„Baltijos tyrimų“ direktorė sociologė Rasa Ališauskienė. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Naujausia visuomenės nuomonės apklausa rodo pasikeitimus partijų reitingų lyderių trejetuke – valdantieji „valstiečiai” dėl antros ir trečios vietų varžosi su Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP).
Liepos 15-29 dienomis atliktos apklausos duomenimis, „valstiečių” turimam visuomenės palaikymui, lyginant su analogiška apklausa prieš mėnesį, šiek tiek smuktelėjus, antrojoje reitingų lentelės vietoje atsidūrė socialdemokratai.
Balsą už šią partiją, jei artimiausiu metu vyktų Seimo rinkimai, tvirtina atiduosią 12,8 proc. rinkėjų (birželio mėn. tokių buvo 12,6 proc.). Lietuvos socialdemokratų partija taip pat yra vienintelė partija, kuri visuomenėje vertinama labiau palankiai – 48 proc., nei nepalankiai – 38 proc., parodė apklausa.
Tuo tarpu į trečiąją reitingų lentelės vietą, nors ir paklaidos ribose su antrąja vieta, tačiau vis dėlto žemyn nukritusiems „valstiečiams” paramą deklaruoja 12,1 proc. piliečių (birželį tokių buvo 13,4 proc.). Juos nepalankiai vertina daugiau nei pusė – 58 proc. apklaustųjų, o teigiamai – 36 proc. respondentų.
Nežymiai svyruojantys konservatoriai išlieka pirmoje vietoje. Šiai partijai paramą rinkimuose šiuo metu būtų linkę deklaruoti 14 proc. šalies gyventojų (birželio mėn. palaikymas siekė 14,9 proc.). Konservatoriams nepalankumą jaučia 57 proc. apklaustųjų, o labiau palankiai partiją vertina 32 proc. respondentų.
Šalia ar šiek tiek viršijusios 5 proc. rinkėjų palaikymo rinkimuose ribą rikiuojasi dar 3 politinės partijos: balsą atiduoti už Tvarką ir teisingumą ketino 6,9 proc. piliečių (prieš mėnesį „tvarkiečių” palaikymas siekė 5,8 proc.). Juos labiau palankiai vertina 38 proc. apklaustųjų, o nepalankiai – 48 proc.
Už Darbo partiją šiuo metu balsuotų 5,7 proc. (birželio mėnesį „darbiečius” palaikė 5,1 proc.) rinkėjų, o partijai bendrą palankumą jaučia 29 proc. rinkėjų, kai tuo tarpu nepalankiai Darbo partiją vertina 59 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų. Šeštoje reitingų lentelės vietoje rikiuojasi Liberalų sąjūdis, už kurį šiuo metu rinkimuose balsuotų 4,7 proc. respondentų (birželį liberalų palaikymas siekė 5,3 proc.). Liberalų sąjūdį labiau palankiai vertina 29 proc., o nepalankiai – 53 proc. apklaustųjų.
Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos Tyrimai” atlikti tyrimai rodo, kad toliau reitingų lentelėje – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS). Jai paramą deklaruoja 3,5 proc. respondentų (birželį parama jiems siekė 3,4 proc.). LLRA-KŠS susilaukė didžiausios dalies nepalankiai partiją vertinusių respondentų – 63 proc. Palankiai tuo tarpu Lietuvos lenkų rinkimų akciją vertina 20 proc. apklaustųjų.
Iškart po jų – 2,7 proc. paramos sulaukusi Lietuvos centro partija (birželio mėn. palaikymas siekė 2,2 proc.), kuriems palankumą jaučia 25 proc. respondentų, o nepalankumą – 53 proc.
Naujoji parlamentarės Aušrinės Armonaitės vedama Lietuvos laisvės partija šiuo metu rinkimuose sulauktų 2,4 proc. palaikymo, ją palankiai vertina 17 proc. apklaustųjų, o nepalankiai – 48 proc.
Nors įsteigta birželio pabaigoje, Laisvės partija reitinguose lenkia buvusio sostinės mero Artūro Zuoko vadovaujamą Lietuvos laisvės sąjungą (liberalus). Pastarosios politinės jėgos palaikymas pastaraisiais mėnesiais nesikeitė – visuomenės palaikymo jie sulauktų iš 2,3 proc. respondentų, o labiau palankiai Lietuvos laisvės sąjungą vertina 25 proc., tuo tarpu labiau nepalankiai – 57 proc.
Valdančiojoje daugumoje esančių „socialdarbiečių” palaikymas per pastaruosius mėnesius ūgtelėjo nežymiai. Šiuo metu partiją palaiko 1,8 proc. respondentų (birželio mėnesį „socialdarbiečius” palaikė 1 proc.) ir ši Gedimino Kirkilo vadovaujama partija lieka reitingų lentelės apačioje. Labiau palankiai Lietuvos socialdemokratų darbo partiją vertina 31 proc. apklaustųjų, nepalankiai – 52 proc.
Konservatorių rinkiminis stendas. Slaptai.lt nuotr.
Didžiausias palankumo ir nepalankumo vertinimų santykis atsispindi respondentams įvertinant LLRA-KŠS – nepalankiai juos vertina 63 proc. respondentų, o palankiai – 20 proc. Mažiausias santykis matomas Tvarkos ir teisingumo vertinime (palankiai vertina 37 proc. respondentų, o nepalankiai – 48 proc.).
Tuo tarpu trys iš dešimties (31 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad jie apskritai nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti.
Kairiųjų pažiūrų rinkėjai grįžta pas socialdemokratus
Komentuodama apklausų rezultatus, „Baltijos tyrimų” sociologė Rasa Ališauskienėsako, kad tai, jog socialdemokratai reitinguose kyla bei dalijasi antrą ir trečią vietas su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) parodo dalies kairiųjų pažiūrų rinkėjų sugrįžimą prie socialdemokratų palaikymo, kurie, pasak sociologės, daug dirba dėl sėkmingo pasirodymo rinkimuose, ką parodė ir praėjusių savivaldos rinkimų rezultatai.
„Valstiečiai” po truputį praranda pozicijas, o šių dviejų partijų elektoratai yra panašūs. Per praėjusius rinkimus valstiečiai-žalieji buvo pakankamai daug perėmę tų rinkėjų, kurie anksčiau balsuodavo už socialdemokratus ir dabar panašu, kad dalis tų rinkėjų vėl grįžta pas socialdemokratus”, – Eltai sakė „Baltijos tyrimų” direktorė R. Ališauskienė.
Jos teigimu, nors didesnė dalis, kaip parodė atliktas tyrimas, socialdemokratus vertina palankiai, tai nebūtinai reiškia, kad jų rinkėjai ateis balsuoti. Tai, pasak R. Ališauskienės, bus darbo mobilizuojant rinkėjus rezultatas.
Socialdemokratai. Vytauto Visocko nuotr.
„Konservatorių rinkėjas labai disciplinuotas. Jeigu jam ši partija patinka, jis tikrai ateina balsuoti. Tuo tarpu socialdemokratų vertinimai gali būti neblogi, bet nebūtinai tai reiškia, kad žmonės ateina už juos balsuoti. Tai yra du skirtingi dalykai: vienas dalykas, kaip atrodo pati partija, ką apie ją galvoja, o kitas – kiek ji sugeba mobilizuoti žmones, ateinančius balsuoti”, – komentavo reitingus R. Ališauskienė.
Ji taip pat pridūrė, jog jau ne vieną mėnesį iš eilės krintantys „valstiečių” reitingai turėtų būti didelis signalas partijai, į kurį verta jiems atsižvelgti.
„Tai seniai jiems turėjo būti signalas. Nes jie Seimo rinkimuose labai gerai pasirodė, turėjo tikrai labai didelį palaikančių ratą – per 30 proc., bet jį praktiškai trigubai išbarstė, nes reitingas dabar tris kartus sumažėjęs ir ta mažėjimo tendencija toliau yra, tai jiems yra didelis skambutis. Aišku, Lietuvoje daugeliu atvejų taip vyksta, kad tarsi švytuoklė – kiekvieni Seimo rinkimai iškelia vis kažką kito, tai čia labai naujo nėra, bet mobilizuotis jie turėtų. (…) Kažkaip daugiausia skandalų arba triukšmų politinėje erdvėje ir susiję su valdančiąja partija”, – pridūrė sociologė.
Apklausa vyko 2019 m. liepos 15 – 29 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1000 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 111 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.
Premjeras Saulius Skvernelis. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad žmonių pasitikėjimas teismais yra ypač žemas ir, pasak jo, tai nesusiję su Seimo nario Vytauto Bako teiginiais, kritikuojančiais teismų sistemą. Premjeras pažymi, kad parlamentarai turi teisę pasisakyti visais gyvenimo klausimais.
,,Pati visuomenė vertina, kas vyksta mūsų teismuose, tokio žemo pasitikėjimo teismais neturėjome niekada. O tai susiję ne su kokiu politikų vertinimu, jie turi teisę pasisakyti visais gyvenimo klausimais“, – po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė S. Skvernelis.
Pasak jo, teismų sistemoje tikrai reikalingos reformos.
,,Problema, kalbant apie teismų sistemos skaidrumą, veiklos efektyvumą, atvirumą visuomenei – faktas, ir tie pokyčiai bus reikalingi, bet tikrai nesiečiau su konkrečiomis bylomis“, – teigė premjeras.
Paklaustas, ar V. Bakas kritikavo teismų sistemą vien dėl jam nepalankaus teismo sprendimo, premjeras tai paneigė.
,,Jis kalbėjo po konkretaus teismo sprendimo, galbūt nesiejo su konkrečia byla, bet vietos ir laiko atžvilgiu išsakytas komentaras galėjo tokias prielaidas padaryti – tai, kad yra siejama su konkrečiu sprendimu“, – teigė premjeras.
Antradienį Teisėjų taryba kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl Seimo nario Vytauto Bako teiginių, reaguojant į paskelbtą teismo sprendimą, prašydama savo kompetencijos ribose įvertinti Seimo nario V. Bako viešai išsakytus teiginius apie Lietuvos teismus ir Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą.
Vytautas Bakas, Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr. Kreipimesi Teisėjų taryba nurodė, kad V. Bakas, reaguodamas į paskelbtą teismo sprendimą byloje, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl jo vadovaujamo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliktame parlamentiniame tyrime naudotų VSD pažymoje pateiktų galimai tikrovės neatitinkančių bei garbę ir orumą žeminančių duomenų, teiginių ir vertinimų, viešojoje erdvėje išplatino pareiškimus, kuriais viešai reiškė ir skatino nepasitikėjimą Lietuvos teismais ir konstitucine teisingumo vykdymo sistema.
Teisėjų taryba akcentavo, kad Seimo narys V. Bakas, viešojoje erdvėje reikšdamas abejones dėl jam nepatikusio teismo sprendimo ir teismų vykdomo teisingumo, akcentuodamas būtinybę pertvarkyti teismus, savo teiginiais ne tik diskredituoja teismo, kaip valstybės valdžios, autoritetą, tačiau viešai kursto nepasitikėjimą teismu, kaip vieninteliu teisingumą Lietuvoje vykdančiu subjektu, formuoja nihilistinį visuomenės požiūrį į teisingumo vykdymą ir teismo priimamus sprendimus.
Teisėjų tarybos nuomone, su atsakingo politiko elgesiu nėra suderinami pareiškimai, kuriais konstatuojama, kad teismų sistemą reikia pertvarkyti iš esmės vien todėl, kad teismo sprendimas nepateisino šio politiko lūkesčių.
V. Bakas stebėjosi tokiu Teisėjų tarybos sprendimu ir teigė, kad savo žodžių neišsižada. Pasak jo, kiekvienas žmogus turi teisę skųsti teismų sprendimus, kritikuoti teismų ar bet kokios kitos valdžios įstaigos veiklą.
,,Galiu tik pakartoti, kad, mano nuomone, teismai šiandien išgyvena pasitikėjimo krizę, yra nepajėgūs spręsti bylų, kuriose įtariamieji kaltinami sunkiais korupciniais nusikaltimais. Dėl to reikalingi esminiai pokyčiai teismų veikloje, reformos, tiek rengiant, tiek atrenkant teisėjus, tobulinant savivaldą. Tam, kad būtų atkurtas pasitikėjimas teismų sistema, reikalingas viso Seimo, Vyriausybės ir Prezidento institucijos sutarimas, nes pačioje teismų sistemoje neužtikrinama stabdžių-atsvarų sistema. Priešingai, teismų nepriklausomumas naudojamas kaip būdas persekioti tuos, kurie reiškia kritiką“, – antradienį savo feisbuko paskyroje sureagavo V. Bakas.
Trečiadienį Seimo Etikos ir procedūrų komisija trečiadienį nutarė, kad vis dėlto atliks tyrimą dėl V. Bako teiginių apie teismus.
„Tai, ką seniai pabrėžia Rusijos korespondentai, dabar kelia nerimą ir Vokietijos kontržvalgybai“, – rašoma Die Welt straipsnyje apie Rusijos informacinį karą, kurį, turimais duomenimis, ji kariauja Vokietijoje.
Kaip pareiškė šią savaitę Federacinės Konstitucijos apsaugos žinybos vadovas Hansas Georgas Maasenas, „Rusijos specialiosios tarnybos ne tik ieško informacijos, bet ir stengiasi daryti įtaką visuomenės nuomonei Vokietijoje“.
Iš tiesų, politinės klasės atstovai moka kalbėti įmantriai, tačiau kartais ima ir nuoširdžiai pasako, ką galvoja, aiškiai įvardydami savo pasaulėžiūrą. Tai nereiškia, kad staiga kažkas pasikeitė jų galvose. Atvirkščiai, jie jaučiasi pakankamai laisvi ir atsipalaidavę (ypač būdami opozicijoje), kad yla kartais imtų ir išlįstų iš maišo.
Taip atsitiko eksministrei I.Šimonytei laidos „LRT ekonomikos forumas“ (2013.04.17) metu. Maždaug transliacijos viduryje, kalbant apie atominės elektrinės statybos perspektyvas ir praėjusį referendumą šiuo klausimu, politikė drąsiai išrėžė:
„Lietuvoje būtų nesunku suorganizuoti referendumą kaimyno tvoros nudažymo proga. Ir įtikinti žmones, kad jie turėtų balsuoti prieš. (…) Ir tokie sprendimai dažnai yra priimami, remiantis emocijomis, o vis dėlto, tam žmonės ir renka politikus, kad politikai priimtų tokius sprendimus, kurie yra svarbūs šalies raidai…“
Ar Bažnyčios populiarumas po Prezidento A.M.Brazausko laidotuvių smuktelės? Kodėl lietuviai pasitiki ginkluotosiomis pajėgomis, policija, ugniagesiais, o štai politinėmis partijos, Seimu ir premjeru – ne? Kodėl tokia populiari dabartinė valstybės vadovė – Dalia Grybauskaitė? Kaip ir kodėl populiarumo neteko Artūras Paulauskas? Kaip atsitiko, kad į Maskvą bėgęs Viktoras Uspaskichas vėl pakliuvo į populiariausių politikų dešimtuką? Su visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro “Vilmorus” direktoriumi Vladu GAIDŽIU kalbasi žurnalistas Gintaras Visockas.
