Prezidentas Gitanas Nausėda savo pasisakyme Šeimos dienos proga atkreipė dėmesį į būtinybę sureguliuoti homoseksualių porų santykius civilinės teisės plotmėje tokiu būdu, jog nebūtų pažeistas Konstitucijos 38 straipsnis, skelbiantis, kad santuoka yra sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.
Jeigu kažkam nepatiko paminėtasis prezidento išstojimas, mielaširdingai priminsiu, kad tokia ir yra pirmutinė prezidento pareiga – ginti Konstitucijos dvasią ir raidę, konstituciškai įvirtintus žmonių interesus. Žinia, nežiūrint visa ko kito, prezidentas dar yra ir Konstitucijos garantas. Kitas klausimas, ar civilinis homoseksualių porų santykių normavimas projektuojamo Seime Partnerystės įstatymo pavidale nesikerta su Konstitucijos 38 straipsniu pagal visus čia įvardijamus punktus, nuo A iki Z, taip pat ir tuo, kad 38 straipsnis nenumato šeimų įvairovės (Konstitucinio Teismo interpretacija čia jau yra pridėtinė vertė arba, dar tiksliau tariant, kontrabanda), išskyrus tą atvejį, kai šeima sudaroma santuokos pavidalu laisvu vyro ir moters sutarimu.
Tačiau pažiūrėkime į šį reikalą dar ir iš kitos pusės. Jeigu mūsų bendrapiliečiai iš LGBT bendruomenės trokšta to Partnerystės įstatymo kaip dangaus manos, nesitaikstydami su numatomomis alternatyvomis apie bendro gyvenimo normavimą, ar nebūtų galima iš tiesų rasti tokią teisinę išeitį, kad ir Vilkas būtų sotus, ir avis sveika? Iš tiesų, čia greičiau reikėtų kelti klausimą dėl to – kaip išsaugoti sveiką vilką (Konstituciją) ir užganėdinti avelių interesus, leisti joms pasisotinti? Kad ir kaip žiūrėtume, jie yra mūsų žmonės, niekur vienas nuo kito nepasidėsime. Be to, kaip atrodo bent man, teisingai subalansuotas partnerystės įstatymas toli gražu nėra toks pavojingas užkratas kaip Stambulo konvencijos ratifikavimo aktas.
Tačiau pakeliui į tokią visuotinę taiką, kai vilkas guli šalia ėriuko, dar pabandykime atsakyti bent sau į kelis ramybės neduodančius klausimus.
Jau visiems tapo aišku, kad homoseksualių porų civilinė registracija pagal partnerystės įstatymą sukurtų naują šeimos tipą, šalia santuokos būdu sudaromos šeimos laisvu vyro ir moters sutarimu.
Kaip pavadintume tokį šeimos naujadarą konstituciniu požiūriu? Žiūrint teoriškai, tai būtų nekonstitucinis šeimos tipas, įnešantis sumaištį į konstituciniais pagrindais organizuotą visuomenės gyvenimą. Tačiau dėl visuotinės meilės, taikos ir ramybės būtų galima nusižengti teorijai dar kartą, tarkime, prisimenant, kad kai kuriuose šalyse toks visai ne loginiais pagrindais sudarytas Partnerystės įstatymas jau egzistuoja, o, be to, partnerystės įstatymo Lietuvoje lokomotyvas Tomas Raskevičius užtikrina mus, kad lietuviškame variante nėra numatoma įsivaikinimo galimybė Partnerystės įstatymo pagrindu susiformavusioms homoseksualų šeimoms.
Tačiau būtent čia, kai jau atrodė, kad priartėjo visuotinio susitarimo galimybė, mes priversti atšokti vienas nuo kito, dažnai net nesugebėdami nuslėpti savo pasidygėjimo.
T.Raskevičius visais saviškiams paduodamais gestais ir mimikomis, o kartais ir atviru tekstu skuba pranešti, kad partnerystės įstatymas būtų tik pirmoji pakopa arba naujai atkovota platforma, kuri įgalintų nacionaliniuose ir tarptautiniuose teismuose kovoti už homoseksualių partnerių sukurtų vadinamųjų šeimų prilyginimą pagal visus parametrus konstitucinei, santuokos būdu sukurtai šeimai laisvu vyro ir moters sutarimu. Partnerystės įstatymą su minėtu apribojimu dar tik planuojama pateikti svarstymui Seime, o rudenį numatyto surengti gėjų parado Kaune organizatoriai jau skelbia, kad svarbiausias jų reikalavimas yra ir bus homoseksualių porų teisė įsivaikinti. Taigi – kas čia kam stengiasi apdumti akis? Toks sukčiavimas ir yra labiausiai nemalonus dalykas, ar ne?
Taigi, kaip atrodo bent man, Partnerystės įstatymas netaptų takoskyros ir susipriešinimo pretekstu tik tokiu atveju, jeigu čia pat būtų įdėti saugikliai, numatantys kategorišką draudimą teisiškai įformintos partnerystės pagrindą traktuoti išplėstiniu pavidalu, užsitikrinant partneriams įvaikinimo teisę per teismus. Teisingai subalansuotame Partnerystės įstatyme tokios teisenos atvejis turėtų būti eliminuotas iš principo. Įstatymo preambulėje arba 1-ame punkte turėtų būti įrašyta daugmaž taip, kad teismo sprendimo dėl įvaikinimo teisės suteikimo Partnerystės įstatymo pagrindu precedentas lemia paties Partnerystės įstatymo susinaikinimą. Tai, jeigu norite, būtų panašu, kad kažkas ima ir pasmaugia savo pasigimdytą kūdikį (išvargtą įstatymą) savo paties rankomis.
Antrasis Partnerystės įstatymo punktas privalėtų skelbti, kad šis Įstatymas negali kirstis nei su viena Konstitucijos 38-straipsnio pozicija, nežiūrint interpretacijų įvairovės.
Istorinė kitų šalių patirtis mus įpareigoja susidėti tokius saugiklius.
Tikrai netvirtinu, kad homoseksualai yra vilkai, valgantys vaikus, čia visiškai nesiruošiu pritaikyti pasakos apie Raudonkepuraitę pavyzdžio. Tačiau kaip ne kartą yra pastebėjusi Kristina Zamarytė-Sakavičienė, daugiakartiniai tyrimai rodo, kad homoseksualų poroms kyla gausybė papildomų keblumų, siekiant užtikrinti mažųjų laimingą vaikystę. O Konstitucijos 38-asis straipsnis, prisimename, skelbia, kad valstybė privalo apginti vaikystę.
Nieko geriau ir tiksliau nepasakysiu šia tema nei minėtoji K.Zamarytė-Sakavičienė, todėl visus, besidominčius kylančiomis temos kolizijomis, kviečiu pagūglinti anosios pavardę, ten rasite ne tik doro, švaraus, bet ir neįtikėtinai konceptualaus pasvarstymo pavyzdžius. Drąsiai sakau, K.Zamarytė-Sakavičienė yra nacionalinė Lietuvos vertybė. Kai prieš akis dabar taip dažnai šmėžuoja moterys, purvinomis kanopomis lipančios į valdžią, K. Zamarytės -Sakavičienės veiklos pavyzdys suteikia atgaivą širdžiai ir protui.
Galiausiai, kaip atrodo bent man, ne homoseksualai yra didžiausias blogis, nežinau – kaip kitiems, o man homoseksualai netrukdo gyventi nė truputėlio, daug blogiau, kaip atrodo, yra tai, kad bandydami užsitikrinti tarptautinių galios centrų palankumą ir prisidengdami madingu seksualinių mažumų teisių gynimo vajumi kai kurie politikai siekia išsilaikyti valdžioje, varydami iš esmės antinacionalinės, lietuvių tautos gyvastingumui kenkiančios politikos vagą.
P. S.
Dėl pilnutinio metaforos išplėtojimo gal ir būtų galimą diplomatiškąjį Gitaną Nausėdą pavadinti džentelmenu Konstitucijos gynimo vilko kailyje. O apie tai, ką savo ruožtu Sokratas vadino vilkais ėriuko kailyje, – pasakojau aną kartą.
2021.05.20; 20:00
Krašto apsaugos ministerija JAV Vyriausybei pateikė pirkimo paraiškas dėl 200 šarvuotųjų kovinės paramos visureigių (JLTV) Lietuvos kariuomenei įsigijimo ir išlaikymo. Apie tai krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas informavo susitikime su JAV gynybos sekretoriaus pavaduotoja įsigijimams Ellen Lord JAV Gynybos departamente Vašingtone.
Pasak krašto apsaugos viceministro G. Jeglinsko, šie kovinės paramos visureigiai padidins Lietuvos kariuomenės mobilumą, karių apsaugą ir kovinę galią. Planuojama, jog Krašto apsaugos ministerija šarvuotųjų visureigių JLTV sutarties sąlygas su JAV Vyriausybe baigs derinti iki 2020 metų. Visureigių įsigijimui ir išlaikymui 2020-2023 metais ministerija planuoja skirti apie 142 mln. eurų.
Krašto apsaugos ministerijos Gynybos resursų taryba dar 2017m. pabaigoje nusprendė, kad JAV gaminami kovinės paramos šarvuotieji visureigiai JLTV geriausiai atitinka funkcionalumo ir kainos santykį, tuomet ir buvo pradėtos derybos su JAV Vyriausybe dėl šių visureigių įsigijimo. Kovinės paramos šarvuotieji visureigiai JLTV atnaujins šio tipo Lietuvos kariuomenės visureigių parką ir bus skirti įvairiems Lietuvos kariuomenės vienetams.
Visureigiai yra svarbi Lietuvos kariuomenės mechanizacijos programos, kuri apima ir pėstininkų kovos mašinų „Vilkas/Boxer“ pirkimą, dalis. Šarvuotųjų visureigių trūkumą Lietuvos kariuomenė identifikavo vertindama potencialias grėsmes ir tokio tipo technikos poreikį tiek krašto gynybos užduotims vykdyti, tiek dalyvauti tarptautinėse operacijose. Šis trūkumas atsirado dėl natūralaus esamo visureigių parko susidėvėjimo ir didėjant jų poreikiui dėl kariuomenės plėtros. Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje naudojami HMMWV ir Toyota „Land Cruiser 200“ šarvuotieji visureigiai.
Informacijos šaltinis – ELTA
2019.03.01; 05:00
Į Lietuvos kariuomenės Transporto priemonių ir įrengimų depą Kaune penktadienį atgabentos dvi mokomosios pėstininkų kovos mašinos (PKM) „Vilkas“.
„Šis projektas žymį kokybinį šuolį modernizuojant kariuomenę, aprūpinant ją šiuolaikine technika, ir ginkluote, kuri priartina prie NATO standartų ir tiesiogiai prisideda prie visų mūsų saugumo stiprinimo“, – pirmadienį sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, apžiūrėjęs pirmąsias dvi mokomąsias pėstininkų kovos mašinas „Vilkas“.
Mokomosiose PKM nėra ginkluotės ir dalies kitų sistemų, kuriomis bus aprūpintos kovinės PKM. Jose sumontuota papildoma įranga, palengvinanti instruktorių darbą ruošiant vairuotojus.
Šiuo metu vyksta mokomųjų PKM perėmimo iš gamintojo procedūros, kurias baigus, jos oficialiai taps Lietuvos kariuomenės nuosavybe. Šios mašinos jau kitąmet bus naudojamos Lietuvos karių pėstininkų kovos mašinų „Vilkas“ vairavimo įgūdžiams formuoti.
Pagal sutartį Lietuvos kariuomenė įsigys 88 kovines PKM, o pagal atskirai įsigyjamą logistinį paketą – 3 mokomąsias PKM. Į logistinį paketą taip pat įeina remonto dalis, techninė gamintojo logistinė parama, techninė ir metodinė dokumentacija, taip pat simuliacinės ir mokymo priemonės, speciali įranga ir priemonės tinkamai PKM „Vilkas“ priežiūrai, taip pat šaudmenys ir kitos priemonės.
2016 m. rugpjūčio 22 d. Krašto apsaugos ministerijoje buvo pasirašyta sutartis dėl PKM „Boxer“ pirkimo Lietuvos kariuomenei. Už 385,6 mln. eurų bus įsigytos 88 PKM, pagamintos pagal Lietuvos kariuomenės iškeltus reikalavimus.
Pirmosios kovinės PKM į Lietuvą bus atgabentos 2019 metų pradžioje.
Bendru gamintojo ARTEC konsorciumo ir Lietuvos sutarimu, pagal Lietuvos reikalavimus gaminamos mašinos, išlaikant sąsajas su Lietuvos istorija ir Lietuvos kariuomenės tradicijomis, bus vadinamos ne „Boxer“, o pėstininkų kovos mašina „Vilkas“.
Naujosiomis pėstininkų kovos mašinomis bus aprūpinti Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis ir Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionai.
Informacijos šaltinis – ELTA
2017.12.19; 00:30
Į Lietuvos kariuomenės Transporto priemonių ir įrengimų depą Kaune penktadienį atgabentos dvi mokomosios pėstininkų kovos mašinos (PKM) „Vilkas“.
Mokomosiose PKM nėra ginkluotės ir dalies kitų sistemų, kuriomis bus aprūpintos kovinės PKM. Jose sumontuota papildoma įranga, palengvinanti instruktorių darbą ruošiant vairuotojus.
Šiuo metu vyksta mokomųjų PKM perėmimo iš gamintojo procedūros, kurias baigus, jos oficialiai taps Lietuvos kariuomenės nuosavybe. Šios mašinos jau kitąmet bus naudojamos Lietuvos karių pėstininkų kovos mašinų „Vilkas“ vairavimo įgūdžiams formuoti.
Pagal sutartį Lietuvos kariuomenė įsigys 88 kovines PKM, o pagal atskirai įsigyjamą logistinį paketą – 3 mokomąsias PKM. Į logistinį paketą taip pat įeina remonto dalis, techninė gamintojo logistinė parama, techninė ir metodinė dokumentacija, taip pat simuliacinės ir mokymo priemonės, speciali įranga ir priemonės tinkamai PKM „Vilkas“ priežiūrai, taip pat šaudmenys ir kitos priemonės.
2016 m. rugpjūčio 22 d. Krašto apsaugos ministerijoje buvo pasirašyta sutartis dėl PKM „Boxer“ pirkimo Lietuvos kariuomenei. Už 385,6 mln. eurų bus įsigytos 88 PKM, pagamintos pagal Lietuvos kariuomenės iškeltus reikalavimus.
Pirmosios kovinės PKM į Lietuvą bus atgabentos 2019 metų pradžioje.
Bendru gamintojo ARTEC konsorciumo ir Lietuvos sutarimu, pagal Lietuvos reikalavimus gaminamos mašinos, išlaikant sąsajas su Lietuvos istorija ir Lietuvos kariuomenės tradicijomis, bus vadinamos ne „Boxer“, o pėstininkų kovos mašina „Vilkas“.
Naujosiomis pėstininkų kovos mašinomis bus aprūpinti Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis ir Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionai.
Informacijos šaltiniai – ELTA
2017.12.16; 06:19
