Druskininkuose, ant Vijūnėlės tvenkinio kranto, pastatytas gyvenamasis namas turi būti nugriautas ir atstatyta iki pažeidimo buvusi padėtis. Taip nusprendė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Jis išnagrinėjo kasacinę bylą pagal viešąjį interesą gynusios Generalinės prokuratūros ieškinį dėl administracinių aktų, valstybinės žemės nuomos sutarties, statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir statinių nugriovimo. AT paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2016-12-23 sprendimą, kuriuo per 6 mėnesius yra įpareigojama nugriauti pastatą, esantį Druskininkuose. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
„Tai, kad teismas atsižvelgė ir patenkino visus prokuroro ieškinyje išdėstytus reikalavimus, rodo sudėtingą ir nuoseklų prokurorų, šioje byloje gynusių viešąjį interesą, darbą“, – sako generalinio prokuroro pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas, šiuo metu einantis generalinio prokuroro pareigas.
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 23 d., išnagrinėjęs viešąjį interesą gynusios Generalinės prokuratūros apeliacinį skundą, buvo priėmęs sprendimą, kad Druskininkuose, ant Vijūnėlės tvenkinio kranto, pastatytas gyvenamasis namas turi būti nugriautas ir atstatyta iki pažeidimo buvusi padėtis.
Su apeliacinės instancijos teismo priimtu sprendimu Vijūnėlės namo savininkas nesutiko ir kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, prašydamas jį panaikinti.
Generalinės prokuratūros prokuroras ieškiniu prašė panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos ir Nacionalinės žemės tarnybos įsakymus, žemės nuomos sutartis, išduotus statybos leidimus, susijusius su gyvenamojo namo ant Vijūnėlės tvenkinio kranto statybomis, kurie buvo priimti pažeidžiant esmines teritorijų planavimą, valstybinės žemės nuomą ir statybas reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Prokuroras teismo taip pat prašė pašalinti neteisėtos statybos padarinius – nugriauti gyvenamąjį namą.
Vilniaus apygardos teismas, kurio sprendimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko nepakeistą, konstatavo, kad esminę reikšmę ginčui byloje turi Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 metų įsakymas, kuriuo sujungus du Nekilnojamojo turto registre įregistruotus kitos paskirties (rekreacijai) žemės sklypus į vieną ir prijungiant tarp jų įsiterpusį valstybinės žemės fondo sklypą, buvo patvirtintas ginčijamas detalusis planas. Šiuo detaliojo plano patvirtinimu buvo pakeistas žemės sklypo ant Vijūnėlės tvenkinio kranto naudojimo būdas, iš rekreacinės teritorijos ji tapo gyvenamąją teritoriją, kurioje galima vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statyba.
Teismas sprendime pažymėjo, kad išnagrinėjus detaliojo planavimo medžiagą, neaišku, kokiam visuomenės ar miesto poreikiui buvo reikalingas žemės sklypų sujungimas ir sklypo naudojimo pakeitimas, patvirtinant detalųjį planą. Tokiu sprendimu buvo patenkintas tik vieno asmens privatus interesas, nes naujai suformuotame ir tam pačiam asmeniui išnuomotame sklype buvo pradėtos gyvenamojo namo statybos, kurios iki detaliojo plano patvirtinimo šioje teritorijoje iš viso nebuvo galimos. Be to, Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrajame plane nuo pat žemės sklypo suformavimo ir jo įregistravimo viešajame registre, buvo nustatyta specialioji žemės sklypo naudojimo sąlyga – kurorto apsaugos zona ir žemės sklypas priskirtas antrai apsaugos juostai, kas reiškia, kad joje draudžiama vykdyti statybas, nesusijusias su kurorto paskirtimi ir jo plėtojimu bei aplinkos tvarkymu.
Ginčo žemės sklype buvusių pastatų – valčių nuomos punkto bei valčių prieplaukos pagrindinė naudojimo paskirtis buvo susijusi išimtinai su poilsiu ir paslaugomis, bet ne gyvenamųjų namų statyba. Valstybinės žemės fondo sklypo prijungimas nepakeitė žemės sklypo faktinės vietos, jis liko toje pačioje teritorijoje, o poreikis rekreacijai nepakito.
Teismas nusprendė panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, kuriuo buvo patvirtintas detalusis planas, sujungus žemės sklypus ginčytinoje teritorijoje.
Teismas atsižvelgė į prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, kad, 2010 metais sudegus valčių nuomos punktui, šis sklypas negalėjo būti išnuomojamas lengvatine tvarka. Sudegus valčių nuomos punktui ir nugriovus statinio liekanas, valstybinės žemės nuoma neatitiko būtinųjų sąlygų, kuriomis valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu. Žemė, nugriovus valčių nuomos punktą, turėjo tapti laisva. Žemės nuomos sutartis, sudaryta pažeidžiant valstybinės žemės nuomą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento.
Nustačius, jog sklypų sujungimas, detalaus plano patvirtinimas ir žemės nuomos sutartis neatitinka teisės aktų reikalavimų ir yra naikinami, teismo sprendimu pripažinti negaliojančiais ir nustatyta tvarka išduoti leidimai statybai.
Teismas pabrėžė, kad jei neteisėti administraciniai aktai sukėlė materialinius teisinius padarinius, vien administracinio akto panaikinimas, nesiejant to su atitinkamų materialinių teisinių padarinių pašalinimu, savaime neleistų apginti viešojo intereso. Kai neteisėtų administracinių aktų pagrindu yra pastatyti statiniai, jeigu jų statyba pažeidė viešąjį interesą, viešojo intereso apgynimas reikštų neteisėtos statybos teisinių pasekmių pašalinimą, o ne vien administracinių aktų, kurie sąlygojo šias statybas, panaikinimą. Todėl buvo priimtas sprendimas gyvenamąjį namą nugriauti ir atstatyti iki pažeidimo buvusią padėtį.
Slaptai.lt manymu, tai – teisingas sprendimas. Tegul tai bus karti pamoka tiems, kurie nori būti lygesni už lygius. Tegul tai bus atgrasymo priemonė visiems kitiems gudručiams, manantiems, kad jei turi kišenėje daug pinigų, gali daryti, ko tik geidžia širdis.
Informacijos šaltinis – ELTA
2017.06.23; 01:00
