Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis. Roko Markovičiaus (ELTA) nuotr.
Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio šeimos valdomai „Vičiūnų grupei“ priklausanti bendrovė „Vičiūnai-Rus“ Rusijoje laimėjo bylą dėl prekės ženklo „Sovietskie“ naudojimo, penktadienį praneša „Verslo žinios“.
Pasak naujienų portalo, V. Matijošaičio sūnaus Šarūno valdomos įmonių grupės filialas Sovetsko mieste Kaliningrado srityje teismuose teisę naudoti šį prekės ženklą gina septintus metus.
„Sovietskie“ pavadinimas rusų kalba gali būti suprantamas kaip „Tarybinis“ arba „pagaminta Sovietske“.
Publikacijoje skelbiama, jog „Vičiūnai-Rus“ rusų kalba įregistruoti „Sovietskie“ prekės ženklai Rusijos patentų biuro buvo pripažinti klaidinamai panašiais į prekės ženklą „Sovietskij“ (liet. tarybinis), kuris nuo 2016 m. priklauso įmonei „Biznesinvestgroup“, veikiančiai Ufoje.
Atskirai produktų linijai pavadinimu „Sovietskie“ du prekės ženklai skirtingoms prekių grupėms „Vičiūnai-Rus“ įregistruoti 2017 m. ir 2018 m.
Dėl to 2021 m. „Vičiūnai-Rus“ prekės ženklų teisinė apsauga buvo panaikinta, argumentuojat, jog egzistuoja tikimybė supainioti abiejų įmonių prekės ženklus.
Taip pat rašoma, kad 2022 m. rugpjūtį „Vičiūnai-Rus“ aukščiausiame teisme bandė įrodyti, kuo skiriasi „Sovietskie“ ir „Sovietskij“, tačiau nesėkmingai. Įmonė argumentavo, jog „Sovietskie“ prekės ženklas siejamas su fabriko lokacija – Sovetsko miestu.
Kaliningrado srities (buvusi Mažoji Lietuva) žemėlapis
Skelbiama, jog „Biznesinvestgroup“ prašė iš „Vičiūnų“ priteisti 100 tūkst. rublių (apie 935 eurų) už neteisėtą prekės ženklo naudojimą.
Vis tik liepos 31 d. Baškirijos arbitražo teismas, išnagrinėjęs „Vičiūnai-Rus“ ieškinį prieš Ufos bendrovę, nustatė, kad V. Matijošaičio šeimos įmonių grupės padalinys Rusijoje priklauso tarptautiniam holdingui, kuris užsiima jūros produktų gamyba, bei negamina tokių pačių produktų kaip „Biznesinvestgroup“.
Siekdama apsaugoti savo prekės ženklą, „Biznesinvestgroup“ įregistravo licencinę sutartį su žuvies produktų gamybos įmone ir leido jį naudoti neatlygintai. Vis tik, rašoma publikacijoje, ši sutartis teismo pripažinta neteisėta.
Teismo nutartis įsigalios rugpjūčio 31 d., ją dar bus galima skųsti.
ELTA primena, kad „Vičiūnų grupė“ dar nėra pardavusi Kaliningrado srities mieste Sovietske veikiančios gamyklos, kuri toliau tęsia veiklą. Perrinktas Kauno miesto meras yra ne kartą sakęs, jog bendrovė iš Rusijos rinkos palaipsniui traukiasi, ieško gamyklai pirkėjo.
Prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje pernai vasarį, „Vičiūnų grupė“ žadėjo iš Rusijos pasitraukti. Praėjusį rugsėjį įmonė pranešė, jog filialų Rusijoje ir Baltarusijoje pardavimo procesas „pasiekė kulminaciją“, atrinkusi 5 potencialius pirkėjus.
Vis tik šį balandį skelbta, kad „Vičiūnų grupės“ grynasis pelnas Rusijoje 2022 m. siekė 24,87 mln. eurų, t. y. kelis kartus daugiau nei 2021 m., kai uždirbta 8,76 mln. eurų.
Visvaldas Matijošaitis ir Loreta Stonkienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis trečiadienį vedė savo ilgametę gyvenimo draugę Loretą Stonkienę. Pasak Kauno mero, į povestuvinę kelionę jis su žmona išvyks pirmadienį.
Pora susituokė privačioje ceremonijoje Pažaislyje, svetingumo namuose „Monte Pacis“, tarp artimiausių šeimos narių ir bičiulių. Oficialiai santuokos procedūrai sutuoktiniai pasirinko mero kabinetą.
„Lengviausia turbūt darbinėje vietoje kažką malonaus daryti su geru kolektyvu, kuris tave palaiko morališkai“, – apie santuokos vietos pasirinkimą žurnalistams Kaune sakė mero žmona L. Stonkienė.
V. Matijošaitis pridūrė, kad Rotušė, kurioje daug metų registruotos santuokos, šiuo metu remontuojama.
„Rotušė remontuojama, šiuo metu gražinama, kad visi ten jaustų savo geresnes šventes“, – sakė jis.
Pirmadienį pora išvyks į povestuvinę kelionę Turkijoje.
„Reikia susiruošti per savaitgalį ir pirmadienį išskrisime“, – žurnalistams sakė V. Matijošaitis.
Mero žmona Loreta po vestuvių ceremonijos tapo Matijošaite.
ELTA primena, kad L. Stonkienė yra V. Matijošaičio verslo partnerio Liudo Skieraus sesuo. Mero naujoji žmona, kaip ir jo sūnūs Šarūnas Matijošaitis bei Dainius Matijošaitis, yra Kauno miesto tarybos narė.
Pastaruoju metu Kauno savivaldybė susilaukė nemalonumų dėl tarybos narių veiklai skirtų lėšų reglamentavimo tvarkos.
Kaunas. Laisvės alėja. Slaptai.lt nuotr.
Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis švenčia pergalę jau pirmajame mero rinkimų ture.
„Su pergale, kolektyvas“,– keldamas šampano taurę į kolegas kreipėsi Kauno meras.
Tai, kad nepavyko mesti rimtesnio iššūkio V. Matijošaičiui pripažino ir kiti kandidatai į Laikinosios sostinės merus.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, suskaičiavus 28 iš 89 apylinkių rezultatus, Kauno mieste Visvaldas Matijošaitis turi 59,19 proc. rinkėjų palaikymo. Antroje vietoje likęs Aurelijus Veryga sulaukė 12,05 proc. kauniečių balsų.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatas Kaune Vytautas Juozapaitis, komentuodamas dabartinio mero Visvaldo Matijošaičio perrinkimą pirmajame ture, teigia, kad tai yra apgailėtinas rezultatas.
Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis. Roko Markovičiaus (ELTA) nuotr.
„Politikierius“, kuriam pačiam gali prireikti „liudyti“. Tokiais epitetais Kauno meras Visvaldas Matijošaitis viešai atsikirto Seimo nariui, konservatoriui Andriui Vyšniauskui, pareiškusiam, jog Kauno vadovas esą vengia bendrauti su Seimo Antikorupcijos komisija.
Šios komisijos darbo grupė šiuo metu tiria galimos korupcijos Kauno savivaldybėje istoriją, o grupės vadovas A.Vyšniauskas tvirtino, jog V.Matijošaitis vengia susitikti su šia grupe.
„Nuo mano darbo teisėsaugoje jau praėjo trys dešimtmečiai, bet dar nepamiršau, kas yra liudytojų apklausa, kada ir kur ji vyksta. Apie šito išsireiškimo autorių, bandantį priklijuoti man tokią etiketę, galiu pasakyti tik tiek: tai ne politikas, o tik politikierius. Turbūt prisisapnavo, kad iš seimūno patapo pareigūnu.
Prieš imantis tokių tyrimų, pirmiau patarčiau jam išsiaiškinti elementarius dalykus, kokias funkcijas savivaldybėje atlieka meras ir ką daro administracijos vadovas. Kai išmoks šituos pagrindus, tada gal nebesinorės ir maivytis kviečiant „liudytojus” ant kilimėlio. Tegul juokiasi iš savęs, bet iš manęs tyčiotis neleisiu”, – taip specialiame pranešime spaudai paskelbė V.Matijošaitis.
Jis nepagailėjo ir sodresnių epitetų Seimo nariui. “Esu pasakęs viešai ir aiškiai, pasikartosiu dar kartą: vagių ir kyšininkų vieta – kalėjime! Tegul tas „tyrėjas” pasižiūri į veidrodį – kad tik pačiam neprireiktų „liudyti”.
Šito konservatoriaus elgesys yra geras pavyzdys apie jo ir kitų kolegų kultūrą. Jie nemoka konkuruoti idėjomis, darbais, o sugeba tik šitaip – pigiomis provokacijomis, pildami pamazgas ant kitų. Kiekvienas blaivaus proto žmogus supranta, kaip tai yra niekinga”, – sakė V.Matijošaitis.
Seimo Antikorupcijos komisijos darbo grupė, vykdanti tyrimą dėl sisteminių korupcijos priežasčių ir rizikų Kauno miesto savivaldybės viešųjų pirkimų srityje į apklausą pakvietė Kauno miesto merą. Kaip teigiama antradienį išplatintame pranešime spaudai, V. Matijošaitis posėdyje dalyvauti atsisakė argumentuodamas, kad viešieji pirkimai nėra jo kompetencijos sritis.
„Stebėtina, kodėl meras Visvaldas Matijošaitis bijo ateiti į Seimo Antikorupcijos darbo grupės posėdį ir išdėstyti savo nuomonę apie tai, kas vyksta Kauno miesto savivaldybėje. Meras yra vadovas, kuris turi žinoti, kas vyksta jo įstaigoje, turėti nuomonę ir gebėti ją paaiškinti. Kauno miesto savivaldybės pareigūnų įtarimai rekordinių kyšių ėmimu, nuolatinės istorijos apie kylančius neskaidrumus ir viešųjų pirkimų pažeidimus, mano nuomone, yra pakankamas pagrindas kelti klausimus tiek merui, tiek administracijos darbuotojams“, – teigė A. Vyšniauskas.
Kaunas. Laisvės alėja. Slaptai.lt nuotr.
„Kvietime merui nurodėme, kad norime klausti mero, kas susiję su jo pareigomis. Pavyzdžiui, apie paties mero vadovaujamą Urbanistinių, architektūrinių ir investicinių klausimų komisiją, kuriai jis vadovauja, ir, kuri yra svarbi, planuojant Kauno insfrastruktūrą bei formuluojant užduotis viešųjų pirkimų specialistams. Manau, kad vykdomo tyrimo kontekste yra svarbu sudaryti galimybę ir merui pateikti savo įvykių versiją. Gaila, kad meras bijo kalbėtis tiek su mumis, tiek su kauniečiais. Jeigu V. Matijošaitis persigalvos, būsime pasirengę išklausyti jo poziciją bet kuriuo metu“, – teigė grupės vadovas A.Vyšniauskas.
Seimo Antikorupcijos grupė dirba nuo pavasario, jau apklausė Kauno miesto savivaldybės administracijos vadovus, darbuotojus, dirbančius viešųjų pirkimų srityje, kalbėjosi su savivaldybės Antikorupcijos komisijos, Kontrolės komiteto nariais, savivaldybės kontroliere, Viešųjų pirkimų tarnybos atstovais ir kitais asmenimis bei institucijomis.
Šiuo metu be siekio apklausti V. Matijošaitį grupė taip pat laukia Specialiųjų tyrimų tarnybos atliekamo korupcijos rizikos vertinimo dėl Kauno miesto savivaldybės viešųjų pirkimų bei Kauno miesto savivaldybės kontrolierės atliekamo tyrimo rezultatų. Jų sulaukus grupė pateiks savo išvadas ir situacijos Kaune vertinimą.
Visvaldas Matijošaitis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis sako ketinsiąs siekti trečiosios kadencijos mero poste, jeigu savivaldybės vadovo įgaliojimai liks tokie patys.
„Jeigu (merų įgaliojimai – ELTA) liks tokie pat, liksiu kandidatuoti“, – trečiadienį žurnalistams kalbėjo politikas.
Visgi, galutinį sprendimą V. Matijošaitis žada priimti tik tada, kai bus galutinai nustatytos mero pareigybės – šiuo metu politikui dar trūksta aiškumo.
„Dar kažkaip nėra pateikta, kas ten bus – ar meras, ar kažkoks gyvūnas, kas galės vadovauti miestui. Nėra pilnai atsakytų taisyklių. Nežinau, matomai, gal valdantieji pateiks tas taisykles paskutinę dieną, iš vakaro, kad gal nespėtum“, – kalbėjo meras.
„Pažiūrėsim, kokios bus taisyklės. Miestiečių pasitikėjimą tikrai jaučiu, čia mano gimtas miestas“, – tvirtino politikas.
Seimas Vietos savivaldos įstatymą, kuriuo įteisinti tiesioginiai merų rinkimai, priėmė šių metų birželio pabaigoje. Nauja įstatymo redakcija numato, kad meras nėra savivaldybių tarybos narys, nors turi įgaliojimus sušaukti tarybos posėdžius, jiems pirmininkauti ir sudaryti posėdžių darbotvarkę.
Artimiausi tiesioginiai merų ir savivaldybių tarybų rinkimai vyks kitų metų pavasarį.
Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Naujausia balandžio mėnesį atlikta visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad pasitikėjimas Kauno miesto meru Visvaldu Matijošaičiu ir toliau mažėja. Panašu, kad merui viešoje erdvėje keliami klausimai dėl jo įkurtos „Vičiūnų grupės“ pasitraukimo iš Rusijos ir korupcijos skandalas Kauno savivaldybėje nulėmė tai, kad per pastaruosius du mėnesius nepalankiai vertinančių V. Matijošaitį apklaustųjų skaičius išaugo 20 procentų. Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis. Roko Markovičiaus (ELTA) nuotr.
Antrą mėnesį iš eilės Kauno miesto mero reitingas mažėjo ryškiausiai. Naujienų agentūros ELTA užsakymu balandžio mėnesį atlikta rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa rodo, kad nuo kovo mėnesio labiausiai (7 procentiniais punktais) sumažėjo palankiai vertinančių Kauno merą V. Matijošaitį. Per pastaruosius 2 mėnesius nepalankiai vertinančių Kauno merą padaugėjo 20 procentinių punktų – nuo 34 proc. iki 54 proc. Taip pat 5 procentiniais punktais sumažėjo palankiai vertinančių prezidentą Gitaną Nausėdą, o 3 procentiniais punktais pablogėjo Seimo pirmininkės, Liberalų sąjūdžio pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen bei europarlamentaro, Darbo partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho vertinimas.
Lyginant su prieš mėnesį (2022 m. kovą) vykusia apklausa 4 procentiniais punktais išaugo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko Sauliaus Skvernelio palankus vertinimas, 5 procentiniais punktais padidėjo ir palankus Seimo nario Mindaugo Puidoko vertinimas.
Kitų politikų ir visuomenės veikėjų vertinimai per paskutinį mėnesį nepakito.
Palankiausiai visuomenė vertina prezidentus
Kaip rodo balandžio mėnesį vykusios apklausos duomenys, 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai palankiausiai vertina kadenciją baigusį prezidentą Valdą Adamkų (palankiai 81 proc., nepalankiai 10 proc.) ir šalies vadovą Gitaną Nausėdą (palankiai 62 proc., nepalankiai 28 proc.).
Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Visuomenė taip pat labiau pasitiki nei nepasitiki dvi kadencijas Lietuvai vadovavusia prezidente Dalia Grybauskaite (palankiai 55 proc., 36 proc.), krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku (palankiai 54 proc., nepalankiai 27 proc.), Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininku Sauliumi Skverneliu (palankiai 52 proc., nepalankiai 38 proc.), Seimo nariu Remigijumi Žemaitaičiu (palankiai 51 proc., nepalankiai 31 proc.), eurokomisaru Virginijumi Sinkevičiumi (palankiai 50 proc., nepalankiai 25 proc.) ir socialdemokratų lydere Vilija Blinkevičiūte (palankiai 49 proc., nepalankiai 34 proc.). Kitus politikus ir visuomenės veikėjus gyventojai vertina daugiau nepalankiai, nei palankiai.
Tarp nepalankiausiai vertinamų visuomenės veikėjų – premjerė ir ministrai
Tarp nepalankiausiai vertinamų visuomenės veikėjų patenka ir Ministrų Kabineto nariai: ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė (palankiai 14 proc., nepalankiai 77 proc.), užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis (palankiai 20 proc., nepalankiai 73 proc.), sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys (palankiai 27 proc., nepalankiai 64 proc.). Tarp nepalankiausiai vertinamų politikų patenka ir Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė (palankiai 32 proc., nepalankiai 62 proc.).
Nepalankiausiai vertinamų visuomenės veikėjų sąraše ir profesorius Vytautas Landsbergis (palankiai 21 proc., nepalankiai 71 proc.), Seimo narys Petras Gražulis (palankiai 18 proc. nepalankiai 70 proc.), europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis (palankiai 11 proc., nepalankiai 65 proc.).
Nepalankiausiai vertinamos institucijos – Seimas ir Vyriausybė
Balandžio mėnesį vykusi apklausa parodė, kad apklausti 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki Bažnyčia (67 proc. pasitiki, 23 proc. nepasitiki), Prezidento institucija (63 proc. pasitiki, 29 proc. nepasitiki) bei savivaldybėmis (59 proc. pasitiki, 34 proc. nepasitiki).
Tuo tarpu daugiau nei pusė apklaustų gyventojų nepasitiki šalies žiniasklaida (43 proc. pasitiki, 52 proc. nepasitiki), Vyriausybe pasitiki kas trečias ir nepasitiki šeši iš dešimties (33 proc. pasitiki, 63 proc. nepasitiki), o Seimu pasitiki tik vienas iš keturių ir nepasitiki septyni iš dešimties šalies gyventojų (25 proc. pasitiki, 71 proc. nepasitiki). Lietuvos Seimas ir toliau išlieka institucija, kuria gyventojai nepasitiki labiausiai.
Kaip parodė tyrimas, per pastarąjį mėnesį institucijų vertinimai nepakito.
Sociologė: V. Matijošaičiui susigrąžinti visuomenės pasitikėjimą bus sunku
„Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė teigia, kad vis didėjantis V. Matijošaičio nepalankus vertinimas neabejotinai yra nulemtas to, kad visuomenės neįtikimo Kauno mero pasiaiškinimai, kodėl, Kremliui pradėjus karą Ukrainoje, nėra įmanoma numatyti terminų, kada jo įkurta „Vičiūnų grupė“ sustabdys verslą Rusijoje. Taip pat, pasak sociologės, prie neigiamo V. Matijošaičio vertinimo greičiausiai prisidėjo ir didelio masto korupcijos skandalas Kauno savivaldybėje.
„Kadangi anksčiau viešoje erdvėje gan ilgą laiką apie V. Matijošaitį nelabai buvo kalbama, o per pastaruosius kelis mėnesius įvyko ir korupcijos skandalas savivaldybėje, ir prasidėjus karui Ukrainoje buvo nuolat keliami klausimai dėl jo verslo Rusijoje, buvo ir mitingai, ir protestai, reiškė gyventojai savo nuomonę tais klausimais, tai negalėjo neatsiliepti vertinimui“, – Eltai teigė R. Ališauskienė.
Sociologė atkreipia dėmesį, kad tiek dėl korupcijos skandalo Kaune, tiek dėl V. Matijošaičio ir jo šeimos verslo Rusijoje visuomenei į kylančius klausimus taip ir nebuvo aiškiai atsakyta.
„Baltijos tyrimų“ direktorė sociologė Rasa Ališauskienė. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
„Nepasibaigė dar tas procesas, tie klausimai dar neišspręsti. Buvo tam tikrų paaiškinimų, bet didelė dalis visuomenės reiškė nuomonę, kad jis turėtų uždaryti verslą Rusijoje, o kadangi to rezultato kol kas nėra, tai kiekvieną mėnesį V. Matijošaičio reitingas po truputį ir mažėja“, – sakė R. Ališauskienė.
„Dalis žmonių iškart sureagavo ir nusivylė V. Matijošaičiu, todėl Kauno mero reitingas smuko iškart. Kadangi ta tema neišnyko: tie kas dar abejojo, laukė paaiškinimo, kurio negavo, jie taip pat blogiau pradėjo vertinti V. Matijošaitį. Todėl kiekvieną mėnesį Kauno mero reitingas šiek tiek ir mažėja“, – pridūrė ji.
R. Ališauskienė atkreipia dėmesį, kad iki savivaldos rinkimų dar liko beveik metai, todėl, pasak jos, tai teoriškai pakankamas laikas susigrąžinti gyventojų palankumą. Visgi, sociologės teigimu, svarbu įvertinti ir tai, kad verslo Rusijoje tema karo Ukrainoje kontekste visuomenės vertinama labai jautriai. Todėl „Baltijos tyrimų“ vadovė mano, kad V. Matijošaičiui susigrąžinti buvusį visuomenės palaikymą bus sudėtinga.
„Yra toks fenomenas kaip visuomenės pripratimas. Viena vertus, jeigu kažkokia neigiama informacija ilgą laiką tęsiasi, tai paskui į ją taip jau labai nereaguojama. Kita vertus, kadangi tai yra labai aktualus ir emociškai jautrus klausimas, ypač karo kontekste, tai žmonės to nepamiršta. Galbūt jei nebeatsimena visų detalių, bet vis tiek neigiamo vertinimo šleifas išlieka. Tai manyčiau, kad sunku bus V. Matijošaičiui susigrąžinti pasitikėjimą“, – svarstė ji.
Apklausa vyko 2022 m. balandžio 13 – 28 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1009 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni), apklausa vyko 113 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
Kelio nebėra. Slaptai.lt foto
Aktyvistai visoje Lietuvoje ragina neiti į „Amber Food“ tinklui priklausančius restoranus dėl jų sąsajų su verslininku bei „Vičiūnų“ įmonių grupės savininku Visvaldu Matijošaičiu, kurio prekės ženklas „Viči“ vis dar nėra pasitraukęs iš Rusijos, nepaisant šios šalies valdžios vykdomo karo Ukrainoje.
Aktyvistai renkasi prie beveik 20 su V. Matijošaičiu ir jo šeimos nariais siejamų restoranų, tarp kurių yra tokie prekių ženklai „Charlie Pizza“, „La Crepe“, „Katpėdėlė“, „Grill Terrace“, „Lunch’Up“, „Manami“, „Sugarmour“ ir kt.
Vieno iš pagrindinio akcijos informatoriaus Olego Šurajevo teigimu, prie kiekvieno iš restoranų atėjo po 2 savanorius, kurie paprasčiausiai informuoja ateinančius restoranų klientus apie „Viči“ veiklą Rusijoje bei sąsajas tarp „Viči“ bei lankomų restoranų. Savaime suprantama, kiekvienam žmogui yra paliekama pasirinkimo laisvė ir toliau lankytis restorane, kadangi akcijos savanoriai veikia tik kaip informatoriai.
Prie restoranų durų jau apsisuko daugiau kaip 200 žmonių
„Nors „Amber Food“ manipuliuoja žmonėmis teigdami, kad yra įdarbinę daugiau kaip 130 Ukrainos pabėgėlių, šiame kontekste tai yra prastas argumentas. Tie patys darbuotojai iš Ukrainos tikriausiai net nežino, kad restoranai, kuriuose jie dirba, priklauso žmogui, kuris savo mokesčiais palaiko Rusijos vykdomus veiksmus Ukrainoje. Jeigu jie tai žinotų, ko gero, šiuose restoranuose net nedirbtų“, – teigia O. Šurajevas. Kelio į priekį nebėra. Slaptai.lt nuotr.
Pasak jo, per pusę dienos prie akcijos jau prisijungė kelios dešimtys savanorių, o savo pusryčių ar pietų lokaciją pakeitė daugiau kaip 200 žmonių. Akcijos dalyviai neslepia, kad nors šiuo metu daugiausiai dėmesio skiriama būtent „Vičiūnų grupės“ veiklai Rusijoje, greitu metu panašaus aktyvistų dėmesio turėtų susilaukti ir kitos lietuviškos bendrovės, nenutraukiančios savo veiklos Rusijoje.
Bendradarbiavimą su „Amber Food“ jau nutraukė „Wolt“ ir „Bolt Food“
Akciją palaikantys žmonės džiaugiasi, kad „Amber Food“ maistą išvežioti jau atsisakė ir „Bolt Food“ bei „Wolt“ maisto išvežiojimo bendrovės, kurios neseniai šiuos restoranus buvo grąžinusios į savo pasiūlą.
Pasak „Wolt Baltics“ generalinės direktorės Liss Ristal, „Wolt“ prieš kelias savaites sustabdė bendradarbiavimą su „Amber Food Group“, nes buvo neaiškumų dėl jų ryšių su Rusija: „Tačiau „Vičiūnų grupė“ pažadėjo nutraukti gamybą Rusijoje ir visiškai pasitraukti iš Rusijos rinkos, o „Amber Food Group“ mus patikino, kad nepaisant tų pačių savininkų, įmonė nėra integruota į „Vičiūnų grupės“ struktūrą, neturi konsoliduotų ataskaitų ir veikia visiškai nepriklausomai.
Visvaldas Matijošaitis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Remdamiesi šiais patikinimais, atnaujinome bendradarbiavimą su „Amber Food Group“. Deja, daugelio patikimų šaltinių teigimu, „Vičiūnų grupė“ ir toliau gamina Rusijoje, o „Amber Food Goup“ ryšiai su tam tikromis šalimis/subjektais ir Rusijos valdžia yra neaiškūs. Atsižvelgiant į šią informaciją, mūsų bendradarbiavimas su „Amber Food Group“ yra sustabdytas nuo 2022 m. balandžio 19 dienos. Ateityje artimiausiu metu platformoje neturėsime jokių „Amber Food Group“ restoranų.“
„Bolt Food“ situacijos kol kas oficialiai nekomentuoja, tačiau aplikacijos naudotojai teigia „Amber Food“ restoranų joje neberanda, o ir „Bolt Food“ vartotojų aptarnavimo specialistai sako, kad restoranai platformoje nebepasiekiami, kadangi „viešai duoti pažadai nevykdomi.“
Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis. Roko Markovičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvai gyvenant informacijos apie Rusijos sukeltą karą Ukrainoje sraute, Eltos užsakymu atliktos naujausios apklausos rodo, kad gyventojų požiūris į politines partijas per mėnesį esmingai nepasikeitė.
Tačiau to paties pasakyti negalima apie politikų vertinimus. Panašu, kad gyventojai liko nesupratę Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio pasiaiškinimo, kodėl, Kremliui pradėjus karą Ukrainoje, nėra įmanoma numatyti terminų, kada jo įkurta „Vičiūnų grupė“ sustabdys verslą Rusijoje.
Lyginant su vasario mėnesį atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa, kovo 10–24 dienomis gyventojų nuomonė buvo kiek blogesnė valdančiųjų konservatorių atžvilgiu. Šiuo laikotarpiu teigiančių, kad balsuotų už Gabrieliaus Landsbergio vadovaujamą partiją, buvo 9,3 proc. gyventojų. Tai yra 2,4 procentinio punkto mažiau, nei buvo ankstesnėje apklausoje (vasarį TS-LKD palaikymas siekė 11,7 proc.). Su tokiu rezultatu Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai įsitaisė trečiojoje reitingų lentelės vietoje.
Saulius Skvernelis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Antrą mėnesį iš eilės lydere reitingų lentelėje išlieka Sauliaus Skvernelio vedama partija „Vardan Lietuvos“. Tai, kad turi norą balsuoti už šią politinę jėgą, kovą tvirtino 13,2 proc. apklaustų respondentų. Panašiai tiek buvo ir beveik mėnesiu anksčiau darytoje apklausoje (13,7 proc. vasarį).
Antrieji reitingų lentelėje lieka Lietuvos socialdemokratų partija. Už juos savo balsą kovą ketino atiduoti 12,6 proc. rinkėjų, iš esmės tiek pat (12 proc.) buvo ir vasarį.
Toliau reitingų lentelėje rikiuojasi Liberalų sąjūdis: kovą šią partiją palaikė 7,5 proc. gyventojų, mėnesiu anksčiau – 6,7 proc. apklaustųjų. Už liberalų nugarų – partija „Laisvė ir teisingumas“. Šį politinį darinį kovą palaikė 6,9 proc., o vasarį – 6,2 proc. gyventojų.
Tai, kad galėtų balsuoti už „darbiečius“, pirmąjį pavasario mėnesį prisipažino 5,4 proc. Lietuvoje gyvenančių respondentų (vasarį tokių buvo 6,2 proc.).
Paskutiniai tarp partijų, peržengiančių 5 proc. palaikymo barjerą, – „valstiečiai“. Dar ne taip seniai buvusius reitingo lyderius kovą palaikė 5,3 proc. gyventojų. Vasarį Ramūno Karbauskio vedamos partijos palaikymas siekė 6,1 proc. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.
Toliau reitingų lentelėje – Lietuvos lenkų rinkimų akcija–Krikščioniškų šeimų sąjunga (kovą ją palaikė 3,5 proc., vasarį – 2,6 proc. gyventojų), Laisvės partija (kovą palaikė 3 proc., vasarį – 2,9 proc. gyventojų). Apie 1 procentinį punktą sukasi Lietuvos regionų partijos (1 proc.) ir Tautos ir teisingumo sąjungos (centristai, tautininkai) (0,6 proc.) palaikymas.
Trys iš dešimties (30,1 proc.) apklaustų gyventojų nurodė, kad jie nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti. Panašiai tiek buvo ir vasarį (29,6 proc.).
Neaiški pozicija dėl verslo Rusijoje kainavo V. Matijošaičiui visuomenės pasitikėjimą
Pokyčių yra šiek tiek daugiau, žvelgiant į tai, kaip keitėsi visuomenės požiūris dėl konkrečių politikų. Panašu, kad viešojoje erdvėje tvyrantis pasipiktinimas neprincipinga Kauno mero Visvaldo Matijošaičio pozicija, stabdant „Vičiūnų grupės“ verslą Rusijoje, turėjo įtakos laikinosios sostinės vadovo reitingams. V. Matijošaičio mindžikavimas dėl jo įkurto verslo pasitraukimo iš Rusijos rinkų kainavo bent jau 10 procentinių punktų per mėnesį sumažėjusį palankų vertinimą. „Baltijos tyrimų“ duomenimis, V. Matijošaitį palankiai kovą vertino 36 proc. gyventojų, o nepalankiai – 47 proc.
Lyginant su vasario mėnesio apklausomis, 6 procentiniais punktais sumažėjo ir dvi kadencijas Lietuvai vadovavusios prezidentės Dalios Grybauskaitės palaikymas. Ją kovą palankiai vertino 55 proc. gyventojų, o nepalankiai – 36 proc.
Taip pat 4 procentiniais punktais suprastėjo kontraversiškai vertinamo Seimo nario Mindaugo Puidoko vertinimas. Tuo metu 3 procentiniais punktais pablogėjo pastaruoju metu viešojoje erdvėje mažai matomos socialdemokratų pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės palaikymas. Kovą ją palankiai vertino 50 proc., o nepalankiai – 34 proc. Taip pat 3 procentiniai punktais sumažėjo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko Sauliaus Skvernelio palankus vertinimas (palankiai vertina 48 proc., o nepalankiai – 43 proc.)
Augo palankus A. Anušausko vertinimas: tai palankiausiai vertinamas ministras
Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Vienintelis tarp politikų, kuris gali pasidžiaugti šoktelėjusiu palankiu vertinimu, – krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Per mėnesį šio pastaruoju metu viešojoje erdvėje dažnai matomo politiko palankus vertinimas paaugo 6 procentiniais punktais. Paskutinių apklausų duomenimis, A. Anušauską palankiai vertino 53 proc. gyventojų, o nepalankiai – 24 proc. Su tokiais vertinimo rodikliais jis rikiuojasi 4 vietoje tarp visų reitinguotų politikų. Be to, A. Anušauskas yra palankiausiai vertinamas ministras Ingridos Šimonytės Vyriausybėje.
Tarp nepalankiausiai vertinamų politikų figūruoja ministrai ir premjerė
Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Tuo metu kitus Vyriausybės narius visuomenė yra linkusi vertinti kur kas kritiškiau. Tarp nepalankiausiai vertinamų politikų (nepalankiai įvertino daugiau nei šeši iš dešimties apklaustųjų) kovą – ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė (nepalankiai vertina 75 proc., o palankiai – 16 proc.). Geru vertinimu negali pasigirti ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis (75 proc. nepalankiai ir 20 proc. palankiai) bei sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys (66 proc. nepalankiai ir 26 proc. palankiai). Į šį ratą patenka ir pati premjerė Ingrida Šimonytė (63 proc. nepalankiai ir 32 proc. palankiai).
Visuomenė taip pat nepalankiai vertina profesorių Vytautą Landsbergį (atitinkamai 72 proc. nepalankiai ir 21 proc. palankiai), parlamentarą Petrą Gražulį (70 proc. nepalankiai ir 20 proc. palankiai). Sąrašą galiausiai užbaigia europarlamentaras Valdemaras Tomaševskįs (62 proc. nepalankiai ir 11 proc. palankiai).
Palankiausiai vertinamų trejetukas nesikeičia
Palankiausiai vertinamų politikų sąraše – trys Lietuvos prezidentai. Gyventojai palankiausiai vertina kadenciją baigusį prezidentą Valdą Adamkų (81 proc. vertina palankiai, 11 proc. – nepalankiai). Šiuo metu prezidento pareigas einantį Gitaną Nausėdą palankiai vertina 67 proc., o nepalankiai – 26 proc. Toliau reitinge rikiuojasi D. Grybauskaitė, A. Anušauskas, partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis (palankiai vertina 52 proc., o nepalankiai – 29 proc.), eurokomisaras Virginijus Sinkevičius (palankiai 51 proc., o nepalankiai 22 proc.), LSDP pirmininkė V. Blinkevičiūtė (palankiai 50 proc., o nepalankiai 34 proc.). Tarp politikų, kuriuos labiau vertina palankiai nei nepalankiai, yra ir S. Skvernelis (palankiai 48 proc., o nepalankiai 43 proc.).
Prielaidų didesniems pokyčiams partiniuose reitinguose nėra
Svarstyklės – kas įtakingesnis. Slaptai.lt foto
„Baltijos tyrimų“ direktorės Rasos Ališauskienės teigimu, per mėnesį esmingų pokyčių partijų vertinime neįvyko. Anot jos, Lietuvos politinėms jėgoms iš esmės laikantis identiško požiūrio į Rusijos keliamas grėsmes bei vykstantį karą Ukrainoje, didesnio pagrindo reitingų dinamikai nėra. Juo labiau, kad būtent karo Ukrainoje tema yra persmelkusi ir visą Lietuvos viešąją erdvę.
„Ši apklausa buvo jau prasidėjus karui, ir kažkokių pokyčių partinėje linijoje nebuvo. Praktiškai visos partijos ir laikosi vienodos pozicijos. Išskyrus galbūt Jedinskio pasisakymus“, – Eltai komentavo R. Ališauskienė.
Jei, tęsė sociologė, nacionaliniu lygmeniu būtų išryškėjusios skirtys dėl, pavyzdžiui, saugumo ar Rusijos vertinimo klausimų, situacija ir partinių reitingų lentelėje būtų visai kitokia.
Žinoma, didesnius partijų pasistumdymus galėjo lemti ir dar žiemos pabaigoje virusios diskusijos dėl išaugusių kainų. Visgi, sutiko R. Ališauskienė, karo Ukrainoje ir Lietuvos saugumo temos viešojoje erdvėje viską užgožė.
„Dėl socialinių klausimų nebuvo didelės diskusijos arba bent jau tokios, kuri sugebėtų permušti karo temą. Tais klausimais, kuriais partijos nuomonės gali išsiskirti, – tai juos karo tematika nustumia į antrąjį planą. Žmonėms problemų tai nenustumia, bet pakoreguoja partijų elgesį ir retoriką“, – teigė „Baltijos tyrimų“ vadovė.
Dar neaišku, ar V. Matijošaičio karjerai atėjo pabaiga: matysime po kelių mėnesių
Tuo metu komentuodama Kauno miesto mero V. Matijošaičio situaciją, R. Ališauskienė neskubėjo dėti taško laikinosios sostinės mero politinėje karjeroje. Keli pastaruoju metu kilę skandalai, jos manymu, dar nebūtinai reiškia, kad tai taps priežastimi kadaise gausioms V. Matijošaičio simpatikų gretoms nebegrįžti ateityje.
ELTA primena, kad V. Matijošaitis, nepaisant visuomenės raginimų, nėra pateikęs konkretaus atsakymo, kada jo sukurtas verslas išeis iš Rusijos rinkos. Pasak jo, daroma viskas, kad jo sukurtas verslas Rusijoje būtų uždarytas kuo greičiau, tačiau, kada tiksliai, esą neįmanoma pasakyti. Meras pastaruoju metu kritikos susilaukė ne tik dėl „Vičiūnų grupės“ klausimo. Bent jau viešojoje erdvėje V. Matijošaičiui, kaip politikui, nepagelbėjo tai, kad kilo korupcijos skandalas jo vadovaujamos savivaldybės administracijoje. Jos epicentre – rekordinį kyšį galimai paėmęs jau buvęs Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas. Rasa Ališauskienė. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Komentuodama skandalą dėl „Vičiūnų grupės“, R. Ališauskienė akcentavo, kad reikėtų bent jau kelių mėnesių, jog būtų galima pasakyti, ar politinei V. Matijošaičio karjerai Kaune neatėjo galas.
„Tai pirminė reakcija į naujienas. Todėl sunku būtų pasakyti, ar čia jau viskas aišku. Reikia bent jau poros mėnesių, kad matytųsi, ar negrįžtamą žalą sau pasidarė, ar tai daugiau pirminė emocinė gyventojų reakcija. Visgi jis nėra nacionalinis veikėjas, tuo labiau kad jis nėra partinis“, – sakė R. Ališauskienė.
Apklausa vyko 2022 m. kovo 10–24 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1000 Lietuvos gyventojų (18–74 metų), apklausa vyko 120 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18–74 metų Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
Visvaldas Matijošaitis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Iš Rusijos ir toliau masiškai traukiantis Vakarų verslams, viešojoje erdvėje paaiškėjo, kad „Vičiūnų grupė“ ir toliau tęsia veiklą Rusijoje.
Įmonės savininkas, Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis tikino, kad verslas sustos – tik vėliau. Kaip aiškino V. Matijošaitis, šiuo metu tiesiog neįmanoma numatyti terminų, kada tai galėtų įvykti. Tokia užimta neužtikrinta politiko laikysena sulaukė visuomenės pasipiktinimo bangos. Dar šią savaitę priešais Kauno savivaldybę keli šimtai protestuotojų reikalavo pasakyti tikslią datą, kada įmonė sustabdys darbą.
Politologų teigimu, V. Matijošaičiui ir toliau delsiant aiškiai deklaruoti, kada jo įkurta įmonė visiškai sustabdys verslą Rusijoje, atitinkamai mažės ir galimybės toliau tęsti sėkmingą politinę karjerą.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologo Virginijaus Valentinavičiaus nuomone, panašu, kad pats meras nesupranta būtinybės pasitraukti iš Rusijos ir solidarizuotis su kitomis Vakarų valstybėmis. Anot jo, kol kas iš politiko girdimi tik išsisukinėjimai.
„Aš manau, kad pirmiausia jam reikia suprasti, kad šiaip ar taip pasitraukti reikės. Atrodo, kad kol kas jis to nesupranta, todėl bet kokie paaiškinimai, kurie buvo padaryti, atrodo kaip išsisukinėjimas“, – teigė V. Valentinavičius, kartu pridurdamas, kad šiuo metu V. Matijošaitis turi pateikti aiškią poziciją trauktis.
„Jam reikia dabar parodyti du dalykus, kad jis tikrai labai aiškiai sutinka su tuo, kad trauktis reikia ir labai aiškiai parodo, kad tai bus padaryta. O kol kas negirdėjome nei vieno, nei kito. Girdėjome tik išsisukinėjimus“, – pridūrė jis.
Analogiškai teigia ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas, atkreipdamas dėmesį, kad išlikti ir versle, ir politikoje šiuo metu V. Matijošaičiui galimybių nėra. TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
„Reikia apsispręsti, ar aukoti politiką, ar verslą. Bet vykdyti verslą ir būti politikoje, kai visi visomis išgalėmis remia Ukrainą, tikrai nemoralu ir tikrai nemanau, kad kažkas tai suprastų. Tai pasirinkimas yra jo rankose ir ką jis nuspręs padaryti, taip ir bus. O išlaikyti abiejų dalykų neišeis“, – akcentavo T. Janeliūnas.
T. Janeliūnas: klausimas, ar ir Kauno savivaldybėje vykdomas tyrimas dėl kyšininkavimo nepaveiks mero reputacijos
Vis tik T. Janeliūnas neatmeta, kad ir sustabdžius „Vičiūnų grupės“ veiklą Rusijoje V. Matijošaičio politinis kelias gali būti baigtas. Politologo teigimu, tam turėti įtakos gali ir pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas įtariamas kyšininkavimu.
„Kadangi veiksmai pavėlavę, kažin, ar pavyks jam susigrąžinti reputaciją. Be to, Kauno savivaldybėje vykdomas labai didelis tyrimas dėl kyšininkavimo. Tai irgi klausimas, ar tai nepaveiks kokiu nors būdu paties Matijošaičio reputacijos ir sąsajos su administracijos vadovu nenuves iki mero. Tai, aš manau, kad Matijošaičiui politinė karjera eina į pabaigą ir jam šitoje situacijoje susigrąžinti buvusį populiarumą, abejoju, ar pavyks“, – teigė T. Janeliūnas.
Politologai abejoja V. Matijošaičio sėkme ir 2023 m. rinkimuose
Viena vertus, V. Valentinavičius neatmeta, kad laimėti artėjančius 2023 m. Kauno miesto mero rinkimus V. Matijošaitis vis dar turi galimybę, tačiau, kita vertus, akcentuoja jis, kylantys konservatorių reitingai mero šansus sumažina.
„Matijošaitis turi didelę pasitikėjimo atsargą. Dabartiniai įvykiai jam, aišku, nepadės, bet tai priklausys ir nuo to, kaip į rinkimus ateis skirtingos politinės jėgos“, – teigė V. Valentinavičius.
Virgis Valentinavičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Dabar pagrindinė ir vienintelė jėga, kuri gali nuversti – konservatoriai, o jų šansas didele dalimi apibrėžtas ir tuo, kaip seksis Vyriausybei. (…) Prasidėjus karui Ukrainoje populiarumas atsigauna ir turi šansą atsigauti dar daugiau. Tai dabar dinamika Matijošaičiui neigiama: jis krinta žemyn, „Tėvynės sąjunga“ kyla aukštyn. Bet ar užteks to, čia irgi klausimas“, – svarstė V. Valentinavičius.
Kita vertus, T. Janeliūnas teigia nematąs būsimos konservatorių pergalės Kauno savivaldybėje.
„Konservatoriams Kaune jau senokai nesiseka ir jie ten turėjo prastų kandidatų, prastų merų ir susigadino kauniečių nuomonę apie save. Tai nebūtinai valdantieji perims tą merų postą“, – teigė T. Janeliūnas.
Vis tik, akcentuoja profesorius, panašu, kad ir V. Matijošaičiui laimėti gali būti sudėtinga.
„Bet Matijošaičiui turbūt bus sudėtinga dar kartą laimėti. Vargu, ar patiems kauniečiams vis dar norėsis matyti poste tą patį žmogų“, – teigė T. Janeliūnas.
ELTA primena, kad vasario 24-ąją Putinui pradėjus karą Ukrainoje, vis daugiau užsienio kapitalo kompanijų skelbia apie planus sustabdyti arba sumažinti savo veiklą Rusijoje.
Apie tai, kad ir „Vičiūnų grupė“ stabdo veiklą Rusijoje įmonė pranešė dar kovo 7 dieną. Vis tik viešojoje erdvėje paaiškėjo, kad „Vičiūnų grupė“ toliau tęsia veiklą Rusijoje. V. Matijošaitis tikino, kad verslas sustos, tačiau pirmadienį pažymėjo, kad neįmanoma numatyti terminų, kada tai galėtų įvykti. Kaunas. Laisvės alėja. Slaptai.lt nuotr.
Dėl miesto mero V. Matijošaičio sukurto verslo veiklos Rusijoje pirmadienį priešais Kauno savivaldybę laikinosios sostinės gyventojai surengė dar vieną protesto akciją. Keli šimtai į protestą susirinkusių kauniečių paragino miesto merą nurodyti, kada jo įkurta „Vičiūnų grupė“ nustos veikti Rusijoje, kuri vasario 24 d. pradėjo karą Ukrainoje.
V. Matijošaitis į klausimą konkretaus atsakymo nepateikė. Pasak jo, daroma viskas, kad verslas Rusijoje būtų uždarytas kuo greičiau.
Visvaldas Matijošaitis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kaunas, kovo 21 d. (ELTA). Pirmadienį priešais Kauno savivaldybę laikinosios sostinės gyventojai surengė dar vieną protesto akciją dėl miesto mero Visvaldo Matijošaičio sukurto verslo veiklos Rusijoje. Keli šimtai į protestą susirinkusių kauniečių paragino miesto merą nurodyti, kada jo įkurta „Vičiūnų grupė“ nustos veikti Rusijoje, kuri vasario 24 d. pradėjo karą Ukrainoje.
V. Matijošaitis į šį klausimą nėra pateikęs konkretaus atsakymo. Pasak jo, daroma viskas, kad verslas Rusijoje būtų uždarytas kuo greičiau.
Priešais Kauno savivaldybę sustoję gyventojai rankose laikydami Ukrainos vėliavas skandavo „Verslui Rusijoje ne“.
Viešojoje erdvėje paaiškėjus, kad „Vičiūnų grupė“ toliau tęsia veiklą Rusijoje, V. Matijošaitis tikino, kad verslas sustos, tačiau pirmadienį pažymėjo, kad neįmanoma numatyti terminų, kada tai galėtų įvykti.
Visvaldas Matijošaitis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis pripažįsta, kad net jei LGBT eitynės vis dėlto įvyktų Kaune, jis jose greičiausiai nedalyvautų.
Meras teigia, kad Kaunas yra daugialypis miestas, kuriame telpa visi gyventojai, nepriklausomai nuo jų seksualinės orientacijos, amžiaus ar rasės. Pasak jo, nereikia, kad kažkuri gyventojų grupė būtinai išsiskirtų.
„Miestas yra daugialypis, čia įvairios spalvos ir įvairių seksualinių mažumų, ir vyrų, ir moterų, ir senelių gyvena, visi turi rasti vietą, kur gyventi ir visi yra mūsų miestiečiai“, – žurnalistams pirmadienį sakė V. Matijošaitis.
Paklaustas, ar savivaldybė planuoja keisti poziciją dėl leidimo LGBT eitynėms išdavimo, Kauno meras paragino eitynių organizatorius pasirinkti renginio „vietą, o ne statybvietes“.
V. Matjošaitis taip pat leido suprasti, kad, jei leidimas LGBT eitynėms būtų išduotas, jis jose greičiausiai nedalyvautų.
„Mane daug kas kur kviečia, nebūtinai aš visur turiu dalyvauti. (…) Man labiau patinka žiūrėti į jūsų kolegę, į moterį“, – juokdamasis sakė meras.
„Aš tikrai esu matęs visur žmonių visokių ir aš, kadangi miesto vadovas, man jie visi turi būti lygūs. Ir nereikia, kad būtinai kažkas turi išsiskirti“, – taip pat pridūrė V. Matijošaitis.
ELTA primena, kad Kauno savivaldybė atsisakė suteikti leidimą rugsėjo 4 d. mieste surengti „Kaunas pride“ eitynes. Dėl šio sprendimo miesto savivaldybė turės aiškintis teisme.
V. Matijošaitis sieks antros mero kadencijos. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Politologai, vertindami didžiųjų miestų merų vaidmenį kovojant su koronaviruso krize, sutaria, kad Vilniaus ir Klaipėdos merai viešoje erdvėje buvo gerokai labiau matomi nei Kauno meras. Ekspertų vertinimu, drąsiausiai savo idėjas ir kritiką centrinei valdžiai koronaviruso krizės laikotarpiu reiškė sostinės meras Remigijus Šimašius.
Pasak politologų, Vilniaus mero kritika centrinei valdžiai paskatino Vyriausybę adekvačiau organizuoti darbą ir vertinti situaciją, o jo unikalias idėjas pastebėjo užsienio žiniasklaida.
Ekspertai, apžvelgdami uostamiesčio mero Vytauto Grubliausko veiklą per koronaviruso krizę, pripažįsta, kad meras, spręsdamas koronaviruso keliamus iššūkius, negailėjo kritikos centrinei valdžiai. Visgi ekspertai atkreipia dėmesį, kad V. Grubliauskas neretai vengdavo imtis realių veiksmų ir priimti nepopuliarius sprendimus.
Per koronaviruso krizę ypač retai viešoje erdvėje pastebimas Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, ekspertų teigimu, priėmė tikslingą ir politiškai apskaičiuotą sprendimą vengti viešo dėmesio. Politologai įsitikinę, kad V. Matijošaitis sąmoningai vengė kritikuoti centrinę valdžią dėl esamo artimo santykio su premjeru Sauliumi Skverneliu ir valdančiųjų lyderiu Ramūnu Karbauskiu.
V. Valentinavičius: V. Matijošaičiui neparanku konfliktuoti su valdančiaisiais
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Virgis Valentinavičius akcentuoja, kad kovoje su koronaviruso krize Klaipėdos ir Vilniaus merai viešojoje erdvėje buvo gerokai labiau pastebimi nei Kauno meras. Kita vertus, jo teigimu, prie to prisidėjo ir objektyvūs veiksniai.
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Politologas atkreipia dėmesį į tai, kad sostinei ir uostamiesčiui kriziniu laikotarpiu teko patirti didesnius iššūkius nei, pavyzdžiui, Kaunui.
„Klaipėdos ir Vilniaus merai buvo kur kas ryškesni ir labiau matomi negu Kauno meras. Visgi aš norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad ir Klaipėdoje, ir Vilniuje buvo susidarę kur kas rimtesnių koronaviruso židinių. Tuo metu Kaune reikalai buvo šiek tiek kuklesni“, – Eltai teigė V. Valentinavičius, pridurdamas, kad tai natūraliai programavo dažnesnius bei didesnius vietos bei centrinės valdžios susidūrimus.
„Prisiminkime, į kokią padėtį pastatė Vilnių Aurelijus Veryga, kai liepė apgyvendinti staiga iš užsienio atskridusius žmones, juos karantinuoti viešbučiuose. Vytauto Grubliausko atveju taip pat labai dažnai girdėdavosi neviltis, kad ateidavo prieštaringi centrinės valdžios nurodymai. Nebuvo aišku, ką daryti su keltais į Lietuvą grįžtančiais žmonėmis“, – pridūrė jis.
V. Valentinavičiaus manymu, koronaviruso krizės pradžioje centrinė valdžia nemažai blaškėsi tiek priimdama sprendimus, tiek komunikuodama su visuomene. Tad sostinės ir uostamiesčio vadovų A. Verygai bei S. Skverneliui skirta dažna ir aštri kritika, akcentavo MRU politologas, tam tikra prasme išėjo į gera – tapo savotišku akstinu adekvačiau organizuoti darbą ir vertinti situaciją.
Visgi politologas, vertindamas V. Grubliausko vaidmenį kovoje su koronaviruso krize, neužmiršta ir Generalinės prokuratūros pradėto tyrimo dėl Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) užfiksuotų pažeidimų. V. Valentinavičius primena, kad uostamiesčio meras dar nepriėmė sprendimo, ar atleisti KUL vadovą Vinsą Janušonį. Pasak politologo, būtent nuo šio sprendimo priklausys, kaip keisis V. Grubliausko reitingai.
„Viskas priklausys nuo to, kaip V. Grubliauskas išspręs šią situaciją, nes pakilusios akcijos gali labai greitai nukristi. Visa šita situacija labai greitai keičiasi, yra aktyvi ir čia tu negali būti garantuotas – vieną dieną tu turi reitingus, o kitą jau – nebe“, – teigė politologas.
Tuo metu Kauno meras, mano V. Valentinavičius, tikslingai nerodė iniciatyvos reikšti kritiškesnės nuomonės klaidas darančios centrinės valdžios atžvilgiu. To priežastis, įsitikinęs politologas, politiniai sumetimai bei artimos draugystės su S. Skverneliu ir valdančiųjų lyderiu R. Karbauskiu. Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Galbūt čia kaltos jo draugystės su ponu R. Karbauskiu ir ponu S. Skverneliu. Galimas dalykas, kad V. Matijošaitis centrinei valdžiai per daug akių nedraskė ir dėl politinių sumetimų. (…) Net tada, kai Kauno ligoninėse buvo problemų, V. Matijošaitis savo nuomonės nereiškė“, – atkreipė dėmesį V. Valentinavičius.
„Aš manau, kad čia yra paprastas dalykas – varnas varnui akies nekirs. Nepamirškime, kad V. Matijošaitis, R. Karbauskis ir S. Skvernelis yra labai glaudžiai susiję politiniai sąjungininkai“, – pridūrė jis.
Apibendrindamas V. Valentinavičius leido suprasti, kad krizės metu proteguota vangi laikinosios sostinės mero politika ilgainiui gali kainuoti turimą politinę įtaką ir kauniečių palaikymą. Pasak jo, tokios baigties realumą sustiprina ir faktas, kad V. Matijošaičio reitingai nuosekliai ėmė smukti po pasibaigusių savivaldos rinkimų 2019 metais. Tad, prognozuoja politikos ekspertas, įvertinus susiklosčiusią padėtį, vargu ar reikėtų tikėtis, kad Kauno miesto mero reitingai vėl pakils.
„V. Matijošaičiui reikia arba grįžti į buvusį aktyvaus ir dažnai matomo politiko vaidmenį, arba susitaikyti su tuo, kad per kitus savivaldos rinkimus jam bus žymiai sunkiau išlaikyti mero kėdę“, – apibendrino V. Valentinavičius.
A. Pukšto: Kauno mero sprendimas atsiriboti nuo valdančiųjų yra politiškai apskaičiuotas
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas Andžejus Pukšto teigia, kad V. Matijošaičio sprendimas per koronaviruso krizę vengti viešo dėmesio yra politiškai apskaičiuotas. Nors politologas pritaria V. Valentinavičiaus išsakytai minčiai, kad V. Matijošaičiui neparanku konfliktuoti su valdančiaisiais, tačiau, pasak A. Pukšto, Kauno merui taip pat neparanku būti siejamam ir su valdančiaisiais.
Andžejus Pukšto. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„V. Matijošaitis prieš kokius trejus metus nuolat akcentavo palaikymą S. Skverneliui, palaikymą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijai. Todėl, man atrodo, jam šiuo metu labiau apsimoka atsiriboti nuo Vyriausybės. Juolab kad „valstiečiai“ nebeturės iniciatyvos Seimo rinkimuose“, – sakė A. Pukšto.
„Ko gero, atsargesnė V. Matijošaičio pozicija yra visiškai pateisinama ir politiškai apskaičiuota“, – pridūrė jis.
A. Pukšto įsitikinęs, kad daugiausiai gyventojų simpatijų koronaviruso krizės kontekste laimėjo R. Šimašius, kurio idėjos pasiekė net ir užsienio žiniasklaidą.
„R. Šimašius laimėjo dėl to, kad jo idėjos buvo išgirstos ne tik Lietuvoje, bet dalis jų dėmesio susilaukė ir užsienio žiniasklaidoje“, – teigė A. Pukšto, primindamas R Šimašiaus pasiūlymą Vilnių paversti atvira lauko kavine, o Vilniaus oro uoste surengti „Kino pavasario“ filmų peržiūrą.
Politologo nuomone, V. Matijošaitis dėl koronaviruso krizės papildomų rinkėjų simpatijų nei gavo, nei jų prarado. Visgi, A. Pukšto teigimu, daugiausiai visuomenės simpatijų dėl koronaviruso prarado V. Grubliauskas, krizės akivaizdoje laiku nesugebėjęs imtis realių veiksmų.
„Klaipėdos meras, man atrodo, čia labiausiai pralaimėjo, nes Klaipėdoje situacija buvo komplikuota, sudėtingiausia, jis labai aktyviai pradėjo komentuoti, o faktiškai ten reikėjo daugiau veikti, o ne kalbėti“, – sakė A. Pukšto.
„V. Grubliauskas šitoje situacijoje yra didžiausias pralaimėtojas“, – apibendrino politologas.
Didelės nelaimės, katastrofos net ir ilgiausią demokratinio valdymo patirtį turinčiose visuomenėse gali prikelti atavistinius senųjų visuomenių tipų kompleksus, primirštus buvusiųjų laikų kliedesius, kolektyvinės pasąmonės košmarus. Kaip atrodo bent šių eilučių autoriui, įkyriai kaip bjaurus sapnas pristojusi pandemija mūsų padangėje be visa ko kito žadina ideokratinės visuomenės arba panašios dvasios konfigūracijos simuliacinių pavidalų kompleksus, o tai užkrauna papildomą nesmagumo naštą ir taip nusiminusiam, nusmukusios nuotaikos, neretai šoko ištiktam žmogui.
Nominalia reikšme graikiškos kilmės žodis „ideokratija“ reiškia valdymą pagal idėjas: gr. idea – idėja, kratia – valdžia. Verčiant iš graikų kalbos minėtas žodis žadina gražiausius lūkesčius, ar ne, bent jau skamba nepalyginamai geriau nei žodžiai politinė idiotipija arba idiotokratija. Tačiau konceptualiąją savo reikšme šis žodis yra skirtas įvardyti tokiam ne pačios geriausios šlovės reiškiniui kaip žmogaus prigimties forsuoto ideologizavimo entuziazmas, kraštutiniais atvejais patampantis kito žmogaus sąmonės zombinimo manija. Todėl ideokratija kaip reiškinys neabejotinai yra ne mažesnė, bet dar didesnė bėda nei idiotokratija, – jei pasitaikantys kartas nuo karto kvailiai valdžioje kelia teisėtą žmonių pasipiktinimą ir atstūmimo reakciją, tai ideokratija pasibjaurėjimą papildomai žaidina dar ir savo sisteminiu pavidalu bei polinkiu į recidyvą, kai išvyta pro duris ji modifikuotu pavidalu bando sugrįžti pro kaminą arba vėl ir vėl prasisunkia pro iškorėjusių sapnų paviršių.
Ideokratija naikina moralinę pasaulio tvarką ir ginčija teisinės visuomenės idealą. Praktikoje valdymas pagal idėjas tampa atskiro žmogaus ar grupės susireikšminimo politiniame lauke pagal mobilizacinius lozungus, apeinant įstatymines nuostatas, atveju. Toks ideokratinis valdymas skaldo visuomenę į vadus ir minią, į liaudies tribūnus ir inertišką masę. Tiksliau tariant, žmonių tapimas beveide ir beteise minia yra pati geriausia dirva ideokratijos užgimimui, todėl ideokratijos šalininkai visomis išgalėmis siekia to, kad žmogus užstatytų savo laisvą valią, pamirštų visuomenės sutarties dalininko teises ir pareigas, pasirinktų būti ne subjekto, bet objekto būsenoje. Kas be ko, toks dalykas kaip baimę daugeliui įvariusi pandemija yra palankus išorinis ideokratijos kvazi-pavidalų užgimimo faktorius. Išgąsdintais žmonėmis manipuliuoti visados yra lengviau nei pelnyti jų pagarbą, parodžiusius sugebėjimą susikalbėti ir kompetentingumą.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Šiandien dėl to, kas turės teisę išjoti į sceną ant balto žirgo kaip nugalėjęs slibiną tautos herojus, iš esmės varžosi trys figūros – Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Vilniaus meras Remigijus Šimašius ir Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Kaip atrodo, A. Veryga pasistengė pašalinti iš aikštelės Skirmantą Malinauską ne todėl, jog buvęs Sauliaus Skvernelio patarėjas neišmanytų visų bendravimo su žurnalistais niuansų, be greičiau tik dėl to, kad anas taip pat gviešėsi sužibėti po ideokratinės šlovės nimbu, kuris turėtų atitekti tik vienam – laimėtojui.
Apie A.Verygą kalbėjome praeitą kartą, be to, visiems suprantama, kad Ekstremalių situacijų komisijos pirmininkas šmėžuoja mums kiekvieną dieną prieš akis ne tik dėl tuštybę tenkinančios užgaidos, bet ir įpareigota savo statuso. Kita vertus, kaip atrodo bent man, Vilniaus ir Klaipėdos merai kartais per jėgą bando atkreipti tautiečių dėmesį, naudodamiesi ištikusios nelaimės atmosfera, siekdami ideokratinių lozungų tiražavimų pasikelti savo populiarumą.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kai matau TV ekrane gražbyliaujantį R.Šimašių, neseniai naikinusį Vilniau mieste istorinės atminties ženklus, man išaugusio nerimo ir priartėjusios mirties grėsmės atmosferoje kyla tik vienas klausimas – ar išvis turime teisę gyventi, jeigu taip ilgai toleravome savo didvyrių atminimo išniekinimą, ar išvis turėjome teisę užgimti tokie, nesugebantys pasipriešinti blogiui? Tai be visa ko kito yra terapinės reikšmės klausimai, padedantys suprasti, kad nėra reikalo labai skeryčiotis, mėšlungiškai tvarstytis už gyvenimo, kai mirtis nusišypso bailiui. Tarkime, jeigu R.Šimašius būtų bent trupučiuką protingesnis, tikriausiai būtų nepraleidęs progos patylėti, vildamasis, kad populiacijai daugiau nei perpus išmirus, jo „žygdarbis“ gali ir pasimiršti.
Jonas Noreika – Generolas Vėtra. Senoji paminklinė lenta, barbaro sudaužyta. Slaptai.lt nuotr.
Kaip ir R. Šimašius, V. Grubliauskas yra žinomas ne tik savo miesto gyventojams, jie abu – nacionalinio skambesio politikai, liūdna, bet ne visados tik teigiamai Lietuvos žmonių vertinami personažai. Apgailėtina, bet džiazo genijus nesugebėjo pamatyti, kad mūsų brangioji Kuršių nerija verslo iškrypėlių yra nuodijama jo panosėje. Didingas nepastabumas!
Kiekvieną dieną V. Grubliauskas nacionalinių TV kanalų eteryje iškilmingu ceremonimeistro balsu praneša apie mirusių nuo koronaviruso Klaipėdos mieste žmonių skaičių. Ar tai ir yra didžioji mero misija?
Teisinė valstybės funkcionavimas normaliomis aplinkybėmis yra toks pat nepastebimas dalykas kaip neužterštas oras, kuriuo kvėpuojame be didesnių pastangų, kita vertus, tokioje nenormalioje situacijoje kaip mirtį sėjanti pandemija valstybės tarnybų normalumas yra dar labiau pageidaujamas dalykas, siekiant bent kažkokios pusiausvyros, bandant išbalansuoti ant skustuvo ašmenų. Tokiomis aplinkybėmis ypač reikėtų vengti ideokratinio triukšmo, kaip taisyklė, dar labiau pakurstančio karščiuojančią sąmonę.
Kaip atrodo, visai kitą taktiką nei Vilnius ir Klaipėda renkasi Kaunas. Čia šiandien vengiama ideokratinio sąmonės užkrautumo ir žmogaus psichikos pertempimo, visą dėmesį sutelkiant į miesto tarnybų mobilizaciją, siekiant pandemijos sąlygomis dar didesnio jų veiklos konkretumo, tikslumo, pareigos kodo išpildymo.
Todėl negaliu nepasakyti: Visvaldas Matijošaitis atrodo solidžiau nei jo kolegos, Vilniaus ir Klaipėdos merai!
Net ir pandemijos bėdoje pravartu būtų neužmiršti teisinės visuomenės idealo.
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Teisinės visuomenės principų įgyvendinimas nėra koks nors teisininkų, kaip atskiros žmonių grupės, savotiškos gildijos kaprizas, primetamas likusiai visuomenės daliai, bet demokratinio visuomenės organizuotumo visuotinis būdas. Galbūt galima būtų pasakyti net taip, jog teisinė valstybė kaip tokia yra demokratijos, išplėtota to žodžio prasme, forma (arba net Forma), taigi drauge yra šiuolaikinio civilizuotumo norma.
Labai sutrauktai teisinės visuomenės esmę galima nusakyti taip: Įstatymas yra aukščiausias žmonių santykių reguliavimo principas.
Demokratinė visuomenės tvarka yra naikinama, moderniosios civilizacijos pagrindai ardomi, kai, reguliuojant žmonių santykius, aukščiau įstatymo, – kaip formalaus žmonių santykio principo – nebijokime šiuo atveju žodžio „formalus“, – yra iškeliamos ideologinės platformos ir, siekiant galios, tiražuojami pseudomoralistiniai užkeikimais, moralė yra pajungiama politikai.
Iš tiesų, esame teisūs, kai reikalaujame, jog politikas būtų įsipareigojęs moralės pavyzdžiams ir normoms, pats rodytų gražaus elgesio pavyzdį; taigi neleiskime politikos atskirti nuo moralės, tačiau moralę atskirti nuo politiko – privalome, jeigu siekiame išsaugoti moralinę pasaulio tvarką. Politizuota moralė, moralė vardan „to ar kitko“, o ne savaimine savo verte, yra ne kas kita kaip nususinti lozungai, išnaudojami politinės galios varžybose, bet nieko bendro neturintys su moraline pasaulio tvarka, kuri reiškiasi per žmogaus valios laisvę.
Tokių lozungų suvešėjimas rodo ideokratinės valstybės principų gajumą, neįveikiamus refleksus, bjaurų užsiciklinimą.
Viktoras Uspaskichas sieks Vilniaus mero posto. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Darbo partijos lyderis europarlamentaras Viktoras Uspaskichas per kitais metais vyksiančius savivaldos rinkimus ketina siekti Vilniaus mero posto.
Tokį savo apsisprendimą pirmadienį jis patvirtino žurnalistams.
Pasak V. Uspaskicho, oficialiai apie ketinimus siekti Vilniaus mero pareigų jis ketina pranešti šią savaitę Vilniuje.
Politikas teigė turįs pakankamai patirties ir galįs sukurti geresnę, patogesnę aplinką gyvenimui.
„Tikrai noriu pritaikyti savo patirtį, matau, kaip Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui gerai sekasi, jis irgi iš verslo pasaulio. Galėčiau sukurti tokią pat investicinę aplinką, gražesnę, patogesnę aplinką gyvenimui, optimizuoti įmonių valdymą. Kalbant apie darželių ar mokymų įstaigų problemas, manau, kad turi būti priimti sprendimai, sostinėje neturi būti tokių dalykų. Aš galvoju, kad galėsiu geriau tai padaryti, negu tas buvo daroma iki šiol“, – žurnalistams Seime sakė V. Uspaskichas.
Jis taip pat mano, kad partijos pirmininkas turi visą laiką užimti sunkiausią ir atsakingiausią poziciją rinkimuose, todėl jis ir apsisprendė siekti Vilniaus mero posto.
Vadovauti Vilniui ketinantis siekti V. Uspaskichas mano, kad meras turi būti ūkiškas, atsakingas, turi būti asmeninė kiekvieno atsakomybė.
„Todėl mano šūkis toks: dirbame kartu, bet kiekvienas atsako už savo pareigą ir darbą“, – teigė sostinės meru sieksiantis tapti europarlamentaras V. Uspaskichas.
Europarlamentaras Valentinas Mazuronis tikisi, kad potencialiais kandidatais į prezidentus laikomi politikai turės pasijusti nepatogiai, kai jis jau balandžio 9 dieną pristatys Prezidento rinkimų programą.
Politikas vylėsi išjudinsiantis pretendentais į kandidatus laikomus politikus greičiau apsispręsti dėl savo dalyvavimo 2019 m. Prezidento rinkimuose.
Ilgą laiką tarp potencialių pretendentų kandidatuoti į Prezidento postą 2019-aisiais laikyti konservatoriai Žygimantas Pavilionis ir Vygaudas Ušackas pastarąją savaitę viešai pareiškė sieksią tapti kandidatais 2019 metais vyksiančiuose Prezidento rinkimuose.
Ž. Pavilionis socialiniame feisbuko tinkle penktadienį aiškiai pažymėjo, kad sieks kandidatuoti su konservatorių partijos vėliava.
Tuo tarpu V. Ušackas penktadienį savo feisbuko paskyroje akcentavo nors ir planuojąs dalyvauti Prezidento rinkimuosei, savo galutinį sprendimą pranešiąs vasarą. Be to, penktadienį paskelbtame feisbuko įraše akcentavo, kad naujasis prezidentas turi būti ne partijos, o visos Lietuvos. Taip politikas tarsi leido suprasti, kad ne Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija, paremdama ar atmesdama jo kandidatūrą, tars lemiamą žodį.
Kitaip tariant, V. Ušackui dalyvauti rinkimuose nebūtinai turėtų sutrukdyti tai, kad partija nuspręstų remti, pavyzdžiui, Ž. Pavilionį ar ne vieno partiečio dalyvauti raginamą, bet apie rinkimus kalbėti vengiančią Seimo narę Ingridą Šimonytę.
Be to, potencialiu kandidatu gauti konservatorių paramą Prezidento rinkimuose yra laikomas ir SEB banko ekonomistas Gitanas Nausėda. Nors jis tarp potencialiais kandidatais į Prezidentus laikomų asmenybių turi didžiausią visuomenės pasitikėjimą, ekonomistas pabrėžia, kad kol kas dėl savo sprendimo dalyvauti rinkimuose nėra apsisprendęs.
Tarp neapsisprendusių potencialių kandidatų lieka ir Premjeras Saulius Skvernelis, ir Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Kol pretendentais įvardijami politikai dar tik kalba apie savo galimybes kandidatuoti ar laukia partijos paramos, Europos Parlamento narys V. Mazuronis sakosi jau ateinantį pirmadienį pristatysiantis savo Prezidento rinkimų programą, pavadintą „Trys žingsniai, pakeisiantys Lietuvą“.
V. Mazuronis apie savo planus pretenduoti į Prezidento postą pranešė dar 2017 m. rudenį. Politikas vylėsi, kad jo iniciatyvumas ir būsimas programos pristatymas išjudins politikus greičiau apsispręsti dėl savo dalyvavimo. Anot jo, apie galimybes kandidatuoti į Prezidento postą galvojantys, tačiau vis dar tylintys politikai, matydami jį pristatant rinkimų programą, turėtų pasijusti nepatogiai.
„Aš džiaugsiuosi, jei tai šiek tiek pajudins procesus dėl būsimų Prezidento rinkimų. Nes tik esant kandidatams galima diskusija ir programų vertinimas“, – apibendrino V. Mazuronis.
V. Mazuronis skeptiškai vertino iki šiol nepasiskelbusius kandidatus. „Stručio pozicija yra naudotis dabartinėmis užimamomis pareigybėmis ir tyliai vykdyti prezidentinę rinkimų kampaniją, – akcentavo V. Mazuronis.
Politikas, taikydamas į Seimo narę Aušrą Maldeikienę, stebėjosi, kaip paskata tapti prezidentu gali būti priežastis, kad kažkas kitas rinkimuose nedalyvaus. V. Mazuronis galvoje turėjo A. Maldeikienės pasisakymą, kad ji dalyvausianti Prezidento rinkimuose, jei juose nedalyvaus I. Šimonytė.
V. Mazuronis į Europos Parlamentą buvo išrinktas 2014 m. pagal partijos Tvarka ir teisingumas sąrašą. Į europarlamentaro kėdę jis atsisėdo atsisakęs aplinkos ministro portfelio. 2015 m. pradžioje V. Mazuronis paliko „tvarkiečių“ partiją ir perėjęs į korupcija kaltinamą Darbo partiją tapo jos pirmininku. Paskutiniai Seimo rinkimai politikui ir jo vadovautai Darbo partijai buvo labai nesėkmingi. Partija į Seimą nepateko.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė siūlo Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui sukviesti politinių partijų vadovus ir kartu su Vyriausybe parengti aiškų veiksmų planą, kuriame būtų numatyta, kaip bus kovojama su grėsmėmis vidaus politikoje, apie kurias perspėjama bendroje Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento grėsmių analizėje.
Parlamentarė, išklausiusi šių tarnybų neviešas ataskaitas NSGK posėdžiuose, susipažinusi su viešai paskelbta grėsmių vertinimo ataskaita, teigia, kad net keturis kartus šių metų analizėje yra paminėti ateinantys prezidento rinkimai Lietuvoje.
„Žvalgybos perspėja apie grėsmes, o veikti turi sprendimų priėmėjai, politikai. Rusija, deja, išlieka didžiausia grėsme nacionaliniam saugumui. Tačiau dar didesni grėsmių iššūkiai yra mūsų vidaus politikoje“, – teigia R. Juknevičienė.
Pasak jos, vienas pagrindinių Kremliaus įrankių – pinigų srautai, kad galėtų daryti įtaką politinei sistemai bei rinkimams. Tai vyksta ne tik Lietuvoje.
Ataskaitoje pažymima, kad „Tikėtina, kad Rusija vykdys informacines ir kibernetines atakas, darys įtaką operacijoms ir prieš Lietuvą. Jomis bus siekiama supriešinti visuomenę ir mažinti jos pasitikėjimą demokratiniu procesu, valdžios institucijomis ir pareigūnais. Tai bus ypač aktualu dėl artėjančių 2019 m. Lietuvos Respublikos prezidento ir kitų rinkimų“.
Komentuodama grėsmių vertinimo ataskaitą, parlamentarė teigiamai vertina, kad šioje analizėje nebeliko paminėtų visokių marginalų, kurie yra tik Kremliaus dūmų uždanga, kad pridengtų tikruosius veikėjus.
„Turiu pasiūlymą. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis ir Kauno meras Visvaldas Matijošaitis turi nedelsdami visiškai atsisakyti savo verslų Rusijoje. Tai nesuderinama su valstybės politikų statusu ir ta analize, kurią ir viešai, ir neviešai pateikia Lietuvos žvalgybos. Visiškai, reiškia ne vaikams ir artimiesiems“, – sakė R. Juknevičienė.
Pasak jos, karinėje srityje iš esmės paveikslas panašus, kaip ir praėjusių metų analizėje.
R. Juknevičienė pažymi, kad yra nemaži pozityvūs pokyčiai dėl NATO atsako ir pajėgų dislokavimo mūsų regione.
„Tačiau tai tik pradžia. Lieka atviras klausimas dėl priedangos iš oro ir jūros, Rusijos pajėgumai Kaliningrade tebekelia mūsų atkirtimo ir izoliavimo nuo likusio NATO grėsmę. Rusija tebeturi keleriopai didesnius pajėgumus čia pat, už Baltijos valstybių sienų. Rusijos ginkluotosios pajėgos, lyginant, sakykim, su 2008 metais, stipriai sumažino reagavimo laiką ir dabar nuo įsakymo davimo gali labai greitai paruošti savo tam tikrus vienetus greitam užpuolimui. Tai yra iššūkis NATO“, – teigė parlamentarė.
Potencialiai kandidatais įvardijami politikai: Premjeras Saulius Skvernelis, Kauno meras Visvaldas Matijošaitis ir ekonomistas Gitanas Nausėda. Eltos nuotr.
Pirmajame straipsnyje jau aptarėme Lietuvos vadovų rinkimų istoriją ir šiek tik paanalizavome 2019 m. gegužę įvyksiančių 15-ojo prezidento per 100 Lietuvos nepriklausomybės metų rinkimus bei pristatėme šiuo metu tarp galimų kandidatų lyderiaujantį bankininką Gitaną Nausėdą.
Prasideda „trolinimas“
Bet čia atsitiko keistas dalykas: vienas iš galimų pretendentų į šį postą, Seimo narys Žygimantas Pavilionis kreipėsi į „Wallenberg Foundations AB“ – pagrindinio SEB akcininko – prezidentą Peterį Valenbergą jaunesnįjį ir fondo ryšiams su užsieniu vadovą Magnusą Šiolcą dėl SEB banko Lietuvoje prezidento patarėjo Gitano Nausėdos statuso. Laiške teigiama, kad Seimo nariui nerimą kelia dviprasmiška ir pavojinga situacija, kuomet vienas žinomiausių šalies ekonomistų vienu metu atstovauja SEB bankui ir yra įvardinamas kaip vienas iš potencialių kandidatų į Lietuvos Respublikos prezidentus.
Vieno iš opozicijos lyderių, taip pat pristatomo kaip būsimo kandidato artėjančiuose rinkimuose, TS-LKD atstovo akibrokštas neliko nepastebėtas ir partijos kolegų, ir apžvalgininkų ir įvardintas kaip neetiškas mėginimas panaudoti „juodąsias technologijas“ prieš kitą galimą varžovą, nors nei vienas iš jų dar nėra paskelbęs apie savo pretendavimą. Kitomis versijomis, esą G. Nausėda ir Ž. Pavilionis susitarę dėl šio tariamo abiejų konflikto…
G. Nausėdos reakcija buvo gana taiki. „Taip, aš komentuoju daugybę įvairiausių Lietuvos visuomenės gyvenimo klausimų. Įskaitant ir užsienio politiką, – sakė bankininkas naujienų portalui Lrytas.lt, – ir matyt, nebūkime naivūs, turbūt įvertinant ir tai, kad šioje reitingų lentelėje aš atsiradau, aš susilaukiau ir nemažai klausimų ir užsienio politikos tematika. Bet kaip vyriausiasis ekonomistas esu ne kartą panašius klausimus ir praeityje komentavęs. Tik tiek, kad tuo metu nebuvo jokių politinių poteksčių. Ir niekas iš to didelės dramos nedarydavo“, – prisiminė pašnekovas.
Kiek dar tokių išpuolių bus per šiuos 15 mėnesių?
Asmenybė su žmogiškuoju veidu
Bet šįkart apie kitus būsimus kandidatus iš populiariausiųjų trijulės. Balandį 61-rių sulauksiantis Visvaldas Matijošaitis taip pat santūriai kalba apie būsimus rinkimus. Verslininkas, „Vičiūnų“ įmonių grupės steigėjas ir savininkas, iš garsiųjų Šančių kilęs dabartinis Kauno miesto meras, kuris „Veido“ tyrimo duomenimis užima 8 vietą tarp įtakingiausių Lietuvos žmonių, kaip ir S.Skvernelis taip pat buvo milicininku bei policininku, kriminalistu, pernai rugsėjį interviu pareiškė, kad, „jeigu bus blogi kandidatai“, dalyvaus 2019 m. Lietuvos Prezidento rinkimuose. Tokia sąlyga reiškia, kad V. Matijošaitis rimtai galvoja apie tolesnę politinę karjerą.
Jeigu kiti blogi, jis yra geras. Tokia formulė arti tiesos. Jis santūrus, turi verslininko gyslelę, gerai tvarkosi Kaune ir yra visiška priešingybė buvusiam miesto vadovui, istorikui ir politologui R. Kupčinskui. Bet kas gi trukdytų jam pasiekti savo tikslą?
Komunikacijos ekspertė Orijana Mašalė viename portale svarsto, kad tiek S. Skverneliui, tiek V. Matijošaičiui susitelkti į prezidento rinkimų kampaniją gali trukdyti jų užimamos pareigos, reikalaujančios daug energijos ir darbo. Kita vertus, žinomumas, dažni pasirodymai žiniasklaidoje duoda peno jų vertintojams, ir dažnai tie vertinimai ne patys palankiausi pretendentams. Priskirdamas save verslo klanui, nors ir puikiai tvarkydamasis Kaune (bei sėkmingai varžydamasis su R. Šimašiumi Vilniuje), jis kartu apriboja savo simpatikų gretas. Mat, dažnai rinkėjai stambųjį verslą tapatina su „juoduoju“ verslu, net su šešėline ekonomika (V. Uspaskichas čia padarė didelį indėlį), kuri esą tik apiplėšinėja žmones.
Šia prasme rinkėjo savimonę prieš rinkimus taikliai apibrėžė politologas Lauras Bielinis savo 2003 m. išleistoje knygoje „Prezidento rinkimų anatomija“, skyriuje „Situacija elektorato lauke, kur rašo: „Rinkėjas visada labiau pasiryžęs balsuoti už žmogų, o ne už partiją; už idėją, o ne už ideologiją; už ateitį, o ne už praeitį; už spektaklį, o ne už kasdienybę; už save, o ne už kandidatą; už autentiškumą, o ne už regimybę; už svajonę, o ne už banalybę; už lūkestį, o ne už pažadą; už aktyvų, o ne už pasyvų; už laimintį, o ne pralaimintį“ ir t.t. A. Valinskas ir kiti politiniai marginalai, atėję į valdžią kartu su skambaus pavadinimo Tautos prisikėlimo partija, nieko neprikėlė, bet iškart užkariavo „spektaklio“, o ne problemų ištroškusią visuomenę.
Vis dėl to politikos apžvalgininkas R. Celencevičius tvirtina, kad „ir dėl savo sveikatos būklės, ir dėl projektuojamo gyvenimo V. Matijošaitis vargu ar norėtų užsiimti kažkuo daugiau nei vadovavimas Kaunui. Ponas V. Matijošaitis jau ir dvarelį nusipirko šalia Kauno, kur norėtų leisti laiką su anūkais…“ Nepamirškime, sako politologai, kad jis pasilieka rezerve 2019 m. vasarį vyksiančius savivaldos rinkimus…
V. Matijošaitis „žmogiška“ asmenybė. Jam neprilipo ir visokie bjaurūs gandai dėl ankstesnės žmonos žūties, padaręs avariją jis elgiasi „žmogiškai“ – neišsisukinėja, atsiprašo, padeda; viešai visuomenei pristato savo naują simpatiją, ši per TV nevengia apibūdinti savo gyvenimo draugą…
Visa tai sudėjus, kaip neseniai rašė portalas Slaptai.lt, V. Matijošaitis net pranašesnis už kitą spėjamą pretendentą S. Skvernelį. Jis nėra tik „milicininkas“. V. Matijošaitis, sukūręs verslo imperiją, it kokį Lozorių naujam gyvenimui prikėlė Kauną. Šis laikinosios sostinės „prikėlimo“ mitas tapo svarbus ne tik tarp kauniečių, bet ir tarp kitų miestų gyventojų, kurie galbūt nieko konkretaus apie nuveiktus darbus Kaune net nežino. Vien ko vertas vilnietiško Vyčio perkėlimas į Kauną…
Žmogus, mėgstantis Jupiterių šviesą…
Dabartinį premjerą Saulių Skvernelį į trečiąją pretendentų vietą skiriame dėl tos pačios aukščiau minėtos priežasties: jis prisikalbėjo ir prisidirbo dėl savo aktyvumo viešojoje erdvėje. Dabar dar tik 47-rių sulaukęs fizikas, automobilininkas, teisininkas, politikas turi turtingą asmeninę ir darbo biografiją: buvo ir paprastu policininku, ir policijos šefu, ir ministru, ir Vyriausybės vadovu.
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Bet kartu susidarė aplinkybės konfliktuoti su valstybės vadovais. Prisimename jo aštrius pasisakymus tuometinės Seimo pirmininkės L. Graužinienės adresu, žodinę dvikovą su Prezidente D. Grybauskaite, naują mūšį pernai metų vidury dėl Vyriausybės kritikos šalies vadovės metiniame pranešime, nuolatinius Vyriausybės ir Prezidentūros priekaištus viena kitai dėl silpnos veiklos. Tačiau Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas profesorius Algis Krupavičius teigia, kad esamuose Vyriausybės ir Prezidentūros santykiuose nemato ypatingo konflikto ir įtampų, kur nuomonės būtų dramatiškai priešingos. Nors, pažymėjo profesorius, ir „aukso amžiumi“ Vyriausybės ir Prezidentūros santykių pavadinti negalėtų.
S. Skvernelio reakcija į Lietuvos santykius su kitomis valstybėmis taip pat kontroversiška. Pernai rugsėjį jis Vilnių ragino stiprinti Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimą, esą „kamuoliukas yra mūsų pusėje“. Jis ragino palaikyti aktyvesnius ryšius su Izraeliu, o su Rusija – stipresnius kontaktus. Pastarasis akibrokštas sukėlė Prezidentės susierzinimą. Netgi įsikišimas į skandalą dėl Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriams Vigilijaus Sadausko pasiūlymo skirti 1000 eurų už atskleistus žydų nusikaltimus XX amžiuje buvo perteklinis. Apžvalgininkai pastebėjo, kad premjeras nėra išsakęs savo aiškios pozicijos dėl kitos kontroversijos – R. Vanagaitės knygos apie tariamą masinį lietuvių dalyvavimą holokauste ir žydų naikinime…
Apie premjero raginimus stiprinti kontaktus su Rusija apžvalgininkas Vladimiras Laučius LRT portale rašė taip: „Gerų ryšių su Rusija nėra ne todėl, kad Lietuvos užsienio politika – antirusiška, o todėl, kad Rusijos užsienio politika – šovinistinė, militaristinė ir imperinė, už vadinamuosius gerus ryšius reikalaujanti iš kaimyninių šalių politinio, ekonominio ir moralinio nuolankumo ir paklusnumo. Ar S. Skvernelis pasirengęs mokėti tokią kainą? Greičiausiai – ne, nes juk sako, kad ligšiolinės užsienio politikos vertybės ir principai neturėtų keistis. O jei nesikeis, tai ir Rusijos politika Lietuvos atžvilgiu nesikeis. Mėginti megzti glaudžius ryšius su dabartinės politikos nekeičiančia Rusija – tai tas pats, kas mėginti pasikalbėti ir padiskutuoti su televizoriaus ekranu, kuriame matote kalbantį Vladimirą Putiną.“
Patyrimo stoka tarptautinių santykių vertinime ir noras dalyvauti bei išsakyti nuomonę dėl kiekvieno kontroversiško vidaus įvykio stumia S. Skvernelį į jo pirmtako A. Butkevičiaus padėtį: pastarojo prieštaringi pasisakymai jau buvo tapę visuomenės pajuokos objektu… Štai kodėl dabartinio premjero bandymai kiekvieną kartą atsiriboti nuo jį į šį postą pasiūliusios Valstiečių ir „žaliųjų“ sąjungos, nors su R. Karbauskiu jis susijęs nuo seno, S. Skvernelį leidžia apibūdinti kaip gana dažnai konfliktuojantį, naivų, nesubrendusį tolesnei politinei karjerai.
Kas prilygs D.Grybauskaitei?
Šie „trys muškietininkai“ dar neiškėlė savo špagų ir nepuolė į mūšį už karalių. Jie žvalgosi, laukia palankaus meto ir rinkiminių procedūrų pradžios. Juo labiau, kad be šio trejeto randasi daugiau pretendentų. Tiesa, jie reitinguose atrodo prasčiau, tačiau kas gali paneigti, kad verslininkas Robertas Dargis, diplomatas Vygaudas Ušackas, politikas Žygimantas Pavilionis, ekonomistė Ingrida Šimonytė ar tas pats Ramūnas Karbauskis neapsispręs ir nepareikš savo pretenzijų į aukščiausią valstybės postą?
Lietuvos prezidentūra. Vilnius, Daukanto aikštė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
O kol kas nė vienas jų negali prilygti dabartinei vadovei D. Grybauskaitei – ir ryžtingais vertinimais, ir aštria kritika, ir „tvirta ranka“, ir bekompromisiu požiūriu į agresyvius kaimynus. O kažkada, 2009 – ųjų kovą, kai ji dar tik ruošėsi pirmai savo kadencijai, portale Bernardinai.lt straipsnyje „Ar tauta grybą pjaus?“ (http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2009-03-17-ceslovas-iskauskas-ar-tauta-gryba-pjaus/26663) rašiau:
„Atbėga aną vakarą kaimynė su lapu ir kloja jį ant stalo: girdi, greitai pasirašykite už Dalią Grybauskaitę. Profsąjunginis parašų rinkimo vajus seniai užmarštyje, todėl guviąją kaimynę sodinam ir aiškinamės: kodėl už ją turime pasirašyti, ar tikrai ji verta mūsų paramos, kokie jos privalumai ir trūkumai.Galų gale po neilgos diskusijos moteris trenkė durimis: atrodo, santykiai sugadinti…“
Amžiną atilsį mano stropiajai kaimynei, kuriai dabar pasakyčiau pagiriamąjį žodį: jūsų pastangos nenuėjo veltui – Lietuva 10 metų turi stiprią Prezidentę. Lietuva grybo nepjovė. O kitąmet?
Naujausių apklausų duomenimis, Lietuvos piliečiai ir toliau palankiausiai vertina prezidentus. Tačiau Vyriausybės vadovas ir kiti valdančiųjų lyderiai tuo pačiu pasidžiaugti negali.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriaus T. Janeliūno manymu, tai, kad palankus Sauliaus Skvernelio vertinimas nors ir nežymiai, tačiau mažėja, yra susiję su tuo, kad Premjeras tradiciškai yra pagrindinis taikinys, į kurį nukrypsta akys, jeigu valstybėje vyksta kažkas negero. Kartu, pabrėžė politologas, neigiamos įtakos gali turėti ir Premjero nelygiavertė kova su Prezidente.
Eltos užsakymu visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa rodo, kad Lietuvos gyventojai palankiausiai įvertino Valdą Adamkų (80 proc. įvertino palankiai) ir Dalią Grybauskaitę (72 proc.).
Tuo tarpu per mėnesį labiausiai sumažėjo pasitikėjimas valdančiųjų lyderiais. Palankiai vertinančių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininką Ramūną Karbauskį sumažėjo 7 procentiniais punktais.
3 procentiniais punktais pasitikėjimas krito ir Seimo Pirmininku Viktoru Pranckiečiu. Pastarąjį mėnesį nepasitikinčių Premjeru S. Skverneliu skaičius išliko panašus (sumažėjo 1 procentiniu puntu).
Lyginant su paskutinių trijų mėnesių duomenimis, teigiamas Premjero vertinimas nuosekliai krenta. Bendrame palankaus vertinimo reitinge S. Skvernelis šiuo metu rikiuojasi aštuntoje vietoje.
Lyginant su ankstesnių mėnesių duomenimis, geriau už Premjerą vertinami buvo Europos Parlamento narė socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė ir Seimo narė Aušra Maldeikienė.
Toliau nuosekliai auga potencialiais kandidatais į Prezidento postą laikomų ekonomisto Gitano Nausėdos (65 proc.) ir Kauno mero Visvaldo Matijošaičio (60 proc.) patikimumo reitingai. Lyginant su 2017 metų gruodžio mėnesio apklausa, visuomenės pasitikėjimas G. Nausėda ir V. Matijošaičiu išaugo 4 procentais.
Tvarkos ir teisingumo pirmininko Remigijaus Žemaitaičio, buvusio diplomato Vygaudo Ušacko bei žurnalisto Andriaus Tapino vertinimas taip pat pagerėjo 4 procentiniais punktais.
Lyginant su 2017 metų gruodžio mėnesio apklausa, 6 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, kurie palankiai vertina Seimo narę A. Maldeikienę, taip pat 5 procentiniais punktais pagerėjo užsienio reikalų ministro Lino Antano Linkevičiaus vertinimas.
3 procentiniais punktais padaugėjo gyventojų, palankiai vertinančių Europos Parlamento narę V. Blinkevičiūtę. Nepalankiausiai 2018 m. pradžioje Lietuvos gyventojai tradiciškai įvertino – Andrių Kubilių (71proc. įvertino nepalankiai), Aurelijų Verygą (69 proc.),Viktorą Uspaskichą (64 proc.), R. Karbauskį (63 proc.), Vytautą Landsbergį (63 proc.), Valdemarą Tomaševskį (62 proc.), Artūrą Zuoką (60 proc.) ir Rolandą Paksą (60 proc.). 5 procentiniais punktais pablogėjo Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus vertinimas.
Tai, kad Premjero S. Skvernelio patikimumas, ypač lyginant su kitais politikais, mažėja, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas aiškino, kaip jo užimamų pareigų rezultatą.
Anot jo, Premjeras nuolat matomas viešojoje erdvėje ir turi aiškinti įvairias ištikusias problemas.
„Premjeras atsako už visas sritis, už kurias atsakingi ministrai ir visa Vyriausybė. Taigi Premjeras yra tas pagrindinis taikinys, į kurį nukrypsta akys, jeigu valstybėje vyksta kažkas negero arba žmonės yra kažkuo nepatenkinti“, – aiškino politologas.
Tačiau, profesoriaus nuomone, svarbu yra ir tai, kad auga bendras žmonių nusivylimas valstybės valdymo ar Vyriausybės veiklos rezultatais.
Politologas išskyrė kilusį šurmulį dėl vaiko pinigų perskirstymo ir alkoholio reklamos „keistenybių“. Šios ir kitos problemos, kalbėjo T. Janeliūnas, didesniu ar mažesniu mastu turi poveikį S. Skvernelio reitingams.
T. Janeliūno nuomone, S. Skvernelio ir D. Grybauskaitės ginčai taip pat gali turėti įtakos Premjero patikimumui. Profesoriaus teigimu, Premjeras ne tik dalyvauja nelygiavertėje kovoje, bet ir apskritai, pasirinkęs netinkamą priešininką, švaisto energiją.
„D. Grybauskaitei šis konfliktas, kaip galima spręsti iš apklausų duomenų, neturi jokios įtakos. Nors Prezidentė kartais ir kritikuoja Vyriausybę, bet ji nesivelia į tiesioginį asmeninį ginčą su S. Skverneliu. O S. Skvernelis, šiuo atveju, viską suveda į labai konkretų asmenį – D. Grybauskaitę“, – kalbėjo T. Janeliūnas.
Politikos ekspertas pabrėžė, kad S. Skvernelis apskritai pasirinko labai keistą priešininką.
„Jam nereikės varžytis su D. Grybauskaite, jei jis norės dalyvauti Prezidento rinkimuose. Tai šia prasme, jo noras kritikuoti Prezidentę, greičiausiai, nesuteiks kažkokių papildomų balų“, – apibendrino T. Janeliūnas, pabrėždamas, kad S. Skvernelio „atsimušinėjimas“ palankiai vertinamai Prezidentei visuomenėje didelio pritarimo gali ir nesulaukti.
Parengė Eltos korespondentas Benas Brunalas
Apklausa vyko 2018 m. sausio 18-30 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1020 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 115 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, išsimokslinimą, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 procentų.
Prof. Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kiek čia beliko iki naujų Prezidento rinkimų – maždaug 16 mėnesių. VRK interneto svetainėje rašoma, kad jie vyks 2019 m. gegužę, bet prieš tai, vasarį, rinksime savivaldybių tarybas, o iš karto po Prezidento rinkimų, birželį, balsuosime už atstovus į Europos Parlamentą.
Žinoma, daugiausia dėmesio skiriama artėjantiems 7-ojo nuo Nepriklausomybės paskelbimo ir 14 – ojo po Nepriklausomybės Akto pasirašymo 1918 m. Lietuvos vadovo rinkimams. Kitaip sakant, per 100 metų nepriklausoma valstybė turėjo 14 prezidentų, o jei faktiškuoju šalies vadovu pripažintume ir V. Landsbergį – po kitų rinkimų jų bus 15.
„Smetoniškųjų“ rinkimų dešimtmečiai
Trumpai apie prieškario rinkimus. Ši informacija yra laisvai prieinama oficialiuose portaluose. Pirmojoje Lietuvos Respublikoje (1918–1940 m.) Prezidento rinkimai vyko septynis kartus: 1919, 1922, 1923, du kartus 1926-aisiais, 1931 ir 1938 metais. Pirmieji rinkimai įvyko 1919 m. balandžio 4 d., praėjus daugiau nei metams po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 1918 m. vasario 16 d. Beje, anuomet pirmiau buvo išrinktas Prezidentas (1919 m.) ir tik po metų įvyko rinkimai į Steigiamąjį Seimą (1920 m.). 1920 m. gegužės 15 d. susirinkus Steigiamajam Seimui, Aleksandras Stulginskis tapo jo pirmininku ir nuo 1920 m. birželio 19 d. iki 1922 m. gruodžio 21 d. Prezidento rinkimų laikinai ėjo ir Prezidento pareigas.
Įdomu ir tai, kad anuomet Prezidentas buvo renkamas netiesioginiuose rinkimuose. Pirmąjį Lietuvos Prezidentą 1919 m. rinko Lietuvos Valstybės Tarybos nariai. Vėliau Prezidentą iš savo atstovų rinko I, II, ir III Seimo nariai. Net ir po 1926 m. gruodžio 17 d. valstybės perversmo iš Prezidento pareigų atsistatydinus Kaziui Griniui, Seime jau po dviejų dienų įvyko rinkimai, kurių metu Prezidentu buvo išrinktas Antanas Smetona. 1927 m. balandžio 12 d. paleidus Seimą ir artėjant Prezidento A. Smetonos kadencijos pabaigai, 1931 m. lapkričio 25 d. buvo paskelbtas šalies Prezidento rinkimų įstatymas. Remiantis juo Prezidentą rinko Ypatingieji Tautos atstovai. Šiuos atstovus išrinkdavo valsčių, apskričių ir miestų tarybos (vienas rinkikas atstovaudavo 20 tūkstančių gyventojų). Prezidentą rinkdavo Kaune susirinkę Ypatingieji Tautos atstovai. Kandidatą galėjo iškelti ne mažesnė kaip dvidešimties atstovų grupė.
Prezidentas Antanas Smetona
Rinkimai buvo vykdomi žaibiškai, kad mažiau galėtų triukšmauti opozicija. 1931 m. gruodžio 11 d. Kaune susirinkę 116 Ypatingųjų Tautos atstovų vienbalsiai Respublikos Prezidentu išrinko vienintelį kandidatą A. Smetoną. Panašiai vyko ir vėlesni Prezidento rinkimai.
Kaip ir šiandien, Prezidentas pradėdavo eiti pareigas ne nuo išrinkimo momento, bet nuo tos akimirkos, kai prisiekdavo pagal Konstitucijoje nustatytą tvarką. Prieškariu būta atvejų, kai Prezidentas buvo išrinktas ir prisiekė tą pačią dieną. Mažiausiai kandidatų į šį postą – vienas – buvo 1926 m. gruodžio 19 d. rinkimuose, kai prezidentu vienvaldiškai tapo A. Smetona. Tą patį jis pakartojo ir 1931 m., ir 1938 m. rinkimuose. Daugiausiai pretendentų – net keturi – Prezidentu norėjo tapti prieš pat perversmą vykusiuose rinkimuose – 1926 m. birželio 7 d., kai didele 78-ių II-ojo Seimo narių – rinkikų persvara laimėjo Kazys Grinius.
Tarp A. Brazausko ir… nežinomybės
Pertrauka tarp šalies vadovo rinkimų buvo nemaža – beveik 55 sovietinės ir nacių okupacijos metai. Tik 1993 m. vasario 14 d. vykusiuose rinkimuose nugalėjo A.M. Brazauskas, nurungęs Vilties prezidentą Stasį Lozoraitį. Daugiausiai kandidatų į šį postą susirinko 2002 m. gruodžio 22 d. rinkimuose – jų buvo net 17. Antrajame ture nedidele persvara V. Adamkų nurungė R. Paksas, kuris vis dėl to po kelerių metų dėl apkaltos buvo pašalintas iš Prezidento pareigų, ir tuojau pat, 2004 m. birželį, surengti neeiliniai rinkimai.
Prezidentas Valdas Adamkus. Slaptai.lt nuotr.Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Prezidento rinkimai vyko Lietuvoje 2014 m. gegužės 11 ir gegužės 25 dienomis. Neišrinkus prezidento pirmajame ture, gegužės 25 d. buvo rengiamas antras turas (kartu su rinkimais į Europos Parlamentą). Juose varžėsi septyni kandidatai. Antrame ture dalyvavo Zigmantas Balčytis ir Dalia Grybauskaitė, kuri ir laimėjo, surinkusi 57,87 proc. dalyvavusių rinkėjų balsų.
„Prezidentas Lietuvoje nėra tokia įtakinga ir daug galių beturinti institucija, kaip Seimas ar Vyriausybė, tačiau simbolinė prezidento galia bei moralinis visos tautos palaikymas sukuria stiprią prezidento galimybių bei įtakos iliuziją. Prezidentas mūsų šalyje tampa savotišku simboliniu šalies vadovu, įpareigotu ne tiek vykdyti valdžią, kiek atstovauti moralines tautos ir valstybės ambicijas“. Taip prezidento vaidmenį Lietuvos politikoje ir valdyme apibūdino politologas prof. Lauras Bielinis 2003 m. išleistoje pirmoje šio ciklo monografijoje „Prezidento rinkimų anatomija. 2002 metų prezidento rinkimai Lietuvoje“.
Prof. Ona Voverienė, apžvelgusi ir kitus L. Bielinio kūrinius, lygina tų metų rinkimus su būsimais kitąmet ir pastebi, kad tuomet ir dabar Lietuva turi tris ryškius kandidatus. 2019 m. gali būti jų kur kas daugiau, nes „mūsų liaudis serga savęs susireikšminimo liga, dažnas neturintis nei politikos, nei valdymo įgūdžių, ką ryškiai pademonstravo praėjusieji visi rinkimai į Prezidento postą“, taikliai rašo O. Voverienė.
Profesorė išvardija tris ryškiausias kandidatūras: dabartinį premjerą Saulių Skvernelį, bankininką Gitaną Nausėdą ir Kauno merą Visvaldą Matijošaitį. Žinoma, jų yra ir bus daugiau. O. Voverienė mano, kad be šitų trijų dar 24. O ir paminėtieji neaiškiai įvardija savo ketinimus. Aiškiau skamba G. Nausėdos pavardė.
Naujas Vilties prezidentas?
Panagrinėkime bent jo privalumus ir trūkumus.
G. Nausėda – 53-jų finansininkas, švediško SEB banko prezidento patarėjas, žinomas finansų analitikas. Vadinamas „Vilties prezidentu“, tarsi sugretinant su garsiuoju Stasiu Lozoraičiu, prieš gerus 25 metus rinkimuose pralaimėjusiu A. Brazauskui. Pernai spalį, duodamas interviu vienai TV laidai, G. Nausėda žaismingai pasakojo apie savo 17 metų karjerą vienose pareigose, apie „velnio išradimą“ Facebook‘ą, kurį jis prastai įvaldęs, ir santykius su banko vadovu Raimondu Kvedaru.
Kitame ankstesniame interviu sakosi buvęs padykęs vaikas, šuns kaulu išdaužęs bendrabučio langą, pridaręs kitokių eibių. O karjera prasidėjo nuo visiems tuomet įprastų sąlygų: VU „Tauro“ bendrabutis, kur gyveno aspirantai, vaiko sauskelnės, nekoks kvapas dukart mažesniame kambarėlyje negu dabar turi SEB banke, o „čia užeina žinomas apžvalgininkas jo filmuoti savo TV laidai, praskleidžia šlapias palutes, ir taip mes bendraujam“ (taip pernai rudenį bankininkas LNK laidoje pasakojo apie mano vizitą į bendrabučio kambarėlį ant Tauro kalno…). O jau paskui – stažuotė Vokietijoje, vakarietiškos pagundos, viliojantys pasiūlymai Lietuvoje…
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Neabejotini būsimo kandidato bruožai – sugebėjimas analitiškai ir apibendrinanti mąstyti, prognozuoti, išskirti pagrindinius makroekonominius veiksnius, sąlygojančius socialinį žmogaus gyvenimą. Jis nevengia numatyti artėjančios krizės požymius, duoti patarimų šeimai taupyti pinigus, kokį darbą pasirinkti baigus aukštąjį mokslą, pakritikuoti Vyriausybę dėl nepakankamo ES pinigų panaudojimo… Iš tiesų, G. Nausėda kol kas laikosi buvusio šalies vadovo V. Adamkaus linijos – būti ramiu, nekonfliktišku, galinčiu visuomenę vienyti kandidatu.
Tačiau politologai įžvelgia, kas galėtų pakišti koją jo kandidatūrai. Vieni mano, kad gali atsirasti kitų, vertingesnių kandidatų į šalies vadovo postą. „Viena pagrindinių G. Nausėdos problemų – jis visiškai neturi jokios organizacinės sistemos, kuri leistų užtikrinti nuoseklią komunikaciją per visą Lietuvą,“ – mano viešųjų ryšių ekspertas A. Katauskas. Nėra privalumas ir „bankininko žymė“, nes bankų sektorius visuomenėje yra kritiškai vertinamas. „Jis nėra sukūręs daug darbo vietų kaip V. Matijošaitis. Iš principo, jei V. Matijošaitis yra toks labiau tėvas ar patinas, kuris savo griežta ranka Kaune bent jau įvedė tvarką, tai G. Nausėdai pasigirti kažkokiais nuveiktais darbais bus sudėtinga“, – aiškino A. Katauskas.
Nuolatinis šmėžavimas žiniasklaidoje taip pat dažnai sukelia prieštaringus rinkėjų vertinimus. Be to, jis neturįs patyrimo užsienio politikoje, ir pasaulinius procesus vertinąs per siaurą finansininko ekonomisto prizmę.
Pasak politikos apžvalgininko T. Dapkaus, G. Nausėda panašesnis į buvusį šalies vadovą V. Adamkų, o ne į D. Grybauskaitę. Jis esą būtent ir laikosi V. Adamkaus linijos – būti ramiu, nekonfliktišku, galinčiu visuomenę vienyti kandidatu.
„Akivaizdu, kad jis būtent šią liniją paėmęs, o ne D. Grybauskaitės, kuri turi labai aštrią poziciją visais klausimais“, – pridūrė T. Dapkus.
Bet ar to pakaks? Nuo savęs pridursime, kad ramus, nekonfliktiškas šalies vadovas tinka valstybės gerovės ir taikaus sambūvio metu, o kriziniais, grėsmę keliančiu laikotarpiu reikia dabartinės Prezidentės ryžtingumo ir net akibrokštų.
Kituose rašiniuose aptarsime dar keletą populiariausių kandidatūrų į Lietuvos Prezidento postą 2019 m. rinkimuose.
Kodėl Kauno meras Visvaldas Matijošaitis taip nemėgsta medžių, kad išgenėjęs želdinius gatvių pakelėse dabar kirtimus perkėlė į miesto parkus. Vienareikšmiškai neatsakysi, ar ne? Tarkime, meras užsimojo pakeisti miesto veidą iš esmės, o laisvai į visas puses besišakojantys medžiai yra nepaklusnumo administracinei valiai simbolis, tampantis nemaloniu dirgikliu užsimojusiam viską valdyti Visvaldui. Žmones priversti paklusti daug lengviau nei medžius, taigi pastaruosius reikia iškirsti.
Tačiau štai filosofas Naglis Kardelis, neminėdamas V.Matijošaičio pavardės, kalbėdamas apie visai kitus dalykus, sako, kad medžių kirtimas, paprastai sukeliantis didelį triukšmą ir pritraukiantis visuomenės dėmesį, yra patogiausias veiklos imitavimo būdas, bandant įpiršti nuomonę, kad kažkas svarbaus vis dėlto vyksta. Galimas daiktas, garbusis filosofas, taip bylodamas, dūmojo apie labai tolimus ir globalius dalykus, neturėdamas nė iš tolo jokių ketinimų laidyti dviprasmiškas užuominas V.Matijošaičio atžvilgiu, galimas daiktas!
Kita vertus, leiskite čia pasiūlyti dar paprastesnę hipotezę, atsakant į keltą klausimą, kodėl Kauno meras V.Matijošaitis nedraugauja su medžiais, – tarkime, taip yra vien dėl to, jog ant medžių neauga žuvies piršteliai ir krabų lazdelės, taigi žuvies pramonės verslininkas jaučia alergiją sausumos žalumynams kaip užimančiam daug nereikalingos vietos balastui. Plėtojant šią atsakymo versiją reikėtų pardėti baimintis, kad viską valdantis Visvaldas neužsimanytų paleisti Kauno HE šliužų, paverčiant miestą prie Nemuno naujos jūros dugnu su gyvybingais ichtiologiniais ištekliais. Kad ir kaip žiūrėsi, medžiai yra kliuvinys laivų navigacijai, rudenį kaštonai draskytų žvejų tinklus.
Medžiai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Žinia, taip juokaujant galima ne juokais prisijuokauti. Galop palikime ramybėje tą V.Matijošaitį, juolab kad merui, kaip atrodo, simpatizuoja didžioji dauguma miestiečių, taigi ir mes skandalą dėl medžių kirtimo laikykime bemaž vieninteliu nesusipratimu, siejamu su šia garsia pavarde. Be to, čia buvo bandoma pateikti fantasmagorinį atsakymą į klausimą – kodėl Kauno meras V.Matijošaitis nemėgstą medžių? Tačiau joks žanras, kaip atrodo, neteikia galimybių atsakyti į daug painesnį klausimą – kodėl Apsaugos ministerija Lietuvoje taip patologiškai neapkenčia Lietuvos miškų?
Anksčiau už aplinkosaugos reikalus šalyje atsakinga ministerija vadinosi Aplinkos apsaugos ministerija, dabar tokio rango įstaiga dabinasi nauju pavadinimu – Aplinkos ministerija. Manding pavadinimas buvo pakeistas iš tiesų neatsitiktinai, nes pasikeitė prioritetai – dabartinės ministerijos veikla teikia pagrindo manyti, kad nuo aplinkos apsaugos pereinama prie forsuoto aplinkos resursų eksploatavimo, nuo saugos prie naikinimo, nuo tausojimo prie piktavališko eikvojimo.
Šių eilučių autorius yra parašęs visą krūvą straipsnių, taip pat publikuotų ir šiame dienraštyje, kuriuose buvo, švelniai tariant, abejojama Aplinkos ministerijos užkurtos vadinamosios urėdijų reformos būtinumu. Dar kartą turiu progą paliudyti, kad nepažįstu nė vieno urėdo, jokiu būdu nesu medžiotojas, savo užsiangažavimą miškų labui galėčiau pavadinti nebent grybautojo pasija (dabar rašydamas šį prisipažinimą, be visa ko kito, labiau juokais nei rimtai pagalvojau, kad grybautojo įsipareigojimas Lietuvoje negali būti politiškai neutralus pasirinkimas).
Tačiau dar ir dabar nesu tikras – ar tokios reformos, keliančios didžiausią pavojų miškų tvarumui, klystkeliais buvo pasukta dėl reto ministerijos buožgalvių kvailumo, darant reformą dėl reformos, siekiant trūks plyš pelnyti kvazireformatoriaus statusą, tokiu būdu užsirekomenduojant Primo ar net paties Karbauskio akyse, ar vadinamoji urėdijų reforma yra gudriai sukonstruotos korupcinės pinklės, tenkinant medžio apdirbimo verslininkų interesus, garsiųjų baldininkų poreikius pigiai ir stambiomis apimtimis pirkti medieną Lietuvos nususinimo sąskaita? Tačiau tikriausiai yra taip, kad vienas kitam neprieštarauja – buožgalvių kvailumas dera su jų suktumu, slidumu.
čia nėra pauzių
o tik
tamsi
nepertraukiama
ir
kieta medžiaga
soste
tupi
žibantis
buožgalvis
pavadinimu
„yra
kaip
yra“
Kad ir kaip būtų, net ir didžiausias skeptikas, regis, nesitikėjo, kol kas nelaukė, kad tik pajudėjus iš vietos vadinamajai reformai virš Lietuvos miškų iškart pradės tvenktis juodžiausi debesys, miškų išnaikinimo pavojaus kreivė šoktelės į viršų taip staigiai, tarsi būtų nulūžus spyruoklė.
K.Starkevičiaus garbei reikia pastebėti, kad minėtas Seimo narys skambina pavojaus varpais, tarsi ir pažeisdamas savo frakcijos, kurios dauguma narių pasirinko pritarimą juodajai urėdijų naikinimo reformai, valią. Konservatoriai pritarė minėtai reformai, jeigu neklystu, gavę kažkokius valdančiųjų pažadus atsimokėti už palaikymą, grąžinti skolą, antra vertus, kas be ko, konservatoriams rūpėjo įgelti socialdemokratams, kurie bent dekoratyviai priešinosi šiai miškų naikinimo vajų užtraukiančiai pertvarkai.
Miško tankmėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Paklausiu retoriškai – o kam čia rūpi Lietuvos miškai, žmonės, pati Lietuva? Kaip atrodo, dabartinių politinių partijų veikėjai pastoviai kelia savo kvalifikaciją, tobulėja ne dienomis, o valandomis truputėlį kitoje, o būtent politinės prostitucijos sferoje. Jeigu būtų tokia olimpinė sporto šaka kaip politinė prostitucija, mes čia visados laimėtume, Lietuvos politinių partijų aplinkoje yra puoselėjami neeiliniai politinės prostitucijos talentai, išauginami tikri šitokios sferos saboniai.
Ar reikėjo didelio proto, kad galėtum suprasti, kad labai rizikinga yra laužyti tvarką, kuri labiausiai autoritetingų tarptautinių organizacijų buvo pripažinta kaip leidžianti užtikrinti geriausią pasaulyje miškų priežiūrą ir pasekti Latvijos, kuri pastaruoju metu vis dažniau yra minima tarptautiniu mastu kaip neužtikrinanti net minimalaus miško tvarumo, pavyzdžiu. Tačiau, galimas daiktas, toks keistas Lietuvos pasirinkimas turėtų būti siejamas ne tiek su proto trūkumu, kiek su nesuvaldytu, lipančiu pro kraštus srutų pavidalu gobšumo pertekliumi.
Miško teikiami džiaugsmai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pasitinkame Vasario 16-osios Šimtmetį užkilusių pavojų ir jų įvairovės kontekste, kai šiandien jau kalbama ne tik apie konvencinio karo, bet ir hibridinių karų pavojus, priartėjusią jų tikimybę. Tačiau jeigu leisite man kalbėti savo balsu, pernelyg nesivaržydamas pasakysiu, kad Sauliaus Skvernelio vyriausybės Kultūros ir Aplinkos ministerijos jau pradėjo ir tęsia pilietinį karą su savo tauta. Tokio karo daugiau ar mažiau įsisąmonintas orientyras – Lietuva kaip dykynė, kaip metafizinė ir fizinė dykuma!
XXX
Istorija jau buvo pasibaigusi, tačiau gamta lygi ir tapati tik sau dar tęsėsi su amžinybe pavaizduojančiu vienodu monotonišku ritmu Taip pat kaip visados žaliavo medžiai rudenį į šaltą rūką krito lapai po to ant išverstų kamienų užsimiršęs dribo šviežias sniegas Tada kai šaldavo ir po sniegu rūdijo pamirštas kadaise medkirčio plieninis kirvis čia būdavo nežmoniškai gražu Dabar jau buvo išaiškėja kad grožis yra tiktai ramybę iliuzoriškai išspinduliuojantis paviršius Kažin ar tai svarbu kam nors Taip vėl pūga užlipdžiusi dreves praskrieja abejingai virš išsikišusios iš sniego kankorėžio galvutės Ir vis dėlto čia viskas palenkta kaip jau sakyta nuobodžiam pasikartojimui Tad kartais netikėtai vėl atšyla suledijusios negyvos šakos sualma pamiškės upeliai ir pievose chaotiškai pasklinda kažkiek net kvepiančios purienos Išties dabar ne tiek svarbu ar tie gelsvi žiedai teisėtai gali būti kaip kadais vadinami net mikrosaulėm Daug juokingiau kad jau prabudusio pavasario saulėtekį prie miško pakraščio iš naujo pasitinka apžėlę samanom kelmai nelyg kokie pavargę ir pajuodę žmonės
