Karalius Gediminas. Paminklo autoriai – Vytautas Kašuba, Mindaugas Šnipas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Vilnius, sausio 25 d. (ELTA). Trečiadienį Vilnius pasitiko savo garbingą 700 metų jubiliejų. Pirmojoje dienos pusėje jis prasidėjo iškilminga trijų sostinės vėliavų pakėlimo ceremonija, o vakare dieną vainikavo sausakimšoje Katedros aikštėje atsivėręs „Laiko portalas“ ir įsižiebęs Vilniaus šviesų festivalis, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Katedros aikštėje atsivėręs „Laiko portalas“ kvietė keliauti laiku
Sostinės jubiliejaus proga Vilniaus širdyje, Katedros aikštėje, atsivėrė „Laiko portalas“, kuris kvietė miestiečius ir sostinės svečius susiburti ir tęsti Didžiojo kunigaikščio Gedimino pradėtą miesto kroniką. Sausakimšoje Katedros aikštėje susirinkę renginio dalyviai stebėjo specialiai sostinės jubiliejui paruoštą iškilmingą koncerto programą, kurioje įvairių kartų ir muzikos stilių kūriniai pasakojo iki šiol negirdėtas Vilniaus istorijas ir palietė dabarčiai aktualias temas.
Jubiliejiniame gimtadienio koncerte pasirodė daugybė žinomų šalies atlikėjų, tarp kurių Andrius Mamontovas, Monika Liu, Mantas Jankavičius, Saulius Petreikis, grupės „Solo Ansamblis“, Švento Kristoforo kamerinis orkestras, Naujų idėjų kamerinis orkestras NIKO ir daugybė kitų. Renginio metu Katedros sienoje galima buvo stebėti ir įspūdingus vizualinius praeities ir dabarties vaizdinius. Vaizdo projekcijų sukurtą pasakojimą „Laiko portalas“ apie Vilnių, jo praeities ir ateities simbolius galima bus stebėti ant Katedros sienos ir sausio sausio 26–28 d. nuo 18.30 iki 23 val. Lietuvos karalius Gediminas. A.R.Šakalio rekonstrukcija pagal S.Gvanjinio 1578 metų kronikos „Europos Sarmatijos aprašymas” iliustraciją.
Šviesų festivalis stebins ateities vizijomis
Sostinės gimtadienio proga vilniečius ir miesto svečius stebins ir penktasis Vilniaus šviesų festivalis, kuris truks iki sausio 28 dienos. Šių metų festivalio tema – futurizmas. Nepamirštamas akimirkas kurs iš Prancūzijos, Kanados, Jungtinės Karalystės, Olandijos, Ispanijos, Italijos į Vilnių atvykę menininkai.
Miesto 700-ojo gimtadienio proga atsivėrė ir autentiški Vilniaus barokinio senamiesčio kiemai, nušvito pagrindiniai miesto simboliai. Šviesos meno kūriniai eksponuojami žymiausiose sostinės aikštėse, skveruose ir gatvėse.
Gedimino bokšte – galimybė perskaityti autentiškąjį kunigaikščio laišką
Vilniui minint 700 metų gimtadienį, Gedimino pilies bokšte galima išvysti iš Latvijos atsigabentą vienalaikį Gedimino laiško nuorašą. Anot Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorės dr. Rūtos Kačkutės, būtent nuo šio dokumento pradėta skaičiuoti Vilniaus istorija. Kartu su eksponuojamu dokumentu veikia paroda „Gedimino laiškai: tada ir dabar“, kuri interaktyviai pristato visų Gedimino laiškų reikšmę ir svarbą.
Trečiadienį laiškas visuomenei pristatytas Lietuvos nacionalinio muziejaus Gedimino pilies bokšte. Originalus laiško nuorašas bus eksponuojamas iki birželio 4 dienos, vėliau jį iki metų pabaigos veiksiančioje parodoje pakeis faksimilė.
Valdovų rūmuose atidengtas skulptoriaus Martyno Gaubo paminklas
Gedimino pilis – Lietuvos pasididžiavimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Sostinės gimtadienį paminėti kvietė ir Valdovų rūmų muziejus ir kvietė įvairaus amžiaus žmonėms nerti į Vilniaus istoriją. Jauniausių lankytojų laukė edukaciniai užsiėmimai, pasakojantys apie Vilniaus pilių istorinę pradžią, o vyresnių klasių moksleiviai pažino neatrastas „Šventaragio slėnio paslaptis“.
Valdovų rūmuose Vilniaus gimtadienio dieną atidengtas skulptoriaus Martyno Gaubo paminklas „Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino priesakai Vilniui ir Lietuvai“, skirtas pažymėti pirmojo Vilniaus paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose jubiliejui. Paminkle iškalti kunigaikščio laiškų fragmentai, kuriuos atrinko Vilniaus universiteto rektorius, prof. Rimvydas Petrauskas. Kūrinį mecenavo Ina ir Darius Zubai, o paminklas yra Vilniaus klubo dovana miestui.
Vilnius pasitinka 698-ąjį gimtadienį. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vilnius pirmadienio vakarą šviesiai suspindo – sostinė švenčia 698-ąjį gimtadienį. Vilnius. 698-asis gimtadienis Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Nušvito keturi Vilniaus tiltai – Žvėryno, Baltasis, Žaliasis ir Mindaugo. Vilniaus šviesų festivalio iniciatyva Vilniaus miesto gimtadienio proga mieste nušvito ir Gedimino pilis bei paminklo Gediminui kardas. Radijo stotis M-1, AB Lietuvos radijo ir televizijos centras ir Vilniaus šviesų festivalis dovanojo miestui linksmiausią gimtadienio žvakutę – šviesos instaliaciją ant TV bokšto. Buvo galima grožėtis, kaip TV bokštas kas valandą „šoka“ pagal populiarias lietuviškas dainas. Visa tai gyvai stebėti buvo galima www.m-1.fm
Pirmadienį nuo pirmojo Vilniaus paminėjimo sukanka 698-eri metai, tad sostinė pakvietė švęsti kartu ir pasiūlė saugiai smagių pramogų.
Skaniai švęsti namuose norintiems – iki sausio 31 d. specialūs pasiūlymai iš Vilniaus restoranų – juos galima rasti „Wolt“ ir „Bolt Food“ programėlėse.
Alternatyvaus miesto pažinimo platformos „Neakivaizdinis Vilnius“ taip pat parengė staigmenų: gimtadienio žaidimą-žinių patikrinimo testą, specialią gimtadienio dovaną „Vilniaus nuotaikų žemėlapį“ – kaip atrodytų sostinė, jei jos spalvas rinktųsi vilniečiai. Visa tai – Neakivaizdinis Vilnius „Facebook“ paskyroje.
Kiekvienas mažylis, gimęs per Vilniaus gimtadienį, tradiciškai gaus po smėlinuką su užrašu „Vilnius myli Tave“, skelbiama savivaldybės pranešime. Skaičiuojama, kad per Vilniaus gimtadienį į pasaulį gali ateiti apie 30 ir daugiau kūdikių.
Sostinės savivaldybė turi gražią tradiciją – jau ketvirtus metus aikštėje prie miesto Rotušės šia proga iškeliamos trys Vilniaus miesto vėliavos. Šįmet, dėl karantino ribojimų, ceremonijos nebuvo, tačiau pirmadienį, tamsiu paros metu, ant rotušės fasado praeiviai galėjo išvyst įspūdingo dydžio šviesos projekciją su Vilniaus miesto savivaldybės vėliava.
Šv. Kristoforo statulėlių įteikimo ceremonija. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Jau trečius metus Vilniaus gimtadienio išvakarėse įteikti prestižiniai Šv. Kristoforo apdovanojimai. Garbingiausių Vilniaus apdovanojimų, kaip teigiama savivaldybės pranešime, nusipelno tie, kurie savo idėjas, darbus, projektus skiria Vilniui, garsina miesto vardą Lietuvoje ir visame pasaulyje.
Penktadienio vakarą rotušėje Vilniaus meras Remigijus Šimašius įteikė 10 Šv. Kristoforo statulėlių vilniečiams, kurie per praėjusius metus labiausiai pasižymėjo savo darbais. Kandidatūras gauti šį apdovanojimą teikė visi – vilniečiai, įmonės, bendruomenės, mokslo ir meno pasaulio atstovai.
Šiemet garbingu apdovanojimu už rūpestį neišnešiotukais apdovanota Asta Speičytė-Radzevičienė, neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“ įkūrėja ir vadovė, subūrusi neišnešiotų naujagimių bendruomenę. Asociacija jau daugiau kaip 7 metus buria ir skatina tarpusavyje bendradarbiauti tiek neišnešiotų naujagimių šeimas bei organizacijas, tiek politikus ir medicinos specialistus. Šv. Kristoforo apdovanojimą, pavaduodama išvykusią mamą, atsiėmė vienuolikmetė Margarita Radzevičiūtė, nuo kurios ankstyvo gimimo ir prasidėjo neišnešiotų naujagimių bendruomenės Lietuvoje būrimas. Gražuolis Vilnius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Už nepastebėtos Vilniaus istorijos tyrimus Šv. Kristoforą šiemet pelnė ir Vilniaus miesto bei istorijos tyrinėtojas, rašytojas ir gidas Darius Pocevičius. Istorikas parašė keturias knygas: dvi jų yra didelės apimties itin detalios iliustruotos istorinės studijos apie Vilnių. Nuo 2011 m. iki dabar surengė daugiau nei 500 pažintinių kelionių po Vilnių ir jo apylinkes. D. Pocevičiaus knygos apie Vilnių ypatingos tuo, kad pasakoja plačiai nežinomus faktus ir pateikia netikėtas įžvalgas apie Vilnių, kitokias nei gali paskaityti vadovėliuose ir turistiniuose giduose. Lietuvos Valdovų rūmai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pernai Lietuvą visame pasaulyje išgarsinusios vilnietės Rugilė Barzdžiukaitė, Vaiva Grainytė ir Lina Lapelytė apdovanojimą pelnė už gautą Venecijos auksą. Per šešis mėnesius Venecijos meno bienalėje veikusį Lietuvos paviljoną, kurį išgarsino menininkių opera-performansas „Saulė ir jūra (Marina)“, aplankė daugiau nei 85 tūkstančiai žiūrovų. Bienalės komisija Lietuvą apdovanojo už eksperimentinę paviljono dvasią, netikėtą požiūrį į šalies pristatymą ir kūrybingą erdvės pritaikymą brechtiškai operai, taip pat už išradingą sąveiką su Venecijos miestu ir jos gyventojais. Tai pirmas kartas. kai Lietuva pelnė tokio lygio apdovanojimą.
Už odontologines iniciatyvas apdovanojimą atsiėmė prof. Alina Pūrienė. Jos iniciatyva pradėtas unikalus ir vienintelis toks projektas – „Odontologinės paslaugų teikimo pacientams su negalia modelio sukūrimas“. Šis projektas jungia profesionalius Naujininkų poliklinikos, Vilniaus rajono centrinės poliklinikos ir VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos gydytojus odontologus ir specialistus. Paslaugos teikiamos sunkiausią negalią turintiems žmonėms. A. Pūrienės iniciatyva Vilniuje vyksta ir daug kitų puikių prevencinių projektų ir programų. Kalėdinė mugė Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Vilnius naktį. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Treneris Kęstutis Šapka Šv. Kristoforo statulėlę gavo už sporto pasiekimus. K. Šapka – Lietuvos lengvosios atletikos sportininkas, kuris specializavosi šuolio į aukštį rungtyje. Jo šuolio į aukštį rekordas – 2,25 m išsilaikė net 18 metų, ilgą laiką buvo nacionalinis rekordas. Pastaraisiais metais lengvaatletis tapo ir Europos uždarų patalpų čempionu. Po pasitraukimo iš didžiojo sporto jis tapo Vilniaus olimpinio sporto centro lengvosios atletikos treneriu.
Už pirmąjį Vilniaus vienaragį – pasiekimą, kai neseniai susikūrusios įmonės, kurios dėl spartaus augimo ir pritrauktų investicijų išauga į didesnės nei 1 mlrd. JAV dolerių vertės bendroves, – apdovanotas lietuviškasis startuolis „Vinted“: jo kūrėjai Milda Mitkutė, Justas Janauskas, Mantas Mikuckas. Įkurtas 2008 metais, šiandien „Vinted“ veikia 11 rinkų Europoje, įskaitant Prancūziją, Vokietiją, Ispaniją ir Nyderlandus. Bendrovės įvairiatautė komanda dirba iš centrinio biuro Vilniuje bei padalinių Berlyne, Prahoje ir Varšuvoje. Vytautas Didysis. Vytauto Kašubos skulptūra. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.Vilniaus senamiestis. Signatarų namai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Danske Bank“ atstovai pelnė apdovanojimą už indėlį į Vilniaus ekonomiką. Pagal įmokas „Sodrai“ tai penktas didžiausias Lietuvos darbdavys, mokantis didžiausius atlyginimus, ir šioje pozicijoje bankas atsidūrė vos per 5 metus. Banko veikla Vilniuje katalizuoja tolesnį ir spartesnį regiono ekonomikos augimą. Kasmet Vilniuje įdarbinami daugiau nei 600 darbuotojų.
Už atskleistas 1863-1864 metų sukilimo paslaptis Šv. Kristoforą atsiėmė prof. dr. Rimantas Jankauskas, dr. Justina Kozakaitė, prof. dr. Tamara Bairašauskaitė, archeologai Gytis Grižas ir Valdas Steponaitis, teismo medicinos ekspertai dr. Giedrius Kisielius ir Jūratė Jankauskienė, kurie identifikavo 1863-1864 m. sukilėlių palaikus. 2017 – 2019 m. sostinės Gedimino kalne Lietuvos Nacionalinio muziejaus vykdytų archeologinių tyrimų metu buvo rasti 1863 – 1864 m. sukilimo vadų palaikai. Bendradarbiaujant skirtingų sričių tyrėjams, buvo atlikti moksliniai tyrimai, kurių istorinė reikšmė prilyginama Lietuvos Nepriklausomybės akto suradimui. Senasis Vilniaus Universitetas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Architektui ir paveldosaugininkui dr. prof. Jonui Rimantui Glemžai įteikta Šv. Kristoforo statulėlė už nuopelnus Vilniaus architektūriniam paveldui. J. R. Glemžos dėka Vilniaus senamiestis buvo įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. J. Glemža paveldosaugos srityje dirba jau 61 metus. Iš jų 22 metai paskirti paveldosaugos studijų sistemos Vilniuje kūrimui, indėlis rengiant paveldosaugos specialistus. Naktinis Vilnius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Už šventę mieste ir neįtikėtino pasisekimo sulaukiančias Kalėdų egles Katedros ir Rotušės aikštėse, tiltų puošybą, kalėdinę nuotaiką Vilniaus mieste, kuri jau ne vienerius metus ne tik džiugina vilniečius, bet ir privilioja daugybę turistų bei svečių iš Lietuvos ir viso pasaulio – apdovanoti Jolanta Tūraitė bei Dominykas Koncevičius.
