Susitikusi su ES teisingumo komisaru Didier Reynders, teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska pabrėžė, jog negalima toleruoti neteisėto asmens sulaikymo ir galimos ekstradicijos veiksmų tiek Lietuvos, tiek visos Europos Sąjungos piliečių atžvilgiu. Tokie užsienio valstybės sprendimai kitos valstybės pareigūnų, atlikusių savo konstitucinę pareigą, atžvilgiu prieštarauja teisingumo bei demokratinės teisinės valstybės principams.
E. Dobrovolska skubų susitikimą su D. Reynders inicijavo viešoje erdvėje pasirodžius pranešimams, kad Rusijos tyrimų komitetas už akių pateikė kaltinimus trims Vilniaus apygardos teismo teisėjams, paskelbusiems pirmos instancijos teismo sprendimą Sausio 13-osios byloje.
Ministrė pakvietė šiuo metu pirmininkaujančios Vokietijos teisingumo ministrę Christine Lambrecht bei nuo sausio ES pirmininkausiančios Portugalijos teisingumo ministrę Francisca Van Dunem šiam klausimui skirti deramą dėmesį ES darbotvarkėje.
Susitikimo metu E. Dobrovolska prašė teisingumo komisaro dar kartą atkreipti dėmesį į šią Lietuvai itin opią problemą ir kartu ieškoti sprendimų apsaugant ES piliečius.
„Turime sukurti efektyvų tarptautinį mechanizmą, leidžiantį apsaugoti visus ES piliečius, tame tarpe ir Lietuvos, nuo nepagristų trečiųjų šalių sprendimų, – susitikimo metu akcentavo teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska. – Toks Rusijos tyrimo komiteto sprendimas – iškelti baudžiamąsias bylas Lietuvos teisėjams ir pradėti jų tarptautinę paiešką, tyrusiems Sausio 13-osios bylą, yra politiškai motyvuotas spaudimas mūsų šaliai. Tai dar vienas akibrokštas ir mūsų teisinei sistemai. Saugosime savo pareigūnus ir toliau nuosekliai ES Taryboje sieksime, kad būtų ieškoma bendrų būdų ir pastangų kovai su tokiomis neteisėtomis ir politiškai motyvuotomis situacijomis.”
Dar vienas svarbus aspektas, kurį ministrė aptarė su eurokomisaru – visos bendrijos teisinės sistemos skaitmeninimo politikos svarba. Pandemijos akivaizdoje Europos Komisija siūlo paketą, skatinantį keltis į virtualią erdvę ir nuotolinius įrankius naudoti tiek teismų, tiek įkalinimo įstaigų darbe, tiek visame viešajame sektoriuje.
Teisingumo ministerija jau ir anksčiau inicijavo šios problemos sprendimą. Teisingumo ministerijos bendradarbiavimas su naujai išrinkto Europos Parlamento atstovais, nuoseklus darbas su ES valstybėmis narėmis ir kitomis europinėmis institucijomis prisidėjo prie to, kad praėjusių metų lapkričio mėnesį Europos Parlamente buvo priimta Lietuvai ypač svarbi rezoliucija, kuria Rusija buvo raginama nutraukti pradėtą Sausio 13-osios bylos teisėjų, prokurorų ir tyrėjų persekiojimą.
2020 m. gruodžio 1 d. patvirtintos tarybos išvados dėl dabartinių iššūkių ir tolesnių žingsnių Europos arešto orderio taikymo srityje. Šiose išvadose Lietuvos iniciatyva įtrauktos nuostatos dėl ES piliečių apsaugos nuo galimo trečiųjų šalių piktnaudžiavimo ekstradicijos prašymais.
1991 m. Sausio 13-ąją žuvo 14 taikių Lietuvos piliečių, daugiau nei 800 žmonių buvo sužeista. Po ilgus metus trukusio tyrimo Lietuvos teismas pripažino 67 Sovietų valdžios pareigūnus kaltais dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmogiškumui.
Konstitucinio Teismo keliamas grėsmes Lietuvos konstitucinei demokratijai, pats to nenorėdamas, viešai atskleidžia ir buvęs KT pirmininkas Egidijus Kūris.
Sugretinkime dvi ištraukas iš jo straipsnio[1]: „konstitucingumo reikalavimas išreiškia ribotos valdžios idėją: virš politinės valios esama kažko, kam šioji privalo paklusti, virš ordinarinės teisės esama aukštesniosios teisės, kurios neatitinkančias nuostatas galima ir reikia šalinti iš teisės sistemos. Konstitucija riboja valdžią – taip pat ir teisę kuriančią valdžią“ ir „Konstitucijos realiai yra tiek, kiek yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas“.
Iš pirmosios ištraukos aišku, kad virš politinės valdžios ir teismo yra Konstitucija, o iš antrosios ištraukos – Konstitucija galioja tiek, kiek jai leidžia galioti Konstitucinis Teismas, t. y. virš Konstitucijos yra Konstitucinis teismas.