Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Jei rinkimai vyktų artimiausiu metu, daugiausiai palaikymo sulauktų Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ir dabartiniai valdantieji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), rodo naujienų portalo DELFI užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ birželio pabaigoje atlikta gyventojų nuomonės apklausa.
Birželio mėnesį už reitingų lentelės lyderius, Vilijos Blinkevičiūtės vadovaujamus socialdemokratus, balsą būtų atidavę 12,6 proc. rinkėjų. Tuo tarpu gegužės mėnesį už LSDP būtų balsavę 14,5 proc. gyventojų.
Birželį už antroje vietoje likusius konservatorius balsuotų 8,8 proc. rinkėjų. Gegužės mėnesį už TS-LKD balsą būtų atidavę 9,2 proc. gyventojų.
Po šių dvejų lyderiaujančių partijų trečioje vietoje birželio mėnesį – Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen vadovaujamas Liberalų sąjūdis, kurį palaikytų 7,9 proc. rinkėjų. Ši partija gegužės mėnesį vykdytoje apklausoje sulaukė 6,8 proc. apklaustųjų palaikymo ir buvo ketvirtoje reitingų lentelės vietoje.
Ketvirtoje vietoje birželį – ekspremjero Sauliaus Skvernelio vadovaujama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, kuriai palaikymą išreiškė 7,8 proc. žmonių. Gegužės mėnesį šią partiją palaikė mažiau rinkėjų – 6,6 proc.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), kurią gegužės mėnesį būtų palaikę 8,8 proc. respondentų, birželį sulaukė mažiau rinkėjų palaikymo – 6,7 proc. apklaustųjų balsų.
Toliau reitingų lentelėje rikiuojasi Laisvės partija (4,8 proc.), partija „Laisvė ir teisingumas“ (4 proc.), Darbo partija (2,8 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) (2,2 proc.).
Už kurią kitą partiją balsuoti birželio mėnesį ketino 10,8 proc. respondentų, 11,9 proc. apklaustųjų teigė, kad rinkimuose nebalsuotų, o 19,7 proc. nurodė, kad nėra apsisprendę, kokią partiją palaikytų.
Tyrime pateikiami partijų ir politinių judėjimų, surinkusių daugiau nei 2 proc. apklaustųjų atsakymų, rezultatai. Mažiau procentų surinkusios partijos ir politiniai judėjimai pateikiami apibendrintai eilutėje „Kita partija“.
I. Šimonytė labiausiai tinka eiti Vyriausybės vadovės pareigas
Apklaustųjų taip pat buvo prašoma pasirinkti, kurie politikai arba visuomenės veikėjai labiausiai tiktų eiti Ministro pirmininko pareigas. Apklausa rodo, kad daugiausiai gyventojų balsų sulaukė dabartinė premjerė Ingrida Šimonytė, kurią kaip tinkamiausią Vyriausybės vadovę birželį pasirinko 9,6 proc. apklaustųjų (gegužę – 8,9 proc.). Ingrida Šimonytė. Reklaminiai plakatai. Slaptai.lt nuotr.
Antrojoje reitingų lentelės vietoje – LSDP pirmininkė V. Blinkevičiūtė, kurią ministro pirmininko poste birželį norėjo matyti 7 proc. apklaustųjų (gegužę – 8,8 proc.).
Toliau premjero pareigas tinkamiausių užimti asmenų sąraše rikiuojasi ekspremjeras S. Skvernelis (6,2 proc.), Seimo narys Remigijus Žemaitaitis (5,7 proc.), parlamentaras Aurelijus Veryga (3,8 proc.), krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas (3,1 proc.), Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen (2,6 proc.), buvęs susisiekimo ministras, „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis (2,6 proc.), eurokomisaras Virginijus Sinkevičius (2,6 proc.), LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis (2,2 proc.).
Vyriausybės veikla vis dar vertinama labiau neigiamai
Apklaustųjų taip pat buvo prašoma įvertinti dabartinės Vyriausybės veiklą. Teigiamai Ministrų Kabineto veiklą įvertino 3,2 proc. apklaustųjų, o 25,7 proc. – greičiau teigiamai. Palyginus su gegužės mėnesiu, 4,6 proc. padidėjo apklaustųjų dalis, kuri Vyriausybės darbą įvertino greičiau teigiamai.
Kylame viršun ar leidžiamės žemyn? Slaptai.lt nuotr.
Visgi didesnė dalis dalyvavusiųjų apklausoje Vyriausybės darbą įvertino kritiškai: neigiamai – 30,9 proc. greičiau neigiamai – 33 proc.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2023 metų birželio 19–28 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Telefoninio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali t. y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Tyrimo metu buvo apklausti 1012 respondentų. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.
Stop ženklas
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė valdančiosios koalicijos svarstymus inicijuoti parlamentinį tyrimą dėl galimai neskaidrios Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos vertina itin skeptiškai. Politikė stebisi valdančiųjų gretose kilusiu, pasak jos, „keistu sąmyšiu“ dėl kelių metų senumo istorijos, kurią parlamentas jau nagrinėjo. Todėl europarlamentarė ragina daugumos atstovus „atsikvošėti“ – anot jos, gyvenant itin įtemptomis geopolitinėmis sąlygomis bei artėjant NATO viršūnių susitikimui, VSD veiklos tyrimas būtų dovana Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
„Kreipiuosi į tuos pačius konservatorius ir tuos pačius liberalus – į valdančiąją daugumą. Pagalvokime, labai gerai pagalvokime, kokioje geopolitinėje situacijoje gyvename. Šalia mūsų karas ir mes kaltiname Valstybės saugumo departamentą, kuris lygiai taip pat atsakingas už mūsų nacionalinio saugumo situaciją mūsų valstybėje?“ – stebėjosi LSDP lyderė.
„Laukia mūsų labai rimtas renginys, pats rimčiausias – NATO viršūnių susitikimas. Ir jie, valdantieji, tuo metu ruošiasi daryti tyrimą? Klausykite, taigi Putinui geresnės dovanos, man atrodo, apskritai nereikia. Galvoju, kad jie kažkaip susipainiojo, pasimetė ir aš jiems tiesiog linkiu sveiko proto, atsikvošėti“, – ketvirtadienį Vilniaus miesto savivaldybėje susirinkusiems žurnalistams kalbėjo V. Blinkevičiūtė.
Ji pažymėjo, kad kitaip nei Seimo daugumos koalicija, socialdemokratai situaciją vertina adekvačiai.
„Mes, socialdemokratai, tikrai turime sveiko proto ir vertiname esamą situaciją. Tikrai, gal gana vieną kartą žaisti tomis įvairiomis komisijomis tokiais atvejais, kai iš tikrųjų yra po visų tų aprašomų įvykių praėję 4 metai. Jau buvo tirta vieną kartą – pasirodė, kad kažkas tada ne iki galo ištyrė, dabar apsigalvojo, kad reikia vėl tirti“, – aiškino europarlamentarė.
Neatmeta galimybės, kad skandalas gali būti susijęs su artėjančiais prezidento rinkimais
Vertindama knygos „Pranešėjas ir Prezidentas“ sukeltą ažiotažą bei Seime bręstantį tyrimą, V. Blinkevičiūtė antrino kitiems parlamento opozicijos atstovams, manantiems, kad daugumos politikai bando eskaluoti VSD istoriją ir taip užglaistyti dar visai neseniai konservatorių partiją sudrebinusį galimos pedofilijos skandalą. Draudžiama. Slaptai.lt nuotr.
„Ar jums neatrodo, kad norima šitą K. Bartoševičiaus skandalą uždengti kaip ir nauju, bet ganėtinai senu įvykiu?“ – klausė V. Blinkevičiūtė.
„Bendrame kontekste dėl Bartoševičiaus skandalo, dėl nutekinimo informacijos – kas tikrai buvo, atmesti to negali – buvo nenoras aiškintis visai. Vėlgi, mes, socialdemokratai, pasielgėme labai, manyčiau, solidžiai, taip kaip ir priklauso rimtai partijai. Mes kreipėmės į Generalinę prokuratūrą, kad ištirtų. Generalinė prokuratūra sako, kad nėra čia baudžiamojo nusikaltimo sudėties dėl to. Bet, žinoma, yra tam tikra politinė, moralinė atsakomybė, kuri lieka, neatsakyti klausimai“, – dėstė socialdemokratų lyderė.
Be to, V. Blinkevičiūtė neatmetė galimybės, kad valdantieji imasi parlamentinio tyrimo iniciatyvos ir dėl artėjančių 2024 m. šalies vadovo rinkimų.
„Tiesą pasakius, liko metai laiko iki prezidento rinkimų – kas galėtų paneigti, kad čia valdantieji dėl to taip suaktyvėjo tuo klausimu?“ – svarstė LSDP lyderė.
ELTA primena, kad Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu. Taip pat nemažai dėmesio skiriama tuometinio kandidato į šalies vadovo postą Gitano Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui. Draudžiama žaisti. Slaptai.lt nuotr.
Pagrindinis istorijos šaltinis – daugelį metų žvalgybos struktūrose dirbęs ir dar 2019 m. dėl neskaidrios VSD veiklos į ankstesnės kadencijos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką Vytautą Baką kreipęsis pranešėjas.
Prezidentas netruko sureaguoti į ažiotažą viešojoje erdvėje sukėlusią knygą. Paklaustas, ar spėjo perskaityti naujai išleistą knygą, G. Nausėda tikino „pasakų nebeskaitantis“, o kiek vėliau suabejojo, ar žurnalistų papasakota istorija nėra „užsakomoji žiniasklaida“.
Tuo metu VSD vadovybė griežtai atmeta viešai reiškiamus kaltinimus, esą žvalgyba rinko informaciją neteisėtai. Darius Jauniškis tvirtina, kad žvalgybos pareigūnai priešrinkiminu laikotarpiu domėjosi visų kandidatų į prezidentus aplinka ir tai, pasak jo, yra įprasta praktika.
Naujas diskusijas dėl knygoje papasakotos istorijos įžiebė politikos apžvalgininko Mariaus Laurinavičiaus paviešinta kitokia įvykių versija.
Remdamasis pora šaltinių, glaudžiai susijusių su žvalgyba, apžvalgininkas paviešino pranešėjo tapatybė – pasak jo, tai šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) patarėjo pareigas einantis Tomas Gailius. Be to, M. Laurinavičius svarstė, kad pranešėjo liudijimas gali būti „valstybininkų klano“ istorijos tęsinys.
Prabėgus 3 metams po rezonansą sukėlusios istorijos, NSGK narys Raimundas Lopata pavasario Seimo sesijoje siūlo sudaryti parlamentinio tyrimo komisiją, kuri aiškintųsi pranešėjo istorijos detales. Opozicija tokį siūlymą sutinka nevienareikšmiškai – dalis politikų nemato prasmės inicijuoti papildomo tyrimo.
Žygimantas Pavilionis. Skandalingasis pokalbis su apsimetėliais. Slaptai.lt nuotr.
Opozicinė Socialdemokratų partija Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininką konservatorių Žygimantą Pavilionį ragina nedelsiant trauktis iš užimamų pareigų. Tokį sprendimą priėmė posėdžiavęs partijos prezidiumas.
Socialdemokratų nuomone, Ž. Pavilionis, užuot vykdęs valstybės užsienio politiką, elgiasi neprofesionaliai, kenkia Lietuvos reputacijai, todėl nebegali užimti Seimo URK pirmininko pareigų.
„Matome, kad jis sąmoningai ir nuosekliai užsienyje dergia Lietuvą, menkindamas prezidento instituciją ir siekdamas siaurų savo partijos politinių interesų. Tai mums yra nepriimtina. Toks žmogus tiesiog negali atstovauti Lietuvos užsienyje. Joks politikas, išvažiavęs į kitą šalį, niekados nekalba apie savo valstybę blogai. Niekados. Nes jis yra vizitinė savo šalies kortelė”, – prezidiumo sprendimą komentuoja partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė.
Politikė teigia, kad nuolatiniai Ž. Pavilionio vieši komentarai šalies viduje ir diplomatinių vizitų užsienyje metu dėl Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos ir jo konstitucinių galių nėra atsitiktiniai.
„Matau konservatorių sisteminį veikimą sąmoningai žeminant ir menkinant Prezidento instituciją. Ir tai tęsiasi jau daugiau nei pusę metų.
Keista klausytis valdančiųjų replikų, kad galbūt Ž. Pavilionis pajuokavo ar tiesiog eilinį kartą prišnekėjo nesąmonių. Netiesa. Konservatoriai nuosekliai ir koordinuotai siekia izoliuoti prezidentą – tai yra jų oficiali doktrina. Tačiau tokiais būdais siekdami sutelkti daugiau galių savo rankose jie daro didžiulę žalą Lietuvos tarptautinei reputacijai”, – sako V. Blinkevičiūtė.URK
Seimo URK pirmininką socialdemokratai ragino trauktis iš pareigų dar šių metų vasarį, kuomet nuvykęs į dipl Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
omatinę misiją Sakartvele Ž. Pavilionis reiškė asmenines pozicijas, rėmė vieną iš oponuojančių pusių.
Socialdemokratų nuomone, toks Ž. Pavilionio elgesys pakenkė Lietuvos ir Sakartvelo santykiams.
