Donald Trump. Niujorke. EPA – ELTA foto
Budapeštas, rugpjūčio 30 d. (dpa-ELTA). Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas yra įsitikinęs, kad tik buvusio prezidento Donaldo Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus galėtų užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą. Tai jis pareiškė interviu buvusiam „Fox News“ laidų vedėjui Tuckeriui Carlsonui, kurį šis paskelbė X tinkle. Viktoras Orbanas. EPA-ELTA nuotr.
Per savo prezidentavimą 2017–2021 m, D. Trumpas vykdė „geriausią pasauliui užsienio politiką pastaraisiais dešimtmečiais“, sakė V. Orbanas. Jei D. Trumpas 2022 m. vasarį būtų buvęs valdžioje JAV, Rusija esą net nebūtų puolusi Ukrainos.
D. Trumpas nepradėjo naujų karų ir „gražiai elgėsi“ su Šiaurės Korėja, Rusija ir net Kinija, kalbėjo V. Orbanas. „ D. Trumpas yra vienintelis žmogus, galinti išgelbėti Vakarų pasaulį ir galbūt visą žmoniją“, – pridūrė jis.
V. Orbanas buvo vienintelis ES šalies premjeras, kuris dar prieš 2016 JAV rinkimus reiškė paramą tuometiniam respublikonų kandidatui D. Trumpui. Vengras palaiko gerus santykius ir su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu.
JAV 2024 m. pradžioje vyks naujo prezidento rinkimai. D. Trumpas ketina siekti dar vienos kadencijos.
Sakartvelo vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Doha, gegužės 24 d. (AFP-ELTA). Trečiadienį Sakartvelo ministras pirmininkas tarptautiniame forume pareiškė, kad jo vyriausybė negali sau leisti taikyti sankcijų Rusijai dėl jos karo Ukrainoje, nes tai „sužlugdytų“ šalies ekonomiką.
Sulaukęs tarptautinės kritikos Iraklis Garbašvilis atkakliai gynė savo šalies nenorą imtis veiksmų prieš milžinišką kaimynę, per 2008 m. karą okupavusią maždaug 20 proc. Sakartvelo teritorijos.
I. Garbašvilio vyriausybė atsisako taikyti Rusijai ekonomines sankcijas, praėjusią savaitę atnaujinti tiesioginiai skrydžiai iš Rusijos į Sakartvelą Tbilisio oro uoste buvo sutikti opozicijos protestais.
„Mes ne tik pakenktume Sakartvelui, bet ir sužlugdytume savo ekonomiką, pakirstume mūsų šalies ir žmonių interesus, jei taikytume Rusijai kokias nors ekonomines sankcijas“, – Kataro ekonomikos forume sakė I. Garbašvilis. Jo teigimu, dvišalė prekyba su Rusija per metus siekia maždaug 1 mlrd. JAV dolerių.
I. Garbašvilis taip pat kritikavo tarptautinę bendruomenę, kad per 2008 m. Rusijos karą su Sakartvelu nesiėmė veiksmų, įskaitant sankcijas.
„Kur logika? Karas mūsų šalyje nebuvo karas, o karas Ukrainoje yra karas. Na, turiu pasakyti, jog buvome gana nusivylę, kad po 2008 m. Rusijos karo prieš Sakartvelą verslo ryšiai buvo tęsiami, kaip įprasta. To niokojančio karo rezultatas toks, kad Rusija užėmė 20 proc. mūsų teritorijos. Mūsų istorinėse žemėse Rusija įkūrė dvi karines bazes“, – sakė I. Garbašvilis.
Kataro forume Rusijos invazija į Ukrainą yra vienas svarbiausių klausimų, apie karą kalbėjo ir Vengrijos dešiniųjų ministras pirmininkas Viktoras Orbanas. Jis atsisako pasmerkti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, o pirmadienį pareiškė, kad Ukraina negali nugalėti Rusijos.
Pasak I. Garbašvilio, „niekas nežino“, kaip baigsis karas Ukrainoje. „Deja, nematome jokių ženklų, kad šis karas baigsis greitai, – pridūrė jis. – Taip pat turiu pasakyti, kad nematome ir pakankamų tarptautinės bendruomenės pastangų imtis deramų priemonių, kad būtų paskatintos konsultacijos, taikos derybos“.
Į pensiją išėjęs JAV armijos generolas ir buvęs Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovas Davidas Petraeusas forume sakė manąs, kad V. Orbano pozicija „visiškai klaidinga, tai parodys istorija“. D. Petraeuso teigimu, JAV ir Europos padedama Ukraina pasirengusi pasiekti didelių laimėjimų prieš Rusijos pajėgas.
Viktoras Orbanas. EPA-ELTA nuotr.
Budapeštas, gegužės 12 d. (dpa-ELTA). Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas penktadienį palygino ES suvienijimo projektą su Adolfo Hitlerio siekiu dominuoti pasaulyje.
Nuo pat Romos imperijos žlugimo buvo stengiamasi atkurti imperiją jos teritorijoje, sakė dešiniųjų populistų lyderis vakariniame Vengrijos mieste Vesprėme.
„Bizantija, Karolis Didysis, [Vokietijos imperatorius] Otonas, Napoleonas ir Hitleris – visi jie, kiekvienas skirtingu pagrindu, svajojo apie Europos vienybę“, – kalbėjo V. Orbanas.
Šiandien situacija niekuo nesiskiria, tęsė jis: „Nepriklausoma nacionalinė egzistencija ir imperijos idėja egzistuoja tuo pačiu metu. Nacionalinė kultūra ir europietiškos vertybės. Suverenitetas ir – kaip sakoma Briuselyje – vis glaudesnė sąjunga“.
Pastaroji sąvoka yra ES Lisabonos sutarties, kuri taikoma visoms valstybėms narėms, preambulėje.
Vengrija į ES įstojo 2004 metais. V. Orbanas, kuris nuo 2010 metų šalį valdo beveik autoritariniu būdu, ne kartą pasisakė prieš įsipareigojimus, kylančius iš narystės ES, pavyzdžiui, prieglobsčio politikos ar teisės viršenybės srityje.
Kartu ši Vidurio Europos šalis gauna didelę ES paramą. Dalis šių lėšų šiuo metu įšaldyta, nes ES mano, kad kyla pavojus jų teisėtam ir nekorumpuotam panaudojimui dėl iš dalies praradusios nepriklausomybę teismų sistemos. Savo ruožtu V. Orbanas ne kartą pyko ant „Briuselio biurokratų“, taip pat lygino ES su buvusia Sovietų Sąjunga.
„Šis žmogus serga“, – apie naujausius vyriausybės vadovo postringavimus pasisakė Vengrijos opozicijos lyderis Ferencas Gyurcsany. Hitlerio minėjimas kartu su Europos idėja yra „liguista, pasibjaurėtina mintis“, – rašė F. Gyurcsány savo feisbuko puslapyje.
Budapeštas, gegužės 5 d. (ELTA). Vengrijos užsienio reikalų ministras Péteris Szijjártó pareiškė, kad esą JAV ambasadorius Davidas Pressmanas varo „karo propagandą“.
Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis leidiniu „Telex“.
„Kiek mes suprantame, ambasadorius Pressmanas mano, kad mes turime įsitraukti į karą. Todėl jis aktyviai varo karo propagandą. Jūs galite tai pamatyti jo plakatuose, jūs galite tai pamatyti jo pareiškimuose, jis yra karo propagandos ekspertas“, – teigė Vengrijos diplomatijos vadovas.
Pasak P. Szijjártó, Vengrija nenori karo ir „priklauso taikos stovyklai“, nors „amerikiečiai mėgina įstumti šalį į karo stovyklą“.
Tokie griežti ministro pareiškimai ambasadoriaus adresu nuskambėjo po to, kai D. Pressmanas sukritikavo jį dėl dažnų kelionių į Rusiją. Pasak JAV diplomato, nuo plataus masto karo pradžios Vengrijos URM vadovas penkis kartus vyko į Rusiją svarstyti energetikos klausimų, bet nė sykio nesėdėjo prie derybų stalo su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba.
„Deja, Vengrijoje kariaujamas kažkoks tariamas kultūrinis karas, kuriam skiriamas didžiulis dėmesys. Tuo pat metu šalia vyksta tikras karas, kuriame žūsta tūkstančiai žmonių“, – sakė ambasadorius.
Kovo pradžioje D. Pressmanas pareiškė, kad Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas atsidūrė kryžkelėje ir kad jam „atėjo metas“ nusisukti nuo Rusijos ir stiprinti šalies santykius su sąjungininkais Vakaruose.
Popiežius Pranciškus. EPA – ELTA nuotr.
Budapeštas, balandžio 29 d. (AFP-ELTA). Popiežius Pranciškus šeštadienį, sveikindamas pabėgėlius savo antrąją vizito Vengrijoje dieną, perspėjo dėl „abejingumo blogio“. Kaip žinoma, Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas užima griežtą poziciją imigracijos atžvilgiu.
Šeštadienį šv. Elžbietos bažnyčioje Budapešte popiežiaus klausėsi apie 600 pabėgėlių, daugiausia iš Ukrainos, taip pat vargstančių žmonių, dar apie tūkstantis susirinko lauke.
Išklausęs kai kurių iš jų gyvenimo istorijų, tarp jų ir pabėgusio iš Ukrainos penkių vaikų tėvo Oleho Jakovlevo pasakojimo, popiežius padėkojo Vengrijai už tai, kad ji „ne tik dosniai, bet ir su entuziazmu priėmė tiek daug pabėgėlių iš Ukrainos“.
V. Orbano vyriausybė, nukrypdama nuo savo įprastinės prieš pabėgėlius nukreiptos pozicijos, priėmė karo pabėgėlius iš kaimyninės Ukrainos. Bet aktyvistai tvirtina, kad paramos sistema beveik neegzistuoja, o V. Orbano atkaklus noras palaikyti ryšius su Maskva atbaido ukrainiečius.
Popiežius pabrėžė, kad reikia rodyti „gailestingumą visiems“. Jis paragino žmones „padėti išrauti abejingumo ir savanaudiškumo blogį iš visuomenės, iš mūsų miestų ir vietovių, kur gyvename, ir įžiebti naujo, teisingesnio ir broliškesnio pasaulio viltį“.
Penktadienį 86 metų argentinietis, sakydamas kalbą V. Orbanui ir kitiems vyriausybės pareigūnams, pabrėžė, kad „svarbu būti atviriems kitiems“, ir įspėjo, kad negalima „užsisklęsti savyje“.
Šeštadienį viena prie bažnyčios stovėjusi ukrainietė, prisistačiusi kaip Elena, naujienų agentūrai AFP sakė, kad tikisi pamatyti popiežių, „kuris yra tvirtas taikos gynėjas“.
„Čia nesusidūrėme su jokiomis problemomis, bet, žinoma, kai lauki, kada galėsi grįžti, per daug giliai nepasineri“, – kalbėjo 43-jų metų šokėja iš Kijevo šiaurinės dalies.
Nuo tada, kai Rusija daugiau nei prieš metus įsiveržė į kaimyninę šalį, daugiau nei du milijonai ukrainiečių kirto Vengrijos sieną, bet tik 35 tūkst. jų pateikė prašymus gauti ES laikinosios apsaugos statusą šioje šalyje. Tai daug mažiau nei kitose į vakarus nuo Ukrainos esančiose šalyse.
V. Orbanas išsiskiria visoje ES tuo, kad atsisako pasmerkti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną dėl invazijos į Ukrainą. Jis taip pat atsisako siųsti karinę paramą Ukrainai ir kritikuoja ES sankcijas Rusijai. Viktoras Orbanas. EPA-ELTA nuotr.
Sekmadienį 9.30 val. vietos laiku popiežius Budapešte laikys mišias po atviru dangumi, kuriose, kaip tikimasi, dalyvaus tūkstančiai maldininkų ir kurios vainikuos jo trijų dienų viešnagę Vengrijoje.
Tai 41-oji Pranciškaus užsienio kelionė nuo 2013 metų, kai jis tapo popiežiumi, ir pirmoji užsienyje po to, kai kovo mėnesį tris naktis praleido ligoninėje dėl bronchito, o tai paskatino susirūpinimą dėl jo sveikatos būklės.
Pastarąjį kartą Popiežius Pranciškus Vengrijoje, – kur 39 proc. iš 9,7 mln. gyventojų yra katalikai, – trumpai lankėsi 2021 metais.
Jonas Paulius II buvo pirmasis popiežius, apsilankęs Vengrijoje 1991 ir 1996 metais.
Kvailumas
Budapeštas, sausio 31 d. (AFP-ELTA). Vengrija antradienį sukritikavo Švedijos „kvailumą“ dėl ekstremistinio incidento Stokholme, kuris baigėsi tuo, kad Turkija sustabdė stojimo į NATO derybas su šia Šiaurės šalimi ir jos kaimyne Suomija.
Turkija ir Vengrija išlieka vienintelės 30 valstybių turinčio Vakarų gynybinio aljanso narės, neratifikavusios Švedijos ir Suomijos paraiškų dėl narystės.
Švedijos policijos sprendimas leisti surengti protestą, kurio metu kraštutinių dešiniųjų ekstremistas šį mėnesį sudegino Koraną prie Turkijos ambasados Stokholme, sukėlė Ankaros pasipiktinimą.
Kito tikėjimo šventraščių deginimas yra „nepriimtinas“, sakė Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto bendroje spaudos konferencijoje Budapešte su Turkijos kolega Mevlutu Cavusoglu.
Pareiškimas, kad šis veiksmas priskiriamas „žodžio laisvės“ apsaugos sričiai, yra „kvailystė“, pridūrė P. Szijjarto, turėdamas omenyje Švedijos ministro pirmininko pareiškimą po incidento.
„Jei šalis nori įstoti į NATO ir siekia įgyti Turkijos paramą, galbūt jai reikėtų elgtis šiek tiek atsargiau“, – sakė P. Szijjarto.
Naujoms aljanso narėms reikia vienbalsio visų 30 NATO valstybių narių pritarimo.
Vengrijos opozicija kaltina ministro pirmininko Viktoro Orbano valdančiąją partiją „Fidesz“ vilkinimu balsuojant dėl ratifikavimo.
V. Orbanas, artimas Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano sąjungininkas, taip pat laikosi dviprasmiškos neutralios pozicijos dėl karo Ukrainoje, reikšdamas tik vangią paramą Kyjivui.
P. Szijjarto antradienį sakė, kad Vengrijos parlamentas kitą mėnesį priims sprendimą dėl abiejų NATO paraiškų patvirtinimo. „Mes turime aiškią poziciją. Pritariame NATO plėtrai“, – sakė jis.
Viktoras Orbanas. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, sausio 28 d. (ELTA). Ukraina kviečiasi Vengrijos ambasadorių dėl šios šalies premjero Viktoro Orbano pastarųjų komentarų apie šalį.
Apie tai pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministerija, kuria remiasi „Sky News“.
Pasak ministerijos atstovo Olego Nikolenkos, V. Orbanas neseniai pareiškė, kad Ukraina yra „niekieno žemė“, ir palygino šalį su Afganistanu.
„Tokie pareiškimai yra visiškai nepriimtini. Budapeštas tęsia sąmoningą kursą, kuriuo siekia sugriauti Vengrijos ir Ukrainos ryšius“, – feisbuke parašė O. Nikolenka.
Jis pridūrė, kad Vengrijos ambasadorius bus iškviestas „atvirai diskusijai“. „Pasiliekame teisę imtis kitų atsakomųjų priemonių“, – pažymėjo atstovas.
Po naujausio vengrų akibrokšto abiejų šalių santykiai nusmuko iki dar žemesnio taško.
V. Orbanas prieš tai ne kartą kritikavo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai, tvirtindamas, kad jos reikšmingai nesusilpnina Maskvos, tačiau esą kelia didžiulę grėsmę Europos ekonomikai.
Europos Parlamento narė iš Graikijos Eva Kaili. EPA – ELTA foto
Šiandien Evos Kaili pavardę žinome visi.
Štai trumpa jos dosje. Eva Kaili – Europos Parlamento narė iš Graikijos.
Prieš keliolika metų Eva Kaili dirbo televizijoje (populiarioje laidoje pranešdavo naujienas). Vėliau ji buvo laikoma Graikijos socialistų partijos PASOK žvaigžde. Kaip teigiama AFP ir ELTA pranešimuose, „iš antrojo pagal didumą Graikijos Salonikų miesto kilusi E. Kaili jauna įsitraukė į politiką; ankstyvoje paauglystėje prisijungė prie PASOK jaunimo judėjimo ir 1998 m., būdama vos 20 metų ir dar studentė, tapo Salonikų vietos tarybos nare; įgijusi architektūros bakalauro laipsnį, siekė žurnalistės karjeros, kartu studijuodama tarptautinių ir Europos reikalų magistrantūroje“.
Evos Kaili politinė karjera tikrai įspūdinga. Štai Viljama Sudikienė, remdamasi AFP informacija, rašo: „Dauguma graikų pirmą kartą sužinojo apie E. Kaili, kai ji 2004–2007 m. dirbo naujienų pranešėja viename didžiausių privačių televizijos kanalų „Mega“. Tačiau potraukio politikai ji neprarado ir 2007 m. tapo jauniausia PASOK įstatymų leidėja Graikijos parlamente, išrinkta 29 metų. Siekdama didesnių tikslų 2014 m. ji tapo Europos Parlamento (EP) nare, priklausė socialistų ir demokratų frakcijai. 2019 m. buvo perrinkta. 2018 metais E. Kaili buvo įtraukta į žurnalo „Politico Europe“ „Moterų, kurios formuoja Briuselį“ sąrašą. Šias moteris žurnalas apibūdino kaip „turinčias galių skatinti diskusijas ir įtakoti politiką“.
2022 m. sausį ji buvo išrinkta viena iš 14-os Europos Parlamento vicepirmininkių. Tiksliau tariant, tapo viena iš svarbiausių Europos Sąjungos vadovių. Tačiau neprabėgo nė vieneri metai, ir ji tapo įtariamoji tarptautinės korupcijos byloje. 44 metų E. Kaili yra aukščiausio rango pareigūnė, sekmadienį suimta dėl kaltinimų kyšių ėmimu iš pasaulio čempionato šeimininko Kataro. Jos namuose tyrėjai aptiko „maišus su grynaisiais“. Socialistės europarlamentarės ir jos, kaip vicepirmininkės, įgaliojimai buvo sustabdyti gruodžio 10-ąją, kitą dieną, kai buvo suimta. Ji yra viena iš keturių įtariamųjų, apkaltintų dalyvavimu nusikalstamoje organizacijoje, pinigų plovimu ir korupcija.
Beje, jos partneris Francesco Giorgi, Italijos parlamento socialistų ir demokratų frakcijos padėjėjas, taip pat suimtas dėl kaltinimų kyšininkavimu. Pora augina dvejų metų dukrą.
Korupcijos pančiai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kas dar svarbu? Žinotina, kad 2018 m. ji sukritikavo tuometinės kairiosios Graikijos vyriausybės ir kaimynės buvusios Jugoslavijos Makedonijos Respublikos susitarimą, užbaigusį 27 metus trukusį ginčą dėl pavadinimo. Šalis pakeitė pavadinimą į Šiaurės Makedoniją, kad jis nesutaptų su besiribojančia Graikijos Makedonijos provincija. E. Kaili sakė, kad jai „gėda dėl tokio susitarimo”.
Įsidėmėtina ir tai, kad prieš pat prasidedant pasaulio čempionatui E. Kaili lankėsi Katare. „Šiandien pasaulio futbolo čempionatas Katare iš tikrųjų įrodo, kad sporto diplomatija gali pasiekti istorinę šalies transformaciją per reformas, kurios įkvepia arabų pasaulį“, – sakė ji ES asamblėjoje lapkričio 22 dieną.
Lapkritį parlamente ji viešai pareiškė, kad Kataras yra „lyderis darbo teisių srityje“, nepaisant visuotinio pasipiktinimo tuo, kaip ši Persijos įlankos šalis išnaudojo darbininkus, stačiusius stadionus tarptautiniam futbolo turnyrui.
Tarptautinė žiniasklaida savo skaitytojams dar primena, kad E. Kaili „suėmimo metu priklausė parlamentinei delegacijai ES santykiams su Arabų pusiasaliu plėtoti“.
Skandalas, kurį sukėlė E.Kaili suėmimas, – ne vienintelis kartas, kai europarlamentarams reiškiami įtarimai dėl vienos ar kitos šalies rėmimo. Graikės E.Kaili byla – ne išimtis.
Armianskaja mafija
Tačiau Vakarų žiniasklaida kažkodėl nutyli dar vieną, mano supratimu, svarbų faktą iš E.Kaili biografijos. Šį faktą viešumon kelia Azerbaidžano spauda. Ne visi žinome, kad E.Kaili – viena iš tų keliolikos europarlamentarų, kurie pasirašė pareiškimą, kaltinantį Azerbaidžaną. Tik pamanyk, 33 europarlamentarai piktinosi Azerbaidžanu, kodėl šis jėga susigrąžina pagal visas tarptautines normas jam priklausantį Karabachą. Tokie priekaištai Azerbaidžanui – iš piršto laužti, nepagrįsti, demagogiški, jei norite – idiotiški. Visa tarptautinė bendruomenė pripažįsta, jog armėnų separatistai šį regioną iš azerbaidžaniečių 1992 – 1994 metais atėmė neteisėtai. Pripažįstama ir aplinkybė, jog beveik tris dešimtmečius trukusios taikos derybos buvo bevaisės (nepavyko iš Karabacho išprašyti armėnų kariuomenės). Tad ar nuostabu, kad Azerbaidžanas, netekęs kantrybės, 2020-ųjų rudenį jėga susigrąžino beveik visą Karabachą. Kaltinti oficialųjį Baku dėl to, kad jis jėga išstumia pasitraukti nenorinčias karines armėnų separatistų grupuotes, tai tas pats, tarsi kaltinti Ukrainą, kodėl ši naudoja jėgą prieš į jos teritoriją įsiveržusius Rusijos karius. Paralelės tarp Karabachą nuo armėnų ginkluotų dalinių vaduojančio Azerbaidžano ir iš savo žemių Rusijos kariauną vejančios Ukrainos – akivaizdžios. Tik aklas arba tendencingas politikas šito nemato.
Karabachas – tai Azerbaidžano teritorija. Slaptai.lt foto
Be kita ko, E.Kaili priklausė „Draugystės su Armėnija grupei“. O kuomet minima ši grupė, dažnai prisimenamos ir kitos stambios armėnų diasporos Vakaruose organizacijos. Kas joms vadovauja? Azerbaidžano žvalgybos žino tą asmenį. Jo titulas – „armėnų mafijos Belgijoje krikštatėvis, užsiimantis deimantų verslu“. Asiverskite bet kurį Azerbaidžano leidinį, ir ten išvysite armėnų mafijos Belgijoje krikštatėvio portretą.
Taigi E.Kaili istorija – verta dėmesio ne vien dėl Kataro ar Šiaurės Makedonijos. Šnekant apie E.Kaili derėtų atidžiai ištirti ir armėniškąjį pėdsaką – kiek ten nuoširdumo ir sąžiningumo?
O Europa nuo šiol turėtų elgtis žymiai žymiai kukliau. Briuseliui pravartu liautis korupcija be perstojo kaltinti kitas šalis. Pirmiausia apsikuopkime savo darže. Kritikos iš Briuselio dažnai sulaukdavęs Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas šiandien pagrįstai šaiposi iš „sąžiningiausio, principingiausio, padoriausio, gražiausio, mieliausio, šviesiausio, labiausiai teisę ir teisingumą visame pasaulyje gerbiančio Europos Parlamento“.
Viktoras Orbanas. EPA-ELTA nuotr.
Košicė, lapkričio 24 d. (dpa-ELTA). Vengrija, pasak ministro pirmininko Viktoro Orbano, ratifikuos Suomijos ir Švedijos stojimą į NATO. Jo vyriausybė tai jau nusprendė, sakė jis ketvirtadienį po susitikimo su Slovakijos, Lenkijos ir Čekijos premjerais. „Mes jau ir informavome Švediją bei Suomiją“, – pridūrė V. Orbanas, kurį cituoja Slovakijos naujienų agentūra TASR.
Iš tikrųjų V. Orbano vyriausybė jau prieš kelias savaites pateikė parlamentui ratifikavimo įstatymą. Tačiau premjero partijos kontroliuojamas parlamentas šio klausimo vis dar neįtraukė į darbotvarkę. NATO plėtros dar nėra ratifikavusi ir Turkija.
Pasak Lenkijos premjero Mateuszo Morawieckio, V. Orbanas susitikime pažadėjo kolegoms, kad ratifikavimas įvyks pirmajame kitų metų parlamento posėdyje. Vadinasi – po kiek daugiau nei mėnesio, sakė M. Morawieckis žiniasklaidai.
Keturių Višegrado grupės (V4) šalių premjerai susitiko Košicėje Slovakijoje. Pagrindinė pokalbių tema buvo karas Ukrainoje ir jo padariniai.
Išskyrus Čekiją, kuri šiuo metu pirmininkauja ES, V4 grupės šalys ribojasi su Rusijos užpulta Ukraina. Priešingai nei Vengrija, trys V4 slavų valstybės yra tarp ryžtingiausių politinių ir karinių Ukrainos rėmėjų.
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas. EPA-ELTA nuotr.
Budapeštas, rugpjūčio 9 d. (dpa-ELTA). Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas per atostogas Kroatijoje, anot žiniasklaidos, Adrijos jūroje pateko į nelaimę ir buvo išgelbėtas.
„Sugedo jo guminė valtis. Aš jį, jo žmoną ir jo asmens sargybinį atplukdžiau į krantą“, – laikraščiui „Slobodna Dalmacija“ pasakojo žurnalistas Borisas Vrkičius.
Laikraščiui, kuriama pats dirba, žurnalistas perdavė ir nuotrauką, kurioje jis įamžintas su V. Orbanu savo valtyje. Incidentas įvyko savaitgalį Viso salos įlankoje. Gelbėjimo akcijos metu V. Orbanas esą buvo geros nuotaikos.
Dešinysis populistas Vengrijos premjeras atostogas daugiausiai leidžia Kroatijoje prie jūros. Jis vadovauja šaliai nuo 2010-ųjų.
Viktoras Orbanas. EPA-ELTA nuotr.
Briuselis, liepos 30 d. (dpa-ELTA). Europos Parlamentas (EP) pasmerkė Vengrijos premjero Viktoro Orbano neseniai išsakytus rasistinius teiginius.
„Mes, EP politinių grupių lyderiai, griežtai smerkiame pastaruosius atvirai rasistiškus premjero V. Orbano pareiškimus apie „maišytą rasę“, – sakoma šeštadienį paskelbtame pranešime. – Tokie nepriimtini pareiškimai, kurie akivaizdžiai prieštarauja mūsų vertybėms, neturi vietos mūsų visuomenėje.“
V. Orbanas praėjusį savaitgalį Rumunijoje pasakė kalbą, kurioje pareiškė: „Yra pasaulis, kuriame europiečiai maišosi su atvykėliais iš už Europos ribų. Tai yra maišytos rasės pasaulis.“ Premjeras nurodė, kad, pavyzdžiui, Panonijos lygumoje vienos su kitomis maišosi tokios europiečių tautos, kaip vengrai, rumunai ir slovakai. „Esame pasirengę maišytis vienas su kitu, tačiau nenorime tapti maišyta rase.“
Po kelių dienų V. Orbanas ėmė teisintis ir tikino, kad „būtina pasmerkti ir kovoti su visų formų rasizmu bei diskriminacija“.
V. Orbano partija „Fidesz“ nebepriklauso jokiai EP politinei grupei, nors prieš tai ilgą laiką buvo Europos liaudies partijos (EPP) dalis.
Viktoras Orbanas. EPA-ELTA nuotr.
Budapeštas, liepos 23 d. (dpa-ELTA). Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas kasmetinio forumo Rumunijoje metu užsipuolė Vakarų valstybes, kaltindamas jas bandymais primesti jo šaliai svetimas vertybes ir kritikuodamas ES bei JAV strategiją Ukrainoje, informuoja dpa.
„Vakarų civilizacijos galybė, prestižas ir gebėjimas veikti silpsta“, – V. Orbanas pareiškė tūkstančiams žmonių lankydamasis Rumunijos kurorte Beile Tušnade, Transilvanijoje, kur gyvena vengrų mažuma.
Apie save jis kalbėjo kaip apie Vengrijos kultūrinio ir politinio identiteto gynėją nuo „Briuselio biurokratų“. Vengrijos premjeras dar kartą pakartojo sąmokslo teoriją, kad Europos politiką neva diktuoja JAV milijardierius ir investuotojas Georgeas Sorosas.
„Jie gali gyventi kaip nori, bet turėtų ir mums leisti gyventi taip, kaip mes norime“, – reikalavo V. Orbanas, užsimindamas apie ES bylą prieš Vengriją dėl įstatymo apribojančio informaciją apie LGBTQ bendruomenės problemas.
Jis taip pat kalbėjo apie Rusijos karą Ukrainoje ir peikė Vakarus už tai, kad jie neva ignoravo Rusijos saugumo interesus prieš tai, kai jos pajėgos įsiveržė į Ukrainą.
Pasak V. Orbano, jeigu valdžioje vis dar būtų JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel, tai karas Ukrainoje net nebūtų prasidėjęs.
Rumunijos nacionalistai bandė nutraukti V. Orbano kalbą vos jam pradėjus kalbėti. Jie skandavo „Transilvanija visada bus Rumunijos žemė“, tačiau juos išvedė policija.
Beile Tusnadas – nedidelis miestelis Transilvanijoje, kuriame gyvena etninių vengrų mažuma. Iki 1918 m. šis regionas priklausė Vengrijai.
Vengrijos politinė partija „Fidesz“ šiame miestelyje daugiau nei tris dešimtmečius rengia vasaros stovyklą, o V. Orbanas, vienas iš partijos įkūrėjų, čia tradiciškai kasmet sako baigiamąją kalbą.
V. Orbanas Vengrijos premjero postą užima nuo 2010 m., jau keturias kadencijas iš eilės. Tačiau Vengrija gali tapti pirmąja ES nare, kuriai dėl teisės viršenybės pažeidimų gali būti sumažintas ES finansavimas.
Vengrijos prezidentė Katalin Novak. EPA – ELTA foto
Budapeštas, gegužės 14 d. (ELTA). Naujoji Vengrijos prezidentė Katalin Novák šeštadienį per inauguraciją išdėstė šalies poziciją dėl Rusijos sukelto karo prieš Ukrainą, praneša portalas „Telex“.
Valstybės vadovė išvardijo 10 punktų:
– Mes smerkiame Putino agresiją, ginkluotą suverenios valstybės puolimą.
– Mes visiems laikams tariame „ne“ visoms pastangoms atkurti Sovietų Sąjungą.
– Mes, vengrai, norime taikos čia ir kaimyninėse šalyse, norime taikos, o ne karo.
– Mes reikalaujame ištirti karo nusikaltimus ir nubausti už juos.
– Mes nesame neutralūs, esame nekaltų aukų ir tiesos pusėje. Vykdome savo, kaip ES ir NATO narių, įsipareigojimus, bet, jei Vengrijos interesai to pareikalaus, mes pasakysime „ne“.
– Mes jokiomis aplinkybėmis nenorime atsisakyti savo suvereniteto, dėl kurio ne kartą kovojome, ir nuolat stipriname gynybines pajėgas.
– Mes pritariame Ukrainos prisijungimui prie ES bendruomenės.
– Mes esame pasirengę aukotis dėl taikos ir netrukdysime teikti pagalbą savo sąjungininkams, tačiau nesutiksime su sprendimais, kurie reikalauja iš vengrų daugiau aukų nei patiria žalos agresorė Rusija.
– Mes esame pasirengę tarpininkauti tarp kariaujančių šalių.
– Mes primygtinai reikalaujame užtikrinti Ukrainoje gyvenančių vengrų teises.
44 metų K. Novák tapo pirmąja moterimi Vengrijos valstybės vadovo poste ir jauniausia tarp visų ES šalių prezidentų. Iki pastarojo meto K. Novak buvo šeimos reikalų ministrė. Jos kandidatūrą iškėlė dešinioji „Fidesz“ partija, kuriai vadovauja šalies ministras pirmininkas Viktoras Orbanas.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Andrikienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Užsienio reikalų komiteto pirmininkės Laimos Andrikienės teigimu, dėl Vengrijos užimtos laikysenos Rusijos sukelto karo Ukrainoje atžvilgiu gali tekti persvarstyti, ar Vengrija vis dar atitinka narystės Europos Sąjungoje (ES) kriterijus. L. Andrikienės nuomone, Vengrijai ir toliau priešinantis gamtinių dujų iš Rusijos embargui, šalies atitikmuo ES kriterijams gali paaiškėti po balsavimo dėl šeštojo sankcijų paketo Kremliui. Į šį sankcijų paketą būtent ir yra įtrauktas rusiškos naftos ir dujų tiekimo draudimas į ES valstybes.
„Vengrijos dabartinė laikysena gali turėti liūdnų pasekmių ne tik pačiai Vengrijai, bet mums visiems. Dėl to mes turime būti ir esame susirūpinę dėl Vengrijos laikysenos. Jei mums nepavyks jos perkalbėti, teks ieškoti kitų būdų. Karo situacija nuplėšia kaukes nuo daugelio, kurie taikos metu gali prisidengti dialogu, draugyste ir žaisti nešvarius žaidimus, bet karo metu tai nebeveikia“, – penktadienį Eltai teigė URK pirmininkė.
Anot L. Andrikienės, jei Vengrija nepritars šeštajam sankcijų paketui ir toliau priešinsis gamtinių dujų iš Rusijos embargui, šalims partnerėms gali tekti persvarstyti Vengrijos atitikimą ES kriterijams.
Europa. Patikimi kaimynai. Slaptai.lt nuotr.
„Dabar yra prasidėjusios derybos dėl šeštojo sankcijų paketo ir ten yra naftos ir rusiškų dujų tiekimo į Europos Sąjungos valstybes embargas. (…) Manau, kad jei Vengrija vetuos sprendimus, kuriuos turi priimti Europos Sąjungos taryba ir matysime, kad Vengrija lieka viena, tai reikės greičiausiai atsakyti į griežtą klausimą, ar Vengrija atitinka narystės Europos Sąjungos kriterijus“, – akcentavo L. Andrikienė.
URK pirmininkė pažymi, kad Vengrijai ir toliau palaikant ryšius su Kremliumi, šalis karo kontekste tampa ES „Trojos arkliu“.
„Nėra ko stebėtis, kad Vengrija sulaukė iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių nepasitenkinimo. Kai Europos Sąjunga reiškia solidarumą Ukrainai, visomis įmanomomis priemonėmis stengiasi padėti, greitina šalies kandidatės statuso suteikimo procesą, kuris yra nepalyginamai spartesnis negu buvo iki šiol kitoms valstybėms, remia finansine, ekonomine, humanitarine ir karine parama, tai jie šitame kontekste Europos Sąjungoje tampa Trojos arklys“, – teigė URK pirmininkė.
L. Andrikienė: visa ES svarsto, kaip reikėtų elgtis toliau
Viktoras Orbanas. EPA-ELTA nuotr.
Paklausta apie tolesnius Lietuvos ir Vengrijos santykius, L. Andrikienė pažymėjo, kad bendradarbiavimo klausimą kelia visos ES narės. Jos teigimu, dėl Vengrijos užimamos pozicijos jau yra iširusi neformali Vidurio Europos šalių integracija, žinoma kaip Višegrado grupė.
„Kalbant apie tai, kokie galėtų būti arba bus Lietuvos ir Vengrijos santykiai, aš manau, kad visa Europos Sąjunga svarsto, kaip reikėtų elgtis. Praėjusią savaitę su Užsienio reikalų ministerijos delegacija lankėmės Čekijoje. Čekija, Slovakija, Lenkija ir Vengrija iki šiol sudarė vadinamąjį Višegrado ketvertuką. Ir čekai taip pat mano, koks turėtų būti jų elgesys. Bent tai, ką mes girdėjome, tai Višegrado ketvertukas neegzistuoja ir neegzistuoja todėl, kad Vengrija pasirinko tokią poziciją. Tai, kaip elgtis toliau, čia užduotis ne mums vieniems“, – kalbėjo L. Andrikienė.
Be to, URK pirmininkė pabrėžia, kad nepritarimą Vengrijos laikysenai Vakarai privalo išreikšti visais įmanomais lygmenimis.
„Aš manau, kad mes turime apie tai kalbėti garsiai, pasakyti, kad nepritariame Vengrijos pozicijai visais įmanomais lygiais, ir vyriausybiniu, ir parlamentiniu, ir diplomatiniu. Pagaliau ir pačiu aukščiausiu, valstybės vadovų lygiu. (…) Mes matome karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir pagaliau tautos genocidą, kurį Rusijos ginkluotosios pajėgos akivaizdžiai vykdo. Jei Vengrija yra demokratija, ji pati sau turėtų atsakyti į klausimą, ar ji gali būti šalia Putino, ar ji gali bet kokiomis priemonėmis, šiuo atveju aš kalbu apie dujų ir naftos pirkimą, remti Rusiją“, – teigė L. Andrikienė, kartu pažymėdama, kad visos šalys neatidėliotinai siekia atsisakyti priklausomybės nuo Rusijos, todėl to turėtų imtis ir Vengrija.
Prie Vengrijos ambasados judėjimas „Momentum” organizavo protesto akciją „Hungary, Quit the Dark Side”. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Mes visi girdime Vengrijos vadovo argumentus, kad be Rusijos dujų apsieiti Vengrijai yra, kaip jie sako, neįmanoma, tačiau visos valstybės ieško alternatyvų ir neatidėliodamos vykdo tą darbą. Vengrijai reikia suprasti dar ir dar kartą, kad narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimų yra privaloma laikytis“, – pridūrė L. Andrikienė.
ELTA primena, kad Vengrijos vyriausybė yra anksčiau pareiškusi poziciją, jog ji blokuos galimas tolesnes sankcijas rusiškoms dujoms bei naftai. Vengrijos vyriausybės vadovas pareiškė, kad jo šalis nenori veltis į konfliktą Ukrainoje, kadangi tai prieštarauja jos nacionaliniams interesams.
Europos Sąjunga iš Rusijos importuoja apie 40 proc. visų suvartojamų gamtinių dujų. Nuo rusiškos energijos itin priklausoma Vokietija, taip pat Vengrija, Nyderlandai priešinasi gamtinių dujų iš Rusijos embargui.
Balandžio pradžioje per Vengrijoje vykusius visuotinius rinkimus dar kartą perrinkus premjero Viktoro Orbano partiją „Fidesz“, V. Putinas pasveikino premjerą su pergale, o šis pareiškė, kad Vengrija yra pasirengusi už rusiškų dujų importą atsiskaityti rubliais.
Ukraina kaltina Vengriją toleruojant Rusijos agresiją ir griaunant Europos Sąjungos vienybę.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, balandžio 9 d. (ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, jog vienos iš ES šalių vyriausybės vadovas paprašė jį pateikti įrodymų, kad žudynės Bučoje nėra inscenizacija, praneša Vokietijos leidinys „Bild“.
„Blogiausia, ką V. Zelenskis girdėjo pastarosiomis dienomis? Žinomas ES politikas norėjo gauti iš Ukrainos prezidento įrodymų, kad karo nusikaltimai Bučoje nebuvo inscenizacija! Tai Kremliaus retorika. „Bild“ žurnalistui Pauliui Ronzheimeriui paklausus, ar šis politikas yra ES šalies vyriausybės vadovas, V. Zelenskis aiškiai atsakė: „Taip“, – rašo laikraštis. Viktoras Orbanas. EPA-ELTA nuotr.
Bet Ukrainos prezidentas atsisakė įvardyti šį politiką.
Pasak naujienų agentūros UNIAN, omenyje turimas Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas.
Rusijos kariuomenei užėmus Kyjivo priemiestį Bučą, ten buvo nužudyta šimtai civilių.
Vengrai šį sekmadienį balsuoja parlamento rinkimuose. EPA-ELTA nuotr.
Budapeštas, balandžio 3 d. (AFP-ELTA). Vengrijos nacionalistas ministras pirmininkas Viktoras Orbanas šį sekmadienį susidūrė su sunkiu iššūkiu, kurį jam metė susivienijusi opozicija per vyksiančius nenuspėjamus parlamento rinkimus. Prieš mėnesį pagrindine rinkimų kampanijos tema tapo Rusijos invazija į Vengrijos kaimynę Ukrainą.
Šešios pagrindinės opozicinės partijos iškėlė bendrą rinkimų sąrašą. Šios partijos yra pasiryžusios nutraukti „antiliberalią“ revoliuciją, kurią V. Orbano partija „Fidesz“ Vengrijoje vykdo pastaruosius 12 metų. Šalies valdantieji nuolat konfrontuoja su Europos Sąjungos institucijomis, spaudžia žiniasklaidą ir teismus bei imasi priemonių prieš LGBT bendruomenę.
Vieningo opozicinio aljanso kandidatas į ministrus pirmininkus yra konservatorius Peteris Marki-Zay.
Vyriausybės teigimu, galutinis rezultatų vaizdas greičiausiai paaiškės apie vidurnaktį. Manoma, kad rinkėjų aktyvumas bus itin didelis ir viršys 70 proc.
Naujausių apklausų rezultatai skiriasi. Vienos apklausos prognozuoja, kad „Fidesz“ ir opozicija surinks apylygiai balsų, o remiantis kitomis apklausomis, premjero partija laimės nedidele persvara.
Rusijai prieš kiek daugiau nei mėnesį pradėjus karą Ukrainoje, V. Orbanas laikosi neutralios, o kartais netgi antiukrainietiškos pozicijos. Jis atsisakė praleisti kaimynei Ukrainai skirtus ginklus per Vengrijos teritoriją.
Be to, šį sekmadienį vengrai balsavo ir referendume, susidedančiame iš keturių klausimų, kuriais siekiama užsitikrinti visuomenės paramą valdančiųjų įstatymui, iš esmės draudžiančiam nepilnamečius informuoti apie LGBT asmenis.
Vengrijos prezidentė Katalin Novak. EPA – ELTA foto
Budapeštas, kovo 10 d. (ELTA). Pirmąja istorijoje Vengrijos prezidente tapo Katalin Novak, kuri pakeis valstybės vadovo poste Jánosą Áderį. Ketvirtadienį už jos kandidatūrą balsavo du trečdaliai Valstybės Susirinkimo (parlamento) narių (137).
Iki pastarojo meto K. Novak buvo šeimos reikalų ministrė. Jos kandidatūrą iškėlė dešinioji „Fidesz“ partija, kuriai vadovauja šalies ministras pirmininkas Viktoras Orbanas.
62 metų amžiaus J. Áderio, einančio prezidento pareigas nuo 2012 metų, kadencija baigiasi gegužės 10 d. Šiame poste jis dirbo dvi penkerių metų kadencijas paeiliui – maksimalų šalies konstitucijos leidžiamą laiką.
J. Áderio įpėdinei K. Novak – 44 metai. Ji įgijo ekonominį išsilavinimą Budapešto Korvino universitete, po to studijavo teisę savo gimtojo miesto Segedo universitete ir Paryžiuje. Iki atėjimo į vyriausybę dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, buvo renkama į parlamentą kaip „Fidesz“ atstovė. Nuo 2017 metų yra šios partijos pirmininko pavaduotoja.
Iki 2020 metų K. Novak buvo šeimos ir jaunimo reikalų valstybės sekretorė, o paskui ėmėsi šių klausimų jau kaip V. Orbano ministrų kabineto narė. Eidama ministrės pareigas, K. Novak gynė įstatymą, draudžiantį skleisti informaciją apie LGBT nepilnamečiams, bet, Vengrijos politologų nuomone, šiaip jau ji yra nuosaikių pažiūrų. Išrinktosios prezidentės vyras dirba Vengrijos nacionaliniame banke, pora turi tris vaikus.
Kalbėdama parlamente prieš balsavimą, K. Novak pareiškė esanti pasirengusi tarnauti visai vengrų tautai ir daryti visa, kad išsaugotų savo šalies suverenitetą ir tautinę tapatybę. Ji taip pat pabrėžė Vengrijos narystės svarbiausiose Europos organizacijose svarbą.
K. Novak pasmerkė Rusijos veiksmus Ukrainoje ir pavadino juos „nepateisinamais ir nepaaiškinamais“.
Vienintelis K. Novak varžovas rinkimuose buvo 79 metų ekonomistas Peteris Róna, kurio kandidatūrą iškėlė opozicinių partijų koalicija. Kadangi Vengrijoje pagal konstituciją prezidentą renka parlamentas, kur dabar du trečdaliai vietų priklauso „Fidesz“ ir jos partneriams valdančiojoje koalicijoje krikščionims demokratams, jis neturėjo jokių šansų.
Vengrijos prezidento įgaliojimai yra gana riboti, valdžia sutelkta premjero ir vyriausybės rankose.
Cenzūra. Visko pasakyti negalima
Liubliana, rugsėjo 30 d. (dpa-ELTA). Ketvirtadienį tsistatydino Slovėnijos naujienų agentūros STA generalinis direktorius, neatlaikęs dešiniojo sparno nacionalistų vyriausybės spaudimo, kuri jau kelis mėnesius neskiria STA priklausančių biudžeto lėšų.
Kiek anksčiau žlugo Slovėnijos valstybinės žiniasklaidos institucijos „Ukom“ vadovo Urošo Urbanijos ir STA derybos dėl mokėjimų blokavimo nutraukimo.
Ministras pirmininkas Janezas Janša, kurį kritikai dažnai kaltina autoritarinio vadovavimo tendencijomis, daugiau ar mažiau atvirai siekia daryti įtaką agentūros, kuriai pagal įstatymą garantuojamas dalinis valstybės finansavimas, pranešimams.
Kartu redakcijos vadovybė ir darbuotojai išlaiko žurnalistinį savarankiškumą.
Panašiai kaip jo kolega iš Vengrijos Viktoras Orbanas, J. Janša bando kontroliuoti svarbiausias Slovėnijos žiniasklaidos priemones. Neseniai jam pavyko į visuomeninio transliuotojo RTVS direktoriaus pareigas paskirti jį remiantį asmenį.
Viktoro Orbano ir Popiežiaus Praciškaus susitikimas. EPA – ELTA nuotr.
Romos katalikų Bažnyčios vadovas savo trumpo vizito Budapešte metu susitiko su populistinių pažiūrų Vengrijos premjeru Viktoru Orbanu, skelbia BBC. Tai pirmoji popiežiaus Pranciškaus oficiali kelionė į užsienį po neseniai atliktos žarnyno operacijos.
Susitikimo detalės spaudai neatskleistos. Tačiau tokiame susitikime, manoma, turėjo išryškėti pontifiko ir premjero pasaulėžiūrų skirtumai. Popiežius ragina padėti į Europą plūstantiems pabėgėliams, o V. Orbanas garsėja griežta nacionalistine ir anti-imigracine politika.
Sekmadienį Budapešte Romos katalikų Bažnyčios vadovas laikė šv. Mišias ir tą pačią dieną išvyko beveik trijų dienų vizito į kaimyninę Slovakiją.
Po susitikimo Budapešto dailės muziejuje V. Orbano biuras paviešino kelias nuotraukas, kuriose jis spaudžia ranką popiežiui Pranciškui.
Pasak AFP korespondentų, vėliau, kreipdamasis į žydų ir krikščionių lyderius, pontifikas perspėjo apie „antisemitizmo pavojų“ Europoje ir už jos ribų.
„Mąstau apie antisemitizmo grėsmę, kuri vis dar tūno Europoje ir kitur. Tai saugiklis, kuriam negalima leisti perdegti. O geriausias būdas – dirbti kartu, konstruktyviai ir skatinti brolybę“, – kalbėjo popiežius.
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas. EPA-ELTA nuotr.
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas pasirašė dekretą, kuriuo apribojama prekyba knygomis vaikams, kuriose vaizduojami ar aptariami tos pačios lyties asmenų santykiai.
Dekretu, kuris yra publikuotas Vengrijos oficialiajame leidinyje, reglamentuojamas prieštaringai vertinamas įstatymas, kuriuo draudžiama LGBT bendruomenės asmenų „propaganda“ ir šių žmonių vaizdavimas kaip įprastų visuomenės narių.
Šį įstatymą birželį priėmė Vengrijos parlamentas, kuriame daugumą turi V. Orbano partija „Fidesz“.
Įstatymas buvo kritikuojamas kaip atvirą cenzūra, o Europos Komisija dėl diskriminaciniu laikomo įstatymo pradėjo teisinę procedūrą Vengrijos atžvilgiu.
Dekrete nurodoma, kad knygos vaikams, kuriose „vaizduojamas nukrypimas nuo gimimo metu turėtos lytinės tapatybės arba lyties keitimas, arba savitikslis seksualumas, arba vaizduojamas ar populiarinamas homoseksualumas“, negali būti rodomi knygynų vitrinose ar matomi knygynuose.
Tokios „įžeidžiančios“ knygos taip pat negali būti parduodamos 200 m spinduliu aplink mokyklas ar bažnyčias. Knygos taip pat turi būti parduodamos pakuotėse, per kurias nebūtų įmanoma atpažinti knygos viršeliuose.
