Slaptai.lt nuotraukoje – Vilniaus oro uostas
Lietuvos oro uostai informuoja, kad orlaivis buvo pašalintas nuo riedėjimo tako dalies, esančios kilimo-tūpimo skrydžių juostoje. Vilniaus oro uosto kilimo-tūpimo takas operacijoms atidarytas nuo 20 val. 40 min.
Uosto duomenimis, incidentas paveikė 24 skrydžius. 5 atvykstančius orlaivius oro bendrovės nukreipė į Kauno oro uostą, viena į Rygą. Buvo atšaukti 9 skrydžiai, iš jų 4 atvykimai ir 5 išvykimai. Šiuo metu Vilniaus oro uoste skrydžiui ruošiami 9 dėl incidento negalėję kilti lėktuvai ir jų keleiviai.
ELTA primena, kad trečiadienį Vilniaus oro uostas pranešė, kad dėl lėktuvo techninio gedimo, užblokuotas vienas iš Vilniaus oro uosto riedėjimo takų bei uždarytas kilimo-tūpimo takas.
Vilniaus oro uostas. Slaptai.lt nuotr.
„Dėl lėktuvo techninio gedimo, įvykusio apie 16:20 val., užblokuotas vienas iš Vilniaus oro uosto riedėjimo takų. Šio skrydžio keleiviai išlaipinti ir atvežti į terminalą. Keleiviais rūpinasi antžeminio aptarnavimo bendrovė. Vyksta techninis situacijos vertinimas, ruošiamasi lėktuvo šalinimui nuo riedėjimo tako. Vilniaus oro uosto kilimo-tūpimo takas uždarytas iki 20 val.“, savo „Facebook“ paskyroje pranešė oro uostas.
Kiek vėliau oro uostas patikslino, kad dėl incidento kilimo-tūpimo takas bus uždarytas dar valandą ilgiau nei buvo planuotą, t.y. iki 21 val. Oro uostas taip pat nurodė, kad oro bendrovė LOT Polish Airlines, negalėjusi tūpti Vilniaus oro uoste, nusprendė lėktuvą su keleiviais grąžinti į Varšuvos oro uostą.
Vilniaus oro uostas. Slaptai.lt nuotr.
Trečiadienį Seimo Kultūros komiteto posėdyje bus aptartas Vilniaus oro uosto atvykimo terminalo pastato klausimas.
Pasak jo pirmininko Vytauto Juozapaičio, komiteto nariai nori sužinoti daugiau apie šio pastato apsaugą po to, kai viešumoje pasklido kalbos, esą senąjį terminalą reikia griauti arba modernizuoti.
Vilniaus oro uosto atvykimo terminalo pastatas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Terminalas pastatytas 1954 metais.
Diskusiją, ar senąjį Vilniaus oro uosto pastatą reiktų griauti ir jo vietoje statyti modernų terminalą, praėjusią savaitę įžiebė susisiekimo ministras Marius Skuodis. Anot ministro, iki pandemijos Vilniaus oro uostas aptarnavo daugiau keleivių, nei yra pritaikytas, o atvykę keleiviai neturėtų matyti sutrupėjusių laiptų, skilinėjančių sienų ir griūnančio stogo.
„Atėjęs laikas pasakyti, kad sovietinis okupacinio laikotarpio pastatas neatitinka šiandienos modernios ir šiuolaikinės Lietuvos įvaizdžio ir, kas svarbiausia, šiandieninis pastatas nebeatitinka tų funkcionalumų, kurie reikalingi šiuolaikiniam oro uostui“, – anksčiau kalbėjo M. Skuodis.
Pirmadienį, užbaigus vidinį Lietuvos oro uostų tyrimą, darbuotojas, kuris gegužės 6 dieną Vilniaus oro uosto teritorijoje buvo atsakingas už laukinio gyvūno mirtimi pasibaigusių incidentą – savo iniciatyva paliko pareigas. Feisbuke buvo paviešintas vaizdo įrašas, kaip Vilniaus oro uosto darbuotojai oro uosto teritorijoje su džipu tol persekiojo lapę, kol ši pakliuvo po automobilio ratais.
Bendrovės tyrimas parodė, kad darbuotojo veiksmai buvo neadekvatūs, nedera nei su oro uosto taisyklėmis, nei su elgesio standartais, kurie susiję su gyvosios gamtos apsauga.
„Gyvybė, nesvarbu kieno, žmogaus ar gyvūno, yra vertybė, todėl į situaciją, kai ji buvo atimta, žiūrime labai principingai. Labai apgailestaujame dėl šio įvykio, kuris sukrėtė ne tik mūsų įmonės bendruomenę, bet ir visą šalį. Egzistuojančios įmonės tvarkos darbuotojams nurodo pasirūpinti, kad į teritoriją patekęs gyvūnas humaniškomis priemonėmis būtų paskatintas palikti oro uosto teritoriją, žudyti draudžiama. Tenka pripažinti, kad atliktas vidinis tyrimas atskleidė ir tai, kad būtina peržiūrėti ir dar labiau sukonkretinti kai kurias tvarkas ir procedūras, kad panašūs incidentai neturėtų erdvės pasikartoti“, – teigia Lietuvos oro uostų vadovas Marius Gelžinis.
Lietuvos oro uostų iniciatyva visa informacija perduota Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) ir Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai. Šios institucijos pateiks savo išvadas, o bendrovė pasiruošusi atlyginti visą padarytą žalą.
„Jau dabar konsultuojamės su atsakingomis gyvąją gamtą saugančiomis institucijomis, gyvūnų teisėmis besirūpinančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis. Vertiname galimybes įsigyti papildomų techninių priemonių. Tariamės ir dėl galimybės mūsų operatyvinius darbuotojus papildomai konsultuoti, rekomenduoti būdus, kurie padėtų išvengti analogiškų incidentų“, – tvirtina M.Gelžinis.
Vilniaus oro uoste pasitinkami iš koronaviruso rizikos židinių lėktuvais grįžę keleiviai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr. Antradienį Vilniaus oro uoste buvo pademonstruota, kaip yra pasitinkami iš koronaviruso rizikos židinių lėktuvais grįžę keleiviai. Pavakarę iš Milano grįžtančius keleivius pasitiko specialiais apsaugos kostiumais bei respiratoriais apsaugoti krašto apsaugos savanoriai kariai.
Minėtu reisu skridusi keleivė Bronislava žurnalistus patikino, kad yra labai patenkinta vykdoma patikra.
Karių savanorių budėjimas finansuojamas Lietuvos kariuomenės lėšomis
Apie budinčius oro uoste karius kalbėjęs Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo atstovas spaudai kapitonas Andrius Dilda sakė, kad visoje Lietuvoje savanoriai patikėtas užduotis vykdo Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose, kruizinių laivų ir krovos terminaluose.
„Klaipėdos regione turime Palangos oro uostą, taip pat kruizinių laivų, krovos terminalą. Kariai ten nebudės nuolatos, jie ten budės pagal nustatytą grafiką. Tuo metu, kai bus skrydžių iš patvirtintų regionų, iš kurių atvyks keleiviai, kariai padės Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovams registruoti atvykstančius piliečius ar svečius, taip pat kitas jiems patikėtas užduotis“, – žurnalistams antradienį sakė Gynybos štabo atstovas spaudai kapitonas A. Dilda.
Kariškis patvirtino, kad toks budėjimas yra finansuojamas iš Lietuvos kariuomenės lėšų.
„Kariai savanoriai yra pašaukti į taikos meto užduočių pajėgas, jiems tai yra tarnyba. (…) Kol kas kariuomenė yra pasiruošusi tiek, kiek reikės skirti karių ir užtikrinti pagalbą civilinėms institucijoms“, – sakė jis.
A. Dildos teigimu, kariai kartu su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) ekspertais turėjo išsamų instruktažą, tad yra tinkamai pasirengę.
„Šiuo atveju būtent prieš šią užduotį kariai turėjo labai išsamų instruktažą su (Nacionalinio. – ELTA) visuomenės sveikatos centro atstovais ir tikrai yra parengti jų laukiančioms užduotims“, – patikino kptn. A. Dilda.
R. Lingienė: keleivių srautas mažėja
Tuo metu NVSC Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė tikino, kad bus patikrinti visi lėktuvu skridę keleiviai. Jiems taip pat bus suteikiamos būtinos rekomendacijos.
Vilniaus oro uoste. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Vykdoma sustiprinta medicininė, karantininė keleivių kontrolė. (…) Bus pasitikti visi keleiviai, atskridę tiesioginiais skrydžiais iš paveiktų teritorijų, ir patikrinamos orlaivyje surinktos užpildytos kortelės. (…) Taip pat jiems suteikiamos rekomendacijos, kad grįžę iš paveiktų teritorijų, jei įmanoma, dirbtų nuolatinį darbą“, – tikino ji.
Taip pat bus suteiktos rekomendacijos, kaip elgtis, jei jų sveikata pablogėtų, išmatuojama jų kūno temperatūra, sakė R. Lingienė.
NVSC Vilniaus departamento direktorė patikslino, kad minėtu reisu atskrido apie 40 keleivių.
„Pastebėjome tendenciją šią savaitę – keleivių srautas labai mažėja iš paveiktų teritorijų“, – tikino ji.
Pasak R. Lingienės, savaitgalį buvo labai daug keleivių, atskridusių iš slidinėjimo kurortų. Dėl to, pasak jos, savaitgalį reisai buvo pilni, kai paskutinėmis dienomis jų jau mažiau.
„Jeigu paveiktų regionų bus daugiau, (…) sustiprinta medicininė kontrolė bus vykdoma iš visų paveiktų regionų, bus įtrauktos kitos šalys, (…) tai reikės turbūt daugiau žmonių. Tai priklausys nuo mūsų susitarimo su oro uostu“, – sakė R. Lingienė.
Kartu ji pridūrė, kad nusileidusį pilną orlaivį sutinka 20-30 žmonių, šiuo metu tai, jos teigimu, – pakankamas skaičius.
Kalbėdama apie Respublikinėje Šiaulių ligoninėje gulinčią koronavirusu užsikrėtusią lietuvę, R. Lingienė patikino, kad virusas toliau neplinta. Vilniaus oro uoste buvo pademonstruota, kaip yra pasitinkami iš koronaviruso rizikos židinių lėktuvais grįžę keleiviai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Visuomenėje šitas užkratas neplinta – yra vienas patvirtintas atvejis, jis yra puikiai lokalizuotas. Kaip minėjau, tai dėka to susirgusio žmogaus, dėka visuomenės sveikatos specialistų“, – apibendrino ji.
Iš Milano grįžusi keleivė: esu labai patenkinta
Iš Milano grįžusi keleivė Bronislava teigė, kad patikra ji yra labai patenkinta.
„Labai esu patenkinta patikra. Pirmiausia labai patiko, kad duoda rankas dezinfekuoti“, – teigė nusileidusio lėktuvo keleivė Bronislava.
„Viskas labai puiku. (…) Žinau visas rekomendacijas, visos šalys daro tą patį“, – pridūrė ji.
Vilniaus oro uostas 2019 m. aptarnavo rekordiškai daug – 5 mln. – keleivių. Martyno Jaugelavičiaus nuotr.
Paskutinę šių metų dieną keleivių skaičius Vilniaus oro uoste perkopė 5 milijonus. Tai didžiausias keleivių srautas oro uosto istorijoje, kurį pavyko aptarnauti per vienerius metus, sakoma pranešime.
„Keleivių srautas Vilniaus oro uoste viršijo visų praėjusių metų skaičius ir buvo didžiausias istorijoje. Labai džiaugiamės, kad metus baigėme pasiekę tikslą, kuris mums labai svarbus ir leidžia toliau planuoti naujas veiklos apimtis“, – sako Vilniaus oro uosto vadovas Dainius Čiuplys.
Teigiama, kad nors šių metų vasarą keleivių srautai Vilniaus oro uoste neaugo taip sparčiai, kaip buvo planuojama, rudenį stebėtas spartus augimas – spalio ir lapkričio mėnesiais buvo aptarnauta žymiai daugiau keleivių nei pernai tuo pačiu metu, atitinkamai 4,6 proc., 7,1 proc.
„Paskutinį metų ketvirtį keleivių srautus augino lapkritį pradėti skrydžiai į Eilatą ir, žinoma, prieššventinės kelionės“, – komentuoja D. Čiuplys.
2020 metais tikimasi dar didesnio keleivių srauto: jau nuo šio pavasario iš Vilniaus oro uosto bus galima keliauti net 7 naujomis kryptimis: „Wizz Air“ skraidins į Zaporožę ir Jerevaną, „Airbaltic“ – į Hamburgą, Ciūrichą, Geteborgą, Dubrovniką ir Rijeką.
Kad tinkamai aptarnautų augančius keleivių srautus, oro uoste jau šiuo metu yra atliekama plėtra: planuojama kitais metais pradėti naujo išvykimo terminalo rangą, 2020 metų pirmoje pusėje bus atidarytas naujas VIP terminalas su konferencijų centru. Lygiagrečiai planuojamos ir orlaiviams reikalingos infrastruktūros perone rekonstrukcijos.
Vilniaus oro uostas 2018 metais aptarnavo 4,9 mln., o visi trys Lietuvos oro uostai bendrai – net 6,3 mln. keleivių.
Vilniaus oro uoste buvo sulaikytas „Sputnik Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Maratas Kasemas, skelbia Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“.
Pasak agentūros, apie sulaikymą telefonu pranešė pats M. Kasemas. Jis esą į Vilnių atvyko darbo reikalais, tačiau jam nebuvo leista išeiti iš oro uosto.
„RIA Novosti“ teigimu, M. Kasemui esą 5 metams uždrausta įvažiuoti į Lietuvą dėl grėsmės nacionaliniam saugumui.
