiuose dviejuose žemynuose. Dar neseniai savaime suprantama buvo, kad tai, kas vyksta Vašingtone, svarbu visam pasauliui, o kas vyksta kokiam nors Bankoke, tėra vietos reikalai.
Gytis Janišius, šio komentaro autorius.
Tačiau per paskutinius 15 metų įvyko svarbių pokyčių, kurie rodo, kad pasaulio centras vis labiau keliasi į Rytų Aziją, o Europa ir Amerika tampa antraplanėmis geopolitikos žaidėjomis.
Simbolinė žinia apie Rytų Azijos iškilimą apskriejo pasaulį visai neseniai. Vadybos ir finansų konsultacijų bendrovė „Copgemini“ paskelbė, kad Azijos Ramiojo vandenyno regione gyvena daugiausia milijonierių, kurie valdo daugiausia turto. Pirmą kartą šis regionas aplenkė ilgai pirmavusias Šiaurės Ameriką ir Europą. Ekspertai skaičiuoja, kad jeigu turtas Azijos Ramiojo vandenyno regione toliau augs tokiais tempais kaip nuo 2006 iki 2015 metų, tai po dešimtmečio čia bus sukaupta daugiau pasaulio turto negu Europoje, Pietų Amerikoje, Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose kartu sudėjus.
Žinios apie milijonierius tik simbolinės, tačiau regionas pradėjo pirmauti ir daug rimtesnėse varžybose dėl ekspertų dėmesio. Jau ne tik Kinija kasmet fiksuoja spartų ekonomikos kilimą, tą patį daro ir kitos kaimyninės šalys – Malaizija, Indonezija, Filipinai. Dar 1990 m. Azijos dalis pasaulio ekonomikoje buvo 23,2 proc., 2014 m. pasiekė 38,8 proc., o po dešimtmečio viršys 45 procentus.
Rytų Azijoje sparčiai auga gyventojų pajamos ir vartojimas. 2020 m. vidurinės klasės išlaidos padvigubės, palyginti su 2009 m., o 2030 m. jos bus didesnės daugiau nei 6 kartus. Tokio šuolio išsivysčiusiose šalyse tikėtis neįmanoma. Jau beveik dešimt metų benzino ir kitų kuro rūšių azijiečiai sunaudoja daugiau nei amerikiečiai, ką jau kalbėti apie Europą.
Sėkmės paslaptis – užsienio investicijos
Kaip toks daug šimtmečių buvęs skurdus pasaulio užkampis taip sparčiai pradėjo demonstruoti augimą? Mokslininkai mano, kad pagrindiniai plėtros šaltiniai yra žmonių darbštumas, tarptautinė prekyba ir investicijos. Po Antrojo pasaulinio karo Japonija pritraukė daug amerikiečių investicijų ir tapo pasaulio fabriku. Pradžioje prekės buvo pigios ir nekokybiškos, bet laikui bėgant ženklas „Made in Japan“ tapo prestižinis. Iš Japonijos pasaulinę gamybą greit perėmė Pietų Korėja, Taivanas ir Singapūras, jiems įkandin – atsivėrusi Kinija. Pabrangus kinų darbo jėgai, paskutiniu metu dideli fabrikai vis dažniau statomi Tailande, Vietname, Filipinuose ar Malaizijoje.
Ne mažiau svarbus faktorius nei investicijos yra vadinamosios globalios vertės grandinės (angliškai GVC): produktai gaminami vienoje šalyje, žaliavos perkamos iš kitų šalių, o produkcija parduodama trečiosiose, iš kur grįžta investicijos. Ekspertai pažymi, kad Azijos šalių ekonominis augimas labai priklauso nuo to, kiek jos įsitraukia į globalios vertės grandines, pavyzdžiui, pernai amerikiečių kompanijos „Apple“ 24 proc. pajamų atkeliavo iš Kinijos. Per keletą metų šie skaičiai padvigubėjo. Tokie perkėlimai veiklos grandinėje leidžia kompanijoms diferencijuoti pardavimus ir gamybą, o regionams teikia stimulą plėtrai.
Azijai praturtėti liko 35 metai
Nors ekonomikos ir gerovės augimas spartus, didžioji dalis Rytų Azijos vis dar išlieka nepasiturintis regionas. Filipinuose vidutinis mėnesinis atlygis siekia apie 155 eurus, Vietname apie 200, Tailande 338 eurus. Tai gerokai mažiau nei turtingiausiuose pasaulio regionuose ar pažengusiose kaimynėse Japonijoje, Pietų Korėjoje, Singapūre.
Skurdas ir nepritekliai programuoja ir kitus globalius iššūkius, su kuriais susiduria regionas: emigraciją, protų nutekėjimą, prekybą žmonėmis, vaikų išnaudojimą, net gamtos stichijų sukeliamus nuostolius. Dėl prastos informavimo sistemos ir neišplėtotų pažangių technologijų Azijos Ramiojo vandenyno regionas labiausiai visame pasaulyje kenčia dėl gamtos stichijų. 2015 m. 80 proc. visų nukentėjusiųjų buvo iš šios pasaulio dalies.
Jungtinės Tautos pažymi, kad dabar yra geriausias metas Azijos Ramiojo vandenyno šalims susikurti gerovę. Net 68 proc. gyventojų yra darbingo amžiaus – tokių palankių proporcijų niekada nėra buvę. Tačiau taip nebus amžinai. Dėl gerėjančių gyvenimo sąlygų ir pasikeitusių demografinių tendencijų azijiečiai nori turėti vis mažiau vaikų ir apie 2050 m. iškils ta pati problema kaip ir Europoje: visuomenė sens, dirbančiųjų mažės, o išlaikytinių daugės. Taigi, kaip sako Jungtinių Tautų pareigūnas Haoliang Xu: „Iki 2050 m. Rytų Azijai atvertas galimybių langas susikurti gerovę ateičiai.“
Ekonominė galia virsta politine
JAV prezidentas Barackas Obama savo paskutinį prezidentinį vizitą paskyrė Rytų Azijai. Lankydamasis Laose, jis apibendrino savo politiką ir nubrėžė ateities prioritetus, pareikšdamas, kad JAV atsigręžimas į Aziją yra ilgalaikis ir bus siekiama išlaikyti JAV lyderystę visame regione. Tai yra pripažinimas, kad didėjanti ekonominė ir karinė Azijos Ramiojo vandenyno šalių galia stiprėja ir politiškai.
Ekspertai pabrėžia, kad dar svaresnį regiono vaidmenį pasaulio politikoje nulemtų didesnė šalių integracija. Su tuo sutinka ir JAV bei Europos Sąjunga: jos laikosi nuomonės, kad didesnė integracija skatina taiką, klestėjimą ir padeda spręsti tarptautines problemas. JAV yra pasiūliusi Rytų Azijos ir Okeanijos šalims pasirašyti laisvosios prekybos sutartį, panašių projektų siūlo ir Europos Sąjunga.
2015 m. rugpjūtį Kinijai paskelbus apie juanio devalvaciją, finansiniai burbulai nusirito per visą pasaulį. Šis įvykis tik rodo, kad Azijos Ramiojo vandenyno šalių įtaka pasaulio geopolitikai yra didelė ir ateityje didės dar sparčiau. Kylant naujajam galios centrui, seniesiems reikės pasispausti.
Rugpjūčio 18 d. po daugiau nei pusantrų metų trukusios paieškos ekstradicijos būdu iš Vietnamo į Lietuvą pargabentas Sergejus Rachinšteinas.
Už milijoninės vertės mokesčių sukčiavimą nuteistas verslininkas S. Rachinšteinas laisvės atėmimo vietoje praleis 2 metus ir 6 mėnesius. Tai pirmas asmuo, kurį pagal Lietuvos Respublikos prašymą išdavė Vietnamo Respublika.
Ekstradicijos pagrindu tapo 2016 m. kovo 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) didžiosios išplėstinės 7-ių teisėjų kolegijos nutartis, kuria buvo pripažinta, kad Sergejus Rachinšteinas yra kaltas dėl visų jam pareikštų daugiau nei 700 epizodų kaltinimų ir nuteistas už sunkiausius finansinius nusikaltimus – valstybei priklausančio svetimo turto didelės vertės sukčiavimus.
Valstybei jau negrįžtamai perėjo baudžiamojoje byloje prokurorų areštuotos S. Rachinšteino įmonių piniginės lėšos – 2 400 000 Lt (700.000 Eur).
Pasak Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro Evaldo Pašilio, ši itin sudėtinga byla, joje priimtas precedentinis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas ir visas paieškos – ekstradicijos procesas yra reikšminga Lietuvos teisingumo pergalė. „Buvo apginti valstybės finansiniai interesai, tarptautinės institucijos parodė aukščiausią pasitikėjimą Lietuvos Respublikos paieškos, kaltinimo bei teismų sistema, kalti asmenys neteko pagrobto turto, o nusikaltimo organizatorius pagrįstai yra siunčiamas atlikti realios laisvės atėmimo bausmės už prieš valstybę padarytus finansinius nusikaltimus“, – sakė E. Pašilis.
Valstybės kaltintojo Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Vytauto Kukaičio teigimu, S. Rachinšteinas, pasižymėjęs ypatingu savo veiklos maskavimu, teismo buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad kartu su savo valdomų įmonių finansininkėmis ir statytiniais direktoriais 2000-2004 metais buvo įkūręs fiktyvių įmonių tinklą, per kurį legalizavo daugiau nei 10 mln. litų (2 mln. 900 tūkst. eurų).
Teismas konstatavo, kad S. Rachinšteinas organizavo ir vadovavo organizuotoms įvairių sudėčių grupėms bei koordinavo grupių narių veiksmus, skirstė vaidmenis, keitė bendrovių statytinius direktorius ir buhalterius, be to, organizuotoje grupėje klastojo dokumentus, apgaulingai tvarkė įmonių buhalterinę apskaitą, apgaule įgijo didelės vertės turtą.
LAT pažymėjo, kad visas baudžiamasis procesas buvo atliktas nepažeidžiant S. Rachinšteino grupuotės narių teisių, jie nevaržomai padedami savo gynėjų galėjo gintis, ką aktyviai ir darė – S. Rachinšteino grupuotę proceso metu gynė net 18 advokatų.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, gavusi pranešimą iš Interpolo apie galimą bėglio slapstymosi vietą, dar 2015 m. rugsėjo 2 d. kreipėsi į Vietnamo Respublikos viešojo saugumo ministeriją su prašymu dėl S. Rachinšteino ekstradicijos.
Sėkmingas tarptautines paieškos bei ekstradicijos procedūras, bendradarbiaudami su Interpolo pareigūnais, atliko Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių SIRENE ir Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai. S. Rachinšteinas pasislėpė ir neteisėtai išvyko iš šalies 2014 m. gruodžio mėnesį, prieš pat teismui paskelbiant apkaltinamąjį nuosprendį.
2015 sausio 19 d. buvo paskelbta tarptautinė jo paieška. Jis slapstėsi Artimuosiuose Rytuose, Pietryčių Azijoje – JAE, Singapūre, Tailande, galiausiai 2016 m. sausio 21 d. buvo sulaikytas Vietname.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Generalinė prokuratūra.
Generalinė prokuratūra gavo pranešimą iš Vietnamo Socialistinės Respublikos apie tai, kad šių metų sausio 21 d. Ho Ši Mino mieste (Vietnamas) sulaikytą Lietuvos Respublikos pilietį S. R., kurio tarptautinė paieška buvo vykdoma Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos apeliacinio teismo iniciatyva, ši valstybė sutinka perduoti Lietuvai.
Toks rezultatas pasiektas po ilgą laiką trukusio sudėtingo proceso, kuriame glaudžiai bendradarbiavo Generalinė prokuratūra bei Teisingumo ministerija, ir tai pirmas atvejis, kai Vietnamas sutiko perduoti šioje valstybėje sulaikytą Lietuvos pilietį.
Šių metų kovo 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) didžioji išplėstinė septynių teisėjų kolegija paskelbė, kad pustrečių metų realiai kalėti nuteistas ir šių metų pradžioje Vietname sulaikytas asmuo yra kaltas dėl visų jam pareikštų daugiau nei 700 epizodų kaltinimų ir pagrįstai nuteistas už sunkiausius finansinius nusikaltimus, t. y. didelės vertės – valstybei priklausančio svetimo turto, tęstinius sukčiavimus.
Paskelbus šią nutartį valstybei negrįžtamai perėjo šioje baudžiamojoje byloje buvusios areštuotos nuteistojo įmonių piniginės lėšos – beveik 700 tūkst. Eur (2 391 246, 90 Lt).
Minimas asmuo taip pat yra įtariamasis ir kitame itin sudėtingame, didelės apimties sukčiavimo Europos Sąjungos paramos lėšomis ikiteisminiame tyrime, kuris tebevyksta šiuo metu.
Atsižvelgiant į Vietnamo atsakingų institucijų pateiktą informaciją manoma, kad S. R. į Lietuvą turėtų būti atvežtas šių metų rugpjūčio mėnesį.
Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.
Lu Džeimsas (Lu James) buvo šiaurės vietnamiečių paimtas į nelaisvę 1975 metų balandžio 16 dieną, kai tie priartėjo prie Saigono. Balandžio 30 dieną iš Vietnamo pasitraukė paskutiniai amerikiečiai, bet Džeimso su jais nebuvo. Jo likimas oficialiai nežinomas ir CŽV jis laikomas kaip dingęs be žinios „konsulato darbuotojas“.
Jis buvo sučiuptas su grupe Pietų Vietnamo armijos karininkų, mušamas ir kankinamas ilgalaikiais tardymais, o po to pergabentas į kalėjimą Hanojuje. Džeimso priedanga buvo nepatikima, jo asmens pažymėjime buvo parašyta, kad jis yra „JAV ambasados tarnautojas“ ir „diplomatinio darbo rezervistas“.
