Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centras

Aktualijos

Vienos savaitės stažuotė Lenkijoje dešimties mokinių ir dviejų mokytojų delegacijai iš Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro tapo naudinga mokymosi patirtimi: nuo kultūrinių mainų iki sudėtingų praktinių programavimo bei programinio robotų valdymo užsiėmimų. 

Lenkijos kalnai Aukštieji Tatrai

Lietuvos ir Lenkijos jaunimo mainų fondo finansuoto projekto „Lenkija ir Lietuva – dvi kultūros, bendra programavimo kalba“ (Polandand – Lithuania – two culture, common programming language) metu Lenkijos Rybniko mieste įsikūrusioje profesinėje mokykloje (Zespół Szkół Technicznych) susitiko abiejų šalių būsimieji programuotojai, mechatronikos ir robotikos entuziastai bei profesinio mokymo specialistai.

Prieš ininkant į praktinius užsiėmimus projekto rengėjai didelį dėmesį skyrė kultūrinei integracijai. Lietuvių ir lenkų delegacijų nariai vieni kitiems pristatė šalių kultūrą, diskutavo apie tautose vyraujančius stereotipus. Tačiau svariausias projekto tikslas – suartinti bendruomenes bendro mokymosi veiklose.

Kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavęs lietuvaitis, žiniatinklio programuotojas Aleksandras Vasiliauskas prisimena: „Konstruodami robotus dirbome porose. Pažintis ir bendras darbas su porininku Davidu man leido geriau suvokti unikalią ir išties įdomią lenkų kultūrą. O ir mokymasis tokioje aplinkoje vyko sklandžiai. Davidas mane išmokė robotų konstravimo ir programavimo ypatumų. Po komandinių robotų varžybų buvau nuoširdžiai nustebęs, jog per gana trumpą laiką pasiekėme įspūdingų rezultatų.“

Vizito Lenkijoje metu…

Profesijos mokytojas Vaclovas Zelenkevičius įgytą patirtį įvertino kaip unikalią galimybę megzti ryšius su profesionalais. „Rybniko profesinio mokymo centras – viena iš stipriausių tokio tipo įstaigų Lenkijoje. Jos auklėtiniai dalyvauja europinio lygio meistriškumo konkursuose, tampa jų laureatais. Džiaugiuosi, jog esame pakviesti ateityje prisijungti prie Rybnike organizuojamų tarptautinių konkursų. Net ir nesiekiant įspūdingų laimėjimų tai būtų puiki galimybė mums pasimatuoti meistriškumo lygį, siekti motyvuojančių patirčių“, – tikina mokytojas.

Didelį įspūdį projekto dalyviams iš Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro padarė rytų Lenkijos kraštovaizdis, kuriame atsivėrė Aukštieji Tatrai. Šios aukštikalnės gniaužė kvapą laisvalaikiu pažintiniame žygyje dalyvavusiems lietuvaičiams.

2017.06.07; 10:52

Trumposios naujienos

Nuo birželio 1 d. keičiasi priėmimo į profesines mokyklas tvarka – stojimas į profesinio mokymo įstaigas bus vykdomas per Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendram priėmimui organizuoti (LABA BPO) skirtą sistemą. Pagrindinis priėmimas į profesines mokyklas truks iki rugpjūčio 18 d. Likus laisvų vietų, bus skelbiamas papildomas priėmimas, kuris baigsis rugsėjo 15 d.

Vieno iš didžiausių Lietuvoje Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro direktoriaus pavaduotoja ugdymui Virginija Putnaitė mato nemažai naujos priėmimo tvarkos teigiamų pusių. „Manau, kad pirmiausia tokia tvarka bus žymiai patogesnė stojantiems į profesines mokyklas. Anksčiau ne maža dalis mūsų studentų atvykdavo iš tolimiausių Lietuvos miestų vien tam, kad pristatytų dokumentus, dabar tai jie galės padaryti internetu. Pateikdami prašymus internetu jie taip pat matys visą spektrą galimybių: nuo aukštųjų iki profesinių mokyklų, informaciją apie siūlomas mokymo programas ras vienoje vietoje.

Taip pat planuojant priėmimą į profesines mokyklas bus labiau atsižvelgiama į pasiūlos ir paklausos santykį, darbo rinkos poreikius. Nuo pirminio plano 6 proc. didės priėmimas į apdirbamąją pramonę, tad mūsų mokymo centras tikisi priimti daugiau būsimų elektronikos, mechatronikos, metalo apdirbimo specialistų – tų, kurių šiuo metu ypač reikia darbo rinkoje“, – privalumus vardija V. Putnaitė.

Naująja priėmimo į profesines mokyklas tvarka siekiama skaidrumo ir profesinio mokymo prieinamumo – tikimasi didesnio jaunuolių susidomėjimo profesinėmis mokyklomis. Karjeros konsultantė Daiva Šilienė pastebi, kad mokiniams, o labiausia jų tėvams, koją dažnai pakiša pernelyg dideli, nepamatuoti lūkesčiai bei informacijos stygius. „Jie nežino, ką ir kaip ruošia profesinės mokyklos, kolegijos, universitetai, todėl tinkamai neįvertina pliusų ir minusų, pernelyg mažai domisi studijų kokybe, specialistų poreikiu“, – pasakoja specialistė. Pasak jos, profesinės mokyklos palankiau yra vertinamos mažesniuose miesteliuose ar kaimiškose vietovėse pirmiausia todėl, kad ten besimokantis jaunimas blaiviau vertina savo galimybes. „Didmiesčiuose ir ypač Vilniuje, kur pragyvenimo lygis didesnis ir galimybių mokėti už studijas daugiau, o aukštųjų mokyklų – ant kiekvieno kampo, profesinė mokykla – veikiau auklėjamoji, tramdomoji priemonė“, – teigia D. Šilienė.

Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro Plėtros skyriaus vedėja Milena Puchova tvirtino, kad nuo birželio 1 d. mokymo centro priėmimo komisijų atstovai bus pasirengę konsultuoti stojančiuosius. „Nauja priėmimo sistema – mums iššūkis, tačiau jaučiamės tinkamai pasiruošę. Džiaugiamės, kad stojame į vienas gretas su aukštosiomis mokyklomis ir vykdysime priėmimą moderniai bei skaidriai“, – teigia mokymo centro atstovė.

Šiame mokymo centre veikia moderniausios Vilniaus regione Inžinerinės pramonės bei Energetikos ir mechatronikos praktinio mokymo dirbtuvės, įkurta „Akademija.IT“. Čia ir kituose mokymo centro padaliniuose rengiami inžinerijos ir transporto, IT ir kompiuterijos, verslo ir finansų bei vizualinių technologijų sričių specialistai pagal 24 mokymo programas. Mokytis yra priimami jaunuoliai, baigę 10 (kartu su profesine kvalifikacija įgyjamas pagrindinis išsilavinimas) ir 12 klasių, bei suaugusieji, norintys persikvalifikuoti. Profesinis mokymas Lietuvoje yra nemokamas.

Informaciją ir nuotraukas pateikė Milena Puchova (Plėtros skyriaus vedėja, Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centras)

2017.06.03; 00:10

Trumposios naujienos

Gegužės 22 d. startuoja priėmimas į Lietuvos profesines mokyklas.

Kasmet profesinį mokymą pasirenka vis daugiau amato išmokti panorusių jaunuolių, tarp kurių – didelė dalis aukštąjį išsilavinimą jau turintys asmenys.

Gausaus stojančiųjų dėmesio sulaukia lyderystės profesiniame mokyme siekiančios, aukštus absolventų įsidarbinimo rodiklius demonstruojančios, aktyviai bendradarbiaujančios su verslu, modernias praktinio mokymo bazes turinčios profesinio mokymo įstaigos. Kokybinis profesinio mokymo pokytis amato išmokti atvilioja ir gabiausius bendrojo lavinimo mokyklų mokinius, ir aukštųjų mokyklų absolventus.

Į profesinę mokyklą vilioja noras įgyti praktinių žinių

Remiantis žurnalo „Reitingai“ duomenimis viena iš sparčiausiai augančių profesinio mokymo įstaigų Lietuvoje šiuo metu yra Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centras. Vietoje planuoto pirmo kurso studentų skaičiaus 2016–2017 mokslo metais priimta 25 procentais daugiau būsimų specialistų (planuota – 650 asmenų, priimta – 841). Didžiausio susidomėjimo sulaukė IT srities mokymo programos: JAVA programuotojo, žiniatinklio programuotojo, kompiuterinių tinklų derintojo, multimedijos paslaugų teikėjo, programinės įrangos testuotojo.

Kaip teigia Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro Plėtros skyriaus vedėja Milena Puchova, daugelis profesinį mokymą renkasi, įvertindami esminius jo pliusus. „Vis daugiau studentų įvertina galimybę vos per vienerius metus ir visiškai nemokamai įgyti paklausią specialybę. Atsakydami į interesantų užklausas pabrėžiame, jog praktiniam mokymui skiriame daugiau nei 70 procentų mokymo programos laiko, inžinerijos IT srities specialybių mokome ypač moderniose bazėse, o taip pat palaikome glaudžius ryšius su darbdaviais, tad mūsų absolventų įsidarbinimo rodikliai vieni geriausių Lietuvoje. Už šiuos ir kitus pasiekimus mokymo centras Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų organizuotame konkurse buvo pripažintas kaip geriausia šalies profesinio mokymo įstaiga 2016 metais.“

Teigiamai pasirinkimą mokytis programinės įrangos testavimo profesinėje mokykloje vertina ir jau turinti aukštąjį išsilavinimą Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centre įkurtos „Akademija.IT“ studentė Kristina Rančytė. „Baigusi studijas labai norėjau pradėti karjerą IT srityje, tačiau nežinojau, kaip tai padaryti, ir nebuvau tikra, ar pakanka žinių, įgytų studijuojant universitete. Svarsčiau apie informatikos magistro studijas, tačiau galiausiai padariau kitokį sprendimą – tikėdamasi praktiškesnių žinių ir lengvesnio kelio trokštamos karjeros link įstojau į „Akademija.IT“. Nežinau, kur dar būčiau galėjusi įgyti tiek daug žinių, būti mokoma savo srities profesionalų-praktikų, kurie negailėjo patarimų ir dalijosi patirtimi,“ – pasakoja mergina.

Profesinė mokykla – vis dar planas B?

Daiva Šilienė – Lietuvos karjeros specialistų asociacijos viena iš steigėjų – karjeros planavimo parodoje „Studijos“ jaunuolius ir jų artimuosius konsultuoja nuo 2013 metų. Specialistė nuogąstauja, kad mokiniams, o labiausia jų tėvams, koją dažnai pakiša pernelyg dideli, nepamatuoti lūkesčiai bei informacijos stygius. „Jie nežino, ką ir kaip ruošia profesinės mokyklos, kolegijos, universitetai, todėl tinkamai neįvertina pliusų ir minusų, pernelyg mažai domisi studijų kokybe, specialistų poreikiu,“ – pasakoja karjeros konsultantė.

Anot specialistės, profesinės mokyklos palankiau yra vertinamos mažesniuose miesteliuose ar kaimiškose vietovėse pirmiausia todėl, kad ten besimokantis jaunimas blaiviau vertina savo galimybes. „Didmiesčiuose ir ypač Vilniuje, kur pragyvenimo lygis didesnis ir galimybių mokėti už studijas daugiau, o aukštųjų mokyklų – ant kiekvieno kampo, profesinė mokykla – veikiau auklėjamoji, tramdomoji priemonė,“ – liudija specialistė. Moters manymu, tokios ir panašios baimės jaunuoliui, sėdinčiam mokyklos suole, nepadeda apsispręsti ir neskatina domėtis, ieškoti. 

Karjeros konsultantai gana dažnai susiduria su nelaimingų profesinių pasirinkimų istorijomis. Vieną jų atskleidusi D. Šilienė prisimena ypatingų gabumų jaunuolį, kuris spaudžiamas artimųjų pasirinko prestižines studijas ir kurį laiką, sukandęs dantis, jas tęsė, kol neišsikovojo laisvės pasirinkti savo norimos specialybės. Konsultantė taip pat nuoširdžiai stebisi nuostata iš pradžių baigti bakalauro ir magistro studijas ir tik vėliau įgyti kvalifikaciją profesinėje mokykloje. Pastarąjį atvejį komentuodama, ji teigia: „Esu už nuoseklų pradžios kelią, tai yra mokykla, profesinė ir aukštoji mokykla arba mokykla ir aukštoji mokykla, arba mokykla ir profesinė. Antraip – tai neracionalu ir yra laiko švaistymas, nebent tikrai žmogus nori turėti atsarginį planą B.“

Norintiems „pasimatuoti“ profesiją – visada atviros durys

Karjeros konultantė atkreipia dėmesį, jog norint prisitaikyti prie šiandieninio gyvenimo būtina suprasti, kad mokytis ir tobulėti teks visą gyvenimą. Labai abejojantiems ir nežinantiems, ką rinktis po mokyklos baigimo, specialistė pataria verčiau metus praleisti savanoriaujant. „Tai, matyt, geriausias būdas save pažinti kitoje, neįprastoje aplinkoje. Žiūrėk, ir atsakymas „Ką man veikti gyvenime?“ ateis pats savaime,“ – teigia D. Šilienė. Jos manymu, kad ir kaip tai bebūtų jautru, tėvai turėtų leisti savo vaikams patiems priimti sprendimus

Į karjeros planavimo problemas atsižvelgiančios profesinio mokymo įstaigos suteikia galimybę jaunuoliams „pasimatuoti“ įvairias profesijas. Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centras jau trejus metus įgyvendina iniciatyvą „Profesijų akademija“. Jos metu bendrojo lavinimo mokyklų mokytojai, mokinių grupės bei mokinių tėvai gali sudalyvauti praktinėse technologijų pamokose. „Jaunojo elektroniko ABC“, „Robotikos pradžiamokslis“, „Paprastasis magnetizmas“, „Dinaminių puslapių programavimas: HTML, CSS, jQuery“, „Kompiuterinės animacijos pamoka“ – tai tik dalis nemokamų praktinių užsiėmimų jaunuoliams. Kasmet mokymo centre apsilanko bemaž pusė tūkstančio „Profesijų akademijos“ dalyvių.

Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centras kviečia mokytis jaunuolius, baigusius 10 ir 12 klasių, bei suaugusius, norinčius persikvalifikuoti. Norinčių mokytis dokumentų priėmimas vyks nuo gegužės 22 d. iki rugsėjo 8 d. Mokymo centras siūlo 26 skirtingas specialybes kompiuterijos ir IT, vizualinių technologijų, verslo ir finansų, inžinerijos ir transporto srityse.

Mokslas yra nemokamas, o kvalifikaciją galima įgyti vos per vieneriusmetus. Daugiauinformacijos – adresu www.vtvpmc.lt/stojantiems.

2017.05.09; 18:00

Aktualijos

Monika Vinckevičiūtė – vizualinės reklamos gamintojo specialybės pirmakursė Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centre. 

Mados, mamos ir vaikai (2)
Mados, mamos ir vaikai (1)

Čia mergina jau įgyvendino daug kūrybinių idėjų, tačiau viena iš jų turėjo ypatingą misiją – išpildyti seną mamos svajonę.

„Mamos, mados ir vaikai“ – taip buvo pavadinta dukros Monikos ir jos mamos Elenos drabužių kolekcija.

Mintis kartu su mama sukurti drabužių kolekciją kilo gavus praktinę užduotį studijų metu. Profesinėje mokykloje jau ne vienerius metus studentams bebaigiant reklamos gamybos verslo organizavimo modulį įsivyravo tradicija pristatyti kūrybinius studentų projektus.

Kaip teigia šią idėją puoselėjanti profesijos mokytoja metodininkė Virginija Puodžiukienė: „Būsimiems specialistams – tai geras iššūkis: mokiniai patys rengia projektų idėjas, jas realizuoja kartu su kitų specialybių mokiniais, yra atsakingi už kuriamo produkto kokybę bei viešą pristatymą.“ 

M. Vinckevičiūtė, paklausta, kaip ryžosi vos per pusantro mėnesio kartu su mama pasiūti rūbus bemaž penkiolikai modelių, tik šyptelėjo ir tikino, kad nors darbas nebuvo lengvas, bet labai malonus.

Mados, mamos ir vaikai (3)

„Mano mama yra siuvėja–sukirpėja. Dažnai ją girdėjau kalbant apie svajonę paruošti drabužių kolekciją, tačiau darbai ir šeimyniniai rūpesčiai slėgė mamos pečius. O gal ir drąsos trūko? Tad gavusi kūrybinę užduotį net nesuabejojau, ko turėčiau imtis,“ – pasakoja mergina.

Mados, mamos ir vaikai (4)

Pasak M. Vinckevičiūtės, iš pradžių būta sunkumų – kartą sugedo siuvimo mašina, o ir modelių nebuvo lengva rasti.

Tačiau nesklandumai išsisprendė, o kūrybinę komandą, kurią sudarė pati Monika ir jos mama Elena, ilgainiui papildė video ir visažo meistrai bei fotografai-mėgėjai.

Drabužių kolekcijos „Mamos, mada ir vaikai“ pristatymas įvyko Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centre.

Modeliais tapo Monikos mamos Elenos Vinckevičienės buvę klientai – tai įvairaus amžiaus moterys bei jų atžalos.

Informacijos šaltinis – Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centras.

Milena Puchova – Plėtros skyriaus vedėja.

2017.05.05; 06:10