Nusipelnėme gyventi blogiau


Print

Kiek dar mėnesių tampys tą padvėsusį asilą po gatves? Tuoj į Vijūnėlės dvaro reikalus įsijungs Europos Sąjunga, ne už kalnų ir JTO, greit NATO tankus ten pamatysim.

Jei kas ne taip – atšaukit, nugriaukit, sodinkit. Jei nesugebat – atsikniskit. Ir pradėkit, aukšti teisuoliai ir aukštoji teisuole, vieną kartą darbą dirbti. Už tą jums tauta pinigus moka.

Ak, ta numylėtoji tautinė protų dulkinimo klasika! Užmuilinti tikras problemas, paleisti smirdalų uždangą, kad nesimatytų tikrųjų priežasčių, katile kylančio garo slėgio ir to, dėl ko pabėgėlių iš valstybės kaip iš karo zonos. Juk dėl visko kalti rusai ir sovietinis paveldas, tik ne mes patys.

Tie senieji laikai tai juk praėjo. O juk buvo, kad ne viską galėdavai sakyti. Buvo neliečiamų temų, apie ką parašyk ką nori – niekas nepublikuos. Buvo žmonių, kurie išjungti iš gyvenimo, tarsi jų nebūtų. Buvo tie, kurie visada teisūs ir tie, kurie visada neteisūs. Buvo kas reikia, nors ir neliepta. Ir kas negalima, nors ir neuždrausta.

Kaip puiku, kad to pasaulio tikrai tikrai nebeliko! Kad dabar nauji, kiti, nuostabūs šviesos laikai, kur to nebėra! Iš pasididžiavimo plyšta marškiniai, kad šito sulaukiau! Ir kad pats kiek galėjau, prie to prisidėjau! Argi ne, kiškiai drąsuoliai?

Ką padaryti, kad niekas negalvotų apie tai, kas ir kodėl skauda ir nekalbėtų ko nereikia ir kas valdžiai neparanku? Sugalvokit vis naujų skandalų. Ir kaukitės su girtuokliais aršiau už M.Gorbačiovą. Naudingų idiotų ordoms džiūgaujant ir delfinams valstybės užsakymų pašildytame baseinėlyje čirškiant.

Tragikomiška, bet tai veikia. Įsijungia socialinio pavydo instinktai, į kraują švirkščia hormonai, minia staugdama reikalauja kaltųjų skalpų. Visi, kas netingi, pažaidžia geriečiais už tvarką ir teisingumą. Taip, žiūrėk, ir rinkimų siaubą nejučia pragyvensim ir vėl po senovei ramiai aukštybėse keturis metelius į minkštasuolius pirsčiosim.

Kalbės čiulbės, akeles vartys ir kliedės apie šnapsą iki sąmonės netekimo. Trauks iš pakampių voratinkliuotus kovotojus už idėją. Ar parduoti nuo 9, ar nuo 11? Ar taške A, ar taške B? Gal išnaikinti visus ir atiduoti viską didiesiems tinklams ir bobutėms, ko tie viltingai jau laukia? Ir kitos nieko nepakeisiančios džiugios nesąmonės ir šokiai su tamtamais aplink žmonių skausmą.

Juk rinkimai artėja kaip uraganas Katerina. Kaip pasirodyti herojumi? Kaip viską pakeisti nieko nekeičiant? Kad būtum permainų vėjas ir apsigyventum ekranuose? Kokius dar kvaišalus paleisti, kad užsimerktų ir nekalbėtų ko nereikia? Nesuktų galvos apie tai, ką verkiant reikia keisti ir pakeisti? Kad neklaustų kodėl ir kas kaltas?

Išmanių viščiukų niekas neskaičiuoja, nesinervinkit, jūs čia niekam nesvarbūs. Tai spektaklis masėms iš klausimėlio, nualintoms pokalbių šou, nulio pastangų troškulio kankiniams. Tiems, kurie viską žino ir per dieną tuoj išspręstų. Tikintiesiems tyru vandeniu, planetos atšilimais ir Merkinės piramidėmis. Viskas dėl kryžiuko biuletenyje, vaikučiai. Kad pagalvotume taip, kaip jiems reikia. Juk geriausia priemonė reitingų rezultatams pakelti yra reitingų rezultatai.

Šnapsas čia tik pavyzdys. Kas benutiktų, bus taip pat. Užliejanti šalį isterija ir tauškalų pliurzė. Kad tik to, kas mums taip sotu patogu, per amžius nereiktų liesti. Uždrausim problemą ir jos nebeliks! Padidinsim baudas ir baudėjų skaičių – ir tvarka! Priversim jus būti gerais, po galais!

Ką uždraudė, kaip sustiprino kontrolę, apmokestino, padidino baudas ir etatus – kiekvienas be vargo pasakys.O ar galit kas nors – ką daugiau leido, kokius draudimus ar derinimus panaikino, kokias laisves išlaisvino? Kokius mokesčius sumažino, kitų nepakėlę dvigubai?

Būkit atsakingi piliečiai, dalyvaukit, burkitės ir nenurimkit, kartu kurkime ateitį – pro visus galus. Bet kai susiburia ir nerimsta, nori kartu kurti – niekam tokių nereikia. Neduok Dieve, kad ko neatsitiktų. Juk laisva valstybė kuriama draudimais, baudomis ir tikrintojų armijomis.

Mielieji, juk vis tų pinigiukų kaip nėra, taip nėra. Bet pastumdė sniegą menininkai prie V.Kudirkos, pastreikavo kelias dienas mokytojai – ir atsirado! Ir nieks nenukentėjo. Pavaikščios su plakatais medikai – ir tiems atsiras. Abrakadabra – Rasti Lėšų! Vyriausybė rado lėšų, ministrui ar merui nurodyta rasti, o ieško tai visi. Eini sau per valdžios koridorius, dairaisi ir – eureka! Randi, kaip kokių grybų. Tik reikia žinoti vietas.

Mūsų džiaugsmui vakarėliai dabar bus vieši. Nai nai, kaip oriai jie sėdi ir kokie gražūs. Nai nai. O koks tekstas, kokie žodžiai, ir visi su rausvais kaklaraiščiais! Ir viską padarė kaip reikiant, ir principingi iki kaklo. Studija tik spindi apšviesta, veidai papudruoti, akys tik blizga.

Kalba aršiai, įsijautę, nepertrauksi. Ką padarė šitaip gerai. Apie negailestingą kovą su korupcija ir įtakom. Ir demokratija, demokratijos, demokratijai, demokratijoje. Nesuvaidinta. Tikrai svarbu. Nes apie save ir kaip kitam skaudžiau įkąsti. Kokie mes  geri. Ir apie kitus – kokie blogi.

Kažkaip nepamenu tokios diskusijos ir tokio aršumo, kada kalba būtų ne apie savo nuostabybę. O apie tai, ko nepadarė, nors galėjo. Apie tai, kas ne taip ir kur suklysta. Kaip padaryti geriau. Ką, kada, kaip ir konkrečiai.

Beje, o kas iki šiol nuveikta? Ogi nieko. Kariuomenę patvarkyti, nes jos tiesiog nebuvo, išskyrus štabus ir tuščias kareivines? Bet tai juk viršininkė liepė, ir tai ilgai tampėsi. Pakelti minimalųjį? Na pakėlė, tam proto nereikia, susijaudinom, bet ar kas kam nuo to geriau? Rimtų permainų projektai ir toliau stalčiuose. Socialiniu modeliu masturbuojasi jau kelinti metai. Ir arba nebaigs, arba priims tokį nudrožtą, kad geriau jokio.

Na, o tie kovotojai ant galinės opozicijos sėdynės, rėkiantys ant vairuotojų? Ką šitie per tuos metus konkretaus? Irgi nulis. Nors vieną, tegu kvailių kvailiausią projektą ar pateikė? Paskelbė, ką konkrečiai reikia daryti, ko nedaryti ir kodėl? Na, nors vieną jų pasiūlymą – kas pasakys? Užtat mėtytis arkliašūdžiais meistrai. Neišvarytų namo – tai ir nakvotų ant sudedamųjų pas E.Jakilaitį.

Kas svarbiausia, daugumai tai gerai ir patinka. Publika ploja, neatsiplėšia nuo ekranų, serga už numylėtinius ir pykstasi šeimose. Ir nieko jiems daugiau nebereikia, nebent kad alus atpigtų. Tai ir turim ką galim. Nusipelnėme gyventi blogiau.

Nuotraukoje: komenatro autorius Algimantas Rusteika.

2016.03.18; 16:25


Prisijunkite prie diskusijos