Visuomenės informavimo įstatymas

Politinės intrigos

Televizija – kaip atskirti tiesą nuo propagandos? Slaptai.lt nuotr.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) praneša skyrusi 5000 eurų baudą uždarajai akcinei bendrovei „Definė LT“ už Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimus bei LRTK sprendimų nevykdymą.
 
Atvejis pradėtas nagrinėti po to, kai 2022 m. gruodžio 15 d. LRTK gavo skundą, kuriame buvo teigiama, kad UAB „Definė LT“ suteikia galimybę matyti 2440 televizijos programų, kurių dalis yra LRTK sprendimu uždraustų retransliuoti Lietuvos Respublikos teritorijoje bei Rusijos Federacijos įsteigtų, tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų, kontroliuojamų ar finansuojamų subjektų televizijos programų („Mir“, „NTV pravo“, „HTB seryal“, „TNT“, „Piatnica“, „Rodnoye kino“, „Nashe novoe kino“, „Avto plius“, „ORT“, „Rossija K“).
 
Be to, UAB „Definė LT“ tokio retransliuojamų programų skaičiaus nėra deklaravusi LRTK, skelbiama pranešime žiniasklaidai.
 
LRTK praneša, kad pagal 2022 m. rugsėjo 28 d. patvirtintą Visuomenės informavimo įstatymo 341 straipsnio 21 dalį, Lietuvos Respublikoje draudžiama retransliuoti ar platinti internete Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos įsteigtų, tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų, kontroliuojamų ar finansuojamų subjektų radijo programas, televizijos programas ar atskiras programas, išskyrus atvejus, kai LRTK suteikia leidimą retransliuoti ar platinti tokias programas arba kai jos retransliuojamos ar platinamos iš Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių valstybių.
 
„Dezinformacijos ir propagandos skleidimas yra hibridinių priemonių dalis, kuria Rusijos Federacija siekia savo politinių tikslų, prieštaraujančių Lietuvos Respublikos nacionaliniam bei euroatlantinės bendrijos saugumui. Rusijos Federacijos kontroliuojami kanalai yra vienas svarbiausių jos naudojamų dezinformacijos instrumentų, todėl jų retransliavimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui“, – skelbiama pranešime.
 
Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Visuomenės informavimo įstatymas tokiu atveju numato retransliuotojui, ar kitam asmeniui, teikiančiam Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ar atskirų programų platinimo internete paslaugas, LRTK nurodytų sprendimų nevykdymą gali būti skiriama bauda iki 3 procentų nuo tokio žiniasklaidos paslaugų teikėjo bendrųjų metinių pajamų.
 
Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes – draudžiamų platinti televizijos programų platinimo trukmę, informacijos, keliančios grėsmę nacionaliniam saugumui platinimo faktą, o taip pat į tai, kad UAB „Definė LT“ pripažino pažeidimo faktą, LRTK skyrė 5000 eurų baudą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.01.13; 05:00
Aktualijos

Algirdas Paleckis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Lietuvos Respublikos prokuratūra informuoja, kad Generalinėje prokuratūroje yra išnagrinėtas Kauno tardymo izoliatoriuje laisvės atėmimo bausmę atliekančio Algirdo Paleckio viešas (YouTube platformoje) interviu, skleidžiantis dezinformaciją, dėl kurio į Generalinę prokuratūrą kreipėsi Teisingumo ministerija.
 
Pagal Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas prokuroras turi teisę imtis priemonių siekiant įpareigoti kompetentingas institucijas tinkamai vykdyti neskelbtinos informacijos kontrolės funkciją ir taikyti šiame įstatyme nurodytas poveikio priemones, skelbiama pranešime žiniasklaidai.
 
Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, vadovaudamasis Visuomenės informavimo įstatymu, kreipėsi į Lietuvos Respublikos radijo ir televizijos komisiją, prašydamas atlikti tyrimą ir pateikti informaciją apie jo rezultatus.
 
Komisija informavo prokuratūrą, jog nustatė, kad dalijimosi vaizdo medžiaga platformos YouTube kanalas, kuris paskelbė A. Paleckio pasisakymus, užsakomąsias audiovizualines žiniasklaidos paslaugas teikia neteisėtai, nepranešęs Komisijai apie tokios veiklos pradžią. Komisija pagal savo kompetenciją kreipėsi į teismą dėl tokios veiklos nutraukimo.
 
Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro vertinimu, Komisija ėmėsi visų būtinų veiksmų tiek pažeidimų įvertinimui, tiek jų pašalinimui, todėl priėmė nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
 
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė, atsižvelgdama į vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą metu ypatingą svarbumą visapusiškai vertinti informaciją, galinčią kelti grėsmę Lietuvos nacionalinio saugumo interesams, ir būtinybę imtis efektyvių priemonių užkirsti kelią bet kokiam galimam veikimui prieš valstybę, dar spalio mėnesį kreipėsi į Teisingumo ministeriją, siūlydama peržiūrėti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymus bei imtis priemonių, kad asmenys, atliekantys laisvės atėmimo bausmes, neturėtų galimybės tęsti ar vykdyti neteisėtas veiklas, ir užtikrinti demokratinėje visuomenėje valstybės saugumo ir viešosios tvarkos interesus bei užkirsti kelią teisės pažeidimams ar nusikaltimams.
 
Generalinė prokuratūra atkreipia valstybės institucijų dėmesį, kad, nustačius panašius atvejus, Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 5 dalis numato galimybę pačiai institucijai pagal kompetenciją kreiptis į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją su motyvuotu prašymu atlikti tyrimą, priimti sprendimą ir taikyti objektyviai būtinas poveikio priemones neskelbtinos informacijos paskelbimo ir (ar) skleidimo atveju.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.12.31; 08:00
Aktualijos

Lietuvos spaudos kioskas. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Praėjusią savaitę Seimas, dėl procedūrinių dalykų atidėjęs naują žiniasklaidos rėmimo modelį numatančių Visuomenės informavimo įstatymo pataisų svarstymą, antradienį vėl grįžta prie jų.
 
Pernai vasarą naują teisinį reguliavimą pristatęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas, Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis tikisi, kad siūlomos įstatymo pataisos padės pasiekti dar skaidresnio, nuoseklesnio Lietuvos žiniasklaidos rėmimo.
 
Įstatymo pataisomis numatoma įsteigti Žiniasklaidos rėmimo fondą, kurio tikslas – teikti paramą viešosios informacijos rengėjų projektams. Siūloma, kad žiniasklaidos rėmimo fondo veiklai lėšas iš valstybės biudžeto kasmet skirtų Seimas.
 
Planuojama, kad Žiniasklaidos rėmimo fondo steigėja ir vienintelė jo dalininkė bus valstybė. Jeigu Seimas pritartų, sprendimus dėl fondo teikiamos valstybės finansinės paramos priimtų Taryba, kurią sudarytų 11 narių.
 
Pagal siūlomą projektą, kultūros periodinių leidinių srities projektams skiriama Fondo lėšų dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 25 procentus Fondui kasmet skiriamų valstybės biudžeto lėšų. Parama pagal kultūros ir meno programą galės būti skiriama ir ilgalaikiams kultūros periodinių leidinių projektams, t. y. projektams, kurių įgyvendinimo laikotarpis yra nuo 1 iki 3 metų.
 
Taip pat siūloma numatyti, kad regionų informacinio skatinimo programai skiriama Fondo lėšų dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 35 procentus (iš jų vietinės ir regioninės periodinės spaudos srities projektams skiriama ne mažiau kaip 25 procentai, o vietinių ir regioninių radijo ir televizijos srities projektams – ne mažiau kaip 8 procentai) Fondui kasmet skiriamų valstybės biudžeto lėšų.
 
Parama pagal regionų informacinio skatinimo programą galėtų būti skiriama tik vietinių ir regioninių viešosios informacijos rengėjų projektams.
 
Kaip primena ELTA, sausio 23 d. Seimas atidėjo Visuomenės informavimo įstatymo pataisų svarstymą, paaiškėjus, kad Seimo Kultūros komiteto posėdis buvo surengtas tuo metu, kai dar buvo nepasibaigęs rytinis Seimo plenarinis posėdis, o tai prieštarauja Seimo Statutui.
 
Pernai liepos 16 d. Seimas po pateikimo pritarė Kultūros komiteto pirmininko R. Karbauskio pateiktoms Visuomenės informavimo įstatymo pataisoms. Po pateikimo už projektą balsavo 59 Seimo nariai, 27 buvo prieš, susilaikė 12 parlamentarų.
 
Seimo opozicija kritikuoja Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kurios, jos nuomone, politizuotų lėšų skyrimą žiniasklaidai ir apribotų kultūrinę sklaidą Lietuvoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.28; 00:03
Aktualijos

Siūloma įstatymu reglamentuoti, kaip žurnalistai turėtų skelbti informaciją apie savižudybes ar bandymus nusižudyti.

Tokį Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai priklausantis parlamentinės Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos narys Robertas Šarknickas.

Siūloma įteisinti, kad, skelbiant apie savižudybes ar bandymus nusižudyti, „turi itin atsargiai nurodyti savižudybės ar bandymo nusižudyti motyvus ir aplinkybes, kad paskelbtoje informacijoje nebūtų skatinamas savižudiškas elgesys visuomenėje, neskelbti savižudybės ar bandymo nusižudyti priemonių bei būdų, netraktuoti savižudybės kaip tinkamo kokios nors problemos sprendimo būdo ar kaip savaime suprantamo, kasdieninio fakto, nevartoti savižudybes romantizuojančių apibūdinimų. Skelbiant tokią informaciją, privalu pranešti apie esamas emocinės ir psichologinės pagalbos galimybes bei pagalbos sau grupes nusižudžiusiųjų artimiesiems“.

Pasak R. Šarknicko, projekto tikslas būtų įstatyminiu lygmeniu reglamentuoti reikalavimus viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams dėl skelbtinos informacijos savižudybių tema turinio bei pateikimo būdo.

„Šiuo projektu siekiama į Visuomenės informavimo įstatymą su tam tikrais papildymais iš PSO bei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos rekomendacijų perkelti Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatas“, – sako parlamentaras.

Jo duomenimis, 2016 metais Lietuvoje nusižudė 823 žmonės, kas reiškia, kad iš 100 tūkst. gyventojų nusižudo 28,7 asmenų. Nepaisant to, kad šis skaičius Lietuvoje yra mažiausias laikotarpiu 2012-2016 m., tai vis dar leidžia Lietuvai pagal savižudybių skaičių pirmauti Europoje, taip pat patekti į pirmąjį penketuką pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo, kad kiekviena savižudybė paveikia maždaug dar bent šešis žmones. Taigi, anot parlamentaro, kasmet Lietuvoje savižudybė viena ar kita forma paveikia per 4930 žmonių.

„PSO pateikiamame darbe apie savižudybių prevenciją žiniasklaidoje nurodyta, kad žiniasklaidai savižudybių kontekste tenka svarbus vaidmuo. Kaip nurodo PSO, viena vertus, žiniasklaidos pranešimai apie savižudybes gali paskatinti pažeidžiamus asmenis imituoti aprašytųjų atvejų elgesį, ypač jei savižudybė nušviečiama plačiai, ji aprašoma pirmuosiuose puslapiuose, pateikiama kaip sensacija ir (arba) tiksliai aprašomas savižudybės būdas. Kita vertus, atsakingas tokios informacijos pateikimas gali tapti visuomenės švietimo savižudybių klausimais priemone ir gali paskatinti tuos, kurie priklauso savižudybės rizikos grupei, kreiptis pagalbos. PSO ištyrė daugiau nei 50 imitacinių savižudybių ir, atlikus šių studijų peržiūrą, kaskart buvo prieita prie tos pačios išvados: žiniasklaidos pranešimai apie savižudybes gali paskatinti imitacines savižudybes“, – pažymi R. Šarknickas.

Jo teigimu, tiek PSO, tiek Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba yra suformavusi rekomendacinio pobūdžio taisykles viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams, žurnalistams, kaip visuomenei pateikti informaciją apie savižudybes. „Vis dėlto dažnai pastebimi atvejai, kai viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai šių rekomendacijų nesilaiko, dažnai eskaluoja konkretaus asmens savižudybės tema, teikia straipsnių atnaujinimus naujomis detalėmis ir kt., taip pat nevengia skelbti tokios informacijos pirmuose puslapiuose ar informacinių portalų viršuje, tokiu būdu galimai skatinant pažeidžiamus asmenis imituoti aprašytųjų atvejų elgesį“, – sako projekto iniciatorius.

Šiuo metu Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekse numatyta, kad, skelbdami informaciją apie savižudybes ar bandymus nusižudyti, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi itin atsargiai nurodyti savižudybės ar bandymo nusižudyti motyvus ir aplinkybes, kad paskelbtoje informacijoje nebūtų skatinamas savižudiškas elgesys visuomenėje, netraktuoti savižudybės kaip tinkamo kokios nors problemos sprendimo būdo, nevartoti savižudybes romantizuojančių apibūdinimų. Taip pat nurodyta, kad, skelbiant tokią informaciją, privalu pranešti apie esamas emocinės ir psichologinės pagalbos galimybes bei pagalbos sau grupes nusižudžiusiųjų artimiesiems.

Įstatyminiu lygmeniu reikalavimų informacijai savižudybių tema nėra nurodyta.

2018.01.17; 02:00

Aktualijos

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narius stebina Kultūros ministerijoje gimstantis projektas, kuris įpareigotų privačias žiniasklaidos priemones deklaruoti duomenis.

Apie tai buvo kalbama ir antradienį Liberalų sąjūdžio frakcijos susitikime su kultūros ministre Liana Ruokytė-Jonsson.

„Ar jums atrodo teisinga, kad už mūsų pinigus išlaikoma LRT atsisako viešinti informaciją apie save, o tuo metu Kultūros ministerijoje gimsta projektas, verčiantis privačias žiniasklaidos priemones viešinti informaciją nuo reklamos davėjų iki redaktorių?“ – klausė Seimo narys Gintaras Vaičekauskas.

Kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson šį Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projektą įvertino kaip labai reikalingą Lietuvai ir prašė frakcijos narių palaikyti jį. Pasak jos, šis projektas yra teikiamas siekiant įgyvendinti skaidrumo programą: sukurti vieną informacinę sistemą ir duomenų bazę, kurioje būtų kaupiami duomenys iš visuomenės informacijos rengėjų. Iki šiol duomenis deklaravo tik subjektai, turintys daugiau nei 10 proc. žiniasklaidos priemonės akcijų, o ministerijos siekiamybė – įvesti prievolę, kad duomenis deklaruoti tektų visiems be išimties. Toks duomenų pateikimas, ministrės nuomone, turėtų padėti užkirsti kelią korupcijai.

„Keista, kad viešaisiais pinigais išlaikomam nacionaliniam transliuotojui nesiūlomas joks instrumentas, leidžiantis parodyti, kur nueina mokesčių mokėtojų pinigai, tačiau, kad ir prisidengdami šventais tikslais, lendame į privatininkų kišenę“, – tokiais pasiūlymais stebėjosi parlamentaras Eugenijus Gentvilas.

Kaip ELTA jau skelbė, siekdama padidinti visuomenės informavimo priemonių veiklos viešumą ir skaidrumą, Vyriausybė teikia Seimui Visuomenės informavimo įstatymo pataisas.

Siūloma sukurti bendrą viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinę sistemą (VIRSIS), kurioje būtų visi duomenys apie šią veiklą.

Siūloma nustatyti pareigą deklaruoti duomenis visiems viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) dalyviams, nepriklausomai nuo jų turimo turto dalies ar akcijų skaičiaus. Dabar duomenys pateikiami, jei turima daugiau kaip 10 proc. viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) akcijų ar turto.

VIRSIS būtų skelbiami už visuomenės informavimo priemonės turinį atsakingo asmens vardas ir pavardė, jei už turinį atsako ne juridinio asmens vadovas. Taip pat būtų viešinamas akcininkų, narių, dalininkų ir kitų dalyvių sąrašas, kuriame būtų nurodyta nuosavybės teise turima ar valdoma juridinio asmens turto dalis procentais arba akcijų skaičius ir balsų dalis procentais. Bus būtina pateikti informaciją apie padarytą rimtą profesinį pažeidimą ir už jį skirtą sankciją, nurodyti iš politinės reklamos, iš biudžeto už šią veiklą gautas lėšas ir kitus šiuo metu neviešinamus duomenis.

Numatoma, kad VIRSIS galėtų pradėti veikti 2019 m. ketvirtąjį ketvirtį. Šios sistemos steigimas kainuotų apie 420 tūkst. eurų, o jos palaikymui metams reikėtų apie 35 tūkst. eurų.

Informacijos šaltinis –  ELTA

2017.11.29; 02:30

Aktualijos

Lietuvos spaudos kioskas. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kultūros ministerija pateikė Vyriausybei Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siekiama padėti pamatus atviros visaapimančios viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos sukūrimui.

Kultūros ministerija įsitikinusi, kad tokia sistema sujungs atskirai teikiamus duomenis, juos papildys ir tuo padidins viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos skaidrumą bei sustiprins korupcijos prevenciją ir šalies vidaus saugumą.

Lietuvoje iki šiol nėra vieningos viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos, kurioje būtų renkami, kaupiami, stebimi, analizuojami ir nemokamai visuomenei bei suinteresuotoms valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms skelbiami duomenys apie Lietuvoje visuomenės informavimo veiklą vykdančius informacijos rengėjus ir skleidėjus.

Pasak kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson, žiniasklaidos skaidrumas aktualus visoje Europos Sąjungoje. Šiuo metu peržiūrimos ES Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos įžangoje deklaruojama, kad žiniasklaidos nuosavybės skaidrumas tiesiogiai susijęs su saviraiškos laisve – demokratinių sistemų kertiniu akmeniu. Visuomenės informavimo priemonių svarba Lietuvoje didėja, todėl procesų, susijusiu su visuomenės informavimo skaidrumu, suaktyvinimas yra būtinas.

Gegužės pradžioje Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projektas buvo pateiktas suinteresuotų institucijų (ministerijų, komisijų, tarnybų bei asociacijų) pastaboms derinti. Po kelių savaičių Kultūros ministerijoje vykusios diskusijos metu buvo aptartos valstybės institucijų, žiniasklaidos sektoriaus dalyvių pateiktos pastabos ir vertinimai, susiję su minėta teisėkūros iniciatyva. Diskusijoje dalyvavę žiniasklaidos priemonių ir asociacijų nariai bei atstovai pasisakė už biurokratinės ir administracinės naštos mažinimą, išreiškė norą skatinti didesnį duomenų integralumą tarp skirtingų informacinių sistemų ir valstybės registrų.

Su tuo susijęs ir rugpjūčio pradžioje Kultūros ministerijoje vykęs konsultacinis susitikimas su žiniasklaidos sektoriaus dalyviais dėl planuojamos steigti Medijų tarybos. Numatoma, kad tai bus Kultūros ministerijos patariamoji institucija, kuri galėtų prisidėti prie medijų politikos formavimo krypčių nustatymo, taip pat tapti diskusijų platforma visuomenės informavimo srities klausimams aptarti.

Visuomenės informavimo įstatymo projekto svarstymas planuojamas Seimo rudens sesijoje.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.08.15; 17:32

Politinės intrigos

Seimo Kultūros komitetas trečiadienį ketina aiškintis dėl Žurnalistų etikos inspektorės Gražinos Ramanauskaitės – Tiumenevienės inicijuotų Visuomenės informavimo įstatymo pataisų, kuriose siūloma uždrausti skelbti juridinio asmens dalykinę reputaciją pažeidžiančią informaciją.

Jau du kartus planuotas Visuomenės informavimo įstatymo pataisų pateikimas Seime atidėtas. Įstatymo pataisos, kuriose siūloma nustatyti draudimą skelbti juridinių asmenų dalykinę reputaciją pažeidžiančią informaciją, išbrauktos iš Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkės. 

Praėjusią savaitę Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis žurnalistams sakė, kad bus aiškinamasi, ar siūloma įstatymo nuostata yra perteklinė.

„Pasikviesime tuos ekspertus, kurie teigia, kad šita įstatymo nuostata yra perteklinė, kad jau yra įstatymuose. Mes kviesime Žurnalistikos etikos inspektorę, kuri inicijavo šitą pataisą. Ir jeigu yra taip, kaip teigia ekspertai, tai tokiu atveju mes įspėsime inspektorę, kad reikia vadovautis kitais teisės aktais ir šito tiesiog nebepriiminėti dėl to, kad jau galioja tam tikras aktas. Mes, kaip komitetas, norime dabar išsiaiškinti, ar nedarome to darbo perteklinio“, – praėjusią savaitę yra sakęs R. Karbauskis.

Šiuo metu Visuomenės informavimo įstatyme nėra draudžiama platinti informaciją, pažeidžiančią juridinių asmenų dalykinę reputaciją. Galiojantis teisinis reguliavimas įtvirtina draudimą skelbti tik fizinį asmenį šmeižiančią, įžeidžiančią, žeminančią jo garbę ir orumą informaciją. Įstatymas numato, kad „draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą“.

Informacijos šaltinis – ELTA.

2017.05.17; 06:42

stt
Atsargiai

Lobistas Andrius Romanovskis su dviem bendrininkais įtariamas Seimo nariui Vitui Matuzui davęs 55 tūkst. litų kyšį.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir Panevėžio apygardos prokuratūros A.Romanovskiui pareikštuose įtarimuose nurodyta, kad lobistas pinigus perdavė veikdamas bendrininkų grupėje kartu su vienos asociacijos prezidentu bei vienos privačios bendrovės korporatyvinių reikalų vadovu.

Nusikalstamos veikos, kuriomis įtariamas A.Romanovskis, buvo padarytos nuo 2009-ųjų rugsėjo iki 2011-ųjų gruodžio 22-osios. Kyšis parlamentarui buvo duotas per penkis kartus už tai, kad V.Matuzas Seimui pateiktų su alkoholiu, akcizais ir pinigų plovimu susijusias įstatymo pataisas bei už jas balsuotų.

Continue reading „Vitui Matuzui ir Andriui Romanovskiui – nauji įkalčiai” →

VSD_logo
Aktualijos

Teismo sprendimas suteikė galimybę Valstybės saugumo departamentui atsiriboti nuo pedofilijos ir žudymų bylos ir, neišsisukinėjant bei netempiant laiko, paviešinti visą įmanomą informaciją apie aukštą VSD pareigūną.

Gegužės 4 d. EKSPERTAI.EU kreipėsi į VSD generalinį direktorių Gediminą Griną su skaitytojo atsiųsta informacija apie įtarimus VSD aukštam Valstybės saugumo departamento  (VSD) pareigūnui Aidžiui Mieželiui.

Aidis Mieželis viešojoje erdvėje buvo minimas kaip vienas iš trijų pedofilų garsioje pedofilijos ir žudymų byloje, apie kurį sakoma, kad jis buvo šviesiaplaukis, o vėliau persidažė plaukus ir, kas įdomiausia, negalima niekur rasti šio pareigūno fotografijų bei jokios kitos informacijos.

Continue reading „Teismas atmetė Valstybės saugumo departamento skundą kaip nepagrįstą” →