Radiatorius. Šiluma. Slaptai.lt foto

Sostinėje nuo penktadienio skelbiama ekstremali situacija šilumos energijos gamybos ir šilumos tiekimo srityje, pranešė Vilniaus miesto savivaldybė.  Toks sprendimas priimtas dėl drastiškai išaugusių šilumos gamybai reikalingų gamtinių dujų kainų. Atsižvelgiant į susidariusią padėtį, AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) brangias dujas šį sezoną pakeis mažasieriu mazutu.
 
„Trečiadienį Vyriausybė patikslino, kad situacija, kai šilumos energijos gamybai naudojamų dujų kaina yra 2 kartus aukštesnė už vidutinę dujų kainą per paskutinius penkerius metus ir jas būtina keisti kita kuro rūšimi, gali būti laikoma ekstremaliu įvykiu. Šiandien dėl tokių sąlygų rinkoje savivaldybėje sušauktas Ekstremalių situacijų komisijos posėdis. Kadangi padėtis iš tiesų yra kritinė, komisija pasiūlė administracijos direktorei skelbti ekstremalią situaciją“, – pažymėjo Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.
 
Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, šiuo metu prognozuojama gamtinių dujų kaina rinkoje siekia 138,01 Eur/MWh. Tuo tarpu, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, vidutinė gamtinių dujų žaliavos kaina per paskutinius penkerius metus sudarė 37,13 Eur/MWh. Kitaip tariant, prognozuojama gamtinių dujų kaina yra daugiau nei 3,7 karto didesnė už paskutinių penkerių metų vidurkį.
 
Prognozuojama mažasierio mazuto, kurį planuojama naudoti šilumos energijai gaminti, kaina, pagal ateities sandorių vertę einamųjų metų šildymo sezono mėnesiams, siekia 46,37 Eur/MWh ir yra tris kartus mažesnė nei dujų kaina, teigiama pranešime.
 
Anot Vilniaus miesto savivaldybės, ekstremali situacija 2022–2023 m. šildymo sezonui leis panaudoti alternatyvų kurą šilumos gamyboje išvengiant ilgų procedūrų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimui gauti.
 
„Ekstremalios situacijos įvedimas leis prisitaikyti prie teisinių reikalavimų greičiau. Tačiau VŠT lygiagrečiai atlieka ir įprastus veiksmus, reikalingus naujam taršos leidimui gauti. Svarbiausia žinutė gyventojams – kad poveikio aplinkai vertinimo procedūros yra užbaigtos. O taršos sklaidos modeliavimas, kurį atliko ir ataskaitos rengėjai, ir Aplinkos apsaugos agentūros specialistai, rodo, kad naudojant mažasierį mazutą taršos, kvapų ir triukšmo rodikliai neviršys teisės aktuose nustatytų normų“, – sakė V. Benkunskas.
 
AB Vilniaus šilumos tinklai pradėti naudoti mažasierį mazutą ketina tuomet, kai oro temperatūra lauke pareikalaus papildomų pajėgumų – kai visi šilumos punktai ims pilnai veikti. Mažasierio mazuto poreikis priklausys ir nuo to, kaip veiks nepriklausomi šilumos gamintojai, tiekiantys iš biokuro pagamintą šilumos energiją.
 
Preliminariais skaičiavimais, ateinantį sezoną 56 proc. viso šilumos gamybai sunaudojamo kuro turėtų sudaryti biokuras ir iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyjama šilumos energija, 7 proc. – gamtinės dujos, 36 proc. – mažasieris mazutas, 1 proc. – dyzelinas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.10.22; 10:40

Radiatorius. Šiluma. Slaptai.lt foto

Vilniuje nuo pirmadienio, spalio 17 d., pradedamas šildymo sezonas. Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas tvirtina, kad ši diena sezono atidarymui buvo pasirinkta, pagal oro temperatūrą lauke.
 
„Kaip ir kasmet, taip ir šiemet, pagrindinis kriterijus, nustatant, kada pradėti šildymo sezoną, yra oro temperatūra lauke. Galime pasižiūrėti, kad istoriškai kažkada šildymo sezono pradžią turėjome spalio 22 d., turėjome anksčiau, spalio 4 d. Šiemet ta diena yra spalio 17 d.“, – Vilniaus miesto savivaldybėje surengtoje spaudos konferencijoje teigė V. Benkunskas.
 
„Matome, kad orų prognozės tokios, jog artimiausiomis paromis, kitą savaitę bus vėsu ir šildymo paslauga vilniečiams bus reikalinga“, – pridūrė jis.
 
Politikas tvirtino, kad mazutas šildymui buvo pasirinktas dėl to, kad yra ženkliai pigesnis. Pasak jo, atlikta vilniečių apklausa parodė, kad gyventojai rinktųsi mazuto deginimą, kuris yra taršesnis, jeigu tai leistų turėti mažesnes sąskaitas.
 
„Mazutas pasirinktas dėl to, kad jis yra pigesnis. Ženkliai pigesnis. Leidžiantis mums išlaikyti praėjusių metų kainų lygį. Bet jis, be jokios abejonės, yra taršesnis. 50 proc. apklaustųjų vilniečių pasakė, kad jie rinktųsi, jog Vilniaus šilumos tinklai degintų mažasierį mazutą, kuris yra taršesnis, bet tai leistų turėti mažesnes sąskaitas“, – sakė Vilniaus vicemeras.
 
Jis taip pat teigė, kad spalio mėnesio šildymo kainą Vilniuje jau patvirtino Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VERT).
„Vilniuje ji yra 8,9 ct be PVM. Pridėtinės vertės mokestis, kaip žinia, Seimo sprendimu centralizuotam šildymui yra nulinis. Taip, kad visa kainos dedamoji iš esmės yra tos išlaidos, kurias patiria šilumos tinklai, gamindami, ruošdami šilumą vartotojams“, – aiškino V. Benkunskas.
 
„Jeigu mes būtume likę su gamtinėmis dujomis, spalio mėnesį kaina būtų 16,02 ct/kWh. Matome, koks yra kainų skirtumas“, – pridėjo jis.
Konservatorius taip pat nurodė preliminarias sąskaitas gyventojams už šildymą. Anot jo, renovuotas 50 kvadratinių metrų butas gali gauti šiek tiek didesnę, negu 33 eurai, šildymo sąskaitą už spalio mėnesį.
 
„Nerenovuotas pastatas, suvartojantis daugiau šilumos energijos, gali tikėtis gauti daugiau, nei 55 eurus siekiančią sąskaitą. Jeigu mes būtume likę su dujomis, šitos sąskaitos būtų dvigubos. Renovuotas namas galėtų gauti apie 60 eurų, o nerenovuotas daugiau nei 90 eurų. Skirtumas yra tikrai didžiulis“, – tvirtino jis.
 
V. Benkunskas taip pat tikino, kad gyventojams, kurie turės poreikį, bus siūloma taikyti mokėjimo atidėjimus. Tokiu atveju, vicemero teigimu, 50 proc. gautos sąskaitos žmonės galės susimokėti pasibaigus šildymo sezonui. Jis taip pat pridėjo, kad šildymo kompensacijų gavėjų ratas gali siekti apie 53 tūkst. vartotojų.
 
„Pernai kompensacijoms išleidome 8 mln. eurų. Tai šiemet skaičiuojame, kad kompensacijoms gali būti išleista 14 mln. eurų“, – sakė politikas.
 
Vilniaus šilumos tinklų generalinis direktorius: mazutas sudarys mažąją dalį Vilniaus šilumos tinklų kuro struktūroje
 
Vilniaus šilumos tinklų generalinis direktorius Gerimantas Bakanas tuo tarpu tvirtino, kad mažasierio mazuto dalis tenkanti šilumos tinklų kuro struktūrai, vidutiniškai per metus sudarys mažesnę dalį, negu biokuras.
 
„Noriu šiek tiek nuraminti visus, kad mažasierio mazuto dalis Vilniaus šilumos tinklų kuro struktūrai vidutiniškai per metus sudarys tik 36 proc. Didžioji dalis yra biokuras. Šilumą iš biokuro gamina ne tik Vilniaus šilumos tinklai, bet ir septyni Vilniuje esantys nepriklausomi šilumos gamintojai. Taip pat, veikia vienas „Ignitis” valdomas Vilniaus kogeneracinės jėgainės blokas, kuris šilumą gamina iš atliekų“, – tvirtino G. Bakanas.
 
ELTA primena, kad Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) praneša, kad šildymas mieste bus įjungtas nuo pirmadienio. Skaičiuojama, kad šilumos kaina vilniečiams išliks panaši kaip ir pernai.
 
Vilniaus miesto savivaldybė šildymo sezoną pradės spalio 17 d. – sostinės gyventojus šiluma pasieks per keletą artimiausių dienų. Pirmą-antrą dienomis šildymas bus įjungtas Fabijoniškių, Šeškinės, Pilaitės, Senamiesčio, Šnipiškių, Karoliniškių, Lazdynų, Naujosios Vilnios, Baltupių ir Grigiškių mikrorajonuose. Antrą-trečią dienomis šildymas bus įjungtas Antakalnio, Žirmūnų, Pašilaičių, Viršuliškių, Justiniškių, Žvėryno, Naujamiesčio, Kirtimų mikrorajonuose. Trečią-ketvirtą dienomis, šildymas bus pajungiamas Panerių, Naujininkų, Rasų, Vilkpėdės ir Verkių mikrorajonuose.
 
Ignas Dobrovolskas (ELTA)
 
2022.10.14; 00:30
markevicius_1

Gausus pulkas žmonių vasario  2 dieną susirinko Vilniaus miesto  1- ajame apylinkės teisme. Didžioji susirinkusių dalis, bendrijų pirmininkai, atėjo palaikyti visuomenininko, Žvėryno bendruomenės vicepirmininko Pauliaus Markevičiaus, kurį dėl viešai išsakytos nuomonės į teismą padavė UAB „Vilniaus energija“.

Praėjusių metų pavasarį, kilus skandalui, kai „Vilniaus energija“ pareikalavo iš vilniečių atiduoti renovuotus šilumos punktus ir pasitelkusi Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, pakėlė šilumos kainą 2 centais už kilovatvalandę, bendrijos kreipėsi į visas valdžios institucijas.

Continue reading „Teisme bendrijos palaikė savo gynėją”

Iš Vilniaus miesto gyventojų ir “Lietuvos gelbėjimosi aljanso” mitingo, įvykusio 2011 metų lapkričio mėnesio 30 dieną, rezoliucijos. Rezoliucijos pavadinimas: “dėl didelių šildymo kainų”.

Jau trečią kadenciją Artūras Zuokas, būdamas Vilniaus meru, netesi pažado rinkėjams bene pačiu aktualiausiu klausimu – sumažinti šilumos ir karšto vandens kainas. Beveik prieš dešimt metų mero A.Zuoko iniciatyva Vilniaus šilumos tinklai išnuomoti “Rubikon Gruop” (dabar – ICOR), garantuojant gyventojams atpiginti centralizuoto šildymo ir karšto vandens kainas. Deja, pažadai ir liko pažadais. Prieš praėjusius savivaldybių rinkimus A.Zuokas vėl apsimelavo, pažadėjęs šildymo kainą sumažinti mažiausiai 20 proc. Deja, šilumos ir karšto vandens kainos nesumažėjo.

Maža to, vos tapęs meru A.Zuokas sugebėjo taip įtakoti kai kuriuos Vilniaus miesto tarybos narius, kad 2011 m. birželio 13 d. taryba suteikė leidimą perleisti Vilniaus savivaldybei priklausantį “Vilniaus energijos” akcijų paketą neaiškios kilmės Prancūzijos įmonei SVD22 (Societe Valmy Defense 22) tik su 37 eurų įstatiniu kapitalu. Kokių aktyvių veiksmų tuo metu ėmėsi A.Zuokas, Vilniaus gyventojai nepamiršo.

Aiškėja, kad ši nauja Vilniaus šilumos tinklų nuomininkė ims milijoninę paskolą iš banko, t.y. visi vilniečiai taps banko įkaitais. Bus įkeisti Vilniaus šilumos tinklai ir už tai paimta paskola panaudota tik jiems žinomais tikslais. Mūsų akivaizdoje gimsta nusikalstamas “Snoras-2”. Vilniečiai negali tylėti ir nieko neveikti. Visomis įmanomomis priemonėmis privalome pasipriešinti akivaizdžiai vykdomam nusikaltimui. Vilnius privalo pasinaudoti Ukmergės miesto pavyzdžiu, kaip reikia kovoti už miesto gyventojų interesus. Ukmergės miesto gyventojai ir savivaldybė, veikdami kartu ir susigrąžinę šilumos tinklus, sugebėjo vien tik tokiu veiksmu atpiginti šildymo kainą 5 centais už 1 kw ir teigia, kad dar ne visi rezervai panaudoti.

Mitingo dalyviai yra įsitikinę, kad komunalinių paslaugų sfera privalo priklausyti savivaldybei ir negali būti pasipelnymo šaltiniu atskiriems asmenims ar bendrovėms. Valstybė savo nuosavybėje privalo išsaugoti energetiką, vandens, šilumos tiekimą, komunalines paslaugas, infrastruktūros įmones ir natūralias monopolijas.

Mes, vilniečių mitingo dalyviai ir Lietuvos gelbėjimosi aljansas, vienijantis šešiolika nevyriausybinių visuomeninių organizacijų,

Reikalaujame:

Vilniaus miesto gyventojų rinktos savivaldybės tarybos narių:

Nedelsiant pradėti ir įvykdyti Vilniaus šilumos tinklų nuomos sutarties nutraukimo procedūrą su “Vilniaus energija”;

Sugrąžinus Vilniaus šilumos tinklus teisėtam savininkui – Vilniaus miesto savivaldybei, kartu su LR Vyriausybe inicijuoti bendro savivaldybių ir valstybės šilumos tinklų holdingo steigimą.

Prašome:

Valstybės Kontrolės, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Ekonominės policijos atlikti kompleksinį patikrinimą dėl nuomininkų veiklos skaidrumo, šildymo kainų nustatymo pagrįstumo. Išsiaiškinti, ar “Vilniaus energijos” akcijų perleidimu nėra padarytas nusiklatimas. Užkirsti kelią galimam neteisėtam Vilniaus šilumos tinklų įkeitimui bankui. Mitingo dalyviai pritaria Tautos ateities forumo iniciatyvai rinkti vilniečių parašus dėl nuomos sutarties nutraukimo ir siūlo šią akciją tęsti.

Priimta bendrame vilniečių ir “Lietuvos gelbėjimosi aljanso” 2011 m. lapkričio 30 d. mitinge.

Vytauto Visocko nuotr.

2011.12.01