Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka. Josvydo Elinsko (ELTA) nuotr.
Vilniaus rajono konservatorių partijos skyrius išreiškė palaikymą Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) viršininkui Audriui Valotkai dėl jo pozicijos lenkiškų vietovardžių lentelių Vilniaus rajone.
„Matydami įsiplieskusį ginčą tarp Valstybinės kalbos inspekcijos ir Vilniaus rajono savivaldybės dėl vietovardžių rašymo Vilniaus rajone, vienareikšmiškai palaikome Lietuvių kalbos inspekcijos viršininko Audriaus Valotkos poziciją, kad visi vieši užrašai Vilniaus rajone turi būti valstybine lietuvių kalba“, – pažymima TS-LKD Vilniaus rajono skyriaus tarybos rezoliucijoje.
Rezoliucijoje, Vilniaus rajono Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) skyrius pabrėžia, kad atsakomybė už lietuvių kalbą, jos vartoseną viešame gyvenime, jos išlikimą ir vystymąsi tenka visų pirma politinei valdžiai, todėl ragina rajono savivaldybę vykdyti VKI jai pavestus nurodymus.
„Raginame gerbti lietuvių kalbos valstybinį statusą, iš to išplaukiančius imperatyvus ir jų laikytis“, – pažymi Vilniaus rajono konservatorių skyrius.
Ketvirtadienį Administracinių ginčų komisija pradėjo nagrinėti VKI ir Vilniaus rajono savivaldybės ginčą dėl vietovardžių lentelių lenkų kalba Vilniaus rajone pašalinimo.
Ginčas tarp savivaldybės ir kalbos inspekcijos kilo po to, kai VKI įpareigojo Vilniaus rajono savivaldybę pašalinti prie Bieliškės ir Ažulaukės kaimų esančius lenkiškus užrašus „Bieliszki“ ir „Orzełówka“. Neįsileiskime lenkiškų raidžių. Slaptai.lt nuotr.
Išnagrinėjusi ginčą, komisija šią savaitę panaikino VKI viršininko nurodymą Vilniaus rajono savivaldybei pašalinti lenkų ir lietuvių kalbomis pažymėtas vietovardžių lenteles. Anot ginčų komisijos, A. Valotkos savivaldybei išsiųstas nurodymas, kad prie Bieliškės (lenk. Bieliszki) ir Ažulaukės (lenk. Orzełówka) kaimų pastatytos vietovardžių lentelės lietuvių ir lenkų kalbomis turi būti pašalintos ir pakeistos tik lietuvių kalba, yra nepagrįstas.
Ketvirtadienį Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas A. Valotka LRT radijo laidoje teigė, kad Vilniaus rajone esantys lenkiški vietovardžių užrašai ne tik žymi istorinę lenkų okupacinę teritoriją, bet ir pažeidžia Lietuvos įstatymus.
Vilniaus golgota. Mykolo Biržiškos veikalas, pasakojantis, kaip buvo lenkinamas Vilniaus kraštas.
Vilniaus rajono savivaldybei atstovaujantis advokatas Žygimantas Pacevičius LRT radijui teigė, kad savivaldybė pasiruošusi ginti savo poziciją teisme. Taip pat pabrėžė, kad, jo nuomone, dėl dvikalbių užrašų kabinimo Vilniaus rajone žodį turėtų tarti Konstitucinis Teismas (KT).
Po A. Valotkos pasisakymų radijo eteryje, Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius ketvirtadienį kreipėsi į kultūros ministrą ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkę, prašydamas įvertinti A. Valotkos teiginius apie lenkiškus vietovardžius Vilniaus rajone ir lenkų tautinę mažumą.
Penktadienį kultūros ministras Simonas Kairys asmeninėje „Facebook“ paskyroje ne tik sukritikavo A. Valotką, bet ir pranešė, kad tokie kalbos inspekcijos viršininko pasisakymai bus įvertinti.
Ministras įraše taip pat sudvejojo, ar A. Valotka, svaidydamasis tokiais pareiškimais, gali ir toliau užimti einamas pareigas.
Robertas Duchnevičius. Karolinos Gudžiūnienės (ELTA) nuotr.
Naujai išrinktas Vilniaus rajono meras, socialdemokratas Robert Duchnevič sako, kad kol kas derybos dėl darbo organizavimo savivaldybėje su lenkų rinkimų akcija vykti negali, mat, kaip jam paaiškino dabartinė rajono merė, partijos viduje šiuo klausimu dar nėra sutarimo.
„Merė šiandien sakė, kad partija nespėja suorganizuoti kažkokio valdymo organo pasitarimo, o ji nėra iki galo įgaliota viena (dėl darbo savivaldybėje – ELTA) tartis, nes, turbūt, reikia iš aukščiau, iš pačios partijos dėl savivaldybės derybų kažkokį įgaliojimą gauti“, – Eltai trečiadienį sakė R. Duchnevič.
R. Duchnevič sako kol kas iš dabartinės merės negavęs tikslios datos, kada LLRA-KŠS planuoja vidinį susitikimą šiam klausimui aptarti. Visgi jo, kaip mero, priesaikos data yra balandžio 21-oji, tad jis sako besitikintis atsakymą iš daugumą rajono savivaldybėje turinčios LLRA-KŠS gauti bent jau iki šio mėnesio pabaigos.
„Matau, kad truputį yra delsiama su tais oficialiais atsakymais. Jeigu žmogus neįgaliotas, tai aš suprantu, kad reikia sulaukti to, kas bus įgaliotas, bet kada partija sušauks vieną ar kitą organą (pasitarimui – ELTA), tai, suprantate, ne nuo manęs priklauso. Kontaktas kaip ir yra, bet rezultato, kol kas, nėra. (…) Jeigu partija to valdymo organo nesukviečia per tiek laiko, tai, turbūt, problematiška kažkas yra“, – dalijosi R. Duchnevič.
Pasak išrinktojo rajono mero, jam norėtųsi, kad darbo organizavimo savivaldybėje procesas vyktų greičiau.
„Pagal įstatymus mes viską spėjame, tikrai daug yra dar laiko dėl paskyrimo tam tikrų žmonių, tik man norėtųsi gal, kad procesas judėtų greičiau ir kad administracija ateitų greičiau dirbti“, – sakė R. Duchnevič.
ELTA primena, kad išrinktasis Vilniaus rajono meras socialdemokratas R. Duchnevičius planuoja daugumą savivaldybės taryboje turinčiai LLRA-KŠS siūlyti susitarti dėl 3 vicemerų pozicijų, taip pat ir dėl LLRA-KŠS dominuojamos savivaldybės tarybos bei naujojo mero atsakomybių valdant rajoną pasiskirstymo klausimus.
Primenama, kad antro turo mero rinkimus Vilniaus rajone laimėjo Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatas R. Duchnevičius. Tačiau daugumą Vilniaus rajono taryboje turės LLRA-KŠS. Pastaroji taryboje turi 18 vietų iš 31. Socialdemokratai – 7, o centro dešinės koalicija – 6.
Robert Duchnevič. Oresto Gurevičiaus (ELTA) nuotr.
Sensacingai Vilniaus rajono mero rinkimus laimėjęs Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kandidatas Robert Duchnevič tikina sieksiąs stabilizuoti savo santykius su pagrindine savo konkurente Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS). Jis tvirtina siūlysiantis, kad ir LLRA-KŠS, ir Centro dešinės koalicija kartu dirbtų gyventojų gerovei.
„Tikrai, manau, kad mes tuos santykius savo stabilizuosime ir turėsime bendrą kažkokį matymą, Nes vis tiek Lenkų rinkimų akcija turi daugumą taryboje. O man yra svarbu užtikrinti stabilumą, užtikrinti gerų darbų tęstinumą ir, aišku, ištaisyti tas problemas, apie kurias aš kalbėjau rinkimų kampanijos metu“, – po rinkimų rezultatų paskelbimo žurnalistams sakė R. Duchnevič.
„Aš įsivaizduoju, kad mes turėsime sėsti prie bendro stalo, sudėlioti savo programinius punktus ir, aišku, pasidalinti ir politinės įtakos sferas. Kas be ko, mane parėmė ir Centro dešinės koalicija, tai jie irgi tame procese turi dalyvauti“, – pabrėžė jis.
Politikas tikina bandysiąs būti meru, kuris vienys visas šias partijas.
„Būsiu tas žmogus, kuris bus atviras visiems. Ir aš visada akcentavau, kad visos partijos Vilniaus rajone, kadangi atstovauja gan skirtingus elektoratus, jos turi vienytis, dirbti dėl žmonių gerovės. Tai bandysiu būti būtent ta jungiamąja grandimi, kuri ir galės tai daryti“, – teigė R. Duchnevič.
„Aš manau, kad tai yra ne tik Vilniaus rajono, bet ir visos Lietuvos pergalė dėl to, kad mes parodėme, kad dėl kažkokių ne asmeninių ambicijų o dėl tų problemų mes galime vienytis ir ne viską lemia finansai, ne viską lemia dideli resursai ir tas administracinis aparatas, kuris buvo per daug dešimtmečių kurtas. Mes šiandieną pelnėme tą pergalę, už kurią aš esu dėkingas visiems“, – taip pat akcentavo jis.
R. Duknevič teigia, kad apie jo politinę komandą dar anksti kalbėti.
„Kitą savaitę mes vesime derybas, esu nusimatęs kelis asmenis“, – patikino jis, pažymėdamas, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius bus socialdemokratų simpatikas.
Naujai išrinktas Vilniaus meras akcentuoja, kad pagrindinis tikslas – švietimo problemų sprendimas savivaldybėje.
„Kai jau sudėliosime komandas, tai mano ir pažadas debatų metu buvo, kad mes pradėsime nuo švietimo problemų sprendimo ir tikrai peržiūrėsime, ką operatyviai galima padaryti, kad mūsų gyventojai, kurie yra nedeklaravę gyvenamosios vietos dėl šios priežasties, jie grįžtų į Vilniaus rajoną. Tai yra mūsų mokesčiai, didelis indėlis į biudžetą ir, deja, mes turime keliasdešimt tūkstančių gyventojų nedeklaruotų būtent dėl tos priežasties“, – patikino R. Duchnevič.
Politikas akcentavo nebijantis gauti LLRA-KŠS prašymo perskaičiuoti balsus.
„Demokratinėje šalyje neuždrausta skųsti, aš neprieštarausiu, jeigu reikės perskaičiuoti, tegul perskaičiuoja“, – sakė jis.
R. Duknevič patvirtino, kad Riešės apylinkėje skaičiuojant balsus buvo pasirodžiusi policija, kurią iškvietę LLRA-KŠS atstovai.
„Girdėjau, kad buvo. Girdėjau, kad tiesiog oponentai turbūt, komisijos nariai iškvietė. Nežinau priežasčių, bet buvo“, – patvirtino jis.
ELTA primena, kad suskaičiavus visus balsus Vilniaus rajono savivaldybės rinkimų apylinkėse, paaiškėjo, kad rinkimus sensacingai laimėjo ir Vilniaus rajono meru tapo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kandidatas R. Duchnevič.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, R. Duchnevič surinko 50,2 proc. balsų., o jo oponentas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovas Waldemar Urban – 49,07 proc. balsų.
Kovo 5 d. vykusiame pirmajame savivaldybių merų ir tarybų rinkimų ture W. Urban surinko 46,63 proc. rinkėjų balsų, o R. Duchnevič – 25,48 proc. balsų.
Antrasis turas Vilniaus rajono mero rinkimuose įvyko pirmą kartą, po dešimtmečius trukusio LLRA-KŠS valdymo. R. Duchnevičiui palaikymą pastarosiomis savaitėmis išreiškė premjerė Ingrida Šimonytė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimo nariai iš konservatorių partijos, Vilniaus rajono Centro koalicijos atstovai bei visuomenininkas Andrius Tapinas, skiriantis didelį dėmesį kandidato R. Duchevič sėkmei prieš antrąjį rinkimų turą.
Vilniaus rajono savivaldybės taryboje 18 mandatus iškovojo LLRA-KŠS (49,03 proc.), 7 mandatai teko LSDP (18,82 proc.). Centro dešinės koalicija (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis, Laisvės partija) gavo 6 mandatus (17,56 proc.).
LLRA-KŠS turi pakankamai mandatų, kad jai nereikėtų koalicijos partnerių ir galėtų turėti daugumą savivaldybės taryboje.
