Minėsime  95 metus, kai Lietuvos Respublika Širvintų ir Giedraičių mūšiuose apsigynė ir 67 metus,  kai ilgaamžė istorinė sostinė Vilnius teisėtai ir džiaugsmingai grįžo Lietuvai.

Ta proga spalio 27 d. 15 val. Vilniaus mokytojų namų  Didžiojoje salėje įvyks konferencija, kurioje aptarsime pietryčių Lietuvos okupaciją ir jos padarinius šiandienai. Kalbės istorikas P. Kruopis, hab.dr. K. Garšva, politologas V. Sinica, Seimo narys R. Kupčinskas, Dieveniškių  technologijų ir verslo mokyklos direktorė I. Šedienė, Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ tarybos narė N. Balčiūnienė, visuomeninių  organizacijų atstovai, mokytojai.

Continue reading „Talka Lietuvos valstybinei kalbai Vilniaus atgavimo dienomis”

turcinavicius

„Krėvė iš tiesų yra viena didžiųjų XX a. mūsų figūrų, jei ne pati didžiausia. Svarbiausias jos ženklas – universalumas.[…] Krėvės kūrybos laikas ir erdvė labai plati, nutįsta nuo „Avestos“ ir „Bundachišno“ kosmogonijų, nuo pasaulio sutvėrimo iki pokarinių DP stovyklų Austrijoje, o veikėjų galerija – nuo dzūkų piemenuko iki karaliaus Erodo, Kristaus ir induistų brahmano.“[2]– rašo Albertas Zalatorius.  

Vincas Krėvė lietuvių literatūroje reiškėsi kaip fenomenalus  kūrėjas. Jis pirmasis lietuvių literatūroje sukūrė labai raiškius herojiškus, žavinčius atgimstančią tautą, personažus Šarūną, Skirgailą ir kitus. Giliai pažinęs Oriento kultūras, savo 1913 m. išspausdintoje  apysakoje „Pratjekabuda“ pirmasis sukuria įstabią poetišką erotinę sceną.

Continue reading „Vinco Krėvės vizija – susigrąžinti Vilnių”